Ekonomikos naujienos (archyvas)

[Edvard]

Pagal tokią logiką aš galiu savo noru mažiausiai kartą gyvenime pasiimti pusmetį atostogų, kurių metu Darbo birža man mokės bent jau minimalų atlyginimą.
Dėl socialinių pašalpų paskirties galima ilgai diskutuoti, bet nebesinori ištęsti temos. Ar daug čia yra skaitančių mano „paklodes“?


Viskas labai paprasta, jeigu šeimos pajamos mažiau negu 500~ (tikslai neprisimenu) galima pretenduot į pašalpa.

[Wycka]

Viskas labai paprasta, jeigu šeimos pajamos mažiau negu 500~ (tikslai neprisimenu) galima pretenduot į pašalpa.

Tiksliau — mažesnės nei 525Lt/mėn.
Tačiau reikėtų klausti, kodėl pajamos mažesnės. Kodėl to žmogaus / tos šeimos pajamos tokios mažos, kai tarkim jų kaimynų didesnės? Ypač įtarimų kelia, kai kelis metus iš eilės tas pats asmuo / ta pati šeima pretenduoja į pašalpas. Pradinis ir pagrindinis mokslas visiems nemokamas ir privalomas, bet kodėl vieni baigę mokyklas stoja į prestižinius universitetus, o kiti išmetami net iš profesinių mokyklų, arba sulaukia 16 metų būdami dar 7 klasėje? Logiška, kad žmogus su minimaliu išsilavinimu / intelektu niekada rinkos sąlygomis neuždirbs net statistiškai vidutinės algos, jeigu dirbs tiek pat laiko kiek ir daugiau pasiekę bendraamžiai. Tai kam svaigti apie visuotinę lygybę ir visiems sudaryti vienodas ar bent beveik vienodas gyvenimo sąlygas? Jeigu tigras nemedžiotų, jis mirtų badu. Jeigu medžiotų mažiau nei kiti tigrai, jis nusilptų, todėl ateityje jo laimikis būtų dar prastesnis, ir galų gale vis tiek mirtų badu. Todėl tigras kasdien „čieriez nimagu“ bėga paskui gazelę, nes žino, kad jeigu nebėgs — mirs, ir šitą gazelę sumedžios kitas tigras, kuris bus sotus, stiprus, ir susilauks daug stiprių bei sveikų palikuonių. Laisvoji rinka imituoja gamtą — išlieka tik stipriausi, geriausi, sumaniausi, darbščiausi ir gudriausi.

[Silber418]

Būtent darbingumo skatinimą ir propaguoju. Atrodo, pagaliau tai net ir švedai suprato. Dešiniuosius išsirinko ir Lietuva, ir UK. Tik graikai vis murkdosi, patys nežinodami ko nori. Na, žino, kad nori gyventi geriau, tik nežino kaip to pasiekti.

Truputį patikslinsiu, Švedijos Riksdage šiuo metu daugumą sudaro ne konservatoriai, o moderatai, kurie valdžioje sudaro daugumą jau antrą kadenciją iš eilės. Socialinė apsauga čia nepablogėjo, tačiau naujiems imigrantams bus sunkiau pretenduoti gauti pašalpas ir pan. Taip pat bus taikoma daugiau sankcijų, priimant imigrantus iš Vidurio Azijos.

[Edvard]

Tiksliau — mažesnės nei 525Lt/mėn.
Tačiau reikėtų klausti, kodėl pajamos mažesnės. Kodėl to žmogaus / tos šeimos pajamos tokios mažos, kai tarkim jų kaimynų didesnės? Ypač įtarimų kelia, kai kelis metus iš eilės tas pats asmuo / ta pati šeima pretenduoja į pašalpas. Pradinis ir pagrindinis mokslas visiems nemokamas ir privalomas, bet kodėl vieni baigę mokyklas stoja į prestižinius universitetus, o kiti išmetami net iš profesinių mokyklų, arba sulaukia 16 metų būdami dar 7 klasėje? Logiška, kad žmogus su minimaliu išsilavinimu / intelektu niekada rinkos sąlygomis neuždirbs net statistiškai vidutinės algos, jeigu dirbs tiek pat laiko kiek ir daugiau pasiekę bendraamžiai. Tai kam svaigti apie visuotinę lygybę ir visiems sudaryti vienodas ar bent beveik vienodas gyvenimo sąlygas? Jeigu tigras nemedžiotų, jis mirtų badu. Jeigu medžiotų mažiau nei kiti tigrai, jis nusilptų, todėl ateityje jo laimikis būtų dar prastesnis, ir galų gale vis tiek mirtų badu. Todėl tigras kasdien „čieriez nimagu“ bėga paskui gazelę, nes žino, kad jeigu nebėgs — mirs, ir šitą gazelę sumedžios kitas tigras, kuris bus sotus, stiprus, ir susilauks daug stiprių bei sveikų palikuonių. Laisvoji rinka imituoja gamtą — išlieka tik stipriausi, geriausi, sumaniausi, darbščiausi ir gudriausi.

Kas teisesnis, kas turi daugiau jėgos, ginklo, pinigų, ryšių, valdžios, o gal proto?

[senasnamas]

Kodėl neetiška dirbti 14 valandų?

Turiu galvoje samdomą darbą. Paprastai atlyginimas vis tiek neatitinka sugaišto laiko, įdėtų pastangų, laisvalaikio ar net sveikatos praradimo ir t. t. O verslininkai gali dirbti (ir dirba) kiek nori arba kiek pajėgia - jie dirba sau ir už tai gauna atitinkamą atlygį.
Trumpas turėjo gerą startinę padėtį. Aišku, jo sugebėjimų ir veiklumo nuneigti neišeis, tačiau man jis kaip žmogus nepatinka, nes yra garbėtroška. Tačiau kaip iš verslininko yra ko pasimokyti.

[Wycka]

Truputį patikslinsiu, Švedijos Riksdage šiuo metu daugumą sudaro ne konservatoriai, o moderatai, kurie valdžioje sudaro daugumą jau antrą kadenciją iš eilės. Socialinė apsauga čia nepablogėjo, tačiau naujiems imigrantams bus sunkiau pretenduoti gauti pašalpas ir pan. Taip pat bus taikoma daugiau sankcijų, priimant imigrantus iš Vidurio Azijos.

Kaip pavadinsi, taip nepagadinsi. Pavadinimai skirtingi, ideologija panaši (dešinė). Demokratinėse stabiliose valstybėse paprastai vengiama drastiškų reformų. Todėl ir vakarų Europoje, laimėjus rinkimus socialdemokratams ar socialistams, neskubama nacionalizuoti. Reikalingas tęstinumas. Visgi jei po 3,5 metų Švedijoje vėl laimėtų moderatai arba liberalai, galima tikėtis dar dešinesnių permainų. Apskritai, jeigu valstybės ekonomika kyla aukštyn, jos politikai vengia esminių reformų.

[Silber418]

Tai kam svaigti apie visuotinę lygybę ir visiems sudaryti vienodas ar bent beveik vienodas gyvenimo sąlygas?

Galima suteikti panašias sąlygas kiekvienam vaikui, o ateityje jie pasirinks savo kelią ir galės konkuruoti tarpusavyje. Net ir nedidelės smulkmenos gali būti valstybės socialinės apsaugos apraiška.

Jeigu tigras nemedžiotų, jis mirtų badu. Jeigu medžiotų mažiau nei kiti tigrai, jis nusilptų, todėl ateityje jo laimikis būtų dar prastesnis, ir galų gale vis tiek mirtų badu. Todėl tigras kasdien „čieriez nimagu“ bėga paskui gazelę, nes žino, kad jeigu nebėgs — mirs, ir šitą gazelę sumedžios kitas tigras, kuris bus sotus, stiprus, ir susilauks daug stiprių bei sveikų palikuonių. Laisvoji rinka imituoja gamtą — išlieka tik stipriausi, geriausi, sumaniausi, darbščiausi ir gudriausi.

