Ekonomikos naujienos (archyvas)

[Combat]

Tačiau tas mentalitetas būti baudžiauninku Jungtinėje Karalystėje netrukdo.

Ar pažįsti tokius (UK viešuosius darbus atliekančius inžinierius)? Aš tai – ne.

Gal tu painioji kvalifikuoto žmogaus gyvenimo ir karjeros pradžią UK pradedant nuo „nulio“ – išmokti kalbą, perprasti vietines taisykles, o vėliau jie bet kokiu atveju daro karjerą?

O Lietuvoje kalba eina ne apie karjeros pradžią, o profesoriaus vertimą „nuliu“.

[index]

Ar pažįsti tokius (UK viešuosius darbus atliekančius inžinierius)? Aš tai – ne.

Gal tu painioji kvalifikuoto žmogaus gyvenimo ir karjeros pradžią UK pradedant nuo „nulio“ – išmokti kalbą, perprasti vietines taisykles, o vėliau jie bet kokiu atveju daro karjerą?

O Lietuvoje kalba eina ne apie karjeros pradžią, o profesoriaus vertimą „nuliu“.

Tiesą sakant pažįstu tokių žmonių su išsilavinimu, kurie metė darbą (Kai kurie išvis net nebandė dirbti) ir išvažiavo dirbti valytojais, ravėti daržų ir t.t. Gyvena bendrabutyje po 3-4 kambarėlyje ir karjeros taip ir nepadaro.

Žinau netgi vieną atvejį kai žmogus su aukštuoju išsilavinimu taip padirbo visokius nekvalifkuotus darbus gerus dešimt metų (Geriausias darbas buvo priimti užsakymus McDonalde, prasčiausias nulupinėti kramtomą gumą nuo šaligatvių), kuris sugrįžęs rado buvusius bendramokslius jau esančius gerose pareigose ir neblogai uždirbačius. Šiaip gana neretas variantas.

[Wycka]

Aš kalbėjau apie priežastis, dėl kurių Darbo biržos statistika nebegalima remtis apie tikrąjį bedarbystės lygį Lietuvoje. O tu vėl pradėjai apie tai, kodėl jie „tokie ir anokie ir kodėl negali kitaip“, nors visa tai kažkur jau buso išsamiai išdiskutuota.

Bedarbių-savanorių (kitaip valkatų) yra visose demokratiškose valstybėse. Bet Darbo biržos užduotis yra registruoti NORINČIUS dirbti, tik laikinai neturinčius/dar neradusius darbo.

Ar pažįsti tokius (UK viešuosius darbus atliekančius inžinierius)? Aš tai – ne.

Taip, kelis. Šiaip UK dirbantys atsitiktinius ar nekvalifikuotus darbus inžinieriai-imigrantai tuo nesigiria, todėl nėra lengva apie tokius sužinoti. Juk jie ten nei streikuoti, nei balsuoti negali. Ne vienas ten gyvena ir dirba nelegaliai.
Mano bendraamžis buvęs kaimynas baigė VGTU. Vos baigęs (tai buvo 2005m.) net neeiškojo darbo Lietuvoje, išvyko į UK. Dirbo fermoje, kol galiausiai jį „užkniso“, atvažiavo į Londoną, dirbo viešbučiuose portjė ir kambarių tvarkytoju. Paskutinį kartą kai bendravome, prasitarė, kad dirba banke 'prie langelio' — priima klientų skundus ir pan.. Ar tai inžinieriaus karjera?

[c2h5oh]

Mano bendraamžis buvęs kaimynas baigė VGTU. Vos baigęs (tai buvo 2005m.) net neeiškojo darbo Lietuvoje, išvyko į UK. Dirbo fermoje, kol galiausiai jį „užkniso“, atvažiavo į Londoną, dirbo viešbučiuose portjė ir kambarių tvarkytoju. Paskutinį kartą kai bendravome, prasitarė, kad dirba banke 'prie langelio' — priima klientų skundus ir pan.. Ar tai inžinieriaus karjera?

Arba kitu kampu - kodėl VGTU rengia diplomuotus kambarių tvarkytojus? Ir dar už mokesčių mokėtojų pinigus?

