Ar Rusija vis dar kelia grėsmę Lietuvai?

[Aš]

Po JAV prezidento rinkimų Rusija užgrobs Baltijos šalis, Ukrainą ir Lenkiją. Taip spėja kai kurie tiek Rusijos, tiek Amerikos ekspertai, nors ir įžvelgia skirtingas priežastis.

na va stai ir gresme

Tai priešrinkiminė agitacija ir niekas daugiau. O žodį "ekspertai" naudoti čia išvis yra nusikaltimas.

Jei nuspręstų atsikąsti, tai pirmas kąsis bus tiktai Ukraina. Sunkus ir sprangus kąsnis dėl jo dydžio. Tačiau tai vienareikšmiškai reikš, kad Rusija - reali problema Europai. Ir nemanau, kad Gruzijos atžvilgiu pasireiškusi apatija pasireikštų ir šiuo. Rusijos liguisti siekiai pernelyg priartėtų prie pačios ES ir NATO.

O kalbos apie Baltijos valstybes ir, juo labiau, Lenkiją, atrodo absurdiškos. Jei Rusija pultų Baltijos valstybes, tai būtų karas su NATO. Reaguos NATO ar ne, kita kalba. Jei reaguotų, o aš tam teikčiau gerokai didesnę tikimybę, tai, iš esmės, reikštų trečią pasaulinį karą. Tik šito karo pabaiga būtų Rusijos pralaimėjimas ir, galbūt, radikalūs bei priverstiniai jos pokyčiai. Jei NATO nereaguotų, tai ši organizacija galėtų skaičiuoti paskutines savo dienas, ji taptų beprasme arba apsiribotų labai siauru interesų ratu ir taptų niekine globaliu mastu.

Pulti Lenkiją būtų dar sunkiau. Vėl, kitas kalibras (Rusijai, aišku, įveikiamas). Tačiau tai žeistų JAV interesus, dėl karinės JAV infrastruktūros buvimo šalyje tai reikštų ir smūgį pačioms valstijoms. Apskritai, tada tai paveiktų ne tik NATO, bet ir ES. Kiltų grėsmė visai Europinei santvarkai, o iš čia ir visai Vakarų civilizacijai, tokiai, kokią mes ją suprantame.

Tolimoje perspektyvoje tai reikštų šios - Vakarų - civilizacijos tapimą antraeile pasaulyje (Tolimieji Rytai perimtų rolę). Artimojoje perspektyvoje tai sunaikintų Europos identitetą su viskuo, ką jis apima. Netikiu, kad Europai būtų tokia savižudė.

Žodžiu, scenarijus skirtas amerikiečiams bauginti prieš rinkimus.

Sritis jai reikalinga kaip teisėta rusiška sala NATO vandenyne.

Teisėta ji būti negali. Tai nėra įmanoma (teoriškai - taip).

Baltijos valstybės turi integruotis į ES ne vien formaliai, kaip kad yra dabar. Pirmi žingsniai turi būti energetikoje ir transporte (geležinkeliai). Pakeisti senąsias rusiškas vėžes naujomis yra mūsų principo ir suverenumo (taip, ir jo) reikalas. Ir Lietuvos atstovai EP turi aiškiai ir garsiai pasakyti - šie tikslai yra Europos, o ne jokių pačių Baltijos valstybių rūpestis. ES priėmė mus kaip savo narius. Dabar į mus ji privalo žiūrėti kaip į neatsiejamą jos dalį, o mes patys į ją - kaip į kažką, ko neatsiejama dalis esame.

Ir, apskritai, diskusija dėl tokių dalykų finansavimo net neturėtų kilti. Čia prilygintina tam pačiam, kaip kad Lietuvoje nebūtų geležinkelių ir energetinės infrastruktūros. Vienas konkretus regionas ES yra atsilikęs šiose srityse ir ES pareiga tuo rūpintis.

Bendrai paėmus, ES rūpestis yra kiek įmanoma skatinti Baltijos valstybių ir ES (visų pirma ES) kuo didesnę interaktyvią veiklą visose srityse.

