Ar Rusija vis dar kelia grėsmę Lietuvai?

[a_p]

Jau vien toks pasakymas rodo, kokias "vertybes" Rusija reprezentuoja... su europietiskosiomis vertybemis tai neturi daug bendro

Seip tai tikslumo vardan reiktu sakyti "siuolaikinemis europietiskomis vertybemis".

Cia rusai beje ir taikosi "igelti", bugtai "patys kazkada tokie buvot". Kaip ir visos tos i demagogiskos diskusijos su argumentais "o ka jus patys pries 100-200-1000 metu daret ten ir ten".
Taip, laikai keiciasi, visuomene vystosi, igauna patirties, todel naturaliai keiciasi ir supratimas apie tai kas blogai o kas gerai.

Ir tai visai nereiskia, kad kazkas igauna teise samoningai elgtis kaip viduramziais puikiai zinant kad tai buvo blogai.

[Aš]

Baltijos šalys, kurios jau įsiterpė į Europos bendriją, taip pat neišvengia grėsmės būsenos. Štai vienas iš pavyzdžių, kaip Maskva projektuoja energetinės priklausomybės strategiją. Šis projektas, tiesa, parengtas Latvijos pavyzdžiu dar prieš Baltijos valstybių įstojimą į ES.

Rusijos Nacionalinės užsienio politikos laboratorija 2003 m. buvo paruošusi memorandumą „Ar Rusijos vyriausybė efektyviai gina nacionalinius interesus? Aktyvių veiksmų potencialas ir būtinumas Baltijos valstybių atžvilgiu“.

Šio memorandumo pagrindiniai skyriai:

• Latvija: politiniai veiksmai, vietinė ekonomika ir Rusijos interesai.
• Amerikietiškas faktorius Latvijoje – politinė intervencija.
• Estija po rinkimų: pokrypis į Rusiją.
• Lietuva stojimo į Europos Sąjungą referendumo išvakarėse.

Memorandume pabrėžiama, kad:

• Rusijos nacionaliniai interesai Baltijos regione grindžiami ne trumpalaikiais momentiniais, praktiniais, žinybiniais uždaviniais, o nuostata, kad Rusijos prioritetas Šiaurės Vakaruose yra amžinas;
• kaip savaime suprantamu dalyku laikoma, jog Rusijos verslas turi veikti kaip jos valdžios siekių įgyvendinimo įrankis Baltijos valstybėse. Šio teiginio pavyzdys: „Tais atvejais, kai tranzitui nėra alternatyvos (Kaliningradas-Lietuva), Rusija per privatų kapitalą perima uostus savo kontrolėn (Jukos-Butingė)“;
• spaudimo resursais siūlomos 8 poveikio priemonės Latvijai, kurios yra analogiškos Lietuvai ir Estijai:

1. Neigiamos nuomonės Europos visuomenei ir parlamentams formavimas (Latvijai stojant į ES, nors vienai ES valstybei neratifikavus sutarties, Latvija būtų nepriimta į ES).
2. Dujų tiekimo apribojimas arba atjungimas (Latvija pažeidžiama, nes neturi alternatyvinio dujų tiekimo).
3. Elektros tiekimo atjungimas arba ribojimas (Latvija, būdama Baltijos energetinėje sistemoje, trūkstamą elektros energiją gauna iš Rusijos. Taip atsitiks ir Lietuvai, ir Estijai, visiškai uždarius Ignalinos AE).
4. Tranzitinių pervežimų apribojimas arba nutraukimas (vien per 2003 m. sausio mėn., nutraukus naftos perdavimą iš Ventspilio uosto, Latvija prarado 13 mln. dolerių pajamų už tranzitą, dar didesni nuostoliai buvo patirti, prarandant darbo vietas).
5. Rusijos krovinių tranzito per Latviją apribojimas arba nutraukimas (2002 m. per Latvijos uostus pervežta 52,155 mln. tonų Rusijos krovinių, tai sudarė iki 40 proc. Latvijos BVP).
6. Visiškas Rusijos centrinio banko operacijų su Latvijos bankais uždraudimas (Latvijos bankai daugiausiai vykdo bankines operacijas su Rusijos centriniu banku. Latvijos bankai yra sukaupę virš 5 mlrd. dolerių aktyvų – 230 tūkst. dolerių vienam gyventojui).
7. Latvijos importo į Rusiją apribojimas (Latvijos importas į Rusiją, įskaitant ir Baltarusiją, sudaro 20 proc. viso Latvijos eksporto).
8. Latvijos visuomenės nuomonės įtakojimas prieš prasidedant referendumui dėl įstojimo į ES, panaudojant vieną iš diskutuojamų temų (pavyzdžiui, Latvijos žemės ūkio perspektyvos, atsižvelgiant į Rusijos pareiškimą, kad Latvijos maisto produktams bus taikomi esantys Rusijos Federacijos apribojimai prekėms iš ES, gali turėti įtakos referendumo rezultatams).

