Ekonomikos naujienos (archyvas)

[Wycka]

Žydų Pasaulyje yra daug ir jie noriai remia savo valstybę.

Įtariu, kad čia šiek tiek išpūstas reikalas. Net tik žydai noriai remia savo tautiečius ir savo genezės valstybę.

Žydai visada palaikė stiprius giminystės ryšius, vien ką pasako vedybos tarp giminaičių. Dauguma jų visada buvo išsilavinę, nejautė nepritekliaus.

Tie stiprūs giminystės ryšiai ne kartą tvojo patiems žydams antru galu per genetinius išsigimimus. Nepamirškime, kad apie 15% pasaulio žydų dėl religinių įsitikinimų nepripažįsta Izraelio valstybės ir nenori su juo turėtų jokių ryšių. O išsilavinę žydai dėl kelių priežasčių. Viena jų yra ta, kad po numalšinto sukilimo prieš romėnus ~70m. po Kr. žydų rabinai davė nurodymą, kad kiekvienas žydų berniukas privalo būti raštingas. Ir žydai to nurodymo praktiškai laikėsi iki pat XXa. vidurio, net ir per „tamsiuosius“ Viduramžius.

[Tomas]

Kodėl?

Todėl, kad Izraelis yra 51-oji JAV valstija.

[Wycka]

Todėl, kad Izraelis yra 51-oji JAV valstija.

O Lietuva yra 25-oji ES valstija Ir kaip mes tai išnaudojome? Ar 6,5 metų yra dar per anksti pajusti naudą?

[andyour]

O Lietuva yra 25-oji ES valstija Ir kaip mes tai išnaudojome? Ar 6,5 metų yra dar per anksti pajusti naudą?

Palyginimui labai mėgstami pvz. anglakalbė Airija turinti kaimynus UK, Estija turinti kaimynus suomius, Lenkija turinti kaimynus vokiečius. O mūsų kaimynai gi Rusija. Londone pragyventi iš minimumo ne ką lengviau nei Vilniuje.

[qwe]

Londone pragyventi iš minimumo ne ką lengviau nei Vilniuje.

Čia savo kailiu išbandei ar tiesiog sugalvojai?

[andyour]

Čia savo kailiu išbandei ar tiesiog sugalvojai?

Vilniuje taip, o UK turiu keletą pažįstamų.

[praeivis]

Vat dauguma taip mano, ir ne visiškai pagrįstai. Štai Jums dar kartą tas pats Izraelio palyginimas — 5mln. gyventojų (LTU — 3,5mln.), šalis kone pastoviai kariauja su kaimynėmis bei kenčia nuo terorizmo, todėl nuolat ne tik atstatinėja sugriautus namus ir gatves, bet ir išlaiko skaitlingą bei galingą kariuomenę. Šalia to turi stiprų mokslo lygį, kelis ar net keliolika kartų stipresnį už dabartinį Lietuvos. Kame šaknys? Esame tokie liurbiai, kad net bakalaurus perkame?

zydai be usa paramos jau senai butu tuscia vieta ir su niekuo nebekariautu.

[praeivis]

Čia savo kailiu išbandei ar tiesiog sugalvojai?

o tu tiki pasakomis,kad is minimumo ten galima gerai gyventi?:-) esi naivuolis tuomet.

[Gytaz]

Latvijos BVP pradėjo augti

Trečio ketvirčio Latvijos BVP, preliminariais duomenimis, buvo 2,7% didesnis nei prieš metus. Per ketvirtį šalies BVP paaugo 0,8%, praneša Latvijos Centrinis statistikos biuras. Paskutinį kartą BVP augimas Latvijoje buvo fiksuotas pirmą 2008 m. ketvirtį.

Gera žinia ne tik latviams, bet ir mums, nes kuo geriau sekasi kaimynams, tuo geriau bus ir čia.

[Gytaz]

Baltarusijoje daugiau už lietuvius įmonių šiemet įsteigė tik rusai

Baltarusijoje šiemet sausį-spalį buvo įsteigta 518 užsienio kapitalo turinčio įmonių, tarp kurių turinčių Lietuvos kapitalo buvo 52.

Pagal šį rodiklį Lietuva buvo antroje vietoje ir atsiliko tik nuo Rusijos – minėtu laikotarpiu šios šalies kapitalo turinčių įmonių Baltarusijoje užregistruota 111, informuoja valstybinė naujienų agentūra "Belta".

Toliau pagal šį rodiklį lygiuojasi Latvija (29), Lenkija (24), Vokietija (22), Ukraina (18), Italija (17).

(...)

Nesu iš tų, kurie mėgsta Lukašenką bei jo rėžimą, bet vis stiprėjančiu ekonominiu bendradarbiavimu su Baltarusija vis tiek reikia džiaugtis.

[qwe]

Vilniuje taip, o UK turiu keletą pažįstamų.

Na tarkim, čia gal kaip ir su skoniu, kiekvienam savo ir neteisingo atsakymo nėra

o tu tiki pasakomis,kad is minimumo ten galima gerai gyventi?:-) esi naivuolis tuomet.

O tu žinai? Ar tik remiesi savo nuomone kuri pas tave vienintelį yra absoliučiai teisinga? O ir tą "gerai" tu čia pats sugalvojai, nes aš apie "gerai" nei žodžio nesakiau.

[andyour]

Na tarkim, čia gal kaip ir su skoniu, kiekvienam savo ir neteisingo atsakymo nėra

UK smarkiai išaugusi būsto nuomos paklausa. Aš tiesiog labai grubiai palyginau.

[praeivis]

Na tarkim, čia gal kaip ir su skoniu, kiekvienam savo ir neteisingo atsakymo nėra



O tu žinai? Ar tik remiesi savo nuomone kuri pas tave vienintelį yra absoliučiai teisinga? O ir tą "gerai" tu čia pats sugalvojai, nes aš apie "gerai" nei žodžio nesakiau.

buvau ten daug kartu. Maisto kainos truputi brangiau nei pas mus. Kas pigiau-tai jau visiskas sudas ir sintetika. Kambario nuoma(5 kambariu name su bendra virtuve ir wc) 80 svaru i savaite. Pasiskaiciuok ar gerai gyvensi uz minimuma. Aisku jei laikysi,kad gyvenimas kaip bendrabutyje ir nuejimas retkarciais i alubari,didelis pasiekimas-tada taip.

[andyour]

80 svarų yra be mokesčių, bei mažiausia kaina? Dar metro virš 100 svarų. Lieka maistui ir pramogoms 300 svarų. Maistas gal ir panašiomis kainomis, bet mėsa atrodo vienas kg. svarais kaip pas mus litais? O šiaip Lietuvoje retas kuris dirba už minimumą, tuo tarpu UK dažniausiais visi.

[Wycka]

zydai be usa paramos jau senai butu tuscia vieta ir su niekuo nebekariautu.

Nukrypome nuo temos. Todėl trumpai.
Ginklai nekariauja, kariauja tik žmonės, kurie valdo tuos ginklus. Kiek amerikiečių kariavo Palestinoje po WWII? Priminsiu, kad tie patys amerikiečiai tuo metu kariavo Korėjoje, Vietname, dukart Irake, Afganistane.
Kiek pasaulyje yra žydų? Ir kiek arabų? Kodėl Izraelis dar nenušluotas ir vis dar ne tuščia vieta? Todėl, kad pasaulio žydai suprato, kad jiems pasitaikė istorinis šansas turėti namus — savo valstybę, ir kovoja „ragais nagais krauju“ už Izraelį. Esant reikalui pirmi prevenciškai puola, nes teritorija maža, nėra kur trauktis.

[Wycka]

Tarsi ankstesnių mano minčių patvirtinimas....

Paslaugų sektorius atsigauna, tačiau raktas į tvarų ekonomikos atsigavimą dar nerastas

Paslaugų sektoriaus apyvarta, pelnas ir eksportas auga, tačiau tik dėl žemos pridėtinės vertės paslaugų. Lietuvai siekiant tapti aukštųjų technologijų paslaugų centru trūksta ne tik aiškaus veiksmų plano, bet ir bendros vizijos – kuo ir kaip iš tiesų galime konkuruoti.
Vakar Lietuvos verslo konfederacijos | ICC Lietuva organizuotos konferencijos „Paslaugų sektorius Lietuvoje: ar norai atitinka galimybes" dalyviai vieningai sutiko, kad Lietuva gali konkuruoti tik žmogiškaisiais ištekliais, tačiau net jei žmonių su aukštuoju išsilavinimu skaičius dvigubai didesnis nei kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse, faktai rodo, kad kiekybė neatitinka kokybės.
(...)
Auditorijoje nuskambėjo komentaras, jog LR Ministrą Pirmininką Andrių Kubilių estai vadina užsienio investicijų caru, tačiau mes vis dar galime pasigirti tik dviem užsienio kompanijų technologijų centrais. Slovakija, turinti panašų kaip Lietuva gyventojų skaičių, turi 30 tokių technologinių centrų, nepaisant mažesnio studentų su aukštuoju išsilavinimu skaičiaus.
LR Vyriausybės investicijų tikslas per ateinančius dešimt metų pasiekti, kad vienam gyventojui tektų iki 40 tūkstančių litų investicijų vertės, kai dabar tenka apie 10 tūkstančių litų. Šių ambicingų projektų sėkmė priklausys nuo to, ar Vyriausybės veiksmai pritraukiant į Lietuvą tokius pasaulinius paslaugų centrus kaip „Barclays" ar „Western Union", ras politinį palaikymą tarp koalicijos partnerių ir ar bus užtikrintas tarpinstitucinis bendradarbiavimas.
(...)

[John]

buvau ten daug kartu. Maisto kainos truputi brangiau nei pas mus. Kas pigiau-tai jau visiskas sudas ir sintetika. Kambario nuoma(5 kambariu name su bendra virtuve ir wc) 80 svaru i savaite. Pasiskaiciuok ar gerai gyvensi uz minimuma. Aisku jei laikysi,kad gyvenimas kaip bendrabutyje ir nuejimas retkarciais i alubari,didelis pasiekimas-tada taip.

Viskas priklauso nuo to, kas yra "geriau":

"Gerumas" nusakomas ne vien nominalia pinigine išraiška, bet ir santykinumu tam, kaip gyvena aplinkui tave gyvenantys.

Jei lyginsi gyvenimo kokybę ir "gerumą" vien tik skaičiuodamas, kiek uždirbi ir ką gali už tai nusipirkti, tai analogiškomis sąlygomis net super-brangiame Londone (kitur UK, pavyzdžiui, būsto kainos yra gerokai ar net keleriopai mažesnės) uždirbdamas minimalią algą gyvensi kur kas geriau, nei Vilniuje. Ne tik galėsi valgyti ne patį pigiausią maistą, bet dar užteks prafinansuoti ir nuėjimą pasikultūrinti (pvz. į koncertą ar klubą), pasportuoti, pakeliauti (bent jau po Europą) ir gal netgi nusipirkti kokį kledariuką pasivažinėjimui, jei labai norėsis.

Bet yra kita pusė: absoliuti dauguma tave supančių žmonių bus gerokai turtingesni ir uždirbs gerokai daugiau, važinės ne kledariuku, o nauju BMW ar bent jau Toyota, nuolat eis į gerus klubus, keliaus po Pietų Ameriką ir Afriką ir pirks maistą Marks & Spencer. Tai tik sustiprins prarajos ir nelaimingumo jausmą, nes daugeliu atveju svarbiau ne nominalus, bet santykinis gerbūvis.

Na ir dar daug kas spriklauso nuo individo: kai kam vienas kriterijus gali būti gerokai svarbesnis, nei kitas. Tai priklauso nuo žmogaus mentaliteto ir psichologijos.

[Wycka]

Grynųjų pinigų renesansas

Dabar ne tik provincijos parduotuvėlėse, bet jau ir didžiųjų miestų prekybos centruose atsiskaityti banko kortelėmis galima nebe visose vietose. Skubėti iki bankomato išsigryninti pinigų arba, norint atsiskaityti mokėjimo kortele, pirkti daugiau nei už 20 Lt prireikia net ir sostinės “Akropolio” lankytojams.
Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos direktorius Giedrius Romeika aiškina, esą taip atsitinka todėl, kad verslininkams išlaikyti banko kortelių nuskaitymo POS terminalus yra brangu. Esą vien vienkartinės investicijos siekia 5–6 tūkst. Lt, o kiekvienos operacijos banko komisiniai gali siekti nuo pusės iki kelių litų. “Jeigu operacija atliekama iki 20 Lt, tai vertinant normalią prekės maržą, nuo prekės kainos pardavėjui nelieka nieko. Taigi POS terminalai suvalgo prekybininkų pelną, todėl neretai klientų paprašoma atsiskaityti grynaisiais”, – teigia G.Romeika.
Tuo tarpu DnB NORD banko Mokėjimo kortelių skyriaus vadovė Elvina Nagelytė-Bobariko teigia nepastebinti atsiskaitymo kortelėmis mažėjimo. Kartu ji teigia, kad prekybininkui banko įkainis mažėja, jeigu jis turi daugiau kasų, jei didėja atsiskaitymo banko kortelėmis apyvarta ir jeigu klientas atsiskaito to paties banko, kuris prižiūri PSO terminalą, banko kortele.
Priminsime, kad Lietuvos bankų asociacijos turimais duomenimis, per šių metų rugpjūčio mėnesį grynieji pinigai iš bankomatų išimti 5,4 mln. kartų, išgryninta suma siekė per 1,9 mlrd. Lt.Šį rugpjūtį pinigų išgryninta 42,3 mln. Lt daugiau nei praėjusių metų rugpjūtį.
Lietuvos banko duomenimis, per metus grynųjų pinigų apyvartoje padaugėjo 677 mln. Lt. Rugsėjo pabaigoje grynųjų pinigų apyvartoje, einamosiose sąskaitose ir kredito įstaigų privalomųjų atsargų buvo 10,8 mlrd. Lt.

Kavinių ir restoranų klientai balsuoja kojomis

Po daugiau nei metų pertraukos šalies kavinėse ir restoranuose vėl ėmė daugėti klientų. Tačiau užsukantieji čia po ilgesnės pertraukos teigia nusiviliantys. Vieni maisto kokybe, kiti – aptarnavimu, treti – tuo, kad pasikeitė kavinės prekės ženklas ar savininkas.
Šiuo metu kavinių ir restoranų versle bent jau Vilniuje ir Kaune vyksta nemažai permainų. Per pastaruosius dvejus metus nemažai maitinimo įstaigų bankrutavo, bet jų vietos neliko tuščios, jas mikliai užėmė kiti. Be to, miestų centre ir senamiestyje atidaryta ir keletas visiškai naujų kavinių bei restoranų.
Taigi kyla klausimas, kodėl vienos kavinės bei restoranai puikiai gyvuoja net sunkmečiu ir prie jų driekiasi norinčiųjų patekti eilės, o kitos nuolat stokoja klientų, įbrenda į skolas ir galiausiai išnyksta.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vykdomosios direktorės Eglės Dilkienės teigimu, bene didžiausią reikšmę verslo sėkmei turi viešojo maitinimo įstaigos vieta mieste bei kainų politika.
(...)
Ekspertai teigia, kad miestų centrinėse gatvėse įsikūrusių maitinimo įstaigų veidas per pastaruosius metus smarkiai pasikeitė. Aktyvus kavinių ir restoranų lankytojas, restoranų verslo žinovas Jonas Malinauskas mano, kad ydingą verslo taktiką pasirinkę verslininkai klientų vien įvairiomis akcijomis ir nuolaidomis neišlaikys. Vertindamas viešojo maitinimo įstaigas kaip lankytojas, J.Malinauskas teigia, kad gero restorano ar geros kavinės svarbiausi trys bruožai yra šie: patrauklus patiekalų kokybės ir kainos santykis, gera aptarnavimo kultūra ir kokybiškas interjeras.
Kartu jis siūlo neužmiršti, kad nuo vienų kavinių ir restoranų neretai atbaido tam tikras besilankantis kontingentas, kurį galima pamatyti berūkantį šalia įėjimo, kartais žengti žingsnį atgal arba pirmyn paskatina patalpų kvapas.
Pašnekovo pastebėjimu, šiuo metu yra labai stipriai suprastėjusi viešojo maitinimo įstaigų ventiliacija, todėl lankytojus atbaido arba privilioja malonūs iš virtuvės sklindantys kvapai. Bet išeiti iš restorano pakvipus raugintų kopūstų sriuba ar perdegusiu aliejumi nesinori nė vienam lankytojui.
“Vis dėlto labiausiai visus kavinių ir restoranų klientus erzina nepamatuotai didelės kainos ir įspūdis, kad iš tavęs norima visais įmanomais būdais užsidirbti. Tai didžiausia maitinimo ir gėrimų teikimo vietų klaida, labai suniokojanti įvaizdį. Šio verslo sėkmė, mano pastebėjimais, yra gebėjimas taip patraukti klientą, kad jis atėjęs į restoraną pasinertų į tam tikrą atmosferą ir nejaustų, jog iš jo stengiamasi išlupti kuo didesnį pinigą”, – mano J.Malinauskas. Pasak jo, jei tai iškart nepastebima užėjus, tai pasidaro aišku paragavus patiekalų.
(...)

[andyour]

Bet yra kita pusė: absoliuti dauguma tave supančių žmonių bus gerokai turtingesni ir uždirbs gerokai daugiau, važinės ne kledariuku, o nauju BMW ar bent jau Toyota, nuolat eis į gerus klubus, keliaus po Pietų Ameriką ir Afriką ir pirks maistą Marks & Spencer. Tai tik sustiprins prarajos ir nelaimingumo jausmą, nes daugeliu atveju svarbiau ne nominalus, bet santykinis gerbūvis.

UK gan nemažai bedarbių, o iš jų absoliuti dauguma tikriausiais britai. Ar automobilis tikrai būtinybė Londone? Į klubus ir Vilniuje niekas nevaikšto, pustuščiai ir bankrutuojantys. O anglų barai kaip pats anksčiau rašei tiesiog pasibaisėtini Šiaip socialinė praraja visada bus tarp britų ir imigrantų, nepadės ir pinigai.

[c2h5oh]

Ilgas, bet įdomus straipsnis apie daugelio tautiečių svajonių šalį Airiją:

Ireland's Fate Tied to Doomed Banks
http://online.wsj.com/article/SB1000...LEFTTopStories

Pagrindinės mintys - šių metų Airijos biudžeto deficitas 32% BVP (metinis, ne bendra skola). Prieš 2 metus, sprogus NT burbului, valdžia garantavo už visus indėlius visuose Airijos bankuose (ir paskui kai kuriuos teko nacionalizuot). Dabar pareina sąskaitėlė - 50 milijardų eurų (o šalis tokio pat dydžio kaip Lietuva). Vyriausybė siūlo 2011 metų biudžetą mažinti 6 milijardais eurų.

3/4 bankų turimų NT paskolų gręsia nemokumas ("at risk of default"). Valstybinė agentūra blogas paskolas periminėja už trečdalį vertės, bet, kita vertus, nuostolius vėlgi padengia valdžia (nes garantavo už indėlius ir kitas bankų skolas). Airijos valstybės skolas biržos vertina ne ką geriau nei Graikijos.

Spėju, kad "paprasti žmonės" Airijoje "krizės nejaučia". Bet povandeniniai procesai gigantiški, tad tikėtina, kad pajaus.