Manau, kad vienas geriausių būdų tai pasiekti, būtų tam tikrų institucijų (ES lygio institucijų) įkūrimas mažiau integruotose valstybėse. Tai turėtų labai svarbos reikšmės ES vientisumui, jei tos institucijos būtų tokios, be kurių ES negalėtų normaliai dirbti. Be to, valstybių, kuriose būtų tos institucijos, puolimas daug labiau paliestų atakos prieš ES specifiką. Jei taikysime tai Europos saugumui.

[Lettered]

Jei nuspręstų atsikąsti, tai pirmas kąsis bus tiktai Ukraina. Sunkus ir sprangus kąsnis dėl jo dydžio. Tačiau tai vienareikšmiškai reikš, kad Rusija - reali problema Europai. Ir nemanau, kad Gruzijos atžvilgiu pasireiškusi apatija pasireikštų ir šiuo. Rusijos liguisti siekiai pernelyg priartėtų prie pačios ES ir NATO.

Kodėl Rusija turėtų pulti Ukrainą? Jei pačiai iš to būtų mažai naudos, juk Ukrainoje vis dėlto dauguma gyventojų ukrainiečiai, negu juos visus išžudytų?

[Aš]

Kodėl Rusija turėtų pulti Ukrainą? Jei pačiai iš to būtų mažai naudos, juk Ukrainoje vis dėlto dauguma gyventojų ukrainiečiai, negu juos visus išžudytų?

Kad Rusija puls Ukrainą, yra ne mano teiginys, o ekspertų.

Tokie Rusijos veiksmai Ukrainos atžvilgiu atsisuktų prieš ją pačią, nes tai būtų akivaizdus ženklas Europai - barikaduokitės ir atsiribokite nuo mūsų kiek įmanoma. Nedėkite į mus jokių vilčių (esame atsilikėliai, gyvename priešistorės mentalitetu) ir renkitės autonomijai, įskaitant apsirūpinimą energija ir t.t. Galiausiai tai privestų prie didelės naudos mums, Rusija liktų sau, su savomis niūriomis ateities perspektyvomis, o Europa liktų sau, su visai kita tendencija.

Kadangi esame dalis Europos, tai mums nusimato šviesesnė ateitis, nei rusams. Nors jie, atrodo, tuo visai patenkinti. Žinoma, tai galėtų pareikalauti Ukrainos aukų (bet ne visiško Ukrainos praradimo).

Tokį etapą aš dar galiu įsivaizduoti kaip daugiau ar mažiau realų, tačiau tolimesnio - Baltijos valstybių ar Lenkijos - jau nebe. Nebent dar Moldovą įtrauktume.

Man rodos, neseniai sakiau, jei planuosim ateitį, tai Rusija turi tik vieną galimybę - tapti ES ir JAV partnere. Šita šalis likusi viena pasmerkta atrofijai, o rimtesnių partnerių už minėtus ji neras (likusių nepakaks). Šita sąjunga bus atsvara Tolimųjų Rytų sąjungai, o tokia tikrai bus, tuo galiu užtikrinti. Ko nenorėčiau leisti, kad ta kita sąjunga sukurtų savo JTO analogą, nes tada vakarai su rytais susikeistų svertų pozicijomis. Jei išliks esama JTO, nebent tik bus pakoreguota, tuomet turėsime dipolinį (vėliau gal polių ir padaugės) pasaulį, kas, bent mane, tenkina.

[Lettered]

Kad Rusija puls Ukrainą, yra ne mano teiginys, o ekspertų.

Tokie Rusijos veiksmai Ukrainos atžvilgiu atsisuktų prieš ją pačią, nes tai būtų akivaizdus ženklas Europai - barikaduokitės ir atsiribokite nuo mūsų kiek įmanoma. Nedėkite į mus jokių vilčių (esame atsilikėliai, gyvename priešistorės mentalitetu) ir renkitės autonomijai, įskaitant apsirūpinimą energija ir t.t. Galiausiai tai privestų prie didelės naudos mums, Rusija liktų sau, su savomis niūriomis ateities perspektyvomis, o Europa liktų sau, su visai kita tendencija.