Rusijos Nacionalinės užsienio politikos laboratorija yra specializuota, nekomercinė ekspertizių ir užsienio politikos strategijos klausimų ruošimo organizacija. Ji įtakoja valstybės valdymo organus, ruošiant ir įgyvendinant užsienio politikos sprendimus. Šios laboratorijos veiklos tikslas – Rusijos valstybinėse ir visuomeninėse struktūrose užsienio politikos valdyme naujų ir efektyvių technologijų ruošimas ir įdiegimas. Siekiant intelektualios sąveikos tarp ekspertų ir valstybės valdymo organų, ji, būdama nekomercine organizacija, yra integruota į užsienio politikos sprendimus ruošiančią nacionalinę sistemą. NUPL ruošiamų strategijų tikslas – pasiekti, kad Rusijos užsienio politika taptų prioritetine naujoje pasaulio tvarkoje.

Išsamiau susipažinti su Rusijos Nacionalinės užsienio politikos laboratorijos (Национальная лаборатория внешней политики – НЛВП) paruoštu memorandumu galima: http://www.nlvp.ru/reports/

Citatos šaltinis.

Sakau tai tiems keturiems (2008.08.27 20:20h). Jus galima susiskirstyti į dvi dalis: interesantus ir naivuolius-cinikus. Galite pykti, galite tai atmesti su sava kritika, bet tokia yra ta realybė.

Vis dėl to džiugina, kad 95% respondentų sąmoningumo netrūksta.

[c2h5oh]

Tu turbut nesisigilini i tai, kas as parasau.
Pirmojo pasaulinio laikais tokio skirstymo i "Vakarus" ar "Rytus" nebuvo. As sakau Vakarai, turint omeny tai, ka mes dabar vadiname Vakarais.
1. Vokietija Vakaru salis ar ne? Vakaru. Ji reme bolsevikus, kas yra irodyta. Nekvestionuojam.

Žinoma, kad Vokietija pirmo pasaulinio karo meto džiaugėsi bolševizmu Rusijoje. Vokiečiai tuo metu būtų džiaugęsi bet kokia destrukcine jėga Rusijoje ir ją rėmę.

O prancūzams su anglais Rusija tuo metu buvo didžiausias draugas - nes akivaizdu (pažvelgus į žemėlapį), kad norint nugalėti VOkietiją, reikia ją priversti kariauti dviem frontais.

To meto Europos baubas buvo Vokietija, ne Rusija. Rusija buvo užkampis.

3. Kalbant apie Vakarus, taip pat nereikia pamirsti, kad saliu politika neretai lemia stambaus kapitalo poreikiai ar kapitalo reikalavimai valdziai. Kalbant apie kitu saliu parama bolsevikams, turima omeny ne konkreti tu saliu valdzios parama ir finansavimas, o privataus stambaus kapitalo parama.

kodėl kapitalas turėtų remti tą inteligentų ir banditų sambūrį (kokiu buvo bolševikų partija), kuris atvirai grasina išpjauti visus buržujus atimti turtą?

Bolsevikams uzsiminti apie parama is Vakaru butu buve tas pats kas savizudybe. Griutu visa ju atejimo (valdzuios uzgrobimo) i valdzia Rusijoje teorija - klasiu kova, liaudies valia ir t.t.

