Ekonomikos naujienos (archyvas)

[andyour]

Kinija, aišku, bus didžiausia rinka viskam, o skandinavų darbas bus jiems pateikti geriausią ir konkurencingiausią produktą, ar tai būtų žemės ūkis, ar aplinkosauga, ar dar kas nors. Neabejoju, kad jie tai sugebės padaryti ir nuo to tik dar geriau gyvens, nei bet kada anksčiau.

Bent jau mano ziniomis vakarai jiems parduoda technologijas, teikia projektavimo paslaugas, kazkiek eksportuoja maisto produktu, ir zinoma zaliavas, kurios nuolat brangsta jeigu Kinijos vidinis vartojimas ir toliau augs, zaliavu kainos artimiausiu metu isaugs keliagubai, praktiskai nafta del Kinijos ir buvo uzkopusi iki 200$ uz bareli.

[Furbo]

Hmm, kad mes Lietuvoje permokame praktiškai už viską - nuo komunalinių paslaugų iki maisto prekių. Dar liūdniau, kad labai nedidelė dalis mokesčių 'grįžta' paslaugų ar gyvenimo kokybės pagerinimo forma.

Daug daugiau, jau vien tik už sveikatos draudimą kas mėnesį po 72 lt..., už ... nu vienu žodžiu už VISKĄ permokame, o tie permokėti pinigai kam atitenką??? Čia jau visiems aišku...

[John]

O gyventojų skaičius čia auga ir auks imigrantų dėka, tik, žinoma, ne tokiais tempais kaip Kinijoje.

Ir ne tokiais tempais, kaip Islandijoje

Populiacijos augimas pagal CIA Factbook

Kinija: 0.655% (2010 est.)
Islandija: 0.741% (2010 est.)

[index]

Daug daugiau, jau vien tik už sveikatos draudimą kas mėnesį po 72 lt...,

O tu nori, kad tave kas nors už dyką gydytų?

už ... nu vienu žodžiu už VISKĄ permokame, o tie permokėti pinigai kam atitenką??? Čia jau visiems aišku...

Geriau nesikarščiuok, o skaičių paieškok. Aš, pavyzdžiui, jų nepamatęs tikrai negaliu pasakyti ar mes permokame ar ne. O argumentai kaip "aš žinau", "jaučiu" ir "visiems aišku" tinka tik delfi komentarams, o ne rimtam forumui.

[Silber418]

Kinijoje ten kažkaip griežčiau su tokiais dalykais. Jei kas įkliūva, lieka labai laimingas likęs gyvas, bet įkalintas daugeliui metų.

Tai tiktų prie jurisdikcijos.

[John]

Bent jau mano ziniomis vakarai jiems parduoda technologijas, teikia projektavimo paslaugas, kazkiek eksportuoja maisto produktu, ir zinoma zaliavas, kurios nuolat brangsta jeigu Kinijos vidinis vartojimas ir toliau augs, zaliavu kainos artimiausiu metu isaugs keliagubai, praktiskai nafta del Kinijos ir buvo uzkopusi iki 200$ uz bareli.

Tas tiesa, bet panašu, kad jie LABAI sparčiai mokosi ir iškart imasi savų technologijų kūrimo. Pažiūrėk į mano minėtus HSR traukinius. Vos prieš porą metų buvo paleistas pirmasis greitasis traukinys pačioje Kinijoje, o šiandien jau pagaminti pirmieji traukiniai, kurie yra geresni ir greitesni, nei jų "pirmtakai" Europoje ir Japonijoje. negana to, jie jau siūlomi kitoms šalims, kaip Brazilija, Saudo Arabija, Argentina, Indonezija ir... JAV.