Kadangi esame dalis Europos, tai mums nusimato šviesesnė ateitis, nei rusams. Nors jie, atrodo, tuo visai patenkinti. Žinoma, tai galėtų pareikalauti Ukrainos aukų (bet ne visiško Ukrainos praradimo).

Tokį etapą aš dar galiu įsivaizduoti kaip daugiau ar mažiau realų, tačiau tolimesnio - Baltijos valstybių ar Lenkijos - jau nebe. Nebent dar Moldovą įtrauktume.

O kas tie ,,ekspertai''? Ne dievai ir viško neišmano, kad būtų visada teisūs, kaip, beje, praktika ir parodo. Jie gyvena vienokioje ar kitokioje aplinkoje ir yra natūraliai subjektyvūs. Aš nematau realių logiškų argumentų, kodėl turėtų pulti. Dabar turbūt vėl atsiversi 7 klasės vadovėlį ir pradėsi aiškinti, kad Rusijos politika visada buvo imperialistinė ir t.t.

[Aš]

O kas tie ,,ekspertai''? Ne dievai ir viško neišmano, kad būtų visada teisūs, kaip, beje, praktika ir parodo.

Užtenka perskaityt keletą pirmų mano sakinių, kad pamatytum, jog aš juos būtent ir kritikavau.

[Eimantas]

Tų pačių tikslų vedamas Stalinas okupuoja ir aneksuoja didžiulias teritorijas ir valstybes prieš pat WWII. Net ir šiandien, jau subyrėjus TSRS, Rusijai nepakanka Kaliningrado, Peterburgo ir Murmansko. Kaliningradą sunku pasiekti, Murmanskas ilgam užšąla ir yra gana toli nuo Vakarų, tad vienintelis "kelias į Europą" belieka Peterburgas, tiesa, pakankamai siauras., Rusijai to aiškiai nepakanka, tai rodo vis didėjantis jos krovinių srautas per Pabaltijo valstybių, Lenkijos ir Ukrainos uostus. Keleivių ir prekių judėjimas būtų dar didesnis, jei ne nauji produktotiekiai ir besivystanti aviacija. Žinoma, yra viltis, kad šylant klimatui vis patrauklesnis ir patogesnis bus Murmansko uostas...

Ar atvirkščiai?

Baltijos valstybės turi integruotis į ES ne vien formaliai, kaip kad yra dabar. Pirmi žingsniai turi būti energetikoje ir transporte (geležinkeliai). Pakeisti senąsias rusiškas vėžes naujomis yra mūsų principo ir suverenumo (taip, ir jo) reikalas. Ir Lietuvos atstovai EP turi aiškiai ir garsiai pasakyti - šie tikslai yra Europos, o ne jokių pačių Baltijos valstybių rūpestis. ES priėmė mus kaip savo narius. Dabar į mus ji privalo žiūrėti kaip į neatsiejamą jos dalį, o mes patys į ją - kaip į kažką, ko neatsiejama dalis esame.

Ir, apskritai, diskusija dėl tokių dalykų finansavimo net neturėtų kilti. Čia prilygintina tam pačiam, kaip kad Lietuvoje nebūtų geležinkelių ir energetinės infrastruktūros. Vienas konkretus regionas ES yra atsilikęs šiose srityse ir ES pareiga tuo rūpintis.

Bendrai paėmus, ES rūpestis yra kiek įmanoma skatinti Baltijos valstybių ir ES (visų pirma ES) kuo didesnę interaktyvią veiklą visose srityse.

Siūlai "persiūti" esamus geležinkelius ar papildant juos tiesti europinės vėžės?

[Aš]

Siūlai "persiūti" esamus geležinkelius ar papildant juos tiesti europinės vėžės?

