Ekonomikos naujienos (archyvas)

[Wycka]

Kaip opozicija gali surinkt persvara balsu? Tai jau ne opozicija, o dauguma. Kas ten vyksta, kad dauguma nesutaria uz ka balsuot ir kazkas perbega?
O siaip pasigedau skaiciu - kiek pensijos dides? kiek tarkim alkoholis galutiniam vartotojui pigs?

Politikoje ne visos taisyklės yra rašytos. Pozicija — tai partija ar partijų koalicija, kurios atstovas yra premjeras ir kuri delegavo nors vieną ministrą. Jeigu pozicija yra trapi (kaip ir dabartiniu atveju, ar praėjusioje Seimo kadencijoje nuo 2006m. vasaros, kai buvo sudaryta Kirkilo vadovaujama mažumos pozicija), kai kuriais klausimais opozicija gali surinkti daugumą balsų. Taip pat jeigu frakcijoje vyrauja nedrausmingi parlamentarai (formaliai Seimo mandatas yra laisvas), net ir pozicijoje esanti partija tam tikru klausimu gali susilaikyti nuo balsavimo arba 'balsuoti laisvai'.
Galutiniai skaičiai paaiškės, kai sprendimas bus priimtas. Jeigu taip jau įvyko, realūs skaičiai pasirodys rytoj arba poryt.

[Wycka]

Atsigauna tik pramonė ir transportas

Darbo biržoje užsiregistravusiems bedarbiams daugiausiai naujų darbo vietų šiuo metu pasiūloma pramonės ir transporto sektoriuose. Vien tai leidžia daryti išvadą, kad būtent šie du sektoriai atsigauna sparčiausiai ir yra visos Lietuvos ekonomikos varomoji jėga. Šiuose sektoriuose – itin daug darbo pasiūlymų konsultantams, vadybininkams, vairuotojams.
“Ant šių dviejų sektorių laikosi šalies ekonomika”, – tas pačias tendencijas pastebi ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomikos ir finansų departamento analitikas Aleksandras Izgorodinas.
Jis pabrėžia, kad pramonės atsigavimas labai reikšmingas šalies ūkiui, nes pramonė stipriai susijusi su eksportu. O augant eksportui atsigauna ir šalies ekonomika. “Net pusė visos pramonės produkcijos šiuo metu skirta užsienio rinkoms”, – skaičiuoja analitikas.
Beje, šioje srityje pirmauja tekstilė, taip pat popieriaus, gumos ir plastiko gaminiai. Šiek tiek, bet nedaug atsilieka mediena ir baldai, chemijos pramonė.
Antrasis atsigaunantis sektorius – transportas – ekonomikai irgi itin reikšmingas, nes yra tiesiogiai susijęs su šalies bendruoju vidaus produktu. O juk antrąjį šių metų ketvirtį transporto sektoriaus apyvarta ūgtelėjo 28 proc. “Ypač greitai atsigauna tie transporto sektoriaus verslai, kurie susiję su NVS rinkomis”, – komentuoja A.Izgorodinas.
Tačiau kitiems sektoriams Lietuvoje, deja, sekasi ne taip gerai. Pavyzdžiui, mažmeninės prekybos sektorius iš pažiūros lyg ir auga. Rugsėjį visos Lietuvos mažmeninės prekybos apyvarta didėjo 7 proc. Tačiau šį augimą daugiausia lėmė atsigaunanti prekyba naudotais automobiliais (bet dauguma jų išvažiuoja iš Lietuvos). Ją atmetus sektoriaus apyvarta toliau smunka.
Nedaug gerų naujienų ir statybų sektoriuje. Tiesa, čia pamažu atsigauna gyvenamųjų individualių namų statybos rinka: trečiąjį šių metų ketvirtį visoje Lietuvoje išduota 13 proc. daugiau leidimų mažos kubatūros, vieno dviejų kambarių butų statybai. Tačiau tai ir viskas. “Bendros statybų apimtys vis dar 13 proc. mažesnės nei prieš metus”, – apibendrina A.Izgorodinas.
Na, o jei kalbėsime apie dar vieną “kertinį” šalies sektorių – žemės ūkį, reikia pabrėžti, kad jis kaip ir anksčiau vis dar išsilaiko tik dėl būtiniausių maisto prekių gamybos bei Europos Sąjungos dotacijų. Jokių kitų atsigavimo ženklų šiame sektoriuje nematyti.