[bebop]

Arba kitu kampu - kodėl VGTU rengia diplomuotus kambarių tvarkytojus? Ir dar už mokesčių mokėtojų pinigus?

VGTU rengia inžinierius, o jei gavosi kambarių tvarkytojas, tai čia pačio žmogaus problema. Jeigu esi geras specialistas, užsienyje be problemų rasi darbą (kaip ir Lietuvoje). Tiesiog žmonės patys negalvoja, ką renkasi. O kai nemėgsti savo specialybės, daugeliu atveju geru specialistu nebūsi.

[senasnamas]

Lietuvoje ši problema tikrai aktuali - specialistų ruošiama daugiau nei reikia šaliai. Taip padaroma labdara užsienio šalims. Pvz., mediką paruošti kainuoja brangiai, o vakarų šalims juos lengva pervilioti pasiūlius didesnį atlyginimą, geresnes karjeros galimbes ir pan.
Pas mus labai madinga turėti aukštojo mokslo diplomą - į aukštąsias stoja visi. Todėl to aukštojo mokslo lygis tapo pritaikytas masėms. Lietuvos išsilavinusių žmonių statistika atrodo gražiai, bet dalis tų specialistų tik ir tinka kambariams tvarkyti, nes juk diplomą galima gauti per daug nepavargstant. Prieš šimtmetį kitą aukštasis mokslas buvo pačių gabiausių privilegija - į universitetus patekdavo tik tie, kurie sugebėjimais išsiskirdavo iš aplinkinių. Baigę tapdavo visuomenės veikėjais, mokslininkais ir t. t. Tai yra akivaizdžiai matydavosi, kad žmogus išsilavinęs. VU rektorius yra atkreipęs dėmesį, kad dabar į universitetus gali patekti ir debilai:
http://www.technologijos.lt/n/svieti...me=S-15885&l=1
Apskritai Lietuvoje per daug universitetų - šaliai pakaktų turėti du tris aukštesnio lygio, į kuriuos būtų sunkiau patekti, normaliai finansuojamus ir pripažįstamus užsienyje, o ne krūvą žemo lygio įstaigėlių, konvejerio principu kepančių "specialistus".

[Gytaz]

Patikslintas BVP augo daugiau

Patikslintais duomenimis, šalies bendrasis vidaus produktas, 2010 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ketvirčiu pernai, šoktelėjo 1,1% ir to meto kainomis siekė 25,027 mlrd. Lt.

Per ketvirtį (trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju) Lietuvos BVP augo 7,3%, patikslintus duomenis šiandien pranešė Statistikos departamentas.

(...)

[taspac]

Lietuvoje ši problema tikrai aktuali - specialistų ruošiama daugiau nei reikia šaliai. Taip padaroma labdara užsienio šalims. Pvz., mediką paruošti kainuoja brangiai, o vakarų šalims juos lengva pervilioti pasiūlius didesnį atlyginimą, geresnes karjeros galimbes ir pan.
Pas mus labai madinga turėti aukštojo mokslo diplomą - į aukštąsias stoja visi. Todėl to aukštojo mokslo lygis tapo pritaikytas masėms. Lietuvos išsilavinusių žmonių statistika atrodo gražiai, bet dalis tų specialistų tik ir tinka kambariams tvarkyti, nes juk diplomą galima gauti per daug nepavargstant. Prieš šimtmetį kitą aukštasis mokslas buvo pačių gabiausių privilegija - į universitetus patekdavo tik tie, kurie sugebėjimais išsiskirdavo iš aplinkinių. Baigę tapdavo visuomenės veikėjais, mokslininkais ir t. t. Tai yra akivaizdžiai matydavosi, kad žmogus išsilavinęs. VU rektorius yra atkreipęs dėmesį, kad dabar į universitetus gali patekti ir debilai:
http://www.technologijos.lt/n/svieti...me=S-15885&l=1
Apskritai Lietuvoje per daug universitetų - šaliai pakaktų turėti du tris aukštesnio lygio, į kuriuos būtų sunkiau patekti, normaliai finansuojamus ir pripažįstamus užsienyje, o ne krūvą žemo lygio įstaigėlių, konvejerio principu kepančių "specialistus".

