Ekonomikos naujienos (archyvas)

[andyour]

Bomžas sutiktų tik dėl Trump'o uždirbto turto, o ne dėl darbo. Jeigu šis pasiūlymas būtų pateiktas apie 1990m., manau, kad Trump'as sutiktų. Jis tada turėjo 950 mln. dolerių skolos

Bomzas irgi sutiktu, kad jam tiek skolintu kas

[Wycka]

Bomzas irgi sutiktu, kad jam tiek skolintu kas

Bambalį per dienas laižydamas milijoninių paskolų negausi. Pradžiai reiktų išmokti bent jau bendravimo subtilybių ir žaisti golfą. Iš bėdos lauko tenisą

[andyour]

Bambalį per dienas laižydamas milijoninių paskolų negausi. Pradžiai reiktų išmokti bent jau bendravimo subtilybių ir žaisti golfą. Iš bėdos lauko tenisą

Beje, jie kazkiek panasus, parazituoja kitu saskaita

He is the Chairman and CEO of the Trump Organization, a US-based real-estate developer. Trump is also the founder of Trump Entertainment Resorts, which operates numerous casinos and hotels across the world.

[Wycka]

Beje, jie kazkiek panasus, parazituoja kitu saskaita

Arba aš Tamstos citatų nesupratau (tada prašyčiau paaiškinti išsamiau), arba pagal tą pačią logiką bankai irgi yra parazituojantis elementas. Nieko nepagamina, nieko nesukuria, o pinigus „uždirba“. Tik aš nežinau nė vienos valstybės, kurioje nebūtų nors vieno banko ar banko filialo...

[andyour]

Arba aš Tamstos citatų nesupratau (tada prašyčiau paaiškinti išsamiau), arba pagal tą pačią logiką bankai irgi yra parazituojantis elementas. Nieko nepagamina, nieko nesukuria, o pinigus „uždirba“. Tik aš nežinau nė vienos valstybės, kurioje nebūtų nors vieno banko ar banko filialo...

JAV kas metus berods bankai perima apie 1mln namu is eiliniu zmoniu, kurie pirko busta kad turetu kur gyventi. Patiems bankams gelbeti skiriamos milijardines lesos is biudzeto, is tu paciu banko i gatve metamu zmoniu sumoketu mokesciu. O kazino ne pramogu centras, ten renkasi naivuoliai ieskantys lengvo uzdarbio.

[Wycka]

Kazino ne pramogu centras, ten renkasi naivuoliai ieskantys lengvo uzdarbio.

Manau, kad tokių naivuolių-kazino lankytojų yra apie pusė. Kiti tiesiog ateina papramogauti ir iš anksto nors apytiksliai žino kiek tą vakarą praloš.
Vėlgi, jeigu jau kritikuojame kazino, kodėl pamirštame alkoholio ir tabako gamintojus? Prie to paties dar galima „pribašliuoti“ bulvių traškučių gamintojus
Mano nuomone, esmė ta, kad kažką drausti ar riboti galima tik nepilnamečiams ir tiems žmonėms, kuriems sunku patiems pasirinkti/apsispręsti (pvz psichikos ligoniai, priklausomi nuo azartinių lošimų ar žalingų įpročių). Niekas negali už kitą nuspręsti, kur kam išleisti savo uždirbtus pinigus, jeigu tuo nekenkiama kitiems, pvz savo šeimos nariams.

[andyour]

Manau, kad tokių naivuolių-kazino lankytojų yra apie pusė. Kiti tiesiog ateina papramogauti ir iš anksto nors apytiksliai žino kiek tą vakarą praloš.
Vėlgi, jeigu jau kritikuojame kazino, kodėl pamirštame alkoholio ir tabako gamintojus? Prie to paties dar galima „pribašliuoti“ bulvių traškučių gamintojus

Nuo bulviu traskuciu kazkiek pavalgai, nuo alkoholio pasilinksmini, o kokia nauda uz paskola pirkti busta ir keliagubai permoketi? Rezultate daugybe zmoniu prarado savo namus, nes prarado darbus, blogiau buti jau negali.

Mano nuomone, esmė ta, kad kažką drausti ar riboti galima tik nepilnamečiams ir tiems žmonėms, kuriems sunku patiems pasirinkti/apsispręsti (pvz psichikos ligoniai, priklausomi nuo azartinių lošimų ar žalingų įpročių). Niekas negali už kitą nuspręsti, kur kam išleisti savo uždirbtus pinigus, jeigu tuo nekenkiama kitiems, pvz savo šeimos nariams.

bet butent, kad tai pakenke net visam pasauliui.

[index]

Nuo bulviu traskuciu kazkiek pavalgai, nuo alkoholio pasilinksmini, o kokia nauda uz paskola pirkti busta ir keliagubai permoketi? Rezultate daugybe zmoniu prarado savo namus, nes prarado darbus, blogiau buti jau negali.

Ar kas nors ką nors varė imti paskolos su šautuvu įremtu į nugarą. Jeigu žmogus neatsakingas, tai tada niekas jam nepadės.

[Wycka]

Nuo bulviu traskuciu kazkiek pavalgai, nuo alkoholio pasilinksmini, o kokia nauda uz paskola pirkti busta ir keliagubai permoketi? Rezultate daugybe zmoniu prarado savo namus, nes prarado darbus, blogiau buti jau negali.

...nors kažkiek pagyveni

bet butent, kad tai pakenke net visam pasauliui.

Pakenkė tai pakenkė, bet pripažink, kad tie neatsakingieji, kurie ėmė tokius nepamatuotus kreditus, nukentėjo labiausiai. Tikiuosi, jie ir jų pažįstami iš to pasimokė. Gal ir paradoksas, bet ir neatsakingai balsuodamas rinkimuose gali pakenkti visai šaliai ir jos piliečiams

[Lettered]

Ar kas nors ką nors varė imti paskolos su šautuvu įremtu į nugarą. Jeigu žmogus neatsakingas, tai tada niekas jam nepadės.

Jeigu nevarė su šautuvu, dar nereiškia, kad viskas buvo gerai.

[andyour]

Jeigu nevarė su šautuvu, dar nereiškia, kad viskas buvo gerai.

galejo viskas vykti tolygiau ir delto pastoviai ir stabiliai. bet kaip yra taip yra.

[andyour]

Pakenkė tai pakenkė, bet pripažink, kad tie neatsakingieji, kurie ėmė tokius nepamatuotus kreditus, nukentėjo labiausiai.

manau dauguma ju turejo gan stabilius darbus ir nepacios zemiausios grandies, nes prie esamu NT kainu nebutu pakake vidutinio atlyginimo, o bedarbiai pagrinde zemos kvalifikacijos.

[Combat]

Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai yra pasiruošę skolinti ir nori tai daryti. Tai penktadienį pareiškė ūkio ministras Dainius Kreivys.

http://www.15min.lt/naujiena/pinigai...nti-194-121141

[andyour]

Ar kas nors ką nors varė imti paskolos su šautuvu įremtu į nugarą. Jeigu žmogus neatsakingas, tai tada niekas jam nepadės.

zmonems kazkur gyventi reikejo. kol sulauksi kada issipus per 10 metu tas burbulas ant nuomos isleisi ta skirtuma, o dar reikia tuoktis ir vaikus daryti. apyvartiniai butai buvo 1-2 kamb. buto nuoma 10-ciai metu vidutiniskai apie 70 000lt.

[Big Cat]

Ar kas nors ką nors varė imti paskolos su šautuvu įremtu į nugarą. Jeigu žmogus neatsakingas, tai tada niekas jam nepadės.

Tai gal bankas neatsakingas, jeigu duoda paskolas tiems, kurie nepajėgūs gražinti.

[index]

Tai gal bankas neatsakingas, jeigu duoda paskolas tiems, kurie nepajėgūs gražinti.

Tiesą sakant neatsakingi abu, ir abu turėjo nuo to nukentėti.

[andyour]

Tai gal bankas neatsakingas, jeigu duoda paskolas tiems, kurie nepajėgūs gražinti.

siaip pagalvojus, paskolos gal ir blogis, bet zmones nesutaupytu kitaip ant buto, pragertu pralinksmintu, isleistu ant mazaverciu daiktu.

[senasnamas]

Gal, bet to paties bomžo paklausius, ar norėtų keistis su Trumpu (ar bent jau kuriuo nors kitu, mažiau nei Trumpas dirbančiu, milijardierium) vietomis, jis greičiausiai sutiktų

Po vienos dienos rėktų - velniop tie milijardai, grąžinkit įprastą gyvenimą . Po susirinkimo Trumpas telefone randa keliasdešimt praleistų skambučių. Kitaip sakant, diena suplanuota minučių tikslumu ir viskas vyksta greitai ir įtemptai. Vidutinis žmogus staiga patekęs į tokią mėsmalę nusibaigtų per savaitę . Visi daug pasiekę verslininkai kaip susitarę aiškina, kad viską daro ne dėl pinigų, jiems patinka pats procesas, iššūkiai ir pan. Turbūt taip ir yra, nes kai kurie tų pinigų turi tiek, kad užtektų keliems gvenimams.

bankai irgi yra parazituojantis elementas.

Iš dalies taip . Ar didelės galimybės šiandieniniame gyvenime apsieiti be banko? Pavyzdžiui, gauti atlyginimą grynais. Kitaip sakant gyventi normalų gyvenimą, turėti legalų darbą, bet neturėti banko sąskaitos? Žmogus nejučia taip prijaukinamas, kad net nesuvokia, jog jau nebeturi galimybės rinktis. Apie tai net nepagalvoja. Banko kortelių piniginėje kažkaip natūraliai daugėja, banko paslaugos po litą vis pabrangsta. Ar dažnas paskaičiuoja, kiek per metus jam kainuoja banko paslaugos ir ar yra alternatyvų?

Pakenkė tai pakenkė, bet pripažink, kad tie neatsakingieji, kurie ėmė tokius nepamatuotus kreditus, nukentėjo labiausiai.

Blogiausia, kad nukenčia ne tik ėmę paskolas, bet ir neėmę. Pvz., kai valstybė nusprendžia iš biudžeto pinigų gelbėti skęstantį banką. Netiesiogiai apiplėšiami ir tie, kurių skolintis net su šautuvu nenuvarytum. O ekonomikos smukimo padariniai? Juk paliečia ne tik prasiskolinusius, bet ir neėmusius paskolų. Darbo gali netekti bet kas. Kas labiau nukenčia, ar turintis paskolą ir turintis darbą, ar neturintis paskolos, bet netekęs darbo?
P. S. Ar sunku per metus uždirbti 500 mln? Paprasta . Tik vienas sandoris. Tiesa, nedidelė smulkmena - prieš tai jau reikia turėti gerokai solidesnę sumą ir suvokti, kad yra rizika ją visą prarasti:
http://www.traders.lt/page.php?id=10487

[Wycka]

Kreivys: žmonės ekonomikos atsigavimą pajus kitų metų vasarą

Ūkio ministras Dainius Kreivys prognozuoja, kad eiliniai žmonės ekonomikos atsigavimo padarinius pajaus kitų metų vasarą — esą šiuo metu jaučiamas tik eksporto bei paslaugų ir prekybos sektoriaus atsigavimas.
Anot ūkio ministro, Lietuva turėjo du dugnus, pirmasis buvo praeitų metų gegužės mėnesį, kai eksportas atsimušė į dugną. Tačiau šiandien eksportas yra prieškriziniame lygyje, rugpjūčio mėnesio rezultatas yra toks pat, kaip ir 2008m. rugpjūčio.
Nors Vyriausybės politiką D. Kreivys įvardijo kaip lėktuvą, skrendantį su dviem varikliais ir teisinga kryptimi, tačiau eiliniai piliečiai, anot jo, ekonomikos atsigavimą veikiausiai pajus tik kitų metų vasarą.
Antrasis dugnas, jo tvirtinimu, buvo nusmukusi prekyba ir paslaugų sektorius, tačiau rugsėjį šioje srityje dirbančios įmonės ėmė rodyti tam tikrą atsigavimą ir apyvartos augimą.

Atsigaunant Vokietijai stiprėja eksportuotojų pozicijos

Viena pagrindinių Lietuvos eksporto rinkų Vokietija atsigauna.
Tai rodo ir Vokietijos federalinio banko padidinta šių metų BVP prognozė bei kylantis Ifo verslo lūkesčių indeksas.
Vokietijos Ifo verslo lūkesčių indeksas spalį per mėnesį pakilo nuo 103.9 iki 105.1 punkto. Ifo verslo lūkesčių indeksas yra vienas svarbiausių indeksų, nusakančių verslo aplinką Vokietijoje. Jį sudaro ekonominių tyrimų institutas Miunchene.
Kiek anksčiau šią savaitę Vokietijos federalinis bankas paskelbė atnaujintą BVP prognozę, pagal kurią šalies ūkis šiemet turėtų kilti ne 1,9 proc., kaip kad prognozuota vasarą, o viršys 3 proc. Statistika rodo, jog stabiliai didėja ir vartojimas Vokietijos viduje.
Pasak „Danske bank“ vyriausiojo ekonomisto Franko Ølando Hanseno, sparčiam Vokietijos ūkio atsigavimui neturėtų pakenkti ir euro kurso svyravimai JAV dolerio atžvilgiu, Vokietijos ūkis didės bent jau 2,5 proc. Didžiausias augimas numatomas statybų, gamybos bei didmeninės prekybos srityse.
Eksportas į Vokietiją augo
„Džiugu girdėti, kad Vokietijos ekonomika atsigauna. Manau, kad tai tikrai pozityviai atsilieps ir Lietuvos ūkiui“, — sako VšĮ „Eksportuojančioji Lietuva“ generalinis direktorius Paulius Lukauskas.
2010m. pirmasis pusmetis, palyginti su tuo pačiu 2009m. laikotarpiu, pasižymėjo ir labai staigiu mineralinio kuro eksporto į Vokietiją prieaugiu. Šios prekės išvežta už 274 mln. Lt, arba 3 kartus daugiau nei prieš metus.
Baldų eksportas, pastaraisiais 12 mėn. augęs 2,4 proc., 2010m. gegužės–liepos mėn. jau pasiekė 24 proc. metinį augimą. Vokietijoje paklausiausi yra mediniai, ypač svetainės ir valgomojo, baldai, sudarantys per pusę viso baldų eksporto. Medienos eksporto prieaugį iš dalies lėmė sparčiai kylančios medienos kainos.
2010m. I pusmetį net 60 proc. transporto priemonių eksporto į Vokietiją sudarė dviračiai. Palyginti su 2009m. I pusmečiu, prekyba dviračiais padidėjo 66 proc.
„Eksportuojančioji Lietuva“ analitikų duomenimis, pagrindinė eksporto į Vokietiją prekė yra plastikai, sudarantys 15 proc. viso eksporto į šią rinką. Per pastarusius 6 mėn. prekyba jais augo ypač sparčiai — beveik 60 proc. Apie 70 proc. viso plastikų eksporto sudaro PET.

[Wycka]

Labai verta įsiskaityti ir įsigilinti. Kone visas Lietuvos ir Europos darbo rinkos peizažas kaip ant delno. Kažkiek keista ir tuo pačiu pikta, kad Lietuvoje kai kurie ankstesnių vyriausybių priimti sprendimai yra priešingi Nobelio premijos laureatų išdėstytoms idėjoms.

Nobelio premijos laureatai moko mažinti nedarbą

Šių metų Nobelio premija už laimėjimus ekonomikos srityje skirta trims mokslininkams, pasiūliusiems, kaip praktiškai sumažinti nedarbą.
2010-ųjų Nobelio premija už laimėjimus ekonomikos srityje šiemet skirta trims mokslininkams – Peteriui Diamondui iš Masačusetsto technologijų instituto, Dale’ui Mortensenui iš Ilinojaus Nortvesterno universiteto bei Christopheriui Pissaridesui, dirbančiam Londono ekonomikos mokykloje.
Ši trijulė niekada nedirbo kartu, tačiau visi iš esmės, nors ir skirtingais būdais, darė tą patį: bandė rasti formulę, padedančią sumažinti nedarbą.
Darbo skelbimai didina nedarbą
Pavyzdžiui, P.Diamondas aiškinosi, kokios yra įvairiausių naujo darbo paieškų sąnaudos. Ir nustatė, kad kuo daugiau tarpininkų, tuo sudėtingiau, brangiau ir ilgiau trunka paieška. Kalbant apie darbo rinką tai reiškia paradoksą: jei rinkoje egzistuoja daug įdarbinimo agentūrų, nedarbas bus didesnis, o ne mažesnis, kaip mes įsivaizduojame.
Kita vertus, jei darbdaviai nebus linkę naudotis įdarbinimo agentūrų paslaugomis, o skelbimus apie laisvas darbo vietas skelbs, pavyzdžiui, spaudoje ar internete, tai nedarbą padidins dar labiau, mat darbo ieškantis žmogus į kiekvieną poziciją kaskart turės pretenduoti iš naujo. Tai užims daug laiko bei sąnaudų ir įsidarbinimo galimybes dar labiau sumažins.
Tokios P.Diamondo išvados paaiškina, kodėl net esant nemažai laisvų darbo vietų pasiūlai bet kurioje šalyje ar mieste visuomet yra darbo nerandančių bedarbių, kurių kvalifikacija iš esmės atitinka darbdavio keliamus reikalavimus.
Beje, P.Diamondo darbu tiesiogiai praktiškai yra pasinaudojęs Paryžius. Džiaugdamasi Nobelio premijų skyrimo komisijos sprendimu, Prancūzijos finansų ministrė Christine Lagarde priminė, kad būtent P.Diamondo išvados paskatino Paryžiuje į vieną organizaciją sujungti tiek darbo biržą, tiek įdarbinimo agentūras, ir paaiškėjo, jog tai padeda įsidarbinti kur kas daugiau žmonių, nei tuo atveju, kai jiems tenka blaškytis po skirtingas įstaigas. “Žmogus ateina prie vieno langelio ir čia vienu metu įsiregistruoja kaip bedarbis ir kaip pretendentas į visas laisvas pozicijas. Tai labai palengvina darbo paieškos procedūrą”, – pabrėžia Ch.Lagarde.
Kuo mažiau profesijų, tuo geriau
Kitas Nobelio premijos laureatas D.Mortensenas išvedė teoriją apie profesijų įvairovės įtaką nedarbui, ir ypač sunkmečio laikotarpiu. Savo skaičiavimais jis įrodė, kad kuo daugiau skirtingų sričių specialistų yra rinkoje, tuo didesnis nedarbas bus krizės laikotarpiu. Žinoma, čia nekalbama apie universalius specialistus, turinčius iš karto kelias profesijas ir galinčius pretenduoti į skirtingas pozicijas.
Pasirodo, kad sunkmečiu sumažėjus darbo vietų pasiūlai, o bedarbių pagausėjus šansai įsidarbinti sumažėja, jei rinkoje yra labai daug skirtingų profesijų bedarbių, kurių kvalifikacija, tikėtina, neatitiks tų kelių laisvų darbo vietų poreikių. Tuomet ir vėl didėja tikimybė, kad nors rinkoje yra daug bedarbių, tačiau jie neužpildo visų laisvų vietų.
“Mano išvadų esmė ta, kad darbo rinkoje paklausa ir pasiūla neatitinka viena kitos, jei yra per daug specifinė. Darbdaviai ima ieškoti labai siauros specializacijos darbuotojų, nes žino, kad rinkoje tokių gali būti, ir jei neranda, dažnai tiesiog nepriima nieko, nesuteikdami galimybės dirbti platesnės kvalifikacijos žmogui, kuris dėl to ir toliau lieka bedarbis”, – priežastis, kodėl pastarosios krizės metu naujai kuriamos darbo vietos daug kur nedarbo nesumažino, aiškina D.Mortensenas.
“Financial Times” analitikai pateikia kitą pavyzdį. Tarkime, pakilimo laikotarpiu labai daug žmonių randa darbą statybų sektoriuje (taip nutiko ir Lietuvoje). Prasidėjus krizei jie darbo netenka, bet nesugeba susirasti naujo, nes statybininkų nereikia, o žmonės neturi jokios kitos profesijos bei patirties, mat pakilimo laikotarpiu įgijo (jei, žinoma, iš viso įgijo) siaurą statybininko profesiją, o ne, tarkime, platesnę – inžinieriaus, kuri sunkmečiu leistų ieškoti darbo kitose srityse.
Be to, D.Mortensenas pabrėžia, kad nedarbo mastą lemia ir koreliacija tarp vidutinio atlyginimo ir bedarbio pašalpos. Jei atlyginimai yra dideli, palyginti su bedarbio pašalpa, nedarbo lygis paprastai linkęs mažėti. Jei skirtumas nedidelis, nedarbas didėja. Mat tuomet, kaip žinome ir iš Lietuvos pavyzdžio, bedarbis mažiau motyvuotas rasti darbą, nes gauna nuo potencialios algos mažai besiskiriančią bedarbio pašalpą.
Kita vertus, D.Mortensenas apskaičiavo, kad jei atlyginimai nedideli, o bedarbio pašalpa labai maža, nedarbas nemažėja, nors skirtumas tarp algos ir pašalpos yra ženklus. Čia atsiranda ir psichologinių priežasčių, mažinančių darbo netekusio žmogaus motyvaciją ieškoti naujos darbo vietos.
Vadinasi, valstybė, norėdama mažinti nedarbą, turi labai gerai apskaičiuoti, kokia yra ideali – ne per didelė ir ne per maža – bedarbio pašalpa, kad ji nenumuštų ūpo grįžti į darbo rinką.
Beje, abiejų mokslininkų išvadas apibendrinęs ir patikrinęs trečiasis Nobelio premijos laureatas Ch.Pissaridesas priduria, kad, šalia įdarbinimo agentūrų bei profesijų gausos, bedarbio pašalpų dydžio, nedarbo rinką veikia net tokie veiksniai, kaip palūkanų normos ar vyriausybės elgesys prasidėjus krizei. Tarkime, jei vyriausybės dar krizės užuomazgoje į darbo rinką būtų pumpavusios dideles sumas, o ne laukusios, kol tai taps neišvengiama, dabar jau galėtų džiaugtis kur kas mažesniu nedarbu.
Visų trijų mokslininkų išvadas puikiai apibendrina viena išvada: sudėtinga darbo paieškos schema lemia, kad žmonės nežino darbo rinkos poreikių ir dėl to investuoja ne į bendras, bet į specifines žinias, o tai vėliau jiems sutrukdo rasti bet kokį darbą.