[Wycka]

Lietuvos pienininkai žengia į Indiją

Pieno produktus eksportuoti į Indiją pradeda “Rokiškio sūris”, jo pavyzdžiu ketina pasekti ir “Pieno žvaigždės”.
“Krizės čia nebuvo, vartojimas vidaus rinkoje sparčiai didėja, todėl Europos Sąjungos ir Indijos prekybos apimtis sparčiai auga”, — sakė Lietuvos ambasadorius Indijoje Petras Šimeliūnas.
Lietuviškų prekių eksportas į Indiją 2008 metais siekė milijardą litų, tačiau sumažėjus “Lifosos” eksportuojamų trąšų apimčiai pernai eksportas krito beveik per pusę. Neskaičiuojant trąšų į Indiją gabenama vis daugiau lietuviškų prekių. O į Lietuvą iš šios šalies atkeliauja vis daugiau audinių siūlų, arbatos, kosmetikos.
Viena žinomiausių Indijos kompanijų “Tata” pasistatė trąšų fabriką, jam reikalingus įrenginius pirko JAV. Kadangi tokie pat įrenginiai sumontuoti Marijampolėje, amerikiečiai patikėjo gamybą paleisti “Arvi” specialistams.
Anot ambasadoriaus, “Arvi” su “Tata” turi bendrų planų ateičiai. Be to, rinką Indijoje tiria ir Lietuvos putojančio vyno, degtinės, midaus gamintojai.

[Combat]

Ir Vilniui pareina „ragai“

Jurgita Gajauskienė, Vilniaus miesto socialinės paramos centro direktoriaus pavaduotoja:

Padidėjus nedarbui, sumažėjus gyventojų pajamoms, nepasiturinčių asmenų skaičius sostinėje smarkiai auga. Į Vilniaus miesto socialinės paramos centro duris dažniau kreipiasi darbingo amžiaus asmenys, netekę darbo, jaunos šeimos, auginančios vaikus. Mažėjančios dirbančių asmenų pajamos verčia ieškoti papildomų paramos šaltinių. Vien pernai buvo gauta tris kartus daugiau prašymų suteikti socialinę pašalpą nei 2008 metais (atitinkamai 6000 ir 18 000), o per 10 šių metų mėnesių jau gavome apie 36 000 prašymų.

2008 metais gauta 900 prašymų suteikti paramą maisto produktais, šiais metais - apie 15 000, - septyniolika kartų išaugo paramos poreikis. Dar prieš keletą metų socialiniai darbuotojai kartais išgirsdavo ir neigiamų gaidelių dėl kai kurių maisto produktų, o šiandien visi labai džiaugiasi gavę bet kokio pobūdžio paramą.

[Wycka]

2008 metais gauta 900 prašymų suteikti paramą maisto produktais, šiais metais - apie 15 000, - septyniolika kartų išaugo paramos poreikis. Dar prieš keletą metų socialiniai darbuotojai kartais išgirsdavo ir neigiamų gaidelių dėl kai kurių maisto produktų, o šiandien visi labai džiaugiasi gavę bet kokio pobūdžio paramą.

Išaugo prašytojų skaičius, bet tai nereiškia, kad išaugo ir tos paramos gaunančiųjų skaičius. Be to, ne tik Vilniaus miesto socialiniai darbuotojai dalina paramą maistu, drabužiais ir kitaip, yra ir religinės ir visuomeninės paramos dalintojų grupės, pvz Caritas. Šiaip ir man būtų įdomu sužinoti, kokios turėtų būti pajamos, kad jau galėtum pretenduoti į bet kokią socialinę paramą? Tuo pačiu keista, jeigu atsižvelgiama tik į pajamas, o ne į pajamų-išlaidų balansą. 4 asmenų (2 suaugę ir 2 nepilnamečiai) šeimos pajamos gali būti tarkim 4000Lt, tačiau iš jų ~3000Lt gali būti išleidžiama banko paskolai mokėti ir susimokėti už buto/namo komunalinius mokesčius. Arba tokia pati šeima gyvena kaime, bendros pajamos 1356Lt į rankas (dvi minimalios algos), tačiau šeimai priklauso nedidelis namukas, 1ha miško ir 3ha dirbamos žemės. Žinoma, tada išlaidos nekilnojamojo turto priežiūrai bei maistui mažesnės, bet formaliai tokia šeima jau gali prašytis paramos.
O tie, kurie išdrįsta imdami paramą maisto produktais bent cyptelėti neigiamą gaidelę, turėtų netekti teisės į bet kokią paramą mažiausiai 3 metams. Gal per tuos 3 metus gerai išsiš*kus paaštrės dantys ir džiūvėsiams valgyti...