Technologijų perpratimas ir perėjimas prie jų tobulinimo bei kūrimo Kinijoje vyksta kur kas greičiau, nei įsivaizduojame ne tik mes, bet ir tos pačios Vakarų technologijų kompanijos, kurios lyg iš giedro dangaus staiga turi visame pasaulyje konkuruoti su Kinijos technologijomis, kurios dažnai gali būti geresnės, pigesnės ir dar su pilnais finansavimo paketais iš ten pat. Ir tai nėra šiaip sau "kopijavimas". Kol kas nieko panašaus nesugebėjo padaryti jokia kita šalis (kad ir Indija) ir net savo reikmėms pasigaminti pagal "pasiskolintas" Vakarų technologijas. Kinija tiesiog vienu metu šauna du (ar net tris) zuikius ir jiems tai sekasi geriau, nei bet kam kitam.

O dėl naftos, tai savaime suprantama. Ir, deja, čia nieko nepadarysi. Tiesiog reikia spartinti alternatyvių energijos šaltinių diegimą, kur Kinija, beje, irgi meta milžiniškus resursus nes nafta brangsta visų pirma jiems patiems.

[Silber418]

Ir ne tokiais tempais, kaip Islandijoje

Populiacijos augimas pagal CIA Factbook

Kinija: 0.655% (2010 est.)
Islandija: 0.741% (2010 est.)

Bet Kinijoje jau dabar gyventojų virš milijardo, o Islandijoje ir pusės milijono nėra, tad nežinia, kas turėtų įvykti, kad visi persikraustytų į Islandiją (kitaip nebus milijardo gyventojų toje šalyje ir po 100 metų).

[Furbo]

Geriau nesikarščiuok, o skaičių paieškok. Aš, pavyzdžiui, jų nepamatęs tikrai negaliu pasakyti ar mes permokame ar ne. O argumentai kaip "aš žinau", "jaučiu" ir "visiems aišku" tinka tik delfi komentarams, o ne rimtam forumui.

Ne, nu, bet tikrai, nueini į parduotuvę- kosminės kainos,-jei žiūrėjot per LNK kanalą KK2 laidą apie kosmines grikių kainas, tai tas pats ir su kitais maisto produktais....

[John]

Kinija tikrai netaps tokia supervalstybe kokia buvo JAV. Eilėje laukia tokios valstybės kaip Brazilija, Kanada (Apie kurią nelabai kas kalba, nors jos perspektyvos labai šviesios) ir ilgesniu laikotarpiu Indija. Ir svarbiausia ką tai reikš mūsų gamintojams, tai, kad jie galės labiau diversifikuoti eksporto rinkas bei apskritai daugiau eksportuoti (Nes gyventojų skaičius Europoje stipriai per mažas, kad jie galėtų suvartoti viską ką pagamina).

Priklauso, kaip į tai žvelgsi. Aišku, Kinija nesiųs savo karių versti jiems nepalankių režimų ir "diegti demokratijos", bet, kita vertus, JAV niekada nekišo nosies į Afriką, kur glūdi milžiniški ištekliai ir kur Kinija jau dabar faktiškai sukinėjasi kaip savo kieme, kur už statomus kelius, geležinkelius ir ligonines mainais gauna priėjimą ir visas teises į naftą, anglį ir kitas naudingas iškasenas. Neilgai trukus taip bus pajungta visa Afrika. Tiesiog Kinija veikia kiek kitais metodais, bet galutinis ekonominis rezultatas bus panašus.

[index]

Ne, nu, bet tikrai, nueini į parduotuvę- kosminės kainos,

O kas yra kosminės, o kas nekosminės? Kai kurios prekės yra brangesnės, kai kurios pigesnės nei kitose valstybėse. Jei jau teigi, kad pas mus viskas per brangu gal kokią analizę skaičius pateiksi (Kad ir iš žiniasklaidos). O kai kurios prekės visur yra tokios brangios, kad yra neįperkamos ir tokios jos turi būti.

-jei žiūrėjot per LNK kanalą KK2 laidą apie kosmines grikių kainas, tai tas pats ir su kitais maisto produktais....

Pasitiki bulvarine žiniasklaida? Gal dar iš "Respublikos" ar "Vakaro žinių" citatų duosi? O grikiai šiemet visur brangūs, nes derlius prastas.

Priklauso, kaip į tai žvelgsi. Aišku, Kinija nesiųs savo karių versti jiems nepalankių režimų ir "diegti demokratijos", bet, kita vertus, JAV niekada nekišo nosies į Afriką, kur glūdi milžiniški ištekliai ir kur Kinija jau dabar faktiškai sukinėjasi kaip savo kieme, kur už statomus kelius, geležinkelius ir ligonines mainais gauna priėjimą ir visas teises į naftą, anglį ir kitas naudingas iškasenas. Neilgai trukus taip bus pajungta visa Afrika. Tiesiog Kinija veikia kiek kitais metodais, bet galutinis ekonominis rezultatas bus panašus.

Kad Kinija bus viena stipriausių ir įtakingiausių valstybių pasaulyje sutinku. Ir ji netgi kariuomenę galbūt siųs ten kur jai naudinga. Tiesiog nebebus vienvaldės pasaulio lyderės (būtent dėl tos pačios globalizacijos). Pasiekus pasaulio išsivystymo vidurkį reikės labai didelio kokybinio šuolio (Galima pagirti Kiniją, kad ji bando tai daryti ), nes žemos pridėtinės vertės gamyba greit persikrausto į kitas stabilias valstybes.

p.s. Kad ir kaip eretiškai skambėtų manau, kad Kinijos kišimasis į Afrikos reikalus duos labai gerų rezultatų tai pačiai Afrikai ir jau už gerų 30 metų pamatysime didžiulį Afrikos šuolį (Gera man prognozuot, kai tais laikais to niekas ir neprisimins ).

[John]

O kas yra kosminės, o kas nekosminės? Kai kurios prekės yra brangesnės, kai kurios pigesnės nei kitose valstybėse. Jei jau teigi, kad pas mus viskas per brangu gal kokią analizę skaičius pateiksi (Kad ir iš žiniasklaidos). O kai kurios prekės visur yra tokios brangios, kad yra neįperkamos ir tokios jos turi būti.



Pasitiki bulvarine žiniasklaida? Gal dar iš "Respublikos" ar "Vakaro žinių" citatų duosi? O grikiai šiemet visur brangūs, nes derlius prastas.



Kad Kinija bus viena stipriausių ir įtakingiausių valstybių pasaulyje sutinku. Ir ji netgi kariuomenę galbūt siųs ten kur jai naudinga. Tiesiog nebebus vienvaldės pasaulio lyderės (būtent dėl tos pačios globalizacijos). Pasiekus pasaulio išsivystymo vidurkį reikės labai didelio kokybinio šuolio (Galima pagirti Kiniją, kad ji bando tai daryti ), nes žemos pridėtinės vertės gamyba greit persikrausto į kitas stabilias valstybes.

Dėl to, aišku, sutinku. Ir nuo to bus geriau visiems, nes bus geresnis jėgos balansas. Nors visvien gali tekti keisti požiūrį į daugelį dalykų.

p.s. Kad ir kaip eretiškai skambėtų manau, kad Kinijos kišimasis į Afrikos reikalus duos labai gerų rezultatų tai pačiai Afrikai ir jau už gerų 30 metų pamatysime didžiulį Afrikos šuolį (Gera man prognozuot, kai tais laikais to niekas ir neprisimins ).

Svarbiausia, kaip bus su gyventojų skaičiaus augimu Afrikoje. Jei ir toliau jie taip dauginsis, tai gali atnešti neprognozuojamų padarinių. Svarbu, kad su sveikatos apsaugos gerėjimu būtų vykdoma ir kažkokia socialinė politika, kuri būtų pagrysta tvarumu ir matymu toliau į ateitį, nes jei Afrikoje 2030 vietoj dabartinio 1mlrd. žmonių bus 3mlrd., tai nuo to tikrai niekam geriau nebus.