Pavadinkime tai anarchija, o tai taip pat nieko gero neduos jokiai valstybei.

[Wycka]

Galima suteikti panašias sąlygas kiekvienam vaikui, o ateityje jie pasirinks savo kelią ir galės konkuruoti tarpusavyje. Net ir nedidelės smulkmenos gali būti valstybės socialinės apsaugos apraiška.

Bet ir dabar kiekvienam vaikui sudaromos vienodos sąlygos, kiek tai yra įmanoma. Tai kodėl vieni vieni baigia aukštąjį mokslą, sukuria šeimą, apsirūpina patys materialiai ir dar padeda savo tėvams, o kiti tik iš pasigailėjimo baigę profesinę mokyklą, nesugeba sudominti priešingos lyties ir baigia savo dienas alkoholizmo ar narkomanijos liūne? Nu nėra tie žmonės vienodi, tai kodėl turėtų gyventi vienodai, ta prasme negabūs ir tinginiai taip pat komfortabiliai kaip ir gabūs darbštuoliai?

Pavadinkime tai anarchija, o tai taip pat nieko gero neduos jokiai valstybei.

Ne, tai dar ne anarchija. Džiunglėse taip pat galioja savi įstatymai. Pavyzdžiui žudoma tik maistui arba konkuruojant dėl patelių. Gyvūnai taip pat buriasi į bendruomenes, kad būtų lengviau apsiginti, bet vienas kitam maisto neieško, tik padeda ieškoti. O jeigu nepritampi prie grupės — esi išvaromas.

[Silber418]

Gana senas, tačiau įdomus straipsnis, susijęs su Airija:

Sweden set to help Ireland dig out from its economic woes

The prime minister of Sweden said Thursday his country's offer to loan Ireland $1.5 billion to help it through a tight financial spot is not wholly altruistic.
"We think, if we don't create a solution to this, we will also see the effect of the problems coming to us," Fredrik Reinfeldt told CNN.
Reinfeldt said he believes a loan to Ireland would carry little risk to Swedish taxpayers. "It's a strong country, they will bounce back, and we think it's a safe way of helping them, but also getting our money back."
He noted that Sweden has a keen interest in helping members of the Euro Zone stay healthy economically. Germany is Sweden's biggest trading partner, accounting for 11 percent of Sweden's exports and 18 percent of its imports in 2008.
Unlike some other members of the European Union, Sweden avoided the worldwide recession. Its economy is expected to grow almost 5 percent this year. <...>

Šaltinis ir pilnas straipsnis bei video medžiaga: http://edition.cnn.com/2010/WORLD/eu...d.sweden.loan/

[Silber418]

O štai čia aktualesnė informacija Lietuvai:

ES augimo lyderės – Švedija, Estija ir Lenkija

Pradiniais skaičiavimais, trečią šių metų ketvirtį, lyginant su tuo antruoju ketvirčiu, euro zonos bendrasis vidaus produktas (BVP) padidėjo 0,4 proc., o 27 Europos Sąjungos (ES) valstybėse – 0,5 proc., praneša ES statistikos agentūra „Eurostat“. Antrą 2010 metų ketvirtį BVP abiejose zonose padidėjo 0,1 proc. <...>

Per metus BVP sparčiausiai augo Švedijoje (6,8 proc.), Estijoje (4,7 proc. (nesuskaičiuota sezono įtaka) ir Lenkijoje (4,7 proc.).
Visų ES narių, išskyrus Graikijos (-4,5 proc.) ir Rumunijos (-2,2 proc.), BVP augo. Tiesa, duomenų nepateikė dar trys ES narės – Airija, Liuksemburgas ir Malta. Lietuvoje ekonomika augo 0,8 proc., Latvijoje 2,4 proc.