[Combat]

Šiaip ir man būtų įdomu sužinoti, kokios turėtų būti pajamos, kad jau galėtum pretenduoti į bet kokią socialinę paramą?

Vieni kriterijų:
1) šeimos nariai / asmuo nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje;
2) nuosavybės teise turimo turto vertė neviršija turto vertės normatyvo;
3) pajamos vienam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas (350 Lt) (toliau – VRP);

Smulkiau čia: http://www.socmin.lt/index.php?-1941804971

Apie turto normatyvą:
Turto vertės normatyvas šeimai / asmeniui nustatomas susumuojant nekilnojamojo turto vertės normatyvą (į jį įskaitoma būsto vertė ir žemės sklypų vertė) šeimai / asmeniui ir kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių ir pajų vertės normatyvą, kuris yra 45 VRP dydžiai vienam vyresniam kaip 18 metų šeimos nariui /asmeniui (15750 Lt), 30 VRP dydžių kiekvienam kitam vyresniam kaip 18 metų šeimos nariui (10500 Lt) ir 15 valstybės VRP dydžių kiekvienam vaikui iki 18 metų (5250 Lt).

Nekilnojamojo turto normatyvai:

Būsto normatyvas yra 60 kvadratinių metrų būsto naudingojo ploto vienam iš jame gyvenamąją vietą deklaravusių šeimos narių / asmeniui, pridedant po 15 kvadratinių metrų kiekvienam kitam šeimos nariui.

Žemės sklypo normatyvai šeimai / asmeniui, atsižvelgiant į turimos žemės rūšį, yra:
namų valdos žemės sklypo ploto : miestuose – 6 arai, miesteliuose ir kaimuose – 25 arai;
žemės ūkio paskirties žemės sklypo, neviršijančio 1 hektaro (įskaitant jame esančią namų valdos žemę), ploto: miestuose – 6 arai, miesteliuose ir kaimuose – 25 arai;
didesnio kaip 1 hektaro žemės ūkio paskirties žemės sklypo, žemės sklypo, kurį sudaro tik vandens telkinys, bei miškų ūkio paskirties žemės sklypo ploto – 3,5 hektaro

Visa tai yra labai painu, o soc. darbuotojos įpareigotos suprantamai neaiškinti, o jei paaiškinti, tai taip, kad sekantį sykį aiškintis nebenorėtum.

[Wycka]

Nekilnojamojo turto normatyvai:
Būsto normatyvas yra 60 kvadratinių metrų būsto naudingojo ploto vienam iš jame gyvenamąją vietą deklaravusių šeimos narių / asmeniui, pridedant po 15 kvadratinių metrų kiekvienam kitam šeimos nariui.
Visa tai yra labai painu, o soc. darbuotojos įpareigotos suprantamai neaiškinti, o jei paaiškinti, tai taip, kad sekantį sykį aiškintis nebenorėtum.

Supratau tik tiek, kad jeigu gyvenčiau Vilniaus mieste (o taip de facto ir yra) bei turėčiau 60 kv. metrų ploto butą (o taip niekaip nėra) ir niekur nedirbčiau (dabar esu priverstas dirbti) — būčiau kone turtuolis. Nuomočiau tokio buto vieną ar du kambarius, ir dar galėčiau naglom akim kaulyti paramos maisto produktais. Tikriausiai dar gaučiau kompensacijas už šildymą, gal net pavyktų „prasukt“ bedarbio pašalpą. Žinoma, neatsisakyčiau ir įvairiausių atsitiktinių „chaltūrų“, taigi gyvenčiau visiškai padoriau, tikriausiai ne prasčiau nei dabar, tik nereikėtų kasryt punktualiai keltis ir per kamščius skuost į darbą (mokant už bilietą visą kainą, be lengvatos), po pietų taip pat tik atgal. Galėčiau neskubėdamas pats sau pasigaminti pietus, todėl nereikėtų išlaidauti darbovietės valgykloje. Išvis reikėtų mažiau nosies kišti iš namų, mažiau streso, mažiau peršalimo tikimybių — geresnė savijauta ir sveikata, mažiau išlaidų gydymuisi. Ar ne nuostabus tas socialistinis pasaulis? Tik ne visi moka pasinaudoti jo privalumais...