Iš esmės, persiūti. Tačiau tai daryti pakopomis, kad su tuo galėtų susitaikyti ir mūsų ekonomika arba padedant jai adaptuotis. Taip pat nebūčiau prieš, jei Lietuva operuotų abiejų tipų geležinkeliais, kam atsisakyti papildomos galimybės (todėl ir persiūti sakau tik "iš esmės"), tačiau turi būti visapusiškas integralumas su ES šioje srityje.

Tai turėtų būti daroma ES lėšomis ir ES rodant ne mažesnę iniciatyvą nei Lietuvai. Neįsivaizduoju ES argumentų prieš. Dar kartą sakau - esame ES dalis, todėl mūsų geležinkelių sistemą ES atžvilgiu galima prilyginti neegzistuojančiai. Man apskritai keista, kad ES tokį savo teritorijos atsilikimą toleruoja.

[Eimantas]

Iš esmės, persiūti. Tačiau tai daryti pakopomis, kad su tuo galėtų susitaikyti ir mūsų ekonomika arba padedant jai adaptuotis. Taip pat nebūčiau prieš, jei Lietuva operuotų abiejų tipų geležinkeliais, kam atsisakyti papildomos galimybės (todėl ir persiūti sakau tik "iš esmės"), tačiau turi būti visapusiškas integralumas su ES šioje srityje.

Tai turėtų būti daroma ES lėšomis ir ES rodant ne mažesnę iniciatyvą nei Lietuvai. Neįsivaizduoju ES argumentų prieš. Dar kartą sakau - esame ES dalis, todėl mūsų geležinkelių sistemą ES atžvilgiu galima prilyginti neegzistuojančiai. Man apskritai keista, kad ES tokį savo teritorijos atsilikimą toleruoja.

1520 mm atsisakymas būtų vinis į Lietuvos kaip tranzito šalies karstą.

[Aš]

1520 mm atsisakymas būtų vinis į Lietuvos kaip tranzito šalies karstą.

Apie įtaką ekonomikai ir būtinybės visiškai atsisakyti tos kitos galimybės nebuvimą paminėjau.

Nereikia savęs žaloti ekonomiškai, bet, jei kalbame apie grėsmes Lietuvai, tai jas kelia priklausomybės (nuo nepalankios pusės) ir tas priklausomybes reikia naikinti. Įskaitant ir ekonomines.

Aš nesu tikras, kad Lietuvoje visiškai paraleliai (tiksliau, dubliuojant) gali egzistuoti abiejų tipų geležinkelių sistemos. Todėl norėčiau matyti Lietuvoje europinio standarto geležinkelius, o rusiški būtų naudojami tiek, kiek reikalinga užtikrinti tranzitą į rytus ir iš jų arba sudarant perėjimą nuo vieno sistemos į kitą.

Realesnių pokyčių šia linkme nematau, netgi kalbų apie tokį Lietuvos integravimą negirdžiu. Vienintelis rezultatas yra Rail Baltica, tačiau keista, kad kur kas didesnės, nė vien tik ekonominė, reikšmės turintis projektas taip sunkiai stumiasi ir yra realizuojamas gan pasyviai.

[Wycka]

/\ Dėl geležinkelių pritariu beveik visiškai, išskyrus... Paimkime kaip pavyzdį Ispaniją, nes ji yra ES ir NATO valstybė ilgiau nei Lietuva. Joje taip pat šalia standartinės europinės vėžės dominuoja 1668mm vėžė, nors kaimyninės valstybės Prancūzija ir Marokas naudoja standartinę vėžę. Pastaruoju metu Ispanijoje vis daugiau tiesiama europinės vėžės geležinkelių, ja sujungti Madrido ir Paryžiaus miestai; net planuojama nutiesti europinį geležinkelį iš Paryžiaus (Prancūzija) į Rabatą (Marokas) per Ispaniją. Dar anksti spręsti, bet panašu, kad ispanai juda europinės vėžės link. Lietuvai (taip pat LV ir EE), norint labiau integruotis į ES, būtina turėti ir europinę vėžę, nors nebūtina atsisakyti ir "rusiškosios", juk esamas riedmenų parkas ir tranzitas Rytai-Vakarai ir atvirkščiai to galbūt niekada neleis. Mano nuomone, RailBaltikos keliems dešimtmečiams visiškai pakaktų, jeigu ji bus įrengta išties europietiškai (elektrifikuotas, dvikelis, tikrai greitas, tinkamas ir kroviniams ir keleiviams). Teisybės dėlei, ES narė Suomija naudoja irgi "rusišką" (1524 mm) vėžę, nors kaimynės ES narė Švedija ir NATO narė Norvegija naudoja europietiškąją.
Apibendrinant, niekas mums nedraudžia naudotis abiem vėžėm; svarbiausia, kad tai netrukdytų greitai, patogiai ir pigiau nei lėktuvu susisiekti geležinkeliais su Vakarų Europa bei uždirbti iš Rytų tranzito. Šiandien iš visų susisiekimo būdų su Vakarų Europa (autotransportas, aviacija, keltai, geležinkeliai) silpniausia vieta išlieka geležinkeliai. Bent jau iki RailBaltikos..

