Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Ekonomikos naujienos (archyvas)

Collapse
This topic is closed.
X
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Toks visai įdomus TVF spaudos pranešimas apie Lietuvą:

    http://www.imf.org/external/np/ms/2010/102510a.htm

    Lithuania—IMF Staff Visit Concluding Statement
    Vilnius, October 25, 2010
    1. The emerging economic recovery reflects determined policy action and the strengthening external environment. Much has been achieved over the past two years: sizeable fiscal adjustment has been rewarded with renewed access to international capital markets on improving terms; confidence in the banking system has been maintained; and significant gains in competitiveness, including through wage adjustment, have helped support the viability of the currency board arrangement.

    2. Looking forward, the economic recovery is expected to broaden from exports to domestic demand. Improving corporate profitability should support a turnaround in fixed investment, while growing labor income should underpin a recovery in consumption. However, with the severity of the recent downturn still fresh in their minds, firms and households are likely to be cautious in their spending decisions, which will dampen the magnitude of the upturn. Altogether, real GDP is projected to grow by about 3 percent per year in 2011-12, though external and domestic risks remain.

    3. With the fiscal deficit expected to be about 8 percent of GDP in 2010, further fiscal consolidation is urgently needed to stabilize debt over time. The targeted reduction in the general government deficit as outlined in the Convergence Program (to 5.8 percent of GDP in 2011 and 3 percent of GDP in 2012) strikes a good balance between the necessary fiscal adjustment and preserving the emerging economic recovery. Measures approved over the past few months, such as changes to parental and sickness benefits, and those contained in the draft 2011 budget are therefore welcome.

    4. The government’s intentions to improve tax compliance and the performance of state-owned enterprises (SOE) are commendable. On tax compliance, the government should implement a comprehensive strategy with tight deadlines, encompassing education, enforcement, and administration tailored to different taxpayer segments. As part of the strategy, unifying multiple tax rates and eliminating exclusions, exemptions, and deferrals would reduce opportunities for avoiding taxes. On SOE, the publication of the first annual review of state-owned commercial assets is an important step towards increased transparency. Looking forward, governance reforms under consideration are needed to secure efficiency gains.

    5. As substantial revenue gains from improved tax compliance and SOE reform are likely to materialize only gradually, additional measures are needed to secure the 2011 fiscal target. Given that fiscal adjustment thus far has fallen primarily on spending and that wealth taxation in Lithuania is relatively low, serious consideration should be given to extending property taxes to residential real estate and motor vehicles, and to withdrawing exemptions for interest income, capital gains, and pension income. On the spending side, further reforms of the social insurance system are needed to ensure its long-term viability. Further deficit-reducing measures should be taken immediately, so as to have full effect already in 2011. The contingency plan in the draft 2011 budget—which calls for a supplementary budget if developments suggest that the fiscal target is at risk—helps to provide confidence that the deficit target will be achieved.

    6. There are tentative signs of improvement in the banking system as a whole, but challenges remain. While total loans are still contracting, anecdotal evidence suggests that credit is available for sound, profitable borrowers. Capital adequacy and liquidity ratios remain well above regulatory minima; non-performing loans have leveled off; and net interest income has risen. However, bank supervisors should continue to closely monitor the sufficiency of all banks’ loan loss provisions and ask banks to increase capital where needed under a strict timeframe.
    Santrauka - iš principo, tai, ką žada daryti Lietuvos valdžia, yra gerai ir tikrai turėtų būti daroma.

    Comment


      Korupcijos percepcija Pasaulyje (pagal 'The economist'):



      Išvada: kuo arčiau ašigalių, tuo 'skaidresnė' ekonomika arba kuo šalčiau, tuo 'skaidresnis' mąstymas.

      Comment


        /\ Labai stebiuosi, kad Japonijoje korupcijos daugiau negu Australijoje. Taip pat Čilėje ar Urugvajuje korupcijos mažiau nei Čekijoje ar Pietų Korėjoje. keistai 'šviečia' Makedonija. Jeigu KLDR žemą korupcijos lygį galima paaiškinti totalitarine diktatūra (valdžia nemėgsta konkurentų), tai kodėl ji tokia didelė Birmoje, Kuboje, Vietname, Turkmėnijoje, Baltarusijoje? Netikėta, kad nekokie reikalai su korupcija yra Kinijoje ir Italijoje.
        I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
        Parama Siaurojo geležinkelio klubui

        Comment


          Na, pastebėkime, kad ir Estija neblogai atrodo.

          Comment


            Gaila, kad Lietuvoje, vos ne toks pats lygis, kaip kai kuriu trecio pasaulio saliu, manau sita korupcija uzsites dar ilgokai...

            Comment


              Parašė Wycka Rodyti pranešimą
              Netikėta, kad nekokie reikalai su korupcija yra Kinijoje ir Italijoje.
              Bent jau kiek tenka girdėti, kad Kinijoje didžiulė korupcija. Dažnai verslininkams tenka papirkinėti valdininkus, nes matyt visur valstybinė nuosavybė, įstatymai skiriasi nuo vakarų.

              Comment


                Parašė Raptor Rodyti pranešimą
                Gaila, kad Lietuvoje, vos ne toks pats lygis, kaip kai kuriu trecio pasaulio saliu, manau sita korupcija uzsites dar ilgokai...
                Lietuva aukščiau už: Vengriją, Čekiją, Turkiją, Latviją, Slovakiją, Kroatiją, Italiją, Rumuniją, Bulgariją, Graikiją... Tikrai ne trečio pasaulio šalis. Taip pat reikėtų pastebėtį, kad žiūrint istoriškai, korupcijos suvokimo indeksas visados krenta valdant socdemams ir kyla valadant dešiniesiems (dabar pakilo nuo Kirkilo laikais buvusio 4.6 iki 5.0). Taigi nors korupcija pas mus vis dar tikrai didelė, pastaruoju metu galima pastebėti ir teigiamų tendencijų.

                Comment


                  Parašė Raptor Rodyti pranešimą
                  Gaila, kad Lietuvoje, vos ne toks pats lygis, kaip kai kuriu trecio pasaulio saliu, manau sita korupcija uzsites dar ilgokai...
                  Na, tiesa sakant tai pagal šitą reitinga Lietuva stebėtinai aukštai yra. T.y. 19-oje vietoje ES, aplenkiant tokias šalis kaip Italija ar Čekija. Džiugina ir tai, kad su lyg kiekvienais metais Lietuva užkopia keliomis pozicijomis aukščiau. Žinoma, daugiausiai prie korupcijos mažinimo prisidėjo konservatorių vykdomos pertvarkos, kurios ir kitais metais turėtų kilstelėti mus aukštelėliau. Tačiau prastai yra su visuomenės korupcijos suvokimu ir tolerancija jai. Galėtų vyriausybė pradėti švietėjišką veiklą, kaip kad buvo su kelių ereliais, tai galėtų duoti daug geresnių rezultatų, nei įstatymų griežtinimas.

                  Comment


                    Parašė Eidvis Rodyti pranešimą
                    Žinoma, daugiausiai prie korupcijos mažinimo prisidėjo konservatorių vykdomos pertvarkos.
                    Man atrodo, kad daugiausia korupcijos sumažėjimui įtakos turėjo NT burbulo sprogimas - nebėra reikalo kažką skubinti kokioje nors savivaldybėje ar žemėtvarkoje.

                    Comment


                      Parašė Silber418 Rodyti pranešimą
                      Korupcijos percepcija Pasaulyje (pagal 'The economist'):

                      Atvaizdas


                      Išvada: kuo arčiau ašigalių, tuo 'skaidresnė' ekonomika arba kuo šalčiau, tuo 'skaidresnis' mąstymas.
                      Manau reikia pasidžiaugti tuo, kad Lietuvos korupcijos suvokimo indeksas pirmą kartą pagaliau pasiekė 5. Tai reiškia, kad šalis sugeba tvarkytis su korupcija. Iš tiesų juokinga prisiminti Kirkilo pažadus per metus pasiekti šį lygį indekse arba atsistatydinti. Kai po metų Lietuva indekse nepakilo apie savo pažadus Kirkilas labai greitai pamiršo. Prireikė dviejų konservatorių valdymo metų, kad pagaliau priartėtume prie šio protu suvokiamo indekso lygio.

                      Įdomus Remigijaus Šimašiaus (Teisingumo ministro) blogo įrašas apie šį įvykį, veiksnius, kurie tai lėmė ir ateities planus: http://simasius.blogas.lt/korupcijos...-toli-339.html
                      BlogasSeulas 2009Honkongas 2012Bankokas 2012

                      Comment


                        Parašė pauliaK Rodyti pranešimą
                        Kuodis: "Sodros" įmokas turi mokėti tik darbuotojas

                        Ką Jūs kolegos manote apie šį pasiūlymą?
                        Pritariu. Gal darbuotojai tuomet pagaliau supras, kad noredamas pakelti atlyginima 100 lt, realiai turiu isleisti 180 lt daugiau. Dabar daznas isivaizduoja, kad atlyginima turi gauti proporcingai sukurtam rezultatui, taciau mokescius turetu sumoketi darbdavys 'is kazko'.

                        Dabartinis modelis skamba panasiaip kaip ir operatoriu mokejimo planai 0 Lt* per menesi. (*yra papildomu salygu, reika moketi 50 litu).

                        Comment


                          Parašė sauls Rodyti pranešimą
                          Pritariu. Gal darbuotojai tuomet pagaliau supras, kad noredamas pakelti atlyginima 100 lt, realiai turiu isleisti 180 lt daugiau. Dabar daznas isivaizduoja, kad atlyginima turi gauti proporcingai sukurtam rezultatui, taciau mokescius turetu sumoketi darbdavys 'is kazko'.

                          Dabartinis modelis skamba panasiaip kaip ir operatoriu mokejimo planai 0 Lt* per menesi. (*yra papildomu salygu, reika moketi 50 litu).
                          Daug svarbiau, kad darbdaviui nebeliktų suinteresuotumo mokėti atlyginimą vokelyje. O jei nebus kas tokio pasiūlo, tai prašyk neprašęs, vistiek visus mokesčius mokėsi.
                          Post in English - fight censorship!

                          Comment


                            BVP augo mažiau nei laukta

                            Lietuvos BVP trečią ketvirtį nepateisino vilčių dėl didesnio augimo - preliminarūs duomenys buvo prastesni nei mažiausia skelbta prognozė. Be to, mažesni galutiniai skaičiai skelbiami ir apie antrą ketvirtį.

                            Preliminariais duomenimis, Lietuvos BVP trečią ketvirtį, palyginti su pernai tuo pat metu, augo 0,6%, o, palyginti su antruoju ketvirčiu - 6,7%, praneša Statistikos departamentas.

                            Penkių bankų pateiktų prognozių vidurkis buvo, kad BVP antrą ketvirtį bus 2,52% didesnis nei pernai tuo pat metu. Prognozės svyravo nuo 1,7% iki 4,5%.

                            (...)
                            Deja, nors augam, bet ne taip greitai, kaip tikėjomės...

                            Comment


                              Vat nuo ko reikia pradėti!!!


                              Ketvirtadienį Panevėžio miesto savivaldybės taryba nutarė 2011 metais sumažinti panevėžiečių mokamą mokestį už verslo liudijimus.
                              Iš 98 veiklos rūšių 70 rūšių nustatytas minimalus metinis dydis – 120 Lt. Dešimčiai pelningiausių veiklų (prekybininkams, statybininkams, santechnikams, remontininkams, kirpėjoms, projektuotojams ir kt.) - 480 Lt mokestis.
                              Aštuonioms vidutiniškai pelningoms ir populiarioms veikloms (siuvimas, baldų gamyba, vertimo, dailidžių, apgyvendinimo ir kt.) - 360 Lt, dešimčiai mažiau pelningų ir populiarių veiklų (spaudos platinimas, avalynės, laikrodžių, el. buities reikmenų taisymas ir kt.) - 240 Lt mokestis. „Pagal pakeistą Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, 2011 metais minimalus metinis fiksuoto pajamų mokestis, mokamas už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, bus 120 Lt. Savivaldybės taryba gali nustatyti didesnį mokestį, tačiau mes pasiūlėme daugumai veiklų patvirtinti minimalųjį“, - teigia Savivaldybės administracijos direktorė Kristina Vareikienė.
                              2010 metais panevėžiečiai už verslo liudijimus mokėjo fiksuotą 1440 Lt mokestį. Pernai išduotas 3251 verslo liudijimas, iš jų 1621 – prekybos veiklai. Tikimasi, kad 2011 metams sumažinus mokestį bus įsigyta daugiau verslo liudijimų, įsikurs naujų darbo vietų, mažės šešėlinė ekonomika ir padaugės legaliai dirbančių ir mokesčius mokančių gyventojų.
                              I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                              Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                              Comment


                                gal tada atitinkamai ir maksimai kokiu 5 mln.lt metini fiksuota mokesti ivest reik ir dziaugtis kaip sauniai varom?

                                tiesa is ko tada mokytojam algas mokesim, kad su siupeliukais i maisiukus kraut galetu?

                                Comment


                                  Išeitis žmonėms: Kodėl lietuviams nereikia jaudintis dėl Skandinavų bankų reketo (Europos sąjungos fizinių asmenų skolų nurašymas UK )

                                  Kodėl lietuviams nereikia jaudintis dėl Skandinavų bankų reketo ( skolų nurašymas UK )

                                  Kodėl , pavyzdžiui, lietuviškas bankas bus priverstas nurašyti Lietuvos piliečio skolas po Anglijos teismo sprendimo?

                                  Europos Sąjungos Taryba (the Council of the European Union) gegužės 29 dieną 2000 metų priėmė nutarimą dėl teismo eigos esant nemokumui (Council Regulation on Insolvency Proceedings No 1346/2000). Šis nutarimas, kuris įsigaliojo gegužės 21 dieną 2002 metų, turi aukštesnę galią negu kitų 26 Europos Sąjungos valstybių įstatyminės bazės reglamentuojančios teisminį procesą esant nemokumui. Vienas pagrindinių principų šio nutarimo:

                                  Teismo sprendimas bet kokios Europos Sąjungos šalies, kuris sukelia teisminį procesą dėl skolininko nemokumo, turi būti pripažintas be jokių papildomų formalumų visuose ES šalyse, laikantis to įstatyminės bazės, kurioje buvo priimtas teismo sprendimas (šiuo atveju, UK).

                                  Jeigu paskolos gavėjas iš ES, tuo pačiu Latvijos, Lietuvos ar Estijos, skelbia Didziąją Britaniją savo veiklos pagrindinių interesų centru (VPIC), jis įgyja teisę bakroto procedūrai naudoti Britanijos įstatyminę bazę. Interesai, kaip taisyklė, sueina į: skubus atsilaisvinimas nuo visų esamų įsipareigojimų įgytų Europos Sąjungos šalyse ir naujos finansinės veiklos pradžia.

                                  Skolų nurašymas Anglijoje, Škotijoje ir Šiaurės Airijoje įsigalioja viso labo po 12 mėnesių nuo bankroto procedūros pradžios.

                                  Tam, jog Didžioji Britanija taptų VPIC( veiklos pagrindinių interesų centru), tam tikrais atvejais užtenka vien dirbti arba užsiimti verslu šios šalies teritorijoje 6-8 mėnesių laikotarpyje.

                                  Buvusių kreditorių buveinės ir šalis, kurioje atsirado skolos, neturi reikšmės apibūdinant VPIC. Niekas nedraudžia po banktoro procedūros pabaigos palikti Britaniją ir išvažiuoti į kitas šalis.

                                  Daugelis europinių kreditinių-finansinių įstaigų laiko, jog posakis „pasiskolinai – grąžink. Reik gyvent sąžiningai!“ jau senai prarado savo aktualumą naujų skolininkų sąmonėje. Dažnas panaudojimas britiškos nemokumo procedūros tampa populiaru keliu išvengti sudėtingos finansinės situacijos ir pradėti naują gyvenimą.

                                  Europos bankininkai , esant bet kokiai galimybei, nuolatos stengiasi sukritikuoti šią Britanijos teismų juridiškai palankią Europos Sąjungos skolininkams sistemą. Londonas vis dažniaus vadinamas „europos bankrotų centru“, o Anglijoje – „ skolininkų bordelis“. Bet, nežiūrint šios kritikos, Britų teisėjai dirba savo darbą.

                                  2009 metais Britanijoje bankrotais buvo paskelbti 74 000 fizinių asmenų.
                                  "Jeśli kto władzę cierpi, nie mów, że jej słucha;
                                  Bóg czasem daje władzę w ręce złego ducha."

                                  Adam Mickiewicz

                                  Comment


                                    Baltijos šalys – ant bankroto ribos

                                    Vienas didžiausių Skandinavijos ir Vakarų Europos bankų – „Danske bank“ – paskelbė, kad Lietuva, Latvija ir Estija patenka tarp 15 ekonomiškai nesaugiausių pasaulio valstybių. Banko analitikai įspėja, kad ekonominė situacija, finansinės problemos ir nestabilumas šiose šalyse jau pasiekė pavojingą ribą.

                                    Lietuvos ekonomika lėtėja, bet bendras vidaus produkto (BVP) augimas numatomas didesnis nei kaimyninėse Baltijos šalyse. Nekilnojamojo turto rinka mūsų šalyje sustingusi, būsto kainos krenta ir gali pasiekti kritinę ribą, tokią kaip Estijoje ir Latvijoje.

                                    „Danske bank“ analitikai pranešė, kad į ekonomiškai nestabilių šalių sąrašą jie įtraukė ir Islandiją, Ukrainą, Turkiją, Bulgariją bei Vengriją. Bankas savo juodajame sąraše taip pat mini Pakistaną, Argentiną, Kazachstaną, Indoneziją, Pietų Korėją ir Pietų Afriką. Manoma, kad tai – ekonomiškai nestabiliausios pasaulio šalys.

                                    Skandinavijos žiniasklaida taip pat nenustoja trimituoti, kad Baltijos šalys, panašiai kaip Islandija, jau stovi ant bankroto ribos. Pasak analitikų, paskolų šventė Baltijos šalyse baigėsi. Dėl susiklosčiusios padėties skandinavų analitikai iš dalies kaltina Skandinavijos bankus – „Swedbank“, SEB ir „Nordea“, kurie karaliauja Baltijos šalyse, šie bankai čia – pagrindiniai.

                                    Skandinavų analitikai teigia, kad šie bankai yra kalti, nes nesilaikė griežtos monetarinės politikos, pūtėsi, lengva ranka dalijo paskolas. Švedų bankai, veikiantys Baltijos šalyse, išdalijo beveik 380 milijardų paskolų, o jas reikės grąžinti.

                                    Spėjama, kad Estija ir Latvija gali ryžtis devalvuoti savo valiutas, nes didžiulės skolos darosi nebepakeliamos. Visgi net valiutų nuvertėjimas Baltijos šalyse gali būti sudėtingas. Šios šalys turi ambicijų prisijungti prie euro zonos, todėl laikosi fiksuoto valiutos kurso. Tokiu atveju pinigų vertė gali būti kurį laiką palaikoma dirbtinai, bet vėliau ji vis tiek kris. Skandinavų analitikai pastebi, kad Baltijos šalys yra labai priklausomos nuo užsienio kreditų, turi didžiulius biudžeto deficitus ir nekilnojamojo turto burbulus.

                                    Alfa.lt
                                    "Jeśli kto władzę cierpi, nie mów, że jej słucha;
                                    Bóg czasem daje władzę w ręce złego ducha."

                                    Adam Mickiewicz

                                    Comment


                                      Parašė Edvard Rodyti pranešimą
                                      Vienas didžiausių Skandinavijos ir Vakarų Europos bankų – „Danske bank“ – paskelbė, kad Lietuva, Latvija ir Estija patenka tarp 15 ekonomiškai nesaugiausių pasaulio valstybių. Banko analitikai įspėja, kad ekonominė situacija, finansinės problemos ir nestabilumas šiose šalyse jau pasiekė pavojingą ribą.
                                      Keista, o kiek ekonomiškai saugesnės yra Zimbabvė, Mjanmaras, Afganistanas, Sudanas..?

                                      Comment


                                        Parašė Edvard Rodyti pranešimą
                                        Baltijos šalys – ant bankroto ribos
                                        Skandinavijos žiniasklaida taip pat nenustoja trimituoti, kad Baltijos šalys, panašiai kaip Islandija, jau stovi ant bankroto ribos. Pasak analitikų, paskolų šventė Baltijos šalyse baigėsi. Dėl susiklosčiusios padėties skandinavų analitikai iš dalies kaltina Skandinavijos bankus – „Swedbank“, SEB ir „Nordea“, kurie karaliauja Baltijos šalyse, šie bankai čia – pagrindiniai.
                                        Nu bet ir durnių ieško... Juk Danske bankas vykdė veiklą Lietuvoje dar gerokai iki krizės, tik vadinosi Sampo bankas, ir paskolas dalino ne mažiau nei kiti didieji bankai. Pirmieji pasiūlė paskolos perfinansavimus (jei gerai pavadinau) — kai savo paskolą kažkokiame banke gali perkelti į SAMPO/DANSKE banką.
                                        Vyksta eiliniam piliečiui sunkiai pastebima kova. Tačiau bankas juodina ne tiek konkurentus, kiek pačią rinką. Ar tai ženklas, kad bankas ruošiasi pasitraukti iš šios rinkos?
                                        I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                                        Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                                        Comment


                                          Parašė Wycka Rodyti pranešimą
                                          Nu bet ir durnių ieško... Juk Danske bankas vykdė veiklą Lietuvoje dar gerokai iki krizės, tik vadinosi Sampo bankas, ir paskolas dalino ne mažiau nei kiti didieji bankai. Pirmieji pasiūlė paskolos perfinansavimus (jei gerai pavadinau) — kai savo paskolą kažkokiame banke gali perkelti į SAMPO/DANSKE banką.
                                          Vyksta eiliniam piliečiui sunkiai pastebima kova. Tačiau bankas juodina ne tiek konkurentus, kiek pačią rinką. Ar tai ženklas, kad bankas ruošiasi pasitraukti iš šios rinkos?
                                          Nemanau kad paims taip paprastai ir pasitrauks.
                                          "Jeśli kto władzę cierpi, nie mów, że jej słucha;
                                          Bóg czasem daje władzę w ręce złego ducha."

                                          Adam Mickiewicz

                                          Comment

                                          Working...
                                          X