[Silber418]

Ne, nu, bet tikrai, nueini į parduotuvę- kosminės kainos,-jei žiūrėjot per LNK kanalą KK2 laidą apie kosmines grikių kainas, tai tas pats ir su kitais maisto produktais....

Na, kainomis, ko gero, jau aplenkėme didžiąją dalį Europos. Kadangi gyvenu Skandinavijoje, kur kainų lygis yra aukštas, grįžęs į Lietuvą, nustembu, nes jos tampa vis labiau panašiomis (nors čia kitokia mokesčių sistema).
Tik yra vienas skirtumas: mokesčių panaudojimas. Ne paslaptis, jog Skandinavijoje dideli mokesčiai, tad galiu pateikti vieną gyvenimišką pavyzdį, kaip jie 'veikia žmonių naudai'.
Taigi, gyvenu su keliais artimais žmonėmis rajone, kuriame vyrauja 2002 - 2004 metų statybos namai. Komuna nusprendė visuose rajono namuose keisti vamzdynus (atlikti remontą/renovaciją). Nors darbai vyks vasarą, bet jau atsiųsti darbų planai ir juose be viso ko yra didžiulis atsiprašymas už nepatogumus ir.. pasiūlymas mėnesį pagyventi (normaliame) viešbutyje valstybės (žinoma) sąskaita dėl tokių nepatogumų.
Vyksta ir kitų pastatų renovacijos ir tai atliekama taip pat valstybės sąskaita.
Na, maloni smulkmena, tačiau neblogas pavyzdys, kaip paskirstomi mokesčiai.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

O kiek procentu vakaruose sudaro tu kurianciuju zmoniu nuo visu, manau max 1%. O vakarams BVP ir kuria pigios kinietiskos prekes, be ju galime isiviazduoti kainas, x2-3 kartus didesnes. Kazin ar liktu pinigu nuo atlyginimo NT paskolai, masinu lizingui, buitiniai technikai.

Ne apie kūrybą šiuo atveju kalbu, o apie paslaugas.

Kiek Kinijos BVP augo pernai, ir kiek Lietuvos? Išvedus vidurkius, kiek vidutiniškai, pradedant skaičiuoti 2008 ir baigiant kokiais 2015 augs Kinijos ir Lietuvos BVP? Ko gero, panašiai ir gausis: Lietuvos augs "ant nulio", o Kinijos kažkur apie 10% kasmet.

Nu čia arba sąmoninga demagogija, arba labai naivus požiūris į ekonomiką. Aš galiu paimt 2009 m. Lietuvos BVP pokytį ir iš jo padaryt išvadą, kad po penkerių metų mes apskritai valgyt nebeturėsim ko.

Paprastai kalbant tokie, kuriems atrodė, kad ekonomika visada kilz (arba visada kriz) ir mūsų šitą krizę sukėlė.

Grįžtant prie Kinijos, tai jos (visos šalies, o ne tik rytinių dalių) procesas laukia labai ilgas. Dabar specialiai pasižiūrėjau - Kinijos raštingumo lygis siekia apie 93 procentus. Tai apie kokį jūs išsivystymą, gerbiamieji kalbate, kai dešimtys milijonų šalies gyventojų hieroglifo nesuraito? Antras svarbus dalykas tas, kad vienas didžiausių Kinijos kozirių yra pigi darbo jėga. Jei darom prielaidą, kad Kinijos BVP auga, tai matyt auga ne tiek iš eksporto (jų prekėm ir taip pusė pasaulio užgrūsta), o iš vidaus vartojimo. Vidaus vartojimą gali paskatinti tik didesnės algos ir čia op... Kinija išsyk praranda savo esminį pranašumą.

Beje, ar tik ne Kinija taikosi į JAV HSR projektus su savo technologija? Gaunasi kaip ir šioks toks paradoksas: Kinija siūlo JAV savo technologijas, nes pastaroji jų neturi ir negali/neturi pinigų ir laiko joms kurti. Tai irgi nemažai pasako apie Kinijos technologinę pažangą per paskutinius porą dešimtmečių.