[Eimantas]

Apie įtaką ekonomikai ir būtinybės visiškai atsisakyti tos kitos galimybės nebuvimą paminėjau.

Nereikia savęs žaloti ekonomiškai, bet, jei kalbame apie grėsmes Lietuvai, tai jas kelia priklausomybės (nuo nepalankios pusės) ir tas priklausomybes reikia naikinti. Įskaitant ir ekonomines.

Aš nesu tikras, kad Lietuvoje visiškai paraleliai (tiksliau, dubliuojant) gali egzistuoti abiejų tipų geležinkelių sistemos. Todėl norėčiau matyti Lietuvoje europinio standarto geležinkelius, o rusiški būtų naudojami tiek, kiek reikalinga užtikrinti tranzitą į rytus ir iš jų arba sudarant perėjimą nuo vieno sistemos į kitą.

Realesnių pokyčių šia linkme nematau, netgi kalbų apie tokį Lietuvos integravimą negirdžiu. Vienintelis rezultatas yra Rail Baltica, tačiau keista, kad kur kas didesnės, nė vien tik ekonominė, reikšmės turintis projektas taip sunkiai stumiasi ir yra realizuojamas gan pasyviai.

Tai rytų - vakarų kryptis ir yra pagrindas, tokiu atveju europinės vėžės iki Kauno užtenka bent pradžiai.

[Lettered]

Tai turėtų būti daroma ES lėšomis ir ES rodant ne mažesnę iniciatyvą nei Lietuvai. Neįsivaizduoju ES argumentų prieš. Dar kartą sakau - esame ES dalis, todėl mūsų geležinkelių sistemą ES atžvilgiu galima prilyginti neegzistuojančiai. Man apskritai keista, kad ES tokį savo teritorijos atsilikimą toleruoja.

Problema tame, kad ES nėra atskira šalis, o susideda iš daug valstybių, kurių interesai skirtingi ir jei kokia Vokietija ar bent jau Lenkija neužuos sau nemažos naudos, tol nepajudės Railbaltic ir kiti projektai

[Aš]

Problema tame, kad ES nėra atskira šalis, o susideda iš daug valstybių, kurių interesai skirtingi ir jei kokia Vokietija ar bent jau Lenkija neužuos sau nemažos naudos, tol nepajudės Railbaltic ir kiti projektai

Labai geras pastebėjimas dėl ES vienos pozicijos nebuvimo. ES privalo žiūrėti į save kaip į vieną nedalomą politinį vienetą (tai reikalinga nebent regioninei plėtrai palaikyti ir organizuoti) ir tokiu pagrindu vykdyti bet kokią politiką.

Pavyzdžiui, ne paslaptis, kad dujų kainos Europoje skiriasi ir kartais jos prasilenkia su logika geografiniu atžvilgiu. Toliau tiekiamo dujos kainuoja pigiau. Vienintelį paaiškinimą tam, be šantažo, matau rinkos perkamosios galios dydį. Pavyzdžiui, lyginant Vokietiją su Lietuva. Tačiau, jei kaina nustatoma tokiu kriterijumi, tuomet į ES turi būti žiūrima ir ES savo derybas turi vesti kaip 500 milijonų rinka.