[Wycka]

S.Kropas: bankai vėl pradeda veikti įprastai

Lietuvoje veikiančių komercinių bankų veiklos rezultatai rodo, kad jie pradeda veikti įprastai, teigia Lietuvos bankų asociacijos vadovas.
“Tai labai svarbu tiek stiprinant pasitikėjimą bankais, tiek formuojant realius klientų lūkesčius, tačiau susirūpinimą tebekelia teisinės aplinkos neapibrėžtumas, kurį sustiprina prieštaringų iniciatyvų paketai, tebesvarstomi Seime”, – pranešime spaudai teigė asociacijos prezidentas Stasys Kropas, komentuodamas Lietuvos bankų spalio mėnesio veiklos rodiklius.
S.Kropo žodžiais, spalis Lietuvos bankų sistemai priminė vasaros tendencijas ir dar kartą parodė, kad šiuo metu vyrauja “atsargumas, atskiestas nedidele optimizmo doze”.
Asociacijos vadovo teigimu, bankų suteiktų paskolų suma privačioms įmonėms spalį išaugo 119,5 mln. litų iki 28,5 mlrd. litų, tačiau bendras paskolų sumažėjo 114,3 mln. litų.
“Bendrą rodiklį nulėmė neigiamos skolinimo tendencijos kitoms klientų grupėms”, – rašoma pranešime.
Indėliai bankuose spalį peržengė 43 mlrd. litų ribą. Bendras indėlių iki pareikalavimo portfelis per mėnesį išaugo 310,8 mln. litų ir pasiekė beveik 20 mlrd. litų.
Anot S.Kropo, tai rodo mažėjančias apyvartinių lėšų stygiaus problemas.
Asociacijos duomenimis, terminuotųjų indėlių sąskaitos spalį pasipildė dar 44,9 mln. litų: “Tai nepaneigia jau anksčiau viešintos prielaidos, kad gyventojai vartoja drąsiau, nes spalį išduota daugiausia naujų vartojamųjų paskolų šiemet, o ir naujų būsto paskolų portfelio augimas išliko stabilus”.

[Wycka]

Alkoholio gamintojai metus laukia premjero

“Anykščių vynas” paskelbė iki 30 proc. mažinantis darbuotojų skaičių, o putojančio vyno gamintoja “Alita” darbuotojų skaičių nusprendė sumažinti daugiau nei 25 proc. Ir visa tai vyksta prieš švenčių maratoną.
Beje, dramatiškus laikus išgyvena ir likusios dvi alkoholinių gėrimų gamyklos Lietuvoje. Dėl katastrofiškos situacijos alkoholio gamintojai kaltina valstybės akcizų politiką.
“Valstybėje įsigali nelegalus alkoholio verslas. Stipriųjų gėrimų rinkoje jis artėja prie 50 proc. Tai baisu. Juk legaliose gamyklose dirba nemažai žmonių, kurie neprašo pašalpų, bendrovės moka didelius mokesčius. Deja, susidaro įspūdis, kad valdžia tapo priklausoma nuo nelegalaus verslo, nes jos sprendimai juo toliau, tuo labiau palankesni jam. O valstybė dėl to praranda šimtus milijonų litų mokesčių”, – piktinasi “Anykščių vyną” valdančios “Alitos” generalinis direktorius Vytautas Junevičius.
Visiškai nusivylę ir kiti alkoholinių gėrimų gamintojai. “Stumbro” rinkodaros direktorius Algirdas Čiburys pastebi, kad, įvairių apklausų duomenimis, stipraus alkoholio vartojimas kritęs apie 10 proc., tačiau realiai rinka smukusi daugiau nei perpus, tad nesunku suprasti, kur dingsta tas skirtumas. Siekdamas išgyventi “Stumbras” taip pat optimizavo veiklą, teko atleisti dalį darbuotojų. Štai 2006–2007m. lapkričio gruodžio mėnesiais įmonėje dirbdavo arti 400 darbuotojų, o šiuo metu yra tik apie 250.
“Vilniaus degtinės” finansų ir administracijos direktorė Audra Jauniškienė prognozuoja, kad ir kitais metais alkoholio pramonėje dar nebus atsigavimo ženklų. “Manau, iš krizės išeisime paskutiniai, kai žmonės pajus galintys pirkti kokybiškesnį, bet brangesnį, nešešėlinį produktą”, – prognozuoja A.Jauniškienė.
Todėl alkoholio gamintojai ragina Vyriausybę ir politikus keisti akcizų politiką. Bet ši tokiems prašymams kurčia. Pasak “Alitos” vadovo V.Junevičiaus, premjeras Andrius Kubilius prieš metus pažadėjo susitikti su alkoholio įmonių atstovais, bet iki šiol tam laiko nerado.