Nes pastariesiems pigiau ir paprasčiau jas nusipirkti. Ir, turint omenyje amerikonų požiūrį į gelžkelius, tas nelabai nuostabu.

Taip skaičiuodamas, gali priskaičiuoti, kad ir Lietuva yra toliau pažengusi už Japoniją . Beprasmiška lyginti skirtingo dydžio šalis pagal šį rodiklį.

Nu kam reikia tokius absurdus rašyt?

Aplinkos apsaugai ir socialiniam aprūpinimui Kinija skiria daug pinigų, LABAI daug pinigų t.y. trilijonus dolerių per artimiausią dešimtmetį. Taip pat skiria trilijonus dolerių infrastruktūrai, moksliniams tyrimams ir šiaip viskam, kam įmanoma skirti pinigų šiandieniniame pasaulyje. Būtų sunku įsivaizduoti, jei tokia politika ir dar 30 metų negarantuotų Kinijai vidutiniško 10% BVP augimo kasmet.

Tu vėl nesugebi visko pasvert pagal šalies dydį ir žiūri į viską per rožinius didelių skaičiukų akinius. Rusija gal irgi paėmus bendrą dydį daugiau už kokią Austriją ar Daniją į aplinkosaugą investuoja, bet ar tai ką nors sako?

[John]

Nu čia arba sąmoninga demagogija, arba labai naivus požiūris į ekonomiką.

Nei demagogija, nei naivus požiūris, o paprasčiausi skaičiai

Aš galiu paimt 2009 m. Lietuvos BVP pokytį ir iš jo padaryt išvadą, kad po penkerių metų mes apskritai valgyt nebeturėsim ko.

Nereikia taip žiauriai. Lietuvos ekonomikai prognozuojamas 3-4 proc. augimas artimiausiais metais. Kinijai prognozuojamas apie 10 proc. augimas. Tai ir paskaičiuokim.

Paprastai kalbant tokie, kuriems atrodė, kad ekonomika visada kilz (arba visada kriz) ir mūsų šitą krizę sukėlė.

Kad ekonomika visą laiką nekilz, turėjo būti aišku pažiūrėjus į mūsų ekonomikos 2004-2008 greito augimo findamentalus. Palyginkime juos su Kinijos fundamentalais ir vėlgi viskas pasidaro aišku. Tik dabar Kubilas prakalbo, kad Lietuvos ekonomiką ateityje augins aukštą pridėtinę vertę kuriančios investicijos... kol kas tų investicijų dar beveik nėra. Kinijoje tokios investicijos plaukte plaukia jau ne pirmą dešimtmetį, kaip ir apskritai visokios investicijos. Tiek iš užsienio, tiek iš vietos kompanijų, tiek iš valdžios. Aišku, viskas skaičiuojama šimtais milijardų arba trilijonais USD.

Grįžtant prie Kinijos, tai jos (visos šalies, o ne tik rytinių dalių) procesas laukia labai ilgas. Dabar specialiai pasižiūrėjau - Kinijos raštingumo lygis siekia apie 93 procentus. Tai apie kokį jūs išsivystymą, gerbiamieji kalbate, kai dešimtys milijonų šalies gyventojų hieroglifo nesuraito? Antras svarbus dalykas tas, kad vienas didžiausių Kinijos kozirių yra pigi darbo jėga. Jei darom prielaidą, kad Kinijos BVP auga, tai matyt auga ne tiek iš eksporto (jų prekėm ir taip pusė pasaulio užgrūsta), o iš vidaus vartojimo. Vidaus vartojimą gali paskatinti tik didesnės algos ir čia op... Kinija išsyk praranda savo esminį pranašumą.