Visiškai ne savižudybė. Leninas atvirai sakė, kad į Rusiją jam nusispjauti. Tikslas buvo PASAULINĖ revoliucija. Raudonosios armijos pagrindinis tikslas 1920 m. buvo prasiveržti iki Vokietijos (ir sukelti revoliuciją Vokietijoje).

Tik įsigalėjant stalinizmui (kažkur apie 1930 metus) buvo iškeltas "socializmo vienoje atskirai paimtoje šalyje" šūkis, pradėtas vėl iš naujo kultivuoti didžiarusiškasis šovinizmas.

Opera "Gyvybė už carą" buvo pervadinta į "Ivanas Susaninas" ir pradėta demonstruoti iš naujo.

Seip tai tikslumo vardan reiktu sakyti "siuolaikinemis europietiskomis vertybemis".

Cia rusai beje ir taikosi "igelti", bugtai "patys kazkada tokie buvot". Kaip ir visos tos i demagogiskos diskusijos su argumentais "o ka jus patys pries 100-200-1000 metu daret ten ir ten".

Taip, didžiosios Europos šalys tikrai "pačios tokiomis buvo". Bet buvo XX amžiaus pradžioje, taigi beveik prieš 100 metų! Šia prasme Rusija yra visiškai normali valstybė, tiesiog pusšimčiu metų atsilikusi.

[rat]

Rusijos valdžia bando perrašyti Stalino teroro istoriją

[John]

Taip, didžiosios Europos šalys tikrai "pačios tokiomis buvo". Bet buvo XX amžiaus pradžioje, taigi beveik prieš 100 metų! Šia prasme Rusija yra visiškai normali valstybė, tiesiog pusšimčiu metų atsilikusi.

Geras pastebejimas. Butent del ko Kremliaus teiginiai, neva Rusija vadovaujasi "Europietiskomis vertybemis" yra beprasmiai. Taip as galiu eiti ir masiskai zudyti kitatikius (ne krikscionis)... as juk busiu tik keliais simtais metu atsilikes nuo siuolaikines Europos vertybiu. O kazkada krikscionybe juk buvo vertybe numeris 1 ir bet koks kitas tikejimas ar protegavimas buvo matoma kaip absoliutus blogis ir smurtas bei zudymas buvo pateisinami. Tokiu pretekstu Rusija galetu nors ir dabar eiti ispjauti puse Europos ir sakti, kad vadovaujasi "Europietiskomis vertybemis". Kadangi gyvename siais laikais, todel, savaime suprantama, kad kai kalbame apie vertybes, turime omeny siuolaikines vertybes.

[Al1]

Rusijos valdžia bando perrašyti Stalino teroro istoriją

Turbut del ivykiu Gruzijoje.

[Al1]

Žinoma, kad Vokietija pirmo pasaulinio karo meto džiaugėsi bolševizmu Rusijoje. Vokiečiai tuo metu būtų džiaugęsi bet kokia destrukcine jėga Rusijoje ir ją rėmę.

O prancūzams su anglais Rusija tuo metu buvo didžiausias draugas - nes akivaizdu (pažvelgus į žemėlapį), kad norint nugalėti VOkietiją, reikia ją priversti kariauti dviem frontais.

To meto Europos baubas buvo Vokietija, ne Rusija. Rusija buvo užkampis.



kodėl kapitalas turėtų remti tą inteligentų ir banditų sambūrį (kokiu buvo bolševikų partija), kuris atvirai grasina išpjauti visus buržujus atimti turtą?

Visiškai ne savižudybė. Leninas atvirai sakė, kad į Rusiją jam nusispjauti. Tikslas buvo PASAULINĖ revoliucija. Raudonosios armijos pagrindinis tikslas 1920 m. buvo prasiveržti iki Vokietijos (ir sukelti revoliuciją Vokietijoje).

Tik įsigalėjant stalinizmui (kažkur apie 1930 metus) buvo iškeltas "socializmo vienoje atskirai paimtoje šalyje" šūkis, pradėtas vėl iš naujo kultivuoti didžiarusiškasis šovinizmas.