Labai sutinku. Plius dar visa tai sureguliuotu mokamas, ir smarkiai mokamas aukstasis mokslas (siom dienom kokia 10000 uz semestra)... nemokamo mokslo stipendijas paliekant tik kokiem 10% geriausiai besimokanciu, gabiausiu ar kitais issiskirianciu. Na, o didzioji mase eitu i kolegijas igyti elementaria norima specialybe (specialisto lygiu) uz valstyebs lesas ar uz maza kaina. Universitetai ruostu vadinkim eksperto lygiu (kaip mineta, isskirtines asmenybes), kuri gauti norit turi buti isskirtinai gabus ar darbstus arba tureti turtingus tevelius (nepradekit saukti ties sita vieta, tai butu budas issilaikyti universitetam, atnaujinti savo bazes ir pan., aisku su saltyga, kad tie pinigai krenta butent i universitetu saskaitas, o ne valstybes). Dabar kaip gerai pasakyta, ruosiam kruvas debilu, ausktojo mokslo maximos, diplomu kepimo konvejeris.

[andyour]

Apskritai Lietuvoje per daug universitetų - šaliai pakaktų turėti du tris aukštesnio lygio, į kuriuos būtų sunkiau patekti, normaliai finansuojamus ir pripažįstamus užsienyje, o ne krūvą žemo lygio įstaigėlių, konvejerio principu kepančių "specialistus".

Švietimas žalos nedaro, tuo labiau jei susimokama už studijas Darbdaviai renkasi darbuotojus ne pagal diplomus, o pagal jų sugebėjimus ir patirtį.

[taspac]

Švietimas žalos nedaro, tuo labiau jei susimokama už studijas Darbdaviai renkasi darbuotojus ne pagal diplomus, o pagal jų sugebėjimus ir patirtį.

Konvejerinis ir nemokamas svietimas turi viena ziauru minusa, kokybe del to labai zema, nes siekiama ne kokybes, o kiekybes.
Argumentai:

• kai tu moki 10K uz semestra tu elementariai reikalauji kad tave mokytu kokybiskai, suteiktu salygas tam;
• kai univeras gauna is taves tiesiogiai tuos 10K, jis suinteresuotas tau suteikti auksciausio lygio salygas mokytis, nes kitu atveju savo 10K tu issinesi i kitur;
• pats liedamas po tiek pinigu i semestra tu noresi ir stengsies mokytis nebent tau negaila tokia suma ismesti kaip i bala;
• jei nenori moketi, tu turesi mokytis isskirtinai gerai, kad patektum i tuos 10% nemokamu ir ta lygi islaikyti

Sie argumentai pakeltu aukstojo mokslo kokybe ir atsijotu "atsedetojus" del diplomo. Ausktasis mokslas vel taptu prestizinis skirtas gabiausiems (experto lygiu), o ausktesnysis/kolegijos didziajai masei (specialisto lygiu).

[Monteq]

Švietimas žalos nedaro, tuo labiau jei susimokama už studijas Darbdaviai renkasi darbuotojus ne pagal diplomus, o pagal jų sugebėjimus ir patirtį.

Būtent. Dar galėčiau pridėti ir iš dalies palaikyti buvusią/esamą sistemą ir mano pusėje labai svarus argumentas. Kadangi Lietuvoje 50 metų buvo taikomas principas "kuo mažiau žinosi, tuo tau bus geriau", šalyje nebeliko "mąstančių" žmonių, ko pasekoje turime didžiulį pilkos masės kiekį, nenusimanantį nei ekonomikoje, nei politikoje, nei kultūroje arba turi iškreiptą šių dalykų požiūrį, kurį labai lengvai formuoja ir juo manipuliuoja žiniasklaida. Būtent dėl šitos didelės masės jau 20 metų neturim normalios valdžios.
Taigi, tai, ką iki šiol davė Universitetai kiekvienam norinčiam studijuoti, pajausime netrukus, kai tie žmonės palaipsniui pakeis masę. Tik tuomet galime tikėtis kažkokio pastebimo gyvenimo kokybės pagerėjimo ir tik tada galime pradėti "kepti" tuos tikruosiuos jūsų super duper specialistus.
Gaila ir dar dėl to, kad pradedama ne nuo to galo, visas dėmesys sutelktas dabar į Universitetus, tačiau juk švietimas prasideda nuo darželių ir mokyklų, kai visa sistema juose bus sutvarkyta, tik tuomet galima imtis aukštųjų mokyklų reformų.

[r08n]

• kai univeras gauna is taves tiesiogiai tuos 10K, jis suinteresuotas tau suteikti auksciausio lygio salygas mokytis, nes kitu atveju savo 10K tu issinesi i kitur;

arba

• univeras suinteresuotas išlaikyti pas save kuo daugiau studžių, net ir visiškų tešlagalvių ar šiaip sėdinčių ne savo rogėse, nes kitaip nebegaus tų 10K nuo galvos;

• pats liedamas po tiek pinigu i semestra tu noresi ir stengsies mokytis nebent tau negaila tokia suma ismesti kaip i bala;

arba

• pats liedamas po tiek pinigu i semestra, stengsiesi visais ragais ir nagais laikytis tam univere, netgi jausdamas, kad ta specialybė visiškai ne prie dūšios ir tik eikvoji savo ir kitų laiką ir nervus; bet kaipgi išeisi, jei tiek savo (ar tėvelių) K įmerkta? Baigęs lengviau atsipūsi, pakabinsi diplomą ant vinies ir nueisi kur akys mato, bet tik ne dirbti pagal specialybę. O gal kaip tik įsidarbinsi pagal specialybę, kankinsiesi ir vilksi lažą, nes gi tiek K išmesta? Tada žr. nuo punkto pradžios. Jei pagrindinė motyvacija mokytis yra sukišti baisingi K,... geriau tada visai nesimokyti.

Ar, kurdamas savo argumentus, apsvarstei tokias teorines galimybes?
Visi išvardinti punktai yra tas pats bukas ekonomizmas, kurio esmė -- jei kažkokios esybės negalima išmatuoti piniginiais vienetais, vadinasi, tai neegzistuoja ir nepasireiškia. Tada univeras niekuo nesiskiria nuo kitų prekių ir paslaugų teikėjų (parduotuvė, autoservisas...), studentai -- nuo pirkėjų ar autoserviso klientų, o jų motyvai -- nuo pirkėjų, apsipirkinėjančių parduotuvėjė, motyvų; maždaug: ką studijuoti -- biochemiją ar menotyrą? Ką pirkti pietums -- sasiskas ar koldūnus?

[taspac]

Atsakyciau i kontraargumentus, taciau nenoriu isivesti i OT, jei moderatoriai leidzia arba perkeltu i kita tema, mielai padiskutuociau.

Trumpai atsakanat:
- jei esi teslagalvis ir tevu pagalba ar pats sugebi moketi tiek pinigu, i sveikata - uz tavo pinigus bus apmokyti gabus studentai arba gerinama studiju kokybe, universiteto moksline, materialine baze.
- jei abiturientas stodamas nezino kur nori stoti, tai nemanau kad jis vertas aukstojo issilavinimo

P.S. taip universitetas yra mokymo paslaugu tiekejas, studentas yra mokymo paslaugu pirkejas (siom dienom uz tas paslaugas apmoka valstybe arba pats)

[andyour]

Europos sajungoje sklando idėjos, kad reiktų panaikinti diplomus. Universitetai teiktų mokymo ir egzaminavimo paslaugas. Įmonėms priimant į darbą darbuotoją, jos pačios kandidatams sudarytų kokį testą atitinkantį jų poreikius. Kiek pats darbinausi, kiek draugai, niekam nei karto neprašė pristatyti diplomą.

[r08n]

arba

• univeras suinteresuotas išlaikyti pas save kuo daugiau studžių, net ir visiškų tešlagalvių ar šiaip sėdinčių ne savo rogėse, nes kitaip nebegaus tų 10K nuo galvos;

Na štai, atėjo patvirtinimas:

Universitetai: minimalaus balo stojant nebus

Kaip gi atsisakysi tų 10K, kurie nesurinktų minimalaus balo?

Beje, gal pratęsti debatus tam skirtoje temoje?

[Wycka]

Pardavimo ir finansų srityje — atlyginimų didėjimas

Šiemet per pirmąjį pusmetį 14 proc. pakilo atlyginimai vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamybos sektoriuje, rodo Statistikos departamento duomenys. Tai didžiausias užfiksuotas atlyginimų kilimas. Darbo paieškos bendrovių ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos duomenimis, labiausiai atlyginimai šiemet kyla įmonių finansininkams, technologams ir pardavimo specialistams.

[Raptor]

Finansų ministerija: kitąmet valstybės išlaidoms reikės mažiau skolintų pinigų

Kitąmet iš vieno valstybės išleisto lito 16 centų bus skolinti - 7 centais mažiau nei šiemet, skaičiuoja Finansų ministerija.

„Verslo žinios“ pirmadienį cituoja finansų ministrę Ingridą Šimonytę, teigiančią, kad naujai pradėtos lieti ašaros dėl neva „praskolintos Lietuvos“ nėra nuoširdžios – pastaraisiais metais sparčiai augusi dėl nuosekliai valdomo deficito Lietuvos skola yra viena mažiausių ES.

ES statistikos biuro „Eurostat“ ir Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) sudarytuose reitinguose Lietuva pagal valstybės skolos santykį su BVP tarp 27 ES valstybių yra 5 vietoje, o tarp 139 pasaulio šalių – 46.

Estijos ir Liuksemburgo skolos dydis yra ilgalaikės tvarios finansų politikos, kokios prieš trejus metus Lietuva neregėjo, rezultatas ir, anot finansų ministrės, „aiškiai įrodo pranašumus šalių, kur fiskalinė drausmė yra laikoma mokesčių mokėtojų turtu, o ne ekonomistų išsigalvota nesąmone, neleidžiančia politikams greitai pagerinti žmonių gyvenimą“.

Be to, praėjusią savaitę p. Šimonytė kalbėjo, kad Lietuva neturėtų pernelyg džiaugtis, kad iki ES nustatytos 60% BVP dydžio valstybės skolos ribos šaliai dar toli.

„Lietuva, deja, yra puikus pavyzdys, kai krizė atskleidė tai, ką maskavo iki krizės vykusio bumo pudra. To pasekmė – gana sparčiai auganti valstybės skola, kurios stabilizavimas yra visų mūsų pagrindinis uždavinys. Ir net jeigu šiandien atrodo, kad iki 60% BVP skolos mums dar yra kur skolintis, prisiminus mūsų ekonomikos dydį ir perskirstymo mastą turime suprasti, kad mums būtina apsistoti ties mažesnėmis aukštumomis“, - antradienį Seime svarstant 2011 m. biudžeto projektą dėstė ministrė.

VŽ šiandien rašo, kad Petras Kudaras, banko „Finasta“ Nuosavų investicijų valdymo departamento direktorius, jog, kad 40% valstybės skolos lygis yra priimtinas mūsų valstybei, tačiau tolesnį augimą jau reikėtų stipriai valdyti. Anot jo, mes negalime ramintis tuo, kad, pavyzdžiui, Japonijos valstybės skola viršija 217% BVP, o valstybė neskęsta.

Verslo žinios

[Edvard]

Seimas padidino akcizus tabakui ir dyzelinui

Nuo kitų metų Lietuvoje didės akcizai tabako gaminiams ir dyzelinui. Tai numatančioms Akcizų įstatymo pataisoms ypatingos skubos tvarka antradienį pritarė Seimas. Įstatymą dar turės pasirašyti prezidentė.

[Sula]

Seimas įsisiautėjo:

Seimas ryžtasi mažinti akcizus alkoholiui


Seimas viešbučiams PVM sumažino daugiau nei perpus


Seimas padidino akcizus tabakui ir dyzelinui


Seimo opozicija vieno balso persvara linksta atšaukti pensijų sumažinimą

[Gator]

Kaip opozicija gali surinkt persvara balsu? Tai jau ne opozicija, o dauguma. Kas ten vyksta, kad dauguma nesutaria uz ka balsuot ir kazkas perbega?
O siaip pasigedau skaiciu - kiek pensijos dides? kiek tarkim alkoholis galutiniam vartotojui pigs?