Vidaus vartojimas taipogi skatinamas. Esminis vidaus vartojimo pastūmėjimas susijęs su socialine ir sveikatos apsauga, kurios reforma vyksta šiuo metu ir kuriai skiriami 125 milijardai USD, kurie padės sukurti visuotinę nemokamą sveikatos apsaugą ir padės "išlaisvinti" šiuo metu kiniečių "kojinėse" laikomus apie 5 trilijonus USD. Įsivaizduokim, kas dėsis Kinijos vartojimo rinkoje, jei bent trečdalis tų pinigų būtų paleisti į apyvartą.
Pasiskaityk čia: http://www.bloomberg.com/apps/news?p...d=acxSkkthtQJM

Tu vėl nesugebi visko pasvert pagal šalies dydį ir žiūri į viską per rožinius didelių skaičiukų akinius. Rusija gal irgi paėmus bendrą dydį daugiau už kokią Austriją ar Daniją į aplinkosaugą investuoja, bet ar tai ką nors sako?

Ar Rusija lyderiauja kad ir elektromobilių kūrime? Ar ten vykdomi inovatoriški "žalieji" projektai? O gal Indijoje? Atsakymai, be abejo, yra ne. Ar taip daroma Kinijoje? Taip.

Į viską reikia žiūrėti ne vien pasitelkiant skaičius, bet ir perspektyvą. O perspektyva ta, kad Kinija investuoja milžiniškus pinigus į dalykus, kurie jiems kurs labai aukštos prodėtinės vertės produkciją. Kinija tiesiog elgiasi protingai ir tenykštėmis sąlygomis elgiasi, ko gero, maksimaliai išnaudodama situaciją, kad užsitikrintų sau gerą ateitį. Toli gražu, ne kiekviena šalis taip elgiasi, nors ir turi tam visas galimybes (pvz. Rusija, Indija. Abiem atvejais potencialas arba prašvaistomas ir išvagiamas arba tiesiog valdžia nesusikalba ir nesugeba organizuoti jokių stambių projektų, nes trūksta kompetencijos ar elementaraus proto).

[Silber418]

Iš tiesų, mastai yra viena, bet kokybė ir tai, ką tos inovacijos reiškia kasdieniniam Kinijos gyventojų gyvenimui yra kas kita. Puikus pavyzdys: 'Rusija gal irgi paėmus bendrą dydį daugiau už kokią Austriją ar Daniją į aplinkosaugą investuoja.<...>'. Rusija gal ir invesutoja milijardus, tačiau Danijos ar Austrijos gyventojai gyvenimo kokybės pagerėjimą pajus greičiau.

[Gator]

O tu nori, kad tave kas nors už dyką gydytų?

O jei jis nesigydo? Pvz as gyvenime nesigyciau nei karto niekur (isskyrus dantis privaciai tik uz savo pinigus) ir kolkas nesiruosiu. Kodel as negaliu turet galimybes nemoketi (tuo paciu ir negaudamas nemokamo valstybinio gydymo) ?

[Lettered]

O jei jis nesigydo? Pvz as gyvenime nesigyciau nei karto niekur (isskyrus dantis privaciai tik uz savo pinigus) ir kolkas nesiruosiu. Kodel as negaliu turet galimybes nemoketi (tuo paciu ir negaudamas nemokamo valstybinio gydymo) ?

Tai iš esmės yra kaip draudimas. Pvz. išsikvietus greitąją ji atvažiuos, ar norėtum, kad atvažiuotų tik tada, kai bus pervesti pinigai už iškvietimą? Galu gale, labai daug yra žmonių sumokančių didelius mokesčius, bet paslaugomis nesinaudojančių. Aš irgi suprantu jų pyktį, bet taip jau yra, daugiausia gydosi pensininkai, neįgalieji, sunkiai sergantys, kurie patys negali užsidirbti savo gydymui ir pan. Ar esi apskritai visiškai prieš socialinę apsaugą?

[index]

O jei jis nesigydo? Pvz as gyvenime nesigyciau nei karto niekur (isskyrus dantis privaciai tik uz savo pinigus) ir kolkas nesiruosiu. Kodel as negaliu turet galimybes nemoketi (tuo paciu ir negaudamas nemokamo valstybinio gydymo) ?