As dar karta rasau, kad Vakarai - tai ne vien Anglija ar Prancuzija. Taip, jos kariavo pries Vokietija. Taip, buvo sajungininkemis su Rusija. Bet, nepasant to, kad buvo sajungininkemis kare su Rusija, ypatingai D. Britanija, kaip didziausia to meto pasaulio imperija, galejo tureti keslu pries Rusija, antraja pagal teritorija pasaulio imperija, beje, silpna ekonomiskai ir techniskai.

O gal britai norejo uzsiundyti dar labiau Vokietija ant Rusijos? T.y. paremti destrukcines jegas Rusijos viduje, kad vokieciams rytu fronete butu lengviau. Tuo tarpu Vokietija, pamaciusi Rusijos silpnuma, galejo susigundyti ja patvarkyti kaip reikiant (cia eina kalba apie karo pradzia, 1 ,2 karo metus, nes veliau iklimpo visos puses) ir mesti pajegas pries Rusija. Tuo tarpu britai su prancuzais butu "padare" Vokietija Vakaru fronte.
Nepasiseke - tai jau kitas reikalas...


Kodel uzsicinkinai tik ties Antantes salimis?
Pasaulyje juk yra ir tada buvo tokia bankininku salis kaip Sveicarija, kurios bankai ir su nacistine Vokietija bendradarbiavo... Taip pat Svedija, JAV... Ar jos ne Vakarai?

Kapitalas irgi vykdo politika. Taciau kapitalo politikos tikslas - tik pelnas. Kapitalui nerupi morale, tautiniai, valstybes interesai ar pan. Kodel kapitalas, uzuosdamas galima didesni pelna kitokioje Rusijoje, neturetu investuoti i tai, kas ta Rusija galetu padaryti kitokia? Kodel bolsevikai? As gi nesakau, kad vien bolsevikai is anksto pasirinkti kaip vienintele galima jega. Tai tik viena is potencialiu. Galu gale juk caro valdzia "nuverte" ne bolsevikai.
Nepaisant to, apie ka kalbejo bolsevikai (nacionalizacija, burzuju ispjovimas, pasauline revoliucija), matyt i tai niekas Vakaruose rimtai neziurejo. Ir tiesiog nemane, kad jiems pavyks ivykdyti revoliucija, o tik susilpninti caro valdzia. O jei ir buvo tikinciu ju pergale perimant valdzia, tai tikrai rimtai netikejo, kad bolsevikai issilaikys valdzioje.

Leninas galejo sneketi apie Pasauline revoliucija ka nori, bet deja, Tarybine Rusija nebuvo pajegi jos ivykdyti. Ir apie revoliucija Vokietijoje greitai teko pamirsti bei gedingai pasitraukti is karo. Apie tolimesne Pasauline revoliucija bolsevikai galejo tik pasvajoti, nes reikejo patiems issilaikyti valdzioje Rusijoje - piletinis karas, intervencija. O po to ekonomines bedos. Karo, suirutes metais buvo skleidziami visokie gandai apie bolsevikus. Galejo buti snekama ir apie ju rysius su Vakaru kapitalu. Bolsevikai ir ju veiksmai bei valdzios itvirinimas (metodai) buvo daug baisesni, nei kazkokie tai gandai apie rysi su burzuju kapitalu. Cia siek tiek veliau tokiu faktu iskilimas butu pakenkes bolsevikams.

[John]

Straipsnis prie temos

"The Economist" zurnalistui patekes ypatingai slaptas email'as is FSB agento Shutnik'o

What Russia will do next

Aug 28th 2008
From Economist.com
A secret e-mail to Mr Putin reaches our columnist

From:oleg.shutnik@svr.ru

To:vvp@gov.ru

Cc:dam@kremlin.ru

ESTEEMED Vladimir Vladimirovich!

As director of the operational task-force of the Foreign Intelligence Service of the Russian Federation, I present my compliments to you personally at the conclusion of the initial military-political phase of Operation “Return”.

The penetration by this service and its sister organisations of decision-making structures in the enemy camp has long given us advance warning of European Union and NATO plans, and a substantial ability to influence them. Even we, however, did not expect such torpor and weakness from the enemy. We see empty words but no readiness for serious resistance. Indeed, some western commentators and politicians have praised our actions as justified, including in some cases those who have received no payment or other inducements. We can proceed confidently.

