Parašė Wycka
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Ekonomikos naujienos (archyvas)
Collapse
This topic is closed.
X
X
-
Nežinau kiek patikima šita statistika, nes yra ir kiti faktoriai, pavyzdžiui, kad daugybė žmonių emigruoja, ir šiaip tas 0,08% per mėnesį neatrodo labai įspūdingai. O jeigu toks tempas ir toliau būtų, tai 10% pasiektumėm tik po 4 metų. Nors galiu duot pavyzdį iš savo šeimos, kad vienas asmuo neturėjęs normalaus darbo(gal kokius 2 metus), nors intensyviai ieškojęs, pagaliau jį surado, uždirba padoriai, visur važinėja automobiliu ir sugeba suderint mokslus su darbu.
Comment
-
Parašė Raptor Rodyti pranešimąNeblogas progresas, dar taip jeigu uzsitestu kelis menesius, tai butumete ir prieskriziniame lygyje
Per savaitę oficialių bedarbių sumažėjo beveik 2 tūkst.
http://www.delfi.lt/news/economy/bus....d?id=38025305"Jeśli kto władzę cierpi, nie mów, że jej słucha;
Bóg czasem daje władzę w ręce złego ducha."
Adam Mickiewicz
Comment
-
Parašė Edvard Rodyti pranešimąO tu žinai kaip jie ta statistika tipo gerina?
Comment
-
Lietuvos verslininkai, dirbantys Rusijoje, viliasi, kad pasitraukus ilgamečiam Maskvos merui Jurijui Lužkovui ir į jo vietą atėjus Sergijui Sobianinui, bus lengviau įsitvirtinti šiame mieste. Tačiau čia veiklos patirties turintys tautiečiai nemano, kad Maskvos vartai lengvai atsivers.
Iki šiol dauguma pelningiausių verslų, pavyzdžiui, statybų, buvo tvirtai suspausti buvusio megapolio vadovo rankose.
„Merų kaita gali būti tik naudinga. Iki šiol tie, kurie mėgino įsitvirtinti šiame mieste, neturėjo jokių galimybių. Pavyzdžiui, lenkai jau domisi Maskvos statybų verslu ir važiuoja ieškoti kelių“, — pasakoja Germanas Saprykinas, Rusijoje gyvenantis Lietuvos pilietis, statybų įmonės savininkas.
Jis priduria, kad sklando viltis, jog korupcija bus mažesnė ir dauguma verslų bus sutelkta nebe vienose rankose.
Lietuviai kol kas savarankiškai neeksportuoja — renkasi seniai Rusijoje dirbančius tarpininkus. Jie sukomplektuoja produktus ir taip padeda ir mūsų palyginti nedidelėms įmonėms.
Jų pranašumas ir tas, kad jos sutvarko visus reikalingus dokumentus, nes ne vietiniams tai dažnai būna neįveikiama užduotis.I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
Parama Siaurojo geležinkelio klubui
Comment
-
Rusijos vaidmuo Latvijos ekonomikoje pervertinamas, interviu žurnalui „Kapitals“ pareiškė Latvijos prezidentas Valdis Zatleras.
„Reikia pas mus griauti mitus apie Rusijos ekonominę įtaką Latvijai. Statistika rodo, kad Latvijos ir Rusijos prekybos apyvarta sudaro nuo 9 iki 11 proc., o su Europos Sąjungos šalimis – apie 70 proc. nuo bendros apimties“, – sakė prezidentas.
Daugiausi ai investicijų ateina iš Švedijos, Estijos, Danijos, Vokietijos, Norvegijos, o Rusija net nepriklauso šio sąrašo penketui.
„Latvijos ekonomika šiuo metu visiškai atvira, ir Rusijai nebuvo jokių kliūčių plėtoti bendradarbiavimą. Kyla klausimas, kodėl Rusijos vaidmuo taip dažnai pervertinamas būtent ekonomikoje, ir, žinoma, tokia nuomonė įsišaknija politiniuose santykiuose“, – sakė prezidentas.
Į klausimą apie būsimo vizito į Maskvą datą V. Zatleras atsakė, kad Rusija laukia, kol bus suformuota nauja Latvijos vyriausybė.I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
Parama Siaurojo geležinkelio klubui
Comment
-
priklausomybe atsiranda ne situose statistikos procentuose, o tame kiek importas ir eksportas i rusija itakoja musu vidaus vartojimo kainas ir eksporta is lietuvos.
Pvz. kas is to kad rusijos dujos sudaro tarkim "tik" 5% visos lietuvos uzsienio importo apimties, bet jei mes jas gauname tik is rusijos tai rusijai jas pabrangigus 10 kartu si prekyba sudarys apie 25% (pradesime taupyt bet visiskai neatsisakysim, del to priklausomybe netiesiogine).
Arba achemos produkcijos savikainoje duju kaina sudaro 70%, o achemos eksportas sudaro kazkiek % lietuvos eksporto, taip pat sukuria darbo gelezinkeliams ir uostui, o netiesiogiai ir visai Jonavai. Taigi pabranginam dujas tiek, kad gamint trasu neapsimoka ir ka turim?
PKN orlen sustabdytas naftos tiekimas vamzdziu (rusijos itaka) ir gamint tampa nuostolinga, taigi galim prarast didziausia eksportuotoja ir labai dideli darbdavi lietuvoje.
Vezeju i rusija neileidzia ir visa europa kuri juos samde pervezimams butent is ES i rusija daugiau ju nebesamdo, krenta ir eksportas i rusija ir eksportas i ES nors aktyvius veiksmus atlieka tik rusija.
Comment
-
Parašė JlL Rodyti pranešimąpriklausomybe atsiranda ne situose statistikos procentuose, o tame kiek importas ir eksportas i rusija itakoja musu vidaus vartojimo kainas ir eksporta is lietuvos.
Pvz. kas is to kad rusijos dujos sudaro tarkim "tik" 5% visos lietuvos uzsienio importo apimties, bet jei mes jas gauname tik is rusijos tai rusijai jas pabrangigus 10 kartu si prekyba sudarys apie 25% (pradesime taupyt bet visiskai neatsisakysim, del to priklausomybe netiesiogine).
Arba achemos produkcijos savikainoje duju kaina sudaro 70%, o achemos eksportas sudaro kazkiek % lietuvos eksporto, taip pat sukuria darbo gelezinkeliams ir uostui, o netiesiogiai ir visai Jonavai. Taigi pabranginam dujas tiek, kad gamint trasu neapsimoka ir ka turim?
PKN orlen sustabdytas naftos tiekimas vamzdziu (rusijos itaka) ir gamint tampa nuostolinga, taigi galim prarast didziausia eksportuotoja ir labai dideli darbdavi lietuvoje.
Vezeju i rusija neileidzia ir visa europa kuri juos samde pervezimams butent is ES i rusija daugiau ju nebesamdo, krenta ir eksportas i rusija ir eksportas i ES nors aktyvius veiksmus atlieka tik rusija.I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
Parama Siaurojo geležinkelio klubui
Comment
-
http://www.vanityfair.com/business/f...urrentPage=all
Beware of Greeks Bearing Bonds
Comment
-
Parašė Big Cat Rodyti pranešimąManau, Kinija geresnis variantas nei parduoti Rusijai."Jeśli kto władzę cierpi, nie mów, że jej słucha;
Bóg czasem daje władzę w ręce złego ducha."
Adam Mickiewicz
Comment
-
Parašė c2h5oh Rodyti pranešimąIlgas, bet įdomus straipsnis apie Graikiją - machinacijas su biudžetu ir statistika, masinį mokesčių nemokėjimą, korupciją, bardaką valstybinėse įmonėse ir įstaigose, ir netgi vienuolių daromus šakar-makar su valstybiniu turtu.
Comment
-
Parašė Big Cat Rodyti pranešimąTai jo, čia tik vienas iš kandidatų. Dar spaudoje buvo informacijos, jog be Rusijos kompanijų yra susidomėjimas ir iš P. Korėjos.I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
Parama Siaurojo geležinkelio klubui
Comment
-
Parašė Wycka Rodyti pranešimąJo, nuardysim dar 20km geležinkelio bėgių, sustabdysim kokiam neplaniniam remontui naftotiekį į Būtingę, ir tie kinai ar pietų korėjiečiai čiuoš iš čia taip pat sėkmingai kaip lenkai dabar. Ruso bijom, į amerikiečius ir lenkus žiūrime kaip į potencialius vagis ir Lietuvos prievartautojus, patys nesugebam įmonės valdyt, tai kas belieka? Uždaryt visą įmonę,„čiortom“ — socialkomunistinis mentalitetas teikia pirmenybę pašalpų mokėjimui. Ypač kol ES dar numeta kaulą. Su tokiu požiūriu į verslą laukia antroji Graikija, tik šįkart prie Baltijos...
Comment
-
Spalis Klaipėdos uostui buvo vienas geriausių per visą istoriją
Spalio mėnesį Klaipėdos uoste perkrauta 2,84 mln. t ir pasiektas trečias geriausias mėnesio krovos rezultatas per visą uosto istoriją. Uostas neabejoja, kad šiuos metus jis užbaigs rekordine krova.
Spalio mėnesį iš viso perkrauta 19,6% daugiau, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu mėnesiu. Spalį labiausiai augo 26,6% augo generaliniai kroviniai, 25,8% šoktelėjo skystieji kroviniai.
Anot uosto direkcijos, ro-ro (gabenamų ratine technika) krovinių apimtys, skaičiuojant tiek tonomis, tiek vienetais, išlaiko augimo tendencijas. Ro ro perkrauta 20.869 vnt., t. y. 30,7% daugiau, palyginti su praėjusių metų spaliu.
Konteinerių srautas, skaičiuojant TEU (sąlyginiai konteinerių vienetai), yra rekordinis – iš viso perkrauta 27.771 TEU, tai yra 31,3% daugiau nei atitinkamu 2009 m. laikotarpiu.
„Spalio pabaigoje dienos krova pasiekdavo 100.000 t, tai reiškia artėjama prie 3 mln. t per mėnesį krovos, arba 36 mln. t per metus. Žinoma, taip visada nebus“, - rezultatais džiaugiasi Eugenijus Gentvilas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius.
Sausio-spalio mėnesiais perkrauta 25,3 mln. t. jūrinių krovinių, arba 12,7% daugiau nei per atitinkamą 2009 m. laikotarpį.
Spalį surinkta 10,99 mln. Lt uosto rinkliavų, o per dešimt mėnesių – 102,063 mln. Lt, tai yra 1,8 mln. Lt daugiau nei buvo gauta pajamų už uosto rinkliavas pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Comment
-
Pasaulio banko žinia pasauliui: sąlygos verslui Lietuvoje pagerėjo
http://vz.lt/2/straipsnis/2010/11/04...rslui_Lietuvo2
Daugiausia pasaulyje sričių patobulėjusi Lietuva šiemet pakilo Pasaulio banko sudarytame verslo sąlygų reitinge. Pakilę 3 laipteliais, tarp 183 valstybių dabar užimame 23 vietą. (...)
Comment
Comment