Aš pats pritarčiau leidimui nemokėti sveikatos draudimo mokesčio ir negauti jokio gydymo (Iš tiesų jokio, net gavus būtinąjį iš tavęs būtų išieškota suma arba būtum paliktas numirti). Taip pat nemažai daliai nesidraudžiant kristų gydymo kokybė ir kitiems.

Tačiau dažniausiai pasisakantys prieš privalomąjį sveikatos draudimą vis dėlto tikisi, kad prireikus juos gydys ir gydys gerai. Arba jei pats ir nesigydys tai tikrai nesupras, jei jų apsidraudusius tėvus gaus vežti keliasdešimt kilometrų, nes ligoninė neišsilaikė.

Tiesą sakant tokių atvejų jau buvo kai kažkoks kvailys nesidraudęs sveikatos draudimu pats išsitraukė dantį ir gavo smegenų uždegimą (Po to jis vis dėlto buvo gydytas. Už dyką). Ir visuomenės bei žiniasklaidos akimis kaltas buvo ne jis, o "Valstybė kuri negydo žmonių dykai, ir dėlto jie priversti dantis trauktis patys".

[JlL]

O perspektyva ta, kad Kinija investuoja milžiniškus pinigus į dalykus, kurie jiems kurs labai aukštos prodėtinės vertės produkciją. Kinija tiesiog elgiasi protingai ir tenykštėmis sąlygomis elgiasi, ko gero, maksimaliai išnaudodama situaciją, kad užsitikrintų sau gerą ateitį.

pvz investicijos i apciuopiamus dalykus keliai, gelezinkeliai, pastato ir pan. infrastruktura (kas nera jokia auksta technologija o eilines statybos) tai su situo viskas aisku - pinigai isleisti rezultatas pasiektas. O kaip yra su investicijom i kuryba? ar nera taip kad tik pinigus isisavint rupi? pvz savietu sajungoje kad planus ivykdyti ir sniega kalkino ir kitom nesamonem uzsieme kad tik pinigus panaudot.

asmeniskai man kinu pletra kelia du jausmus - zavejimasi/nuostaba (del sparcios infrastrukturos pletros, investiciju pritraukimo) ir kazkoki neigiama jausma del technologiju/patentu/dizaino/ideju vagysciu (bet kuri rimta parodo ir pilna kinu su savo fotikais ir uzrasu knygelemis; bet kuris rimtas universitetas ir pilna kinu pasiruosusiu susiurbt visas imanomas zinias ir maut atgal i kinija ju pritaikyti).

Manau kad kinu aukstuju technologiju pletra kol kas apsiriboja tik esamu daiktu tobulinimu, ypac ju gamybos procesu, pvz. - leidau siemensui ateit pas mus HSR statyt, pasizejau kaip daro, pagalvojau kad galiu ana nukopijuot, sita pigiau padaryt, ten vokieciu saugumo reikalavimus isvertes i savus padidint maksimalu greiti, na ir galbut pasiseke nugirst koki inzinieriu pokalbi kad sits netobulas tai ir ji tuo paciu pakeiciau.; ko nemokejau liepiau siemensui atiduot ir pazadejau nupikrt 50 traukiniu nes kitaip nepirksiu is ju nieko, daba patys stampuojamt tukstancius tokiu.

Del to paties HSR dar turiu tokia nuojauta/baime ar nebus ta pletra per skubi ir ar skausmingai neatsilieps kokioj nors katastrofoj.

Aš pats pritarčiau leidimui nemokėti sveikatos draudimo mokesčio ir negauti jokio gydymo (Iš tiesų jokio, net gavus būtinąjį iš tavęs būtų išieškota suma arba būtum paliktas numirti).

Tomo Sojerio nuotykiuose rase: net jei teismas nusprestu pakarti velnią visada atsirastu kruva jautriu moteriskiu pasiruosusiu maldauti jam atleidimo.