As we underline the disadvantages of bad relations and highlight the advantages of good ones, our main ally is the electoral cycle. Voters, politicians and other decision-makers will become increasingly aware that if they resist us, they will pay a heavy price; but if they cooperate, they will benefit.
EPA His Georgian adventure

We will extend the intimidation, harassment and expropriation of British, American, Polish and Czech companies active in our domestic market and as energy customers, while at the same time offering further preferential treatment to those from countries that are politically friendly, especially France, Italy and Germany. Are big European companies willing to sacrifice billions of euros in lost exports or higher energy costs by indulging their politicians’ desire to grandstand and moralise? We think not.

We should visibly intensify our activity in non-western financial centres, chiefly Dubai, Mumbai and Shanghai, to show western capital markets, particularly London and New York, the loss of business that they face by their governments’ intransigent behaviour.

Similarly, the next American president will face a stark choice between the imminent prospect of a nuclear-armed Iran or the wasting asset of involvement in a Europe that does not wish to defend itself.

The electoral cycle in the enemy camp in coming months should deliver great victories to our side: by the year-end we expect Ukraine and Lithuania to abandon the enemy camp. But plans for further escalation are ready as needed. In Crimea, Islamic extremists, guided by our colleagues in Teheran and Damascus, can attack Russian passport-holders. The Ukrainian authorities, partly due to their own incompetence and partly thanks to our disruptive activities, will be unable to stop these atrocities. Our agents in the local population can therefore set up armed self-defence militias. These will clash with the Ukrainian police and army. Our forces can then intervene as peacekeepers, recreating the scenario that has played out so successfully in Georgia.

In the Baltic, provocations will be by nationalist hooligan gangs, supposedly acting as patriots, demanding ethnic cleansing of all Russian-speakers from Estonia and Latvia. Our compatriots there will also establish self-defence militias, which will appeal to us for protection from both the hooligans and from the organs of state power. In the case of Lithuania, our sponsored extremist groups can mount terrorist attacks on military transit to the Kaliningrad region, giving us the chance to demand, and provide, suitable security protection to them.

We can also launch deniable cyber-attacks against Poland and the Czech Republic, crippling official websites and disrupting the banking system.

There remains only the problem of certain propagandists in the enemy media who

[text interrupted]

The Economist

[tricky_kid]

Straipsnis prie temos

"The Economist" zurnalistui patekes ypatingai slaptas email'as is FSB agento Shutnik'o


The Economist

Apie šaltinio tikslumą nieko neišeis pakomentuoti, bet išdėstyti planai aiškiai nuspėjami.

Va Lietuvos atveju sudėtingiau, nes po Nepriklausomybės visi galėjo gauti Lietuvos pilietybę, o vat latviai ir estai su didelėmis mažumomis to negalėjo sau leisti.

Iš tikro tai nereikia nė jokių tokių veiksmų (kurie jei ir bus, tai tikrai negreit), nes susilpninta švietimo sistema ir valstybinis sektorius jau duoda savo vaisius.

[John]

Apie šaltinio tikslumą nieko neišeis pakomentuoti, bet išdėstyti planai aiškiai nuspėjami.

Esu tirkas, kad saltinis 100% autentiskas... visgi tai The Economist

Va Lietuvos atveju sudėtingiau, nes po Nepriklausomybės visi galėjo gauti Lietuvos pilietybę, o vat latviai ir estai su didelėmis mažumomis to negalėjo sau leisti.

Iš tikro tai nereikia nė jokių tokių veiksmų (kurie jei ir bus, tai tikrai negreit), nes susilpninta švietimo sistema ir valstybinis sektorius jau duoda savo vaisius.

Reikia sutikti del svietimo.Kad ir kaip provincialiai ar senamadiskai beskambetu, bet Lietuvoje (apskritai bet kurioje salyje, besirobojancioje su Rusija ir siekiancioje issaugiti savo valstybinguma) yra butinas patriotinis ugdymas... ar bent jau skiriamas didesnis demesys Lietuvos valstybes raidai po istrukimo is Rusijos Imperijos 20a.