[Combat]

Supratau tik tiek, kad jeigu gyvenčiau Vilniaus mieste (o taip de facto ir yra) bei turėčiau 60 kv. metrų ploto butą (o taip niekaip nėra) ir niekur nedirbčiau . . .

Nėra tokios sąlygos, kad būtinai turi nedirbti. Jei įsijungtumei mano įmestą nuorodą, ten yra ir skaičiavimo pavyzdžių sukrauta. Apart 60 kv. metrų +15 kv.m kiekvienam šeimos nariui, yra dar 6 arų žemės normatyvas (tik nesupratau – asmeniui ar visai šeimai).

Dėl buto nuomos. Čia tikrai įdomu: ar pinigai, išleidžiami buto nuomai, kai neturi savo būsto, išskaičiuojami iš pajamų? Galėtų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija savo svetainėje parengti metodiką kaip interaktyviu būdu gyventojas galėtų pasitikrinti, ar gali jis pretenduoti į socialinę paramą, ir kokios formos. Bet tada labai daug protingų atsirastų. . . .

[Wycka]

Galėtų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija savo svetainėje parengti metodiką kaip interaktyviu būdu gyventojas galėtų pasitikrinti, ar gali jis pretenduoti į socialinę paramą, ir kokios formos. Bet tada labai daug protingų atsirastų. . . .

Na štai, gaudai mano mintį

[Combat]

Amerika išreiškė paramą baltarusių atominei elektrinei

Baltarusijos Užsienio reikalų ministerija ir Jungtinių Valstijų Valstybės departamentas šiandien išplatino bendrą Baltarusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Martynovo ir JAV valstybės sekretorės Hillary Clinton pareiškimą, kuriame JAV deklaruoja paramą pirmajai Baltarusijos atominei jėgainei, statomai netoli sienos su Lietuva.

Štai ir finnita la comedia. Jei JAV nepavyko sugriauti visos Baltarusijos santvarkos per visokias organizuojamas džinsines revoliucijas, tai bent iškiš savo JAV dolerius per komercinį objektą Baltarusijoje. Faktiškai, rytoj pat, pas Lukašenką turėtų prisistatyti pasiuntinys iš Maskvos įteikti savo „kredencialus“ ir dar geresnius komercinius pasiūlymus dėl AE statybos. O Lietuva su savo pasipūtėliška pozicija (ir kodėl ji atsisakė dalyvauti bendrame projekte, kai Lukašenka kvietė?) ir lūzerišku mąstymu (naikina savo AE, kai aplink visi tik stato), atrodo žiauriai apsikvailinusia nevisprote – sunaikino pigiai išgaunamą elektros energijos būdą. Ir kas čia beinvestuos, kai neliko pigios energijos? O kraštas tai šaltas.

[Wycka]

Amerika išreiškė paramą baltarusių atominei elektrinei

Tai kad pagal šį straipsnį ta parama tėra tik moralinė. Nieko neminima apie kažkokias sumas ar statybinių medžiagų tiekimą, specialistų konsultacijas. Tiesiog JAV nori būti įsitikinusi, kad baltarusija nepasuks KLDR ar Irano keliu ir nepradės gamintis atominio ginklo. Beje, vien pastatyti elektrinę negana. Kažin, ar baltarusiai turi tam pakankamą kvalifikuotos/išsilavinusios darbo jėgos rezervą? Ar jau turi, ar tik planuoja statyti pakankamo pajėgumo energijos perdavimo linijas? Ar jau žino, kur akumuliuos perteklinę energiją? Jeigu paskutinis atsakymas yra ne — tai nuostabi proga užsidirbti Kruoniui.

