Ekonomikos naujienos (archyvas)

[andyour]

Didėjant BVP, gyvenimo sąlygos Kinijoje pagerės, tačiau tai gali paskatinti žmones dar labiau daugintis. Kai kinų padvigubės, jų gyvenimo kokybė tikrai nepagerės.
Nebent daug kinų bus eksportuoti į užsienį, kad įkurtų naujų kolonijų.

Miestuose prakute kinai taip nesidaugina kaip provincijoje. Nebent siltesniuose pietuose kokiuose lusnynuose. Mazame butelyje daug vaiku neuzauginsi, o jie ir patys savo busto uzauge lengvai nenusipirks. Kaime vaikai paauge padeda ukyje bei gyvena erdvesniame name. Ten kuo daugiau vaiku tuo daugiau darbo jegos ukyje, tuo lengviau visiems isgyventi, tuo lengvesne senatve.

[andyour]

Nu tau, kaip aršiausiam forumo sinofilui, žinoma, norėtųsi, kad Kinija būtų tik Šanchajus ir Pekinas. Deja, taip nėra.

Labai abejoju ar mes sulauksim to laiko, kai Kinija pagal BVP aplenks Lietuvą. Ekonomika negali augti be galo (kuo gan skaudžiai įsitikinom ir mes). Be abejo, kažkiek jinai dar augs, bet vien siūdama kedus ir štampuodama plastmasinius niekučius (t.y. užsiimdama mažą pridėtinę vertę sukuriančia veikla) Europos Kinija nepasivys. O norint pereiti prie kažko rimtesnio šuolis turės būti nebe kiekybinis, o kokybinis, kas nebus taip jau paprasta.

Kinija tapo antrąja pagal dydį prabangos prekių rinka pasaulyje, kur rinkos augimo rodiklis 2009 m. buvo 12 proc., o apyvarta sudarė 9,6 mlrd. JAV dolerių. Tai sudarė 27,5 proc. bendros pasaulinės rinkos, skelbia kompanija „Bain & Co“. Per ateinančius penkerius metus Kinijos rinkos apyvarta gali pasiekti 14,6 mlrd. JAV dolerių ir tapti didžiausia pasaulyje.

[Lettered]

Nu tau, kaip aršiausiam forumo sinofilui, žinoma, norėtųsi, kad Kinija būtų tik Šanchajus ir Pekinas. Deja, taip nėra.

Labai abejoju ar mes sulauksim to laiko, kai Kinija pagal BVP aplenks Lietuvą. Ekonomika negali augti be galo (kuo gan skaudžiai įsitikinom ir mes). Be abejo, kažkiek jinai dar augs, bet vien siūdama kedus ir štampuodama plastmasinius niekučius (t.y. užsiimdama mažą pridėtinę vertę sukuriančia veikla) Europos Kinija nepasivys. O norint pereiti prie kažko rimtesnio šuolis turės būti nebe kiekybinis, o kokybinis, kas nebus taip jau paprasta.

Su tokiom kalbom reiktų slėptis po šluota kuo greičiau, nes mes iš esmės esam tik tuos kedus pardavinėjanti šalis.

[Romas]

Turbūt jau visiems nusibodusi istorija apie karą dėl Ukmergės šilumos
Vilniaus spauda akivaizdžiai palaiko "E-energijos" filialo "Miesto energijos pusę": kaip reikia sudaryti sąlygas investuotojams, kokie blogi tie "plūgai", kurie nesupranta investicijų svarbos; kaip savivaldybė skriaudžia Ukmergės , etc.,etc.

Įdomu, ar visai Lietuvai prieinamoje žiniasklaidoje bus išdėstyti tie skaičiukai, kurie Ukmergės gyventojams yra patys svarbiausi.
Kitas dalykas, iš kur tas šilumos atpigimas - ar dėl to, kad nereikia mokėti už praskolintą Trakų rajoną, ar dėl to, kad čia tik laikinas populistinis sprendimas

Apie šilumos kainas ir šilumos tiekimą
2010-10-15
Ukmergės rajono savivaldybės ekstremalių situacijų komisija 2010 metų spalio 15 d. posėdyje patvirtino UAB „Ukmergės šiluma“ tiekiamos šilumos kainas (su PVM) gyventojams: 21,22 centus už kilovatvalandę vartotojams, gaunantiems šilumą iš Šventupės katilinės; vartotojams, kuriems teikiama šiluma iš kitų katilinių - 24,62 centus už kilovatvalandę, kai šilumos punktai priklauso vartotojams, ir 24,74 centus už kilovatvalandę, kai šilumos punktai priklauso šilumos tiekėjui.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija savo tinklalapyje yra paskelbusi visų reguliuojamų šilumos įmonių kainas. Šiame sąraše matyti, kad UAB „Miesto energija“ buvo numatyta 28,4 centų už kilovatvalandę kaina.
Kaip matome, net esant ekstremaliai situacijai, rajono savivaldybė rado galimybių šilumos kainą sumažinti 3,66 – 7,2 centais už kilovatvalandę.

