Ekonomikos naujienos (archyvas)

[andyour]

Šiaurės Korėjoje ir Kuboje partijos linijos nebeliko?

Nors ir kaip keista, Š.Korėja turi laisvą ekonominę zoną, kurioje P.Korėjos(didžiausi priešai) verslininkai įkūrė gamyklėles. Manau, Rusijos verslininkai be jokių kliūčių ir baimės galėtų ten vystyti/vysto kokią veiklą.

[Čikupakas]

Nežinau kiek patikima šita statistika, nes yra ir kiti faktoriai, pavyzdžiui, kad daugybė žmonių emigruoja, ir šiaip tas 0,08% per mėnesį neatrodo labai įspūdingai. O jeigu toks tempas ir toliau būtų, tai 10% pasiektumėm tik po 4 metų. Nors galiu duot pavyzdį iš savo šeimos, kad vienas asmuo neturėjęs normalaus darbo(gal kokius 2 metus), nors intensyviai ieškojęs, pagaliau jį surado, uždirba padoriai, visur važinėja automobiliu ir sugeba suderint mokslus su darbu.

[Edvard]

Neblogas progresas, dar taip jeigu uzsitestu kelis menesius, tai butumete ir prieskriziniame lygyje

Per savaitę oficialių bedarbių sumažėjo beveik 2 tūkst.
http://www.delfi.lt/news/economy/bus....d?id=38025305

O tu žinai kaip jie ta statistika tipo gerina?

[Čikupakas]

O tu žinai kaip jie ta statistika tipo gerina?

Nu mes nedirbam statistikos departamente, bet tu, kadangi kaip matau, žinai kaip ten kas gerina ar blogina tai galėtum paimt ir papasakot, o ne klausinėt nesamoningų klausimų.

[Wycka]

Maskvos vartai naujose rankose

Lietuvos verslininkai, dirbantys Rusijoje, viliasi, kad pasitraukus ilgamečiam Maskvos merui Jurijui Lužkovui ir į jo vietą atėjus Sergijui Sobianinui, bus lengviau įsitvirtinti šiame mieste. Tačiau čia veiklos patirties turintys tautiečiai nemano, kad Maskvos vartai lengvai atsivers.
Iki šiol dauguma pelningiausių verslų, pavyzdžiui, statybų, buvo tvirtai suspausti buvusio megapolio vadovo rankose.
„Merų kaita gali būti tik naudinga. Iki šiol tie, kurie mėgino įsitvirtinti šiame mieste, neturėjo jokių galimybių. Pavyzdžiui, lenkai jau domisi Maskvos statybų verslu ir važiuoja ieškoti kelių“, — pasakoja Germanas Saprykinas, Rusijoje gyvenantis Lietuvos pilietis, statybų įmonės savininkas.
Jis priduria, kad sklando viltis, jog korupcija bus mažesnė ir dauguma verslų bus sutelkta nebe vienose rankose.
Lietuviai kol kas savarankiškai neeksportuoja — renkasi seniai Rusijoje dirbančius tarpininkus. Jie sukomplektuoja produktus ir taip padeda ir mūsų palyginti nedidelėms įmonėms.
Jų pranašumas ir tas, kad jos sutvarko visus reikalingus dokumentus, nes ne vietiniams tai dažnai būna neįveikiama užduotis.

[Wycka]

V. Zatleras: Rusijos vaidmuo pervertinamas

Rusijos vaidmuo Latvijos ekonomikoje pervertinamas, interviu žurnalui „Kapitals“ pareiškė Latvijos prezidentas Valdis Zatleras.
„Reikia pas mus griauti mitus apie Rusijos ekonominę įtaką Latvijai. Statistika rodo, kad Latvijos ir Rusijos prekybos apyvarta sudaro nuo 9 iki 11 proc., o su Europos Sąjungos šalimis – apie 70 proc. nuo bendros apimties“, – sakė prezidentas.
Daugiausi ai investicijų ateina iš Švedijos, Estijos, Danijos, Vokietijos, Norvegijos, o Rusija net nepriklauso šio sąrašo penketui.
„Latvijos ekonomika šiuo metu visiškai atvira, ir Rusijai nebuvo jokių kliūčių plėtoti bendradarbiavimą. Kyla klausimas, kodėl Rusijos vaidmuo taip dažnai pervertinamas būtent ekonomikoje, ir, žinoma, tokia nuomonė įsišaknija politiniuose santykiuose“, – sakė prezidentas.
Į klausimą apie būsimo vizito į Maskvą datą V. Zatleras atsakė, kad Rusija laukia, kol bus suformuota nauja Latvijos vyriausybė.

[JlL]

V. Zatleras: Rusijos vaidmuo pervertinamas

priklausomybe atsiranda ne situose statistikos procentuose, o tame kiek importas ir eksportas i rusija itakoja musu vidaus vartojimo kainas ir eksporta is lietuvos.

Pvz. kas is to kad rusijos dujos sudaro tarkim "tik" 5% visos lietuvos uzsienio importo apimties, bet jei mes jas gauname tik is rusijos tai rusijai jas pabrangigus 10 kartu si prekyba sudarys apie 25% (pradesime taupyt bet visiskai neatsisakysim, del to priklausomybe netiesiogine).

Arba achemos produkcijos savikainoje duju kaina sudaro 70%, o achemos eksportas sudaro kazkiek % lietuvos eksporto, taip pat sukuria darbo gelezinkeliams ir uostui, o netiesiogiai ir visai Jonavai. Taigi pabranginam dujas tiek, kad gamint trasu neapsimoka ir ka turim?

PKN orlen sustabdytas naftos tiekimas vamzdziu (rusijos itaka) ir gamint tampa nuostolinga, taigi galim prarast didziausia eksportuotoja ir labai dideli darbdavi lietuvoje.

Vezeju i rusija neileidzia ir visa europa kuri juos samde pervezimams butent is ES i rusija daugiau ju nebesamdo, krenta ir eksportas i rusija ir eksportas i ES nors aktyvius veiksmus atlieka tik rusija.

[Wycka]

priklausomybe atsiranda ne situose statistikos procentuose, o tame kiek importas ir eksportas i rusija itakoja musu vidaus vartojimo kainas ir eksporta is lietuvos.
Pvz. kas is to kad rusijos dujos sudaro tarkim "tik" 5% visos lietuvos uzsienio importo apimties, bet jei mes jas gauname tik is rusijos tai rusijai jas pabrangigus 10 kartu si prekyba sudarys apie 25% (pradesime taupyt bet visiskai neatsisakysim, del to priklausomybe netiesiogine).
Arba achemos produkcijos savikainoje duju kaina sudaro 70%, o achemos eksportas sudaro kazkiek % lietuvos eksporto, taip pat sukuria darbo gelezinkeliams ir uostui, o netiesiogiai ir visai Jonavai. Taigi pabranginam dujas tiek, kad gamint trasu neapsimoka ir ka turim?
PKN orlen sustabdytas naftos tiekimas vamzdziu (rusijos itaka) ir gamint tampa nuostolinga, taigi galim prarast didziausia eksportuotoja ir labai dideli darbdavi lietuvoje.
Vezeju i rusija neileidzia ir visa europa kuri juos samde pervezimams butent is ES i rusija daugiau ju nebesamdo, krenta ir eksportas i rusija ir eksportas i ES nors aktyvius veiksmus atlieka tik rusija.

Visa tai yra totali tiesa, bet tam ir reikalingos alternatyvos, kad netiesioginė ekonominė priklausomybė būtų sumažinta iki minimumo. Juk tam ir statytas Būtingės terminalas, planuojamas (o gal jau ir statomas) dujų terminalas Kiaulės nugaros saloje.

[Edvard]

Brangstantis maistas stumia į pigesnes parduotuves ir turgų

[c2h5oh]

http://www.vanityfair.com/business/f...urrentPage=all
Beware of Greeks Bearing Bonds

Ilgas, bet įdomus straipsnis apie Graikiją - machinacijas su biudžetu ir statistika, masinį mokesčių nemokėjimą, korupciją, bardaką valstybinėse įmonėse ir įstaigose, ir netgi vienuolių daromus šakar-makar su valstybiniu turtu.

[Edvard]

„Dziennik Gazeta Prawna“: kinai domisi „Orlen Lietuva“

[Big Cat]

Manau, Kinija geresnis variantas nei parduoti Rusijai.

[Edvard]

Manau, Kinija geresnis variantas nei parduoti Rusijai.

Tai tik vienas iš galimų variantų, ir Rusija ne paskutinis. Viska sužinosim tada kada viskas jau įviks.

[Big Cat]

Tai jo, čia tik vienas iš kandidatų. Dar spaudoje buvo informacijos, jog be Rusijos kompanijų yra susidomėjimas ir iš P. Korėjos.

[Berliner]

Ilgas, bet įdomus straipsnis apie Graikiją - machinacijas su biudžetu ir statistika, masinį mokesčių nemokėjimą, korupciją, bardaką valstybinėse įmonėse ir įstaigose, ir netgi vienuolių daromus šakar-makar su valstybiniu turtu.

Superinis straipsnis! Kartu ir juokiausi, ir negalėjau patikėti, kad tokie dalykai apskritai yra įmanomi. Palyginus su Graikija, Lietuva atrodo tokia skaidri kaip Švedija ir tokia moki kaip Vokietija. Tikėkimės tik, kad mums nereikės grąžinti tų Graikijos 400 milijardų dolerių skolų...

[Wycka]

Tai jo, čia tik vienas iš kandidatų. Dar spaudoje buvo informacijos, jog be Rusijos kompanijų yra susidomėjimas ir iš P. Korėjos.

Jo, nuardysim dar 20km geležinkelio bėgių, sustabdysim kokiam neplaniniam remontui naftotiekį į Būtingę, ir tie kinai ar pietų korėjiečiai čiuoš iš čia taip pat sėkmingai kaip lenkai dabar. Ruso bijom, į amerikiečius ir lenkus žiūrime kaip į potencialius vagis ir Lietuvos prievartautojus, patys nesugebam įmonės valdyt, tai kas belieka? Uždaryt visą įmonę,„čiortom“ — socialkomunistinis mentalitetas teikia pirmenybę pašalpų mokėjimui. Ypač kol ES dar numeta kaulą. Su tokiu požiūriu į verslą laukia antroji Graikija, tik šįkart prie Baltijos...

[Big Cat]

Jo, nuardysim dar 20km geležinkelio bėgių, sustabdysim kokiam neplaniniam remontui naftotiekį į Būtingę, ir tie kinai ar pietų korėjiečiai čiuoš iš čia taip pat sėkmingai kaip lenkai dabar. Ruso bijom, į amerikiečius ir lenkus žiūrime kaip į potencialius vagis ir Lietuvos prievartautojus, patys nesugebam įmonės valdyt, tai kas belieka? Uždaryt visą įmonę,„čiortom“ — socialkomunistinis mentalitetas teikia pirmenybę pašalpų mokėjimui. Ypač kol ES dar numeta kaulą. Su tokiu požiūriu į verslą laukia antroji Graikija, tik šįkart prie Baltijos...

Padarei gerą iškrovą Nors su daug kuo sutinku.

[pauliaK]

Tikrai super straipsnis apie Graikiją, labai įdomu buvo paskaityti ir linksma taip pat, toks absurdiškas humoras iš pirmo žvilgsnio, o kai pagalvoji, tikri dalykai čia...

[Gytaz]

Spalis Klaipėdos uostui buvo vienas geriausių per visą istoriją

Spalio mėnesį Klaipėdos uoste perkrauta 2,84 mln. t ir pasiektas trečias geriausias mėnesio krovos rezultatas per visą uosto istoriją. Uostas neabejoja, kad šiuos metus jis užbaigs rekordine krova.


Spalio mėnesį iš viso perkrauta 19,6% daugiau, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu mėnesiu. Spalį labiausiai augo 26,6% augo generaliniai kroviniai, 25,8% šoktelėjo skystieji kroviniai.

Anot uosto direkcijos, ro-ro (gabenamų ratine technika) krovinių apimtys, skaičiuojant tiek tonomis, tiek vienetais, išlaiko augimo tendencijas. Ro ro perkrauta 20.869 vnt., t. y. 30,7% daugiau, palyginti su praėjusių metų spaliu.

Konteinerių srautas, skaičiuojant TEU (sąlyginiai konteinerių vienetai), yra rekordinis – iš viso perkrauta 27.771 TEU, tai yra 31,3% daugiau nei atitinkamu 2009 m. laikotarpiu.

„Spalio pabaigoje dienos krova pasiekdavo 100.000 t, tai reiškia artėjama prie 3 mln. t per mėnesį krovos, arba 36 mln. t per metus. Žinoma, taip visada nebus“, - rezultatais džiaugiasi Eugenijus Gentvilas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius.

Sausio-spalio mėnesiais perkrauta 25,3 mln. t. jūrinių krovinių, arba 12,7% daugiau nei per atitinkamą 2009 m. laikotarpį.

Spalį surinkta 10,99 mln. Lt uosto rinkliavų, o per dešimt mėnesių – 102,063 mln. Lt, tai yra 1,8 mln. Lt daugiau nei buvo gauta pajamų už uosto rinkliavas pernai tuo pačiu laikotarpiu.

[Gytaz]

Pasaulio banko žinia pasauliui: sąlygos verslui Lietuvoje pagerėjo

http://vz.lt/2/straipsnis/2010/11/04...rslui_Lietuvo2

Daugiausia pasaulyje sričių patobulėjusi Lietuva šiemet pakilo Pasaulio banko sudarytame verslo sąlygų reitinge. Pakilę 3 laipteliais, tarp 183 valstybių dabar užimame 23 vietą. (...)

Puiku!