[Wycka]

Lietuvos ekonomikos sėkmės raktas

Globalios konkurencijos sąlygomis Lietuva turi vieną ir vienintelį kelią – per įmanomai trumpą laiką iš žemos ir vidutinės pridedamosios vertės ekonomikos transformuotis į žiniomis ir aukštosiomis technologijomis grįstą šalies ekonomiką.
(...)
Pasaulis segmentuojasi. Paminėjus Kiniją iš karto prieš akis iškyla šios šalies pramonės potencialas. Ši valstybė gamina visam pasauliui. Indija - orientuojasi į paslaugas. Tai šalis, kurioje tarptautinės paslaugų kompanijos vidutinis dydis - dešimtys tūkstančių darbuotojų. Panašią padėtį turime ir mūsų žemyne. Sunkioji, automobilių ir kita inžinerinė pramonė yra susikoncentravusi Centrinėje Europoje (Vokietijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Austrijoje, Šiaurės Italijoje). Tuo tarpu šiaurinė žemyno dalis yra aiškiai orientuota į aukštesnės pridėtinės vertės paslaugas.
Šiaurės šalys įvairiausių ekonominių burbulų ir nuosmukių poveikį jausdavo cikliškai dar tada, kai iš sovietinės sistemos letargo besivaduojančios Lietuvos ekonomika tik stojosi ant kojų. Kai kurie skandinavų miestai, ypač kur sunkioji pramonė buvo dominuojanti, kentė didžiulį nedarbą, bankrotų kiekis buvo milžiniškas, socialinės problemos badė akis. To mes šiandien jau nebeprisimename.
Po gilių devintojo dešimtmečio krizių, palydėtų vietinių valiutų devalvacijos, kaimynai Šiaurėje savo ekonomikas ir užpildė kitokiu turiniu – savo kryptimi pasirinkdami paslaugas, inovacijas, ir aukštąsias technologijas.
Kito kelio neturime ir mes, juolab besiklostanti padėtis pasaulio ekonomikoje yra labai palanki mūsų turimų kompetencijų ir jau sukurtos aukščiausio lygio skaitmeninės infrastruktūros panaudojimui.
Esame toli nuo industrinių tiekimo grandinių, kompetencijos nėra orientuotos į sunkiąją ar automobilių pramonę, neturime žaliavinių išteklių, todėl Lietuvos ekonomikos orientavimas aukštos pridėtinės vertės paslaugų ekonomikos link yra tendencijų suponuotas pasirinkimas.
(...)
Esame pasaulyje antri ir Europoje pirmi pagal plačiajuosčio interneto plėtrą. Puikiai išvystytos mobiliosios technologijos, diegiamas ketvirtos kartos mobilusis internetas. Lietuvoje plačiausias visoje Europoje viešųjų interneto prieigų tinklas. 92 procentai banko operacijų atliekama internetu, 88 procentai mokesčius deklaruojančių asmenų tai daro elektroniniu būdu.
Kai „Barclays“ svarstė, kur įkurti savo ketvirtąjį pasaulyje informacinių technologijų centrą, lemiamu faktoriumi tapo, mūsų turimos kompetencijos. Lietuvoje informacines ir komunikacijos technologijas aukštosiose mokyklose studijuoja 4500 studentų, o šios srities specialistų darbo rinkoje yra iki 35000.
Žinoma, išsilavinimo kokybė dar turi tobulėti. Tačiau po reformos tarp universitetų prasidėjusi konkurencija, tamprus bendradarbiavimas su investuotojais bei pramonės lyderiais įneš teigiamų korekcijų.
Talentingi žmonės buvo svarbiausia priežastis, kai „Barclays“, IBM ar „Western Union“ priėmė sprendimą investuoti Lietuvoje.
Tik keli iškalbingi faktai: per 30 procentų gyventojų turi aukštąjį išsilavinimą, 90 procentų kalba bent viena užsienio kalba, 50 procentų kalba dviem užsienio kalbomis, 40 procentų baigusių aukštąjį mokslą – yra baigę tiksliuosius mokslus arba susijusius su technologijomis.
Sukauptos kompetencijos informacinių technologijų, tarptautinės apskaitos, medicinos, logistikos srityse – Lietuvai atveria dideles paslaugų eksporto galimybes.
Mažai kas žino, kad maža Lietuva sunkvežimių turi daugiau nei Rusija, kad Lietuva kerta du paneuropiniai logistikos koridoriai, kad tikrai aukštos kompetencijos medikų turime du kartus daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis ir pagaliau, kad beveik 2000 mokslo daktarų iš Lietuvos dirba užsienio laboratorijose ir universitetuose.
Lietuvos sėkmė transformuojantis į Šiaurės Europos regiono paslaugų centrą, didelių tarptautinių kompanijų investicijos taps ir visų mūsų šalies piliečių sėkme.
(...)