[index]

Amerika išreiškė paramą baltarusių atominei elektrinei

Baltarusijos Užsienio reikalų ministerija ir Jungtinių Valstijų Valstybės departamentas šiandien išplatino bendrą Baltarusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Martynovo ir JAV valstybės sekretorės Hillary Clinton pareiškimą, kuriame JAV deklaruoja paramą pirmajai Baltarusijos atominei jėgainei, statomai netoli sienos su Lietuva.

Štai ir finnita la comedia. Jei JAV nepavyko sugriauti visos Baltarusijos santvarkos per visokias organizuojamas džinsines revoliucijas, tai bent iškiš savo JAV dolerius per komercinį objektą Baltarusijoje. Faktiškai, rytoj pat, pas Lukašenką turėtų prisistatyti pasiuntinys iš Maskvos įteikti savo „kredencialus“ ir dar geresnius komercinius pasiūlymus dėl AE statybos. O Lietuva su savo pasipūtėliška pozicija (ir kodėl ji atsisakė dalyvauti bendrame projekte, kai Lukašenka kvietė?) ir lūzerišku mąstymu (naikina savo AE, kai aplink visi tik stato), atrodo žiauriai apsikvailinusia nevisprote – sunaikino pigiai išgaunamą elektros energijos būdą. Ir kas čia beinvestuos, kai neliko pigios energijos? O kraštas tai šaltas.

Taigi Lukašenka, jei turės perdaug elektros ją galės be problemų pardavinėti Lietuvoje. Tam mums kišti pinigų į jų elektrinę nereikia. Pinigus mokėti verta tam, kad turėtum savą nuo kartais neprognozuojamų valstybių nepriklausomą energijos šaltinį. O sukišus pinigus į baltarusių elektrinę to vistiek neturėtume.

Aš vis dažniau mąstau, kad gal mums net neverta statyti atominės elektrinės, o kiek įmanoma liberalizuoti elektrinių statymą (šiukšlių deginimo, biomasės, vėjo ir t.t.) ir galbūt netgi kuriam laikui teikti joms mokesčių lengvatas. Taip padidintume energijos pasiūlą ir galbūt šioje srityje pagaliau sukurtume šiokią tokią konkurenciją.

Problema, kad pas mus amžinai atsiranda kokių nors "žaliųjų", kuriems vėjo jėgainės "gadina kraštovaizdį", o šiukšlių deginimo elektrinės "nuodija".

[Wycka]

Iš energetikos ir susisiekimo įmonių valstybė kitąmet laukia 300 mln. litų, tarifų didinti neleis

Vyriausybė, ieškodama galimybių didinti kitų metų biudžeto pajamas, įpareigojo Energetikos ir Susisiekimo ministerijas iš jų valdomų įmonių į valstybės biudžetą 2011-aisiais pervesti 300 mln. litų papildomų pajamų. Tai numatantį protokolinį sprendimą trečiadienį priėmė ministrų kabinetas.
“Į biudžetą būtų papildomai gauta ne mažiau kaip 300 mln. litų pajamų”, — po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė premjeras Andrius Kubilius.
Ministerijų valdomos įmonės, nedidinant tarifų ar paslaugų kainų, turės išnaudoti visus galimus pajamų šaltinius — dividendus, nepaskirstytą pelną, įmonių kapitalo struktūros peržiūrą ir kai kurio turto privatizavimą.
(...)
Iš viso iš ministerijų valdomų įmonių kitąmet tikėtasi gauti 42,787 mln. litų dividendų. Tačiau tikėtina, kad ši suma po Vyriausybės įpareigojimų bus didesnė.
Finansų ministerija valstybės valdomoms įmonėms kasmet turėtų nustatyti siektinus finansinius rodiklius, įskaitant ir kiek jos turės sumokėti dividendų į valstybės biudžetą.
Pagrįstus finansinius rodiklius 2011 metams ministerija turi nustatyti dar iki šių metų pabaigos.

[Combat]

Taigi Lukašenka, jei turės perdaug elektros ją galės be problemų pardavinėti Lietuvoje. Tam mums kišti pinigų į jų elektrinę nereikia. Pinigus mokėti verta tam, kad turėtum savą nuo kartais neprognozuojamų valstybių nepriklausomą energijos šaltinį. O sukišus pinigus į baltarusių elektrinę to vistiek neturėtume.