T.t.

Noriu pasakyt, kad europinės geležinkelio vėžės nebuvimas Lietuvoje ES atžvilgiu yra tolygus tam, kad Lietuvoje geležinkeliu nebūtų galima pasiekti Šiaulių. Lietuvos neintegruotumas į ES energetikos sistemą tolygus tam, kad Lietuvoje Šiauliai neturėtų elektros. Į tai reikia žiūrėti kaip į ES regiono apleistumą, neišvystymą, kaip į spragą, kurią normali, norinti būti visokeriopai išsivysčiusia šalis (ES) turi nedelsdama lopyti. Ir, pasikartojant, tai nėra tik Lietuvos interesas, nes tai būtų tolygu tam, kad Lietuvai nerūpėtų Šiaulių išsivystymas ir jį paliktume kaip jų pačių problemą. Mums yra labai svarbu, kad Šiaulių regionas būtų viena iš produktyvių Lietuvos dalių. ES požiūris į mus turi būti lygiai toks pats.

Jei Lietuva pasirodytų per smulkus veiksnys, galima visur vietoj šio pavadinimo naudoti Baltijos valstybių sąvoką.

[Lettered]

Labai geras pastebėjimas dėl ES vienos pozicijos nebuvimo. ES privalo žiūrėti į save kaip į vieną nedalomą politinį vienetą (tai reikalinga nebent regioninei plėtrai palaikyti ir organizuoti) ir tokiu pagrindu vykdyti bet kokią politiką.

Pavyzdžiui, ne paslaptis, kad dujų kainos Europoje skiriasi ir kartais jos prasilenkia su logika geografiniu atžvilgiu. Toliau tiekiamo dujos kainuoja pigiau. Vienintelį paaiškinimą tam, be šantažo, matau rinkos perkamosios galios dydį. Pavyzdžiui, lyginant Vokietiją su Lietuva. Tačiau, jei kaina nustatoma tokiu kriterijumi, tuomet į ES turi būti žiūrima ir ES savo derybas turi vesti kaip 500 milijonų rinka.

T.t.

O ar galėtum pasakyti ne tik ką reikia padaryti, bet ir kaip? Apskritai ar Briuselis turi tokių teisinių galių?

[Aš]

O ar galėtum pasakyti ne tik ką reikia padaryti, bet ir kaip? Apskritai ar Briuselis turi tokių teisinių galių?

Visų pirma, tai ES turi būti vieninga. Dabar dažnai minimas federacinės valstybės modelis. Supaprastinti savo biurokratinį aparatą ir daugiau susitelkti ties tuo, jog ES sprendimai ir ES interesai yra svarbesni už bet kurio, nepriklausomai nuo galios, pavienio regiono interesus.

ES savo rankose laiko kur kas didesnius svertus nei bet kuri valstybė ar jų grupė, esanti ES poaibiu.

Kai tai bus pasiekta, visos durys atviros. Akivaizdu, kad problematiniai regionai minėtose srityse - geležinkelių ir energetikos - yra ES naujokės ir ypač tokie, kaip Baltijos valstybės. Todėl kaip ir bet kokį valstybės projektą vykdant parengiamas planas, išskiriamos lėšos ir problema išsprendžiama. Net nežinau kaip galėčiau tai konkretizuoti. Kuris europarlamentaras į kurį kabinetą turi nueiti ir ką ten pasakyti neįvardinsiu.

ES užsienio politika būti turi vykdoma lygiai taip pat. Lietuva neturi atstovauti savęs kalbantis su Rusija, ES turi atstovauti Lietuvą kaip savo dalį. Juk Alytaus meras nesikalba su Lenkijos prezidentu, jei Alytaus miestui prireikia energetinės jungties su Lenkija (tarkime).