Jau isivaizduoju kaip atrodytu tas palikimas mirti. Juk yra daugybe situaciju kuriuos nepriklauso nuo kietumo kuris pasireiskia per - "as niekada nesergu". Zaibas trenks, nukris ant galvos kas ir pan. O kad ir nesergi tai kitu dalyku atsitinka - nukrenti, avarijos ir pan. O genetines ligos? Senatvines ligos? (ar gal ant senatves sumastysi apsidraust, tik gali pensija netraukt draudimo imoku del dideles rizikos).

[John]

pvz investicijos i apciuopiamus dalykus keliai, gelezinkeliai, pastato ir pan. infrastruktura (kas nera jokia auksta technologija o eilines statybos) tai su situo viskas aisku - pinigai isleisti rezultatas pasiektas. O kaip yra su investicijom i kuryba? ar nera taip kad tik pinigus isisavint rupi? pvz savietu sajungoje kad planus ivykdyti ir sniega kalkino ir kitom nesamonem uzsieme kad tik pinigus panaudot.

Nevisiškai tiesa. Kaip pastatyti Šventosios uostą ar 80km/h geležinkelį, žinome ir mes. Bet ar žinotume, kaip pastatyti konteinerių uostą, kurio krovos apimtys siektų 25mln TEU arba pusę milijardo tonų per metus? Kaip pastatyti geležinkelį, kuris važiuoja 380km/h, nors tokio dar niekas niekur nepastatė? O kaip pastatyti geležinkelį kalnuose 4km aukštyje? Ir t.t. Tokioms užduotims neužtenka statybininko Petro ar vyr. inžinieriaus Antano, baigusio Leningrado politechnikumą. Tam reikia krūvos aukščiausios kvalifikacijos specialistų, dirbančių su naujausiomis ir dar tik kuriamomis technologijomis. Tam reikalinga didelė parengimo bazė ir, aišku, milžiniški pinigai. Taigi, infrastruktūra irgi gali būti labai "hi-tech" sritis. Viskas priklauso nuo to, kokia ta infrastruktūra. Ypač, kai ji dažnai būna pirmoji pasaulyje. Ar yra pasaulyje analogų Tibeto geležinkeliui? Ar yra 350 ar 380km/h greičiu keleivius vežiojančių traukinių Vokietijoje, Japonijoje ar dar kur nors? Be abejo, reikalinga pagalba ir technologijos iš kitur, bet pabandyk duoti tokią technologiją tegul ir su visomis surinkimo/išrinkimo, statybos ir priežiūros instrukcijomis Zimbabvės vyriausybei. Ar rezultatas bus toks pats ir po metų Zimbabviečiai važinės greičiausiais pasaulyje traukiniais? Ko gero, ne.

Manau kad kinu aukstuju technologiju pletra kol kas apsiriboja tik esamu daiktu tobulinimu, ypac ju gamybos procesu, pvz. - leidau siemensui ateit pas mus HSR statyt, pasizejau kaip daro, pagalvojau kad galiu ana nukopijuot, sita pigiau padaryt, ten vokieciu saugumo reikalavimus isvertes i savus padidint maksimalu greiti, na ir galbut pasiseke nugirst koki inzinieriu pokalbi kad sits netobulas tai ir ji tuo paciu pakeiciau.; ko nemokejau liepiau siemensui atiduot ir pazadejau nupikrt 50 traukiniu nes kitaip nepirksiu is ju nieko, daba patys stampuojamt tukstancius tokiu.

O ar kitaip buvo Japonijoje, P.Korėjoje, Singapūre, Taivane? O ar šiandien nenaudojame Sony, HTC ir nevažinėjame Toyotomis? Ar Sony, HTC ir Toyota tėra Motorolos, GE ir Chevrolet "kopijos"? Kažkada gal ir buvo, bet šiandien tai pranašesni produktai. Kinija irgi akivaizdžiai (ir labai sparčiai) eina ta linkme. Tik dar greičiau, nei tai darė Japonija ar P.Korėja savo laiku.