Paguoda gal tik ta, kad dabartine jaunoji karta yra kur kas maziau itakota SSRS bei Rusijos ir ta itaka vis mazeja.

[TukasLT]

paskaicius si The Economist straipsni ir sulyginus su kitu straipsiu is " Rusijos Nacionalines uzsienio politikos laboratorija'', galima atrasti labai daug bendro, o beto pastaruju metu ivykiai butent tai ir rodo, kiber atakos Estijoje ir Lietuvoje, garsiai rekiama, kad estai ir latviai pazeidzia tautiniu mazumu teises. Beje, kiek zinau, rusu mazumos siose valstybese neturi pilietybes, kagi, motuse Rusija ja suteiks... pasekmes?
Kitas mano pastebejimas, jei Vakaru salys ir NATO neprades baziu kurimo Baltijos valstybese, ar dar kitaip remti Baltijos valstybiu, nekalbant apie kazkoki 4 naikintuvu bazavima, tai Rusija gali pradeti kurti tokius planus, kaip auksciau paminetame straipsnyje. Beje, kaip patys matete, isprovokuoti kazkoki rusu mazumos konflikta su Baltijos saliu valdzia galima labai lengvai.

[TukasLT]

Beje, man daznai tenka buti RAF Milldenhall ir RAF Lakenheath oro bazese Jungtineje Karalysteje, tai didziausios JAV ir UK kariniu oro pajegu bazes Britu salose. Kai vaziuosiu ten, butinai imesiu foto is ten, manau bus idomu pamatyti.

[Sula]

Esu tirkas, kad saltinis 100% autentiskas... visgi tai The Economist

Jau iš pačios formos aišku, kad tai falsifikatas, netgi - pokštas.
Ko vertas vien informatoriaus pseudonimas - "Shutnik"

Klausimas tik, kodėl jį The Economist išspausdino

[Meier]

Jau iš pačios formos aišku, kad tai falsifikatas, netgi - pokštas.
Ko vertas vien informatoriaus pseudonimas - "Shutnik"

Klausimas tik, kodėl jį The Economist išspausdino

Provokacija, tik į kitą pusę, nei mes įpratę. Keista, kad John pakibo

[x21]

tas, neva laiškas, yra psichologinio karo vaisius....

[John]

Keista, kad John pakibo

Ar tkrai?

[Kecal]

Leninas galejo sneketi apie Pasauline revoliucija ka nori, bet deja, Tarybine Rusija nebuvo pajegi jos ivykdyti. Ir apie revoliucija Vokietijoje greitai teko pamirsti bei gedingai pasitraukti is karo. Apie tolimesne Pasauline revoliucija bolsevikai galejo tik pasvajoti, nes reikejo patiems issilaikyti valdzioje Rusijoje - piletinis karas, intervencija.

Bijau, kad kažką maišai. Pagrindinis bandymas perkelti revoliuciją į Vakarus buvo 1920, jau po Bresto sutarties, tai yra, jau pasibaigus I pas. karui, ir bolševikams iš esmės susidorojus su pasipriešinimu šalies viduje. Lenkijai pavyko išsigelbėti paskutinę akimirką - beje, ne be prancūzų karinių patarėjų, o gal ir finansinės, pagalbos. Jeigu būtų kritusi Varšuva, pasekmės galėjo būti visai kitokios - tuo metu Vokietijoje buvo pats tikriausias revoliucinis pakilimas, komunistai masiškai ėjo į gatves, kovojo už "šviesų rytojų". Vargu ar nukraujavusi Vokietija būtų atsilaikiusi prieš Raudonąją Armiją, o jau po to... kas žino, kas ir kaip.

[John]

Siek tiek optimistiniu naujienu. As seniai laikiausi nuomones, kad Vakarai turi bandyti patraukti Kinija i savo puse. Aisku, Kinija tam gali tureti savu priezasciu, bet mums tai tik i nauda

China fails to support Kremlin
http://www.ft.com/cms/s/0/9a79d4f2-7...0779fd18c.html

Dmitry Medvedev, Russian president, failed yesterday to win support from China or the former Soviet republics of central Asia in his deepening dispute with the west over military action in Georgia.