Aš vis dažniau mąstau, kad gal mums net neverta statyti atominės elektrinės, o kiek įmanoma liberalizuoti elektrinių statymą (šiukšlių deginimo, biomasės, vėjo ir t.t.) ir galbūt netgi kuriam laikui teikti joms mokesčių lengvatas. Taip padidintume energijos pasiūlą ir galbūt šioje srityje pagaliau sukurtume šiokią tokią konkurenciją.

Problema, kad pas mus amžinai atsiranda kokių nors "žaliųjų", kuriems vėjo jėgainės "gadina kraštovaizdį", o šiukšlių deginimo elektrinės "nuodija".

Na, pradėkime nuo to, kad visas Vilnius ir jo apylinkės dabar gyvens nuolatinėje baimėje. Aiškinama, kad „Rusijoje sukurtas reaktorius AES-2006, kurį norima statyti būtent Baltarusijos teritorijoje, bus įrengiamas pirmą kartą, todėl nėra jokių praktikoje patvirtintų jo patikimumo ir techninių sprendimų efektyvumo įrodymų“. Jei Lietuva būtų sutikusi statyti AE kartu su Baltarusija, ji, ko gero, būtų šalia Visagino kitoje ežero pusėje.

Bendrai statoma elektrinė ir bendra eksploatacija būtų buvę bet kokiu atveju pigiau, nei turėti savo naują. Tarptautinėje arenoje Lietuva taip pat būtų pasirodžiusi solidžiai, o ne kaip JAV nuvalkiota šliundra.

AE gaminama energija – pati pigiausia (įvertinant pagaminamą el. energijos kiekį) ir švariausia pasaulyje. Žr. į Suomiją – AE reaktoriai kiaurai. Jokios vėjo jėgainės, biokuro ir cherokuro elektrinės su AE nepakonkuruos. Neturi pigios energijos šaltinių – viskas, amba. Niekas čia niekada stambiai neinvestuos. Nebent tik atlikusį šlaką šūdo pavidale, tipo – ekokuras, į čia suveš, kad sudeginti ir pelną pasiimti.

Mums verta „atkelti“ turimą AE elektrinę. Reikia skubiai stabdyti jos demontavimo darbus, konservuoti kas liko, kapitaliai suremontuoti ir paleisti dirbti. Arba ES tegul skubiai naują stato savo lėšomis, bet tai turėtų būti valstybės žinioje pigios esantis energijos šaltinis be jokių „strateginių investuotojų“ ir pan. grupuočių, besivaikančių tik pelno bet kuria kaina.

Elektros energijos kaina turi būti ne didesnė 14 ct/kW. Tik tada įmanomas Lietuvos ūkio atsigavimas.

[Combat]

Tai kad pagal šį straipsnį ta parama tėra tik moralinė. Nieko neminima apie kažkokias sumas ar statybinių medžiagų tiekimą, specialistų konsultacijas. Ar jau žino, kur akumuliuos perteklinę energiją? Jeigu paskutinis atsakymas yra ne — tai nuostabi proga užsidirbti Kruoniui.

Jei straipsnyje parašyta tiesa, tai – akivaizdus ženklas „davaj, varykit!“ kitoms struktūroms JAV.

Baltarusai tikrai n e s t a t y s savo AE taip, kad įduotų svertus priešiškai nusiteikusiai valstybei – Lietuvai, manipuliuoti perteklinės el. energijos akumuliavimu. Nebent tik Lietuva pirktų „rinkos kaina“ iš baltarusių naktinę energiją, gintų ją į Kruonio HAE, o piko metu ja paspekuliuotų šiek tiek didesnėmis kainomis.

[index]

[QUOTE=Combat;494385]Na, pradėkime nuo to, kad visas Vilnius ir jo apylinkės dabar gyvens nuolatinėje baimėje. Aiškinama, kad „Rusijoje sukurtas reaktorius AES-2006, kurį norima statyti būtent Baltarusijos teritorijoje, bus įrengiamas pirmą kartą, todėl nėra jokių praktikoje patvirtintų jo patikimumo ir techninių sprendimų efektyvumo įrodymų“. Jei Lietuva būtų sutikusi statyti AE kartu su Baltarusija, ji, ko gero, būtų šalia Visagino kitoje ežero pusėje.