Savivaldybės tarybos sprendimo dėl sutarties su UAB „Energijos taupymo centras“ nutraukimo kritikams galime nurodyti tą pačią Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos informaciją, iš kurios matyti, kad didžiausios Lietuvoje šilumos kainos yra UAB „E- energija“ valdomose įmonėse – Prienuose (32,44ct/kW) ir Trakuose (31,59 ct/kW).

http://www.ukmerge.lt/index.php/lt/48784/

[John]

Nu tau, kaip aršiausiam forumo sinofilui, žinoma, norėtųsi, kad Kinija būtų tik Šanchajus ir Pekinas. Deja, taip nėra.

Nei norėtųsi, nei nesinorėtų. Yra, kaip yra. Aš (kaip ir tu) esu tik stebėtojas ir vertintojas. Visgi, skirtingai nei tu, aš neimu savo pastebėjimų iš mėlyno dangaus.

Labai abejoju ar mes sulauksim to laiko, kai Kinija pagal BVP aplenks Lietuvą.

Jei nenutiks koks nors branduolinis karas ar šiaip pasaulio pabaiga, taip nutiks po maždaug 10 metų.

Ekonomika negali augti be galo (kuo gan skaudžiai įsitikinom ir mes). Be abejo, kažkiek jinai dar augs, bet vien siūdama kedus ir štampuodama plastmasinius niekučius (t.y. užsiimdama mažą pridėtinę vertę sukuriančia veikla) Europos Kinija nepasivys. O norint pereiti prie kažko rimtesnio šuolis turės būti nebe kiekybinis, o kokybinis, kas nebus taip jau paprasta.

Kinijos kilimas pridėtinės vertės kopečiomis prasidėjo dar kokiais 1990. Šiandien tai nebe šiaip kilimas, bet galinga raketa, kuri maksimaliu greičiu šauna į viršų.

Ir jei kalbam, kalbėkim faktais, o ne išsigalvojimais:

China exported machinery and electronic products worth 416.97 billion U.S. dollars in the first half of the year, up 35.9 percent year on year.

Šaltinis: http://english.peopledaily.com.cn/90...2/7149308.html


Šaltinis: Eurostat (2006 duomenys... šiandien situacija kitokia, be abejo, Kinijos naudai)

Taigi, Kinija yra didžiausia pasaulyje aukštųjų technologijų prekių eksportuotoja t.y. didesnė, nei JAV ar ES.


Kinija lyderiauja saulės baterijų vystyme ir gamyboje: http://www.merid.org/NDN/more.php?id=2917

Jau šiandien Kinija yra tarp lyderių nanotechnologijų kūrime ir gamyboje:

ts investment has already surpassed that of any other country after the US. Since 1999, China's spending on research and development (R&D) has gone up by more than 20% each year. A further boost will come from the £400bn economic stimulus package announced by the Chinese government this year, £12bn of which has been ringfenced for R&D.

Šaltinis: http://www.guardian.co.uk/technology...chnology-china


Kinija yra didžiausia pasaulyje HSR technologijos gamintoja ir kūrėja.

Kinija yra didžiausia pasaulyje automobilių gamintoja.

Ir t.t. ir pan.

O tavo apibūdinimas dėl plastmasių, kad ir kaip ironiška, bet išties tinka Lietuvai, kur prie Klaipėdos stovi dvi didelės plastiko gamyklos. Apskritai, jei jau šiandien Kinija gamina ir kuria visa tai, kuomet mums vis nesiseka imtis kažko rimtesnio, nei plastikas, mediena ir žemės ūkio produkcija, tai kas bus ateityje? Labai gali būti, kad mūsų ir Kinijos BVP per capita susilygins ne po 10, bet po 5 metų. O ir dabartinis mūsų BVP augimas iš esmės palaikomas ES pinigais. Ačiū Dievui, Kubiliaus vyriausybė pagaliau susivokė, kad reikia traukti aukštos pridėtinės vertės investicijas, o ne vien prekybos centrus ir šiaip tuos, kas duos didesnį otkatą. Kinai tai suvokė dar 1978 ir to rezultatus matome šiandien.

[Silber418]

Ir jei kalbam, kalbėkim faktais, o ne išsigalvojimais:
Taigi, Kinija yra didžiausia pasaulyje aukštųjų technologijų prekių eksportuotoja t.y. didesnė, nei JAV ar ES.
Kinija lyderiauja saulės baterijų vystyme ir gamyboje: http://www.merid.org/NDN/more.php?id=2917
Jau šiandien Kinija yra tarp lyderių nanotechnologijų kūrime ir gamyboje:
Šaltinis: http://www.guardian.co.uk/technology...chnology-china
Kinija yra didžiausia pasaulyje HSR technologijos gamintoja ir kūrėja.
Kinija yra didžