Ekonomikos naujienos (archyvas)

[Wycka]

Ne visi supranta, kad darbo vietas gali kurti ir smulkus turtas . Ir tokios vietos samdomiems darbuotojams dažnai yra dar patrauklesnės. Juk kuo stambesnė įmonė, kuo didesnę rinkos dalį valdo, tuo labiau diktuoja sąlygas visiems nuo partnerių iki tiekėjų ir darbuotojų. Juk laisvoje rinkoje tuščių nišų nelieka: jei nėra stambių įmonių, jų vietą užima smulkios. O kai ateina stambi, smulkios priverstos bankrutuoti.
Ar šiuo metu Lietuvoje įmanoma pradėti verslą atidarant maisto prekių parduotuvę? Neįmanoma, nes reikės konkuruoti su Maxima, Iki, Rimi ir t. t. Dėl analogiškos priežasties Maximai nepavyko įsitvirtinti Rumunijoje, nekalbant apie Vakarų Europos šalis. Ji kieta tik Baltijos šalyse. O jei pastarosiose rinkos būtų didesnės, kad domintų stambias vakarų įmones ir jos nuspręstų čia ateiti, Maksimos su Iki pamažu būtų suvalgytos.
Kapitalizmo didžiausia blogybė ir yra ta, kad stambus valgo visus smulkius, kol lieka vienas rinkoje. Kol kas dar tas etapas nepasiektas, bet link to einama. Kadangi visuomenėje viską valdo pinigai, tai stambiam atviros visos durys siekiant savo tikslų. Atsiranda visokie per stambūs bankrutuoti, turintys milžinišką įtaką ir privilegijų, kurių valdoma rinkos dalis per krizes tik išauga.

Smulkus taip pat turi pranašumų prieš stambų. Juk ir Dovydas nugalėjo Galijotą. Stambi įmonė nėra tokia lanksti ir greitai prisitaikanti, kaip smulkioji. Štai ir krizės metais, smulkūs verslininkai greitai bankrutavo ir jau po kelių savaičių tarsi feniksai grįžo kitais pavadinimais. Ne visada tai yra neteisėta. Ypač smulkūs turi pranašumą, kai siūlomos siauro vartojimo, arba nišinės prekės. Pvz ta pati Maxima ir kiti didieji PC patys įsileidžia sveriamos kavos, arbatos, prieskonių pardavėjus, nes puikiai supranta, kad patiems užsiimti šiuo verslu neapsimoka. Beje, ta pati Maxima pirmoji įsileido ūkininkų pieno pardavimo automatus. Tas pats galioja ir bižuterijai, galanterijai, juvelyrikai. Stambios įmonės netaiso avalynės, nepersiuva drabužių, nekerpa plaukų, neatlieka manikiūro/pedikiūro, net nekepa kebabų. Beje, net Microsoft prieš ~40 metų buvo miniatiūrinė garažinė firmelė.
Dėl maisto prekybos Lietuvoje paminėjai gerą pavyzdį. Pirmiausia konkurencija yra tiesioginė ir netiesioginė. VP Market patys išsikėlė tikslą atidaryti bent vieną PC kiekvienoje Lietuvos gyvenvietėje, kurioje gyvena >4.000 gyventojų. Šis tikslas praktiškai jau įgyvendintas. Tačiau žmonės kaimuose ir mažuose miesteliuose taip pat nori kasdien pirkti maisto ir plataus vartojimo prekės, todėl ir išsilaiko mažos maisto prekių+ parduotuvėlės. Netiesioginiai Maximos konkurentai yra turgūs, kontrabandinės prekės, giminaičių iš kaimo maisto tiekimas miestiečiams, kažkuria prasme net amatininkai. Taigi tikros ir totalios monopolijos Lietuvoje Maxima niekada neturėjo ir niekada neturės. Maža to, kad prieš dvejus metus atėjo naujas rinkos žaidėjas, tiesioginis konkurentas — Prisma. Kol kas išėjo Lidl, bet kas galėtų garantuoti, kad ji niekada negrįš?
Taip, kapitalizme yra ryški tendencija stambiems 'valgyti' smulkius, tačiau kiekvienam nuodui yra priešnuodis. Kaip jau minėjau, visada atsiras pelningos veiklos, kurios stambusis nesiims. Per stambūs bankrutuoti yra šašas ant ekonomikos veido, tačiau tokiais atvejais valstybė gali tokią kompaniją sąlyginai pigiai nupirkti (kaip buvo UK su „Rolls Royce“), investuoti, skatinti pirkti valstybinės įmonės produkciją/paslaugas (pvz ta įmonė laimi valstybinį užsakymą), ir vėliau pelningai parduoti (su sąlyga, kad parduodama ne saviems ir be otkato). Dėl visa ko prieš privatizavimą tą įmonę suskaldyti. Žinoma, tai tik teorija, tačiau praktikoje ne viena labai žymi pasaulinė kompanija yra net po kelis kartus bankrutavusi. Ir ką? Ogi nieko. Pasikeitė savininkai, ir gyvenimas teka sena vaga.

[andyour]

Ne visi supranta, kad darbo vietas gali kurti ir smulkus turtas . Ir tokios vietos samdomiems darbuotojams dažnai yra dar patrauklesnės. Juk kuo stambesnė įmonė, kuo didesnę rinkos dalį valdo, tuo labiau diktuoja sąlygas visiems nuo partnerių iki tiekėjų ir darbuotojų. Juk laisvoje rinkoje tuščių nišų nelieka: jei nėra stambių įmonių, jų vietą užima smulkios. O kai ateina stambi, smulkios priverstos bankrutuoti.
Ar šiuo metu Lietuvoje įmanoma pradėti verslą atidarant maisto prekių parduotuvę? Neįmanoma, nes reikės konkuruoti su Maxima, Iki, Rimi ir t. t.

Smulkiose maisto parduotuvese dazniausiais buna daug brangesni produktai. Privaluma matau tik, kad jei esi smulkaus verslo akcininkas, per krize vistiek kazkiek gausi pajamu, o is imones net ir smulkios tave kaip darbuotoja atleis ir tavo dali darbu permes likusiems.

[andyour]

Smulkus taip pat turi pranašumų prieš stambų. Ypač smulkūs turi pranašumą, kai siūlomos siauro vartojimo, arba nišinės prekės. Pvz ta pati Maxima ir kiti didieji PC patys įsileidžia sveriamos kavos, arbatos, prieskonių pardavėjus, nes puikiai supranta, kad patiems užsiimti šiuo verslu neapsimoka. . Stambios įmonės netaiso avalynės, nepersiuva drabužių, nekerpa plaukų, neatlieka manikiūro/pedikiūro, net nekepa kebabų.

1/10 tikriausiais sudaro tos paslaugos eilinio zmogaus vartojime. Zinoma i ta sfera kazkiek zmoniu dar isispraustu atsikandant kitu dalies.

[Wycka]

1/10 tikriausiais sudaro tos paslaugos eilinio zmogaus vartojime. Zinoma i ta sfera kazkiek zmoniu dar isispraustu atsikandant kitu dalies.

Jau pradeda priminti bėdavojimus. Juk pilna Vilniuje ir smulkių parduotuvyčių, pardavinėjančių maistą ir plataus vartojimo prekes, pvz Pumpuras Verkių g. pradžioje. Kodėl aršiausi antikapitalistai neina ir neperka maisto tik tokiose parduotuvėlėse ar turguje? Vat čia ir prasideda: brangu, nepatogu, nekomfortiška ir t.t.. Vadinasi, Maxima gerai dirba, jeigu šiandien ją aplanko daug žmonių, ir ji gali pasiūlyti didesnį komfortą, trumpesnį atstumą nuo Jūsų namų ir mažesnes kainas. 4 didžiausieji maisto prekių tinklai užima apie 80% savo rinkos dalies. Ar tokia didelė dalis visuomenės nemąsto? Aš kaip tik teigčiau, kad ir dar kaip mąsto, ir juose lankytųsi dar didesnė dalis žmonių, jeigu ne atstumas (iš kokių Marcinkonių ar Zervynų kasdien į artimiausią Maximą neprivažinėsi). Taigi laimi geriausias, ir laimi sąžiningai. O vartotojai nori konkurencijos, bet perka iš didžiausio. Tai kaip čia išeina? Avinų banda pati nežino ko nori, todėl ieško piemens/Mesijo? Ar dar per mažai kartota, kad nemokamas sūris guli tik pelėkautuose? Už viską reikia mokėti, už konkurenciją taip pat.

[senasnamas]

Stambi įmonė nėra tokia lanksti ir greitai prisitaikanti, kaip smulkioji. Štai ir krizės metais, smulkūs verslininkai greitai bankrutavo ir jau po kelių savaičių tarsi feniksai grįžo kitais pavadinimais.

Nepavydžiu tokių įmonių darbuotojams, klientams ir kreditoriams. Savininkai su tam tikrais nuostoliais išplaukia, bet visiems kitiems iš to nieko gero. Pavyzdžiui, Apranga, nors ir būdama stambi, irgi puikiausiai prisitaikė - kai kurias parduotuves uždarė, persiderėjo dėl nuomos kainų, pamažino darbuotojų skaičių ir atlyginimus, šiuos metus jau turėtų baigti pelningai. Stambus yra lėtesnis, bet turi daugiau galimybių.

Taigi tikros ir totalios monopolijos Lietuvoje Maxima niekada neturėjo ir niekada neturės.

Yra Lietuvoje šiokie tokie konkurencijos įstatymai, pagal kuriuos užėmus 40 proc. rinkos taikomi kažkokie apribojimai. Maksima dabar užima 36 proc. O tos nišos smulkiesiems, tai kaip šuniui numesti kauliukai. Aišku, gerai, kad bent jų yra. Tai sritys, kur stambiam tiesiog neapsimoka terliotis. Uždarbis iš tokių verslų yra ribotas.

Maža to, kad prieš dvejus metus atėjo naujas rinkos žaidėjas, tiesioginis konkurentas — Prisma.

Kol kas Prisma Lietuvoje yra visiškas nulis. Startavo netikusiu būdu, netikusioje vietoje (keli žingsniai nuo Akropolio) ir dar nevisai tikusiu metu. Kiek girdėjau, joje perka tie, kuriems patinka tuščios erdvės . Šiaip užnugarį turi rimtą, bet abejoju, kad labai plėsis ir draskysis dėl nykštukinės Lietuvos rinkos.

Dėl visa ko prieš privatizavimą tą įmonę suskaldyti.

Kai kurie žinomi ekonomistai, daugiau mažiau nepriklausomi, prasidėjus krizei sakė, kad JAV stambius bankus reikia suskaldyti, kad savo nepajėgumu nekeltų pavojaus visai šaliai. Bet nėra jėgos, kuri galėtų tai padaryti. Sveikame kapitalizme nesugebantys dirbti turi bankrutuoti. Porą metų būtų krachas, bet po to ekonomika pradėtų augti ant sveikų pamatų. O dabar mokesčių mokėtojų pinigais ištempiami už ausų, dėl akių uždedami kosmetiniai apribojimai, bet esmė nesikeičia. Pelnu tai su mokesčių mokėtojais nesidalins, greičiau klientams padidins mokesčius už paslaugas.

[andyour]

Jau pradeda priminti bėdavojimus. Juk pilna Vilniuje ir smulkių parduotuvyčių, pardavinėjančių maistą ir plataus vartojimo prekes, pvz Pumpuras Verkių g. pradžioje. Kodėl aršiausi antikapitalistai neina ir neperka maisto tik tokiose parduotuvėlėse ar turguje? Vat čia ir prasideda: brangu, nepatogu, nekomfortiška ir t.t..

tam ir yra masine gamyba, kad atpigintu produktus ar paslaugas. Kazkodel mes inikome i prekybos sriti, kuri nieko nekuria tik perpardavineja

[andyour]

Kai kurie žinomi ekonomistai, daugiau mažiau nepriklausomi, prasidėjus krizei sakė, kad JAV stambius bankus reikia suskaldyti, kad savo nepajėgumu nekeltų pavojaus visai šaliai.

Velgi, bankai nieko nekuria, tik pinigu srautus paskirstu sau pasiimdami nuo apyvartos dali. ir jei nebutu eilniams zmonems skoline po milijona nebutu reikeje ju ir gelbeti.

[index]

tam ir yra masine gamyba, kad atpigintu produktus ar paslaugas. Kazkodel mes inikome i prekybos sriti, kuri nieko nekuria tik perpardavineja

Ta pati masto ekonomija veikia ir prekybos srityje. Kaip manot, kodėl maximoje viskas pigiau nei mažoje parduotuvėlėje?

[somis]

Ta pati masto ekonomija veikia ir prekybos srityje. Kaip manot, kodėl maximoje viskas pigiau nei mažoje parduotuvėlėje?

Na jau na jau?
Maximoje pigiau tik tas, ko dar yra tik gerai žinomose šalia esančiose maisto prekių parduotuvėse.
Kad ir visokiausių sausainių kaina. Palyginkite Kauno URMO bazėje (ten juos pardavinėja ne tik urmu) ir šalia esančioje Maximoje. Urmo bazėje kone dvigubai pigiau.
Arba obuoliai iš Lenkijos - miesteliuose, kuriuose žmonės turi nuosavus daržus, kartais būna net po tris kartus pigesni negu didmiesčiuose.

Didieji prekybos centrai tikrai dar turi kur mažinti kainas, tačiau jie puikiai supranta, kad žmonės, pirkdami parduotuvėje pieną ir prieskonius, tikrai tingės nueiti iki turgaus ir nusipirkti ten bulvių, kurios ten yra dvigubai pigesnės (nors apie tai dažnas pirkėjas nė pasidomėti nepasidomi).

Pamenu, prieš kelis metus buvo tokia istorija. Pirkau bulves pagal projektą. Pirkau prekybos centre, nes man reikėjo faktūrų. vidutinio dydžio bulvės kainavo, man rodos, apie 1.5Lt. šalia pirko moterėlė, klausiu jos: kodėl jūs perkate čia? Ar žinote, kiek jos kainuoja turguje?
Sako: ne, nežinau.
Sakau: 80ct.
Nustebo. Tiesiog, PC administracija puikiai supranta žmonių psichologiją

[Wycka]

Yra Lietuvoje šiokie tokie konkurencijos įstatymai, pagal kuriuos užėmus 40 proc. rinkos taikomi kažkokie apribojimai. Maksima dabar užima 36 proc. O tos nišos smulkiesiems, tai kaip šuniui numesti kauliukai. Aišku, gerai, kad bent jų yra. Tai sritys, kur stambiam tiesiog neapsimoka terliotis. Uždarbis iš tokių verslų yra ribotas.

Taip, įstatymas yra šioks toks saugiklis, bet ir jis ne visagalis. Tarkim trys broliai Numavičiai (VP bendrasavininkai) — vienas pasilieka Maximoje, kitas nusiperka IKI, trečias NORFĄ. Teisiškai viskas tvarkoj, bet kartu sudėjus jie jau valdo per 70% mažmeninės maisto produktų prekybos rinkos. Monopolistai ar dar ne monopolistai? Pagal įstatymą — dar ne. Geriausiu atveju oligopolininkai. Tačiau įstatymas griežtai oligopolijų nedraudžia, tik griežčiau prižiūri jų veiklą.
O kalbant apie vietą po saule, tai ir gamtoje yra begalė plėšrūnų (jeigu verslininkus suprantame kaip plėšrūnus). Dar neteko girdėti, kad liūtai nukonkuruotų tigrus, ereliai nukonkuruotų vanagus, vilkai nukonkuruotų lapes ar atvirkščiai. Kiekvienas randa savo nišą, o mažiau išmanūs ar be vaizduotės netrukus užleidžia kelią atkaklesniems, veržlesniems ir gudresniems. Gyvenimo ratas. Išlieka tik geriausi.

[JlL]

Pamenu, prieš kelis metus buvo tokia istorija. Pirkau bulves pagal projektą. Pirkau prekybos centre, nes man reikėjo faktūrų. vidutinio dydžio bulvės kainavo, man rodos, apie 1.5Lt. šalia pirko moterėlė, klausiu jos: kodėl jūs perkate čia? Ar žinote, kiek jos kainuoja turguje?
Sako: ne, nežinau.
Sakau: 80ct.
Nustebo. Tiesiog, PC administracija puikiai supranta žmonių psichologiją

o moterele ta vis skundziais kad pensija maza ane? o turgaus prekeivis kaip tik daug mokesciu moka kad ta pensija didesne butu...

[andyour]

Pamenu, prieš kelis metus buvo tokia istorija. Pirkau bulves pagal projektą. Pirkau prekybos centre, nes man reikėjo faktūrų. vidutinio dydžio bulvės kainavo, man rodos, apie 1.5Lt. šalia pirko moterėlė, klausiu jos: kodėl jūs perkate čia? Ar žinote, kiek jos kainuoja turguje?
Sako: ne, nežinau.
Sakau: 80ct.

O iki turgaus suvazineti i abi puses kainuotu 4lt, taigi gaunasi panasiai vienas kilogramas, daugiau 5kg nepirksi, o maisa 50kg pirkti velgi reikes automobilio. Nors siais laikais susirasti transporta tikrai neproblema, kas nori tas taupo.

[senasnamas]

Lietuvoje padėtis tuo požiūriu dar nėra tokia tragiška - verslo rykliai auga tik dvidešimtus metus. Be to prekybos tinklų yra ne vienas, galima rinktis. Nesakau, kad blogai, kai sugebantis daug uždirba. Blogai, kai vaikydamasis pelno pradeda nieko nepaisyti. Pasikeitusi valdžia Maksimai sparnus šiek tiek apkapojo. Jei būtų įsitvirtinę dar ir energetikoje, kažin kaip viskas būtų atrodę.

Geriausiai visi kapitalizmo "privalumai" atsiskleidžia JAV. Pvz., JAV daugiausia lobizmo srityje pasižymi farmacijos įmonės. Ir tai atsispindi sveikatos apsaugos sistemoje. Didžiausias medikamentų suvartojimas, o sergamumo, gyvenimo trukmės rodikliai neblizga. Neduok dieve prireiks medikų pagalbos neturint sveikatos draudimo. Bankrutuoja net ir pasiturintys. Priešnuodis tam būtų protingas reguliavimas. Bet ar gali saujelė valdininkėlių, dirbanti už kuklų atlyginimą, atsilaikyti prieš dešimtmečius veikiančias įmones, kurių apyvartos skaičiuojamos milijardais.

[index]

Taip, įstatymas yra šioks toks saugiklis, bet ir jis ne visagalis. Tarkim trys broliai Numavičiai (VP bendrasavininkai) — vienas pasilieka Maximoje, kitas nusiperka IKI, trečias NORFĄ. Teisiškai viskas tvarkoj, bet kartu sudėjus jie jau valdo per 70% mažmeninės maisto produktų prekybos rinkos. Monopolistai ar dar ne monopolistai? Pagal įstatymą — dar ne. Geriausiu atveju oligopolininkai. Tačiau įstatymas griežtai oligopolijų nedraudžia, tik griežčiau prižiūri jų veiklą.

Yra įstatymas taikomas susijusiems asmenims: giminėms, vienam savininkui priklausančioms bendrovėms ir t.t.

Na jau na jau?
Maximoje pigiau tik tas, ko dar yra tik gerai žinomose šalia esančiose maisto prekių parduotuvėse.
Kad ir visokiausių sausainių kaina. Palyginkite Kauno URMO bazėje (ten juos pardavinėja ne tik urmu) ir šalia esančioje Maximoje. Urmo bazėje kone dvigubai pigiau.
Arba obuoliai iš Lenkijos - miesteliuose, kuriuose žmonės turi nuosavus daržus, kartais būna net po tris kartus pigesni negu didmiesčiuose.

Labai atsiprašau. Turėjau omenyje "daugelis prekių".

[andyour]

Geriausiai visi kapitalizmo "privalumai" atsiskleidžia JAV. Pvz., JAV daugiausia lobizmo srityje pasižymi farmacijos įmonės. Ir tai atsispindi sveikatos apsaugos sistemoje. Didžiausias medikamentų suvartojimas, o sergamumo, gyvenimo trukmės rodikliai neblizga. Neduok dieve prireiks medikų pagalbos neturint sveikatos draudimo. Bankrutuoja net ir pasiturintys. Priešnuodis tam būtų protingas reguliavimas. Bet ar gali saujelė valdininkėlių, dirbanti už kuklų atlyginimą, atsilaikyti prieš dešimtmečius veikiančias įmones, kurių apyvartos skaičiuojamos milijardais.

Prancuzai daro streikus, o amerikieciai tyli Apskritai amerikieciai yra kadanors gyvenime streikave? Nera tiek daug tu sriciu kur tie verslo rykliai galetu savo kapitala dar labiau padidinti. Tapati valstybes kontroliuojama energetika, jie tau nenumauna paskutiniu kelniu, zmones daug daugiau isleidzia ant automobiliu, prageria ir praruko. Visgi krize ne del maximos prasidejo, o del NT kur veikia gan labai smulkios imones iki keliu simtu darbuotoju.

[Wycka]

Nesakau, kad blogai, kai sugebantis daug uždirba. Blogai, kai vaikydamasis pelno pradeda nieko nepaisyti. Pasikeitusi valdžia Maksimai sparnus šiek tiek apkapojo. Jei būtų įsitvirtinę dar ir energetikoje, kažin kaip viskas būtų atrodę.

Abejoju, ar XXa. antroje pusėje ir XXIa. įmanomas toks verslas, kuris totaliai „nieko nepaiso“. Kyla grėsmė, kad visuomenė tokį verslą ims boikotuoti, kaip jau bene du kartus yra nutikę su Maxima. Energetoje 'VIP10' nebūtų įsitvirtinę, nes jiems buvo leista su griežta kontrole (kuri paskui vis tiek daug dalykų pražiūrėjo) įsigyti tik VST, ir ieškota kitų pirkėjų RST, tačiau taip ir nerasta

Geriausiai visi kapitalizmo "privalumai" atsiskleidžia JAV. Pvz., JAV daugiausia lobizmo srityje pasižymi farmacijos įmonės. Ir tai atsispindi sveikatos apsaugos sistemoje. Didžiausias medikamentų suvartojimas, o sergamumo, gyvenimo trukmės rodikliai neblizga. Neduok dieve prireiks medikų pagalbos neturint sveikatos draudimo. Bankrutuoja net ir pasiturintys. Priešnuodis tam būtų protingas reguliavimas. Bet ar gali saujelė valdininkėlių, dirbanti už kuklų atlyginimą, atsilaikyti prieš dešimtmečius veikiančias įmones, kurių apyvartos skaičiuojamos milijardais.

Vis tiek nesuprantu vieno dalyko: dėl daugelio nelaimių kalti valdininkai, verslininkai, lobistai, o pats žmogus savo sveikata negali pasirūpinti? Kas verčia kasdien suryti po keliolika hamburgerių? Kas verčia saujomis gerti cheminius vaistus, jeigu susirgimas dar nėra rimtas, pagaliau yra profilaktika. Beje, JAV vis labiau populiarėja nemokamos ir privalomos paskaitos apie sveiką gyvenimą. Pats nustebau, kad nemaža dalis amerikiečių iki tol nežinojo, kad tefloninėje keptuvėje galima kepti be riebalų.
Protingas reguliavimas niekaip nebus protingas be visuomenės švietimo. Kita vertus, dalis visuomenės paniškai bijo švietimo ir vengia savišvietos. Tegul, tokie patys anksčiau ar vėliau susinaikins. Kartu su švietimu gimsta natūralus 'spaudimas iš apačios' — visuomenė kontroliuoja kontrolierius kaip šie kontroliuoja verslą. Beje, verslininkai, kaip ir vartotojai, irgi yra visuomenės dalis.
O jeigu valdininkai nesugeba atlikti savo darbo, reikia viešai paklausti jų pačių kokių velnių jie rinkosi tokį darbą. Jeigu kalta sistema — spaudžiam politikus, kad šie vykdytų reformas. Tačiau sistema dažniausiai tampa tik atpirkimo ožiu, o visa problema glūdi smulkmenose ir žmoguje. Skandinavai gyvena socializme, britai konservatizme, amerikiečiai liberalizme, ir visi pakankamai gerai gyvena, į jų kraštus atvyksta ekonominiai emigrantai iš Trečiojo pasaulio šalių. Vadinasi, visos trys sistemos yra geros, jeigu joje esantys žmonės nuoširdžiai dirba.

[senasnamas]

Prancūzai yra kitas kraštutinumas. Suomijoje svarstoma apie pensinio amžiaus pailginimą iki 68 m., o prancūzams jau ir 62 m. tragedija. Gyvenimo trukmė ilgėja, vaikų gimdo mažai, tai ir dirbt reikia ilgiau.
O amerikiečiai yra tiek nustekenti darbdavių, paveikti reklamos, cheminio maisto, kad jiems jau viskas gerai. Iš tikrųjų JAV, kaip išsivysčiusioje šalyje, samdomi darbuotojai ko gero labiausiai išnaudojami: atostogos trumpos, sveikatos draudimą darbdavys ne visada garantuoja, vidutinis atlyginimas irgi nekosminis ir dar mažės dėl didelio nedarbo. Jei nori padaryti karjerą, turi arti neskaičiuodamas valandų. Įstatymai paprastai palankūs darbdaviams. Amerikiečiai dirba ir sukuria daug, bet šalies ekonomikoje problemos, nes darbo vaisiai nueina karams finansuoti, bankams gelbėti ir t. t. Tai yra nusėda nedideliame skaičiuje kišenių. Vakarų Europos šalyse lėšų paskirstymas geresnis, eiliniai darbuotojai turi daugiau teisių, laisvalaikio, atostogų ir vidutiniai atlyginimai didesni. JAV geriausia tiems, kurių sugebėjimai šiek tiek viršija vidutinius. Visi kiti bus išnaudoti iki galo .

[JlL]

Vis tiek nesuprantu vieno dalyko: dėl daugelio nelaimių kalti valdinikai, verslininkai, lobistai, o pats žmogus savo sveikata negali pasirūpinti?

zmogus kasdien gauna vis daugiau ir daugiau informacijos, kurios didele dalis nukreipta juo manipuliuoti (reklamos, PR ir kt). Eiliniam zmogui i viska gilintis nera nei laiko, nei noro. Galiausiai tai priveda prie blogu politiku, blogu verslininku ir visa kito. Aisku kaltas pats nesigilinantis zmogus, bet kaip galima nuosirdziai gilintis kai aplink tiek daug informacijos?

Pvz. man jau irgi atsibodo kiekviena karta gilintis i naujo telefono ar bet kurio kito daikto meniu, galimybes, veikimo principus ir pan. nes turiu tikrai idomesniu uzsiemimu kuriems ir taip truksta laiko.

[index]

zmogus kasdien gauna vis daugiau ir daugiau informacijos, kurios didele dalis nukreipta juo manipuliuoti (reklamos, PR ir kt). Eiliniam zmogui i viska gilintis nera nei laiko, nei noro. Galiausiai tai priveda prie blogu politiku, blogu verslininku ir visa kito. Aisku kaltas pats nesigilinantis zmogus, bet kaip galima nuosirdziai gilintis kai aplink tiek daug informacijos?

Pvz. man jau irgi atsibodo kiekviena karta gilintis i naujo telefono ar bet kurio kito daikto meniu, galimybes, veikimo principus ir pan. nes turiu tikrai idomesniu uzsiemimu kuriems ir taip truksta laiko.

Reikia sugebėti arba mokėti žmogui, kuris gilinsis už tave.

[Wycka]

O amerikiečiai yra tiek nustekenti darbdavių, paveikti reklamos, cheminio maisto, kad jiems jau viskas gerai. Iš tikrųjų JAV, kaip išsivysčiusioje šalyje, samdomi darbuotojai ko gero labiausiai išnaudojami: atostogos trumpos, sveikatos draudimą darbdavys ne visada garantuoja, vidutinis atlyginimas irgi nekosminis ir dar mažės dėl didelio nedarbo. Jei nori padaryti karjerą, turi arti neskaičiuodamas valandų. Įstatymai paprastai palankūs darbdaviams. Amerikiečiai dirba ir sukuria daug, bet šalies ekonomikoje problemos, nes darbo vaisiai nueina karams finansuoti, bankams gelbėti ir t. t. Tai yra nusėda nedideliame skaičiuje kišenių. Vakarų Europos šalyse lėšų paskirstymas geresnis, eiliniai darbuotojai turi daugiau teisių, laisvalaikio, atostogų ir vidutiniai atlyginimai didesni. JAV geriausia tiems, kurių sugebėjimai šiek tiek viršija vidutinius. Visi kiti bus išnaudoti iki galo .

O ar mums negaila vargšų, skurstančių ir išnaudojamų Japonijos, Pietų Korėjos, Taivano ir Singapūro darbininkų? Vienintelė jiems paguoda, kad jų sugebėjimai neviršyja vidutinių