[Franas]

Wycka, tikiuosi gerai išsimiegojai ?

Perskaičiau tavo "paklodes" ir pamaniau, kad tavo pažiūroms tiktų toks apibrėžimas:

Socialdarvinizmas, dar vadinamas Socialinis darvinizmas - populiari vertelgų teorija apie tai, kad teisę gyventi ir daugintis turi tik turtingieji, o beturčiai gi - verti išnykimo. Taip akivaizdžiai realizuojamos natūralios atrankos idėjos žmonių tarpe.

Socialdarvinizmo terminas pačių socialdarvinistų laikomas "nepolitkorektišku", paprastai pakeičiamas tokiais eufemizmais, kaip "laisvosios rinkos idėjos" ir pan., tuo tarpu atvirai socialdarvinistinę ideologiją atstovaujančios organizacijos, kaip kad LLRI, neigia esančios socialdarvinistinėmis.

Socialdarvinistų teorijoms pagrįsti atrandama daug įvairių argumentų: XXa. pradžioje dažniausiai buvo remiamasi teiginiu, esą skurdžiai turi mirti, nes tokia turinti būti natūrali atranka, kaip pagal Darviną (nuo to ir pavadinimas), faktinis šios teorijos pradininkas - JAV multimilijonierius Andrew Carnegie. Šiais laikais dažniau taikomi sofizmai, kaip kad šitokie:

-turtingieji sukuria daugiau vertės, todėl turi gauti daugiau galimybių
-beturčiai yra visuomenės našta
-neturi būti taikomos jokios lengvatos ar pašalpos žmonėms, kurie nesugeba pasirūpinti patys savimi
-remdami socialiai neatsakingus žmones, tiktai skatiname jų nenorą dirbti
parama vargšams turi būti savanoriška, o ne valstybės reguliuojama
-kodėl daugiau dirbantys turi mokėti daugiau?
-turtingųjų rankose pinigai geriau panaudojami
-žmonės neturi išlaikyti su jais nesusijusių piliečių
-reikia užsiimti ne lėšų perskirstymu, o verslo skatinimu
-reikia kurti brangias, daug uždirbančias darbo vietas, o ne rūpintis visokiais smulkiais versliukais
-individualus verslas nesukuria didelės vertės, todėl visuomenei nenaudingas
-kiekvienas pats laisvas susitaupyti sau pensiją
ir t.t., ir t.t., ir kitos panašios frazės.

Plačiau: http://www.pipedija.com/index.php/Socialdarvinizmas
Rimčiau: http://en.wikipedia.org/wiki/Social_Darwinism

[andyour]

Turiu galvoje samdomą darbą. Paprastai atlyginimas vis tiek neatitinka sugaišto laiko, įdėtų pastangų, laisvalaikio ar net sveikatos praradimo ir t. t. O verslininkai gali dirbti (ir dirba) kiek nori arba kiek pajėgia - jie dirba sau ir už tai gauna atitinkamą atlygį.
Trumpas turėjo gerą startinę padėtį. Aišku, jo sugebėjimų ir veiklumo nuneigti neišeis, tačiau man jis kaip žmogus nepatinka, nes yra garbėtroška. Tačiau kaip iš verslininko yra ko pasimokyti.

Žmonėms patinka spekuliantai(turtingi) ir pop žvaigždės(turtingos), nes jie lengviausiais praturtėjo neįdėdami didelių pastangų. Pasaulyje yra daugybė žmonių disponuojančių NT, kazino, viešbučiais. Tiesiog jie, kaip šiame forume kažkas rašė, nepataikė ant geros akcijos akcijų biržoje. Gal nežinojo kam kišį duoti.