Kodėl kartais ES derybose su Rusija Lietuvos interesai nėra pakankamai gerai ginami. Todėl, kad ES nėra pakankamai vientisa. Ji į save pačią vis dar žiūri per nacionalines prizmes. ES galėtų reikalauti daugiau Lietuvai, bet kai kurios jos narės nenori rizikuoti, nes joms rizikuoti nėra būtina. Lietuvos gerovė jas liečia tik per labai tolimą įžvalgą. Tačiau tai ne mūsų problemos, tai ES problemos. Ji gali rinktis, arba derybose atstovauti mus taip, kad būtų pasiektas šį regioną tenkinantis tikslas, arba pati užtikrinti tai, ko negalėjo pasiekti derybomis. Pavyzdžiui, arba išsiderėti normalias žaliavinio kuro tiekimo sąlygas arba pati tą tekimą užtikrinti. Jei tai reikalauja naujų naftotiekių tiesimo - tai pirmyn. Ir manęs visiškai nedomina, kad kažkokiam portugalui tas nepatinka, jis nėra geresnis ES pilietis už mane, jis neturi išskirtinės teisės gyventi išvystytame regione lyginant su manimi.

Lietuva turėtų labai kategoriškai (su pozicijos sąjungininkais) išdėstyti šią poziciją EP.

Pavyzdžiui, manau, kad lyginant su dabartine visos ES geležinekelių situacija, yra prabanga remti naujų geležinkelių tiesimą kur nors Vakarų Europoje, kadangi ten susisiekimas egzistuoja ir, palyginti, gana puikus. Tačiau pas mus jis neegzistuoja. Nežinau, gal kažkuris iš jūsų gali nuvykti į Prancūziją traukiniu iš Kauno stoties. Todėl net nekyla abejonių, kad, jei žiūrėsim į ES kaip į vientisą darinį, kiek neteisinga tokia politika ir su logika ji nedraugauja. Ir nereikia kalbėti apie ekonominį atsiperkamumą. Pabandykite paimti plyną lauką, kuris buvo pleistas 50 metų ir į jį neinvestuojant tikėtis, kad jis kada nors taps konkurencingu. Taip mąstant, tas regionas yra pasmerktas amžinai likti užkampiu.

Kiek žinau, D. Grybauskaitė dirba prie ES ekonominio programavimo. Ji galėtų parodyti dantukus šiais klausimais EP, lygiai kaip teisingai tą padaro grįžusi namo.

[somis]

Manau, kad užtektų nukirpti kelis km 1520 geležinkelių, vedančių į Kaliningradą, ir juos persiūti europiniais, kad Rusija pradėtų panikuoti. Tuo pačiu šis Rusijos regionas būtų smagiai atkirstas nuo Rusijos. Kitas klausimas - kokia būtų Rusijos reakcija.

[DSaulius]

supyktu o mes su botagais soktumem ratu ir klyktumem ant visos europos jog rusai mums grasina

[Lettered]

Manau, kad užtektų nukirpti kelis km 1520 geležinkelių, vedančių į Kaliningradą, ir juos persiūti europiniais, kad Rusija pradėtų panikuoti. Tuo pačiu šis Rusijos regionas būtų smagiai atkirstas nuo Rusijos. Kitas klausimas - kokia būtų Rusijos reakcija.

Labai geneali mintis leisti savo pinigus, kad pakenktumėm sau patiems.

[Eimantas]

Ir kaip mes sau pakenksim? Kad rusai pro mus nevažinės? Ot nuostolis.

Tai tu galvoji už ačiū vežami kroviniai? Tranzitas į Kaliningrado sritį yra vienas iš pagrindinių Lietuvos geležinkelių pajamų šaltinių.

[Eimantas]

Nebijok, išgyvens tie geležinkeliai. Nebūtina būti tranzito šalimi, kad geležinkelių infrastruktūra sėkmingai gyvuotų. Užtenka to, kad ji bus pritaikyta vietos gyventojų reikmėms, be to, prekių ir keleivių gabenimas į ES mums manau aktualesnis nei rusų "Yantarny expres"

Dabar jie duoda, o jei padaryti kaip tu siūlai, tada reikės jiems duoti.