Bendrai statoma elektrinė ir bendra eksploatacija būtų buvę bet kokiu atveju pigiau, nei turėti savo naują. Tarptautinėje arenoje Lietuva taip pat būtų pasirodžiusi solidžiai, o ne kaip JAV nuvalkiota šliundra.

AE gaminama energija – pati pigiausia (įvertinant pagaminamą el. energijos kiekį) ir švariausia pasaulyje. Žr. į Suomiją – AE reaktoriai kiaurai. Jokios vėjo jėgainės, biokuro ir cherokuro elektrinės su AE nepakonkuruos. Neturi pigios energijos šaltinių – viskas, amba. Niekas čia niekada stambiai neinvestuos. Nebent tik atlikusį šlaką šūdo pavidale, tipo – ekokuras, į čia suveš, kad sudeginti ir pelną pasiimti.

Mums verta „atkelti“ turimą AE elektrinę. Reikia skubiai stabdyti jos demontavimo darbus, konservuoti kas liko, kapitaliai suremontuoti ir paleisti dirbti. Arba ES tegul skubiai naują stato savo lėšomis, bet tai turėtų būti valstybės žinioje pigios esantis energijos šaltinis be jokių „strateginių investuotojų“ ir pan. grupuočių, besivaikančių tik pelno bet kuria kaina.

Tikrai neverta. Tada tik susilauktume ES sankcijų, kurių poveikis ekonomikai būtų tragiškas. Jau dabar lėšos perskirstomos per ES sudaro gerą ketvirtadalį mūsų biudžeto.

Elektros energijos kaina turi būti ne didesnė 14 ct/kW. Tik tada įmanomas Lietuvos ūkio atsigavimas.

Vat ir ne. Elektra tikrai nėra gyvybiškai svarbi ekonomikai, ypač kai sunkiosios pramonės išsivyčiusios valstybės greit atsisako. Svarbiausia yra inovacijos ir darbo našumas. Energijos sąnaudos produkcijos savikainai tuomet tampa beveik nereikšmingos.

Baltarusai tikrai n e s t a t y s savo AE taip, kad įduotų svertus priešiškai nusiteikusiai valstybei – Lietuvai, manipuliuoti perteklinės el. energijos akumuliavimu. Nebent tik Lietuva pirktų „rinkos kaina“ iš baltarusių naktinę energiją, gintų ją į Kruonio HAE, o piko metu ja paspekuliuotų šiek tiek didesnėmis kainomis.

O tai ką jie darys? Perteklinę naktinę elektrą kažkur vistiek reiks kaupti, nes atominės elektrinės greit nepajunginėsi. Apie kažkokį Kruonio etaloną Baltarusijoje nežinau. Todėl jiems tiesiog neliks kito kelio kaip tik naudotis Kruonio paslaugomis. Arba statytis tokį daiktą pas save, kai jie ir atominei pinigų nesuranda iš ko pasiskolint.

[andyour]

Elektros energijos kaina turi būti ne didesnė 14 ct/kW. Tik tada įmanomas Lietuvos ūkio atsigavimas.

Tavo kaina nurodyta be pastatymo ir uždarymo išlaidų. Kokia proga mums kažkas sušelps?

[Wycka]

Štai ką reiškia finansinė drausmė

Estai kronas jau keičia į eurus

Nuo šio trečiadienio Estijos gyventojai jau gali pasikeisti kronas į eurus. Nors oficiliai euras bus įvestas tik nuo kitų metų, bet šalies vyriausybė ir centrinis bankas nusprendė, kad estams bus patogau pradėti keitimą anksčiau. Atsiskaityti kronomis dar bus galima iki sausio 14-osios.
Finansinių sunkumų patiriančios euro zonos senbuvės teigiamai įvertinos Estijos pastangas. Sprendimas priimti Estiją į euro zoną, tai rimtas signalas visoms ES narėms, kad politika orientuota į tvarų stabilumą atneša konkrečių rezultatų.
Paskutinė prie 16-os narių euro zonos 2009 metų pradžioje prisijungė Slovakija. Estija taps 17-ta euro zonos šalimi. Kitų ES šalių, tarp jų ir Lietuvos, perspektyvos prisijungti prie monetarinės sąjungos tebėra gana miglotos.