At a central Asian summit in Tajikistan, Mr Medvedev was unable to persuade Hu Jintao, the Chinese president, or other regional leaders to give explicit backing to Russia's intervention or its decision to recognise the independence of the two breakaway regions, South Ossetia and Georgia.

Rusija gali pastūmėti Kiniją arčiau Vakarų
http://www.balsas.lt/naujiena/210924...rika:naujienos

Kinijos ekonominė sėkmė vis labiau priklauso nuo milžiniškų naftos ir dujų importo apimčių, kurios ateityje tik didės. Taigi, vargu ar Pekinas sudėjęs rankas stebės, kaip Rusija savo agresyviais veiksmais baugins regioną, kuris yra svarbus energetinių išteklių tiekėjas. Iš tikrųjų viena iš priežasčių, kodėl Kinija remia regiono saugumą užtikrinti turinčią Šanchajaus bendradarbiavimo organizaciją – tai, kad ji siekia sukurti atsvarą Rusijos įtakai Centrinėje Azijoje.

Jei Vakarai igytu toki sajungininka, Rusijai beliktu sleptis po lapais...

[Al1]

Bijau, kad kažką maišai. Pagrindinis bandymas perkelti revoliuciją į Vakarus buvo 1920, jau po Bresto sutarties, tai yra, jau pasibaigus I pas. karui, ir bolševikams iš esmės susidorojus su pasipriešinimu šalies viduje. Lenkijai pavyko išsigelbėti paskutinę akimirką - beje, ne be prancūzų karinių patarėjų, o gal ir finansinės, pagalbos. Jeigu būtų kritusi Varšuva, pasekmės galėjo būti visai kitokios - tuo metu Vokietijoje buvo pats tikriausias revoliucinis pakilimas, komunistai masiškai ėjo į gatves, kovojo už "šviesų rytojų". Vargu ar nukraujavusi Vokietija būtų atsilaikiusi prieš Raudonąją Armiją, o jau po to... kas žino, kas ir kaip.

Anaiptol. Su pasipriesinimu buvo susidorota tik dalyje Europines Rusijos dalyje. Pilietinis karas Rusijoje buvo paciame ikarstyje ir bolsevikai realiai kontroliavo tik dali Europines Rusijos. Tuo tarpu baltieji 1919 pab. 1920 m. pradzioje, viduryje remiami Vakaru surenge zygius i Maskva ir Petrograda. Nepavyko. Bet bolsevikams teko gerai paprakaituoti. Taip pat baltieji aktyviai priesinosi Archangelske, Sibire. Apie koki revoliucijos eksporta galima kalbeti. Tik bolseviku zodziuose, o ne darbuose. Vienintele "popytka" tuo metu - karas su Lenkija. Jei ne kovos su baltaisais ir ne gresme prarasti valdzia, galbut revoliucijos eksportas ir butu pavykes.

[Al1]

Siek tiek optimistiniu naujienu. As seniai laikiausi nuomones, kad Vakarai turi bandyti patraukti Kinija i savo puse. Aisku, Kinija tam gali tureti savu priezasciu, bet mums tai tik i nauda

China fails to support Kremlin
http://www.ft.com/cms/s/0/9a79d4f2-7...0779fd18c.html


Rusija gali pastūmėti Kiniją arčiau Vakarų
http://www.balsas.lt/naujiena/210924...rika:naujienos



Jei Vakarai igytu toki sajungininka, Rusijai beliktu sleptis po lapais...

Kazin ar Kinija taps Vakaru sajungininke. Nemanau. Tai neisvengiamai vestu prie demokratizacijos. Kazin ar Kinijos valdzia to noretu? Kita vertus, Rusijos veiksmu Gruzijoje Kinija irgi nelabai nori palaikyti, nes pati turi problemu su separatizmu.
Kinija greiciausiais siuo metu patyles ir nei Vakarus rems, nei Rusija rems.
Kinija yra tyli kiaule, kuri knisa gilia sakni. Kol kas ji dar tos saknies neatkniso. Bet kas bus, kai atknis ir pasisotinus pajus savo galybe paveikti Vakarus, jau nekalbant apie Rusija?