[andyour]

Pagal tokią logiką aš galiu savo noru mažiausiai kartą gyvenime pasiimti pusmetį atostogų, kurių metu Darbo birža man mokės bent jau minimalų atlyginimą.

O prieš krizę buvo labai daug siekiančių tokių atostogų? Tam ir skirtos pašalpos. Manau, valstybinėse įstaigose yra galybė etatų, kurie nekuria apčiuopiamos naudos. Geriau tada jiems mokėti soc. pašalpą 300lt negu 1500lt į rankas už nieko neveikimą.

[Combat]

Į šitą klausimą jau atsakiau ir ne kartą.
Lietuva, kaip ir visa ES, turėtų vystyti ne klasikinę pramonę. Paslaugų iškelti beveik neįmanoma (yra retos išimtys), taigi jos liks. Žemės ūkio taip pat pakaktų tik epizodinio, pvz tiekti į rinką šviežią pieną, tačiau bulves galima importuoti iš Šiaurės Afrikos, NVS šalių. Klasikinės pramonės įmonės, pvz indų, stalo įrankių, buitinės įrangos ar baldų gamintojai gali vystyti veiklą Trečiojo pasaulio šalyse. Kas lieka? Be minėtos paslaugų sferos, lieka specifinė pramonė (pvz pagal spec. receptą gaminamas alkoholis (šampanas, konjakas, midus, viskis, alus, vynas), maisto pramonė (sūrių gamyba), poligrafija, spaustuvės, tautiniai amatai); t.p. progresyvi/bandomoji pramonė (pvz ekologiškos energetikos priemonių gamyba, elektromobiliai, farmacija, etc.). Niekur nedings išgaunamoji pramonė, nes naudingųjų iškasenų šaltinių neperkelsime kitur. Dar lieka sfera, kurią pavadinčiau idėjų gamybos ir prekybos sfera. Tai prekyba patentais, idėjomis, patobulinimais, meno kūriniais (muzika, dailė, skulptūra). Dar nepamirškime kapitalo eksporto, iš kurio vėl uždirba patys eksportuotojai, sumokėdami mokesčius ir gimtojoje šalyje. Dar turizmas, bet čia jau daugiau paslaugų sfera, ir daugiau vakariečiai važiuotų į Trečiojo pasaulio šalis negu tų šalių piliečiai turistaut į Vakarus. Tiesa, dar viena sritis, kurią jau įvaldė britai ir amerikiečiai, tai švietimo paslaugų pardavimas užsieniečiams.

Tos priemonės išspręs gal 10 – 15proc problemos.

Koroče, nors ir su džiugesiu pranešinėji apie investicijas Lietuvoje, bet iš tavo teksto galima daryti išvadą, kad nėra jokios prasmės čia, Lietuvoje, investuoti. Iš tikrųjų taip ir bus. Niekas ir nieko čia be LRV dotacijų rimtai neinvestuos. O tos „rimtos investicijos“ tęsis tol, kol liesis LRV dotacijos.

Bus daug „atostogaujančių“ Lietuvos gyventojų.

[senasnamas]

Straipsnis specialiai Wyckai :
http://verslas.delfi.lt/business/b-g....d?id=39351925
Kelios esminės mintys:
nekontroliuojama rinka yra žala visuomenės gerovei – pradedant darbuotojų išnaudojimu, baigiant karteliniais susitarimais.

rinka negali panaikinti augančios piliečių pajamų diferenciacijos. Taip yra todėl, kad jei rinkos subjektas yra efektyvus, kiekviename kitame žingsnyje jis bus dar efektyvesnis.

kuo didesnė finansinė diferenciacija, tuo didesnė socialinė įtampa, o kuo didesnė įtampa, tuo nestabilesnė valstybės sistema.

Tik perlenkia lazdą teigdamas, kad viršininkas turi uždirbti tiek, kiek pavaldinys.

[Sula]

Kažkoks keistas ginčas per kelis puslapius. Diskutuota apie su darbu susietų pajamų apmokęstinimą. Verslas ne iš to gauna pagrindines pajamas!

[Wycka]

Wycka, tikiuosi gerai išsimiegojai ?
Perskaičiau tavo "paklodes" ir pamaniau, kad tavo pažiūroms tiktų toks apibrėžimas

Ačiū labai Tamstai bent už tai, kad perskaitei. Taip pat dėkoju visiems, kurie mane cituoja, komentuoja, kritikuoja, oponuoja. Tai rodo, kad mano idėjos nėra totaliai 'lievos' ir bent jau vertos diskusijos. Taip pat atsiprašau, jeigu kartais nebespėju atsakyti į visus komentarus. Šiaip kartais ir man kyla minčių, ar dar „nenusigrybauju“, nes kol kas dar netasirado tokio forumiečio, tikriausiai socialkomunistinių pažiūrų, kuris būtų mane 'suvartęs į ragą'. Taip, tai labai nemalonu, bet suveikia kaip šaltas dušas ir priverčia plačiau atmerkti akis.
Dabar apie socialdarvinizmą. Kažkada šią apie šią ideologinę kryptį esu girdėjęs, bet niekada [lačiau nesidomėjau. Taigi ačiū Franui, kad priminei, teks skirti kažkiek laiko ir plačiau apsišviesti. Šiaip mano pažiūros nėra grynai socialdarvinistinės, nes ne visiems šios filosofijos punktams pritariu. Jeigu kam netyčia, pakomentuosiu tuos punktus, kuriems prieštarauju, ir pagal save:

Socialdarvinizmas, dar vadinamas Socialinis darvinizmas - populiari vertelgų teorija apie tai, kad teisę gyventi ir daugintis turi tik turtingieji, o beturčiai gi - verti išnykimo. Taip akivaizdžiai realizuojamos natūralios atrankos idėjos žmonių tarpe.

Šių eilučių autorius išsiduoda esąs opozicijoje aprašomai socialinei ideologijai, nes verslininkus vadina vertelgomis. Šiaip jau vien tuo būtų galima ir baigti.
Nesutinku, kad teisę gimti ir gyventi apsprendžia tik pinigai. Vargšams turi būti palikta teisėta galimybė sąžiningai praturtėti savo darbu, sumanumu ar sėkme (pvz loterija).

XXa. pradžioje dažniausiai buvo remiamasi teiginiu, esą skurdžiai turi mirti, nes tokia turinti būti natūrali atranka, kaip pagal Darviną (nuo to ir pavadinimas).

Pataisymas: tingintys dirbti skurdžiai. Tingintys turtingieji ir taip miršta nuo narkotikų ar ekstremalių pojūčių, taip pat AIDS ir panašių ligų.

-turtingieji sukuria daugiau vertės, todėl turi gauti daugiau galimybių

Pataisymas: daugiau ekonominės laisvės galimybių, pvz daugiau atostogų (jeigu patys to nori), geresnė buitis (kurią susikuria patys). Tačiau šalies įstatymai ir tuo pačiu teismai už tą patį nusikaltimą turi bausti visus vienodai, nepriklausomai nuo materialaus turto. Taip pat reikia duoti vienodas startines galimybes, t.y. to norintiems vargšams suteikti šansą mokytis nemokamai, su tikslu kad ateityje daug pasiekęs duos didelę pridėtinę vertę visai visuomenei. Tai būtų savotiška investicija, tik ne į technologijas, nekilnojamąjį turtą ar žemės ūkį, o į konkretų žmogų.

-beturčiai yra visuomenės našta

Vėl ne. Tinginiai beturčiai yra našta. Dirbantys beturčiai vis dėlto turi dar vieną turtą — darbo jėgą. Beturčių vaikas gali turėti ir dar vieną turtą — intelektą.

-turtingųjų rankose pinigai geriau panaudojami

Taip, bet tai nėra geležinė taisyklė. Kiekvienas žmogus daro klaidas, bet bendra tendencija yra tokia.

-reikia kurti brangias, daug uždirbančias darbo vietas, o ne rūpintis visokiais smulkiais versliukais

Bull shit. Nenoriu net komentuoti.

-individualus verslas nesukuria didelės vertės, todėl visuomenei nenaudingas

Bull shit number 2.

P.S.: O ir šiaip didžiausią pridėtinę vertę sukuria ne turtingi, o protingi, idealiu atveju — išmintingi. Teoriškai uždirbto turto vertė turėtų būti proporcingai lygi intelekto kiekiui. Žinoma, sėkmės faktorius kažkiek išderintų proporcijas.

[Gytaz]

Tai pipedija juk humoristinė "enciklopedija", nereikėtų to, ką ten rašo, priimti rimtai.

Juk to puslapio viršuje parašyta, kad "Pipedija - vien tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Tikriausia durnapedija Lietuvoje! Nusišnekėjimų šventovė!Paskelbk Feisbuke!"

[Wycka]

Tos priemonės išspręs gal 10 – 15proc problemos.
Nors ir su džiugesiu pranešinėji apie investicijas Lietuvoje, bet iš tavo teksto galima daryti išvadą, kad nėra jokios prasmės čia, Lietuvoje, investuoti. Iš tikrųjų taip ir bus. Niekas ir nieko čia be LRV dotacijų rimtai neinvestuos. O tos „rimtos investicijos“ tęsis tol, kol liesis LRV dotacijos.
Bus daug „atostogaujančių“ Lietuvos gyventojų.

10 sukurtų darbo vietų netiesiogiai dar sukuria 5 darbo vietas. Taigi jeigu kaime pastatysi ir paleisi kokią lentpjūvę bei joje sukursi 20 darbo vietų, ilgainiui tame kaime ir aplinkinėse vietovėse bus jau 30 naujų darbo vietų. Dar didesnė pridedamoji darbo vietų vertė yra su jūra susijusioje veikloje. Todėl su retokomis išimtis klesti tik išėjimą prie atviros jūros turinčios valstybės.
Taip, aš net labai džiaugiuosi, kad tokioje nelabai svetingoje aplinkoje visgi atsiranda TUI, ir net gana stambių (pvz Barclays, WU). Belieka tik įsivaizduoti, kiek jų sulauktume dar pagerinę investicinę ir verslo aplinką. Ateitų ne tik dar daugiau investuotojų, bet ir vietiniai imtų drąsiau užsiimti verslu. Valstybei gerokai mažiau reikėtų mokėti bedarbio pašalpų, taigi sutaupytų daug pinigų, o uždirbtų praktiškai tą patį ar net dar daugiau iš papildomai sukurto verslo. Nuolat užimti žmonės turės mažesnę motyvaciją degraduoti. Dar vienas pliusas.
Pripažink, tokie „atostogaujantys“ gyventojai nors ir yra gana skaudus praradimas, bet būtų dar skaudžiau, jeigu taip pat „atostogautų“ ir Lietuvos verslas. Net neverta bandyti sulaikyti išvykstančių „atostogauti“ piliečių — jie jau priėmė sprendimą. Verčiau išsaugoti jau Lietuvoje esamą verslą ir dėti pastangas pritraukiant daugiau verslo subjektų, bei skatinti vietinį verslumą. Jeigu dirbsi turėdamas verslo liudijimą (populiariai patentą) — negalėsi piktintis maža alga, nes uždirbsi lygiai tiek, kiek dirbi. O ir išvykę tautiečiai yra geras potencialas Lietuvos ekonomikai. Ne todėl, kad siunčia pinigus giminaičiams, o todėl, kad sukūrus gerai apmokamas darbo vietas čia ir nerandant vietinėje rinkoje tinkamų darbuotojų, galima kviestis tautiečius emigrantus repatrijuoti. Manau, kad dauguma jų ilgisi Tėvynės, o ir atvykę į Lietuvą jie praktiškai nesukels neigiamos visuomenės reakcijos, kaip pvz imigrantai iš Afrikos ar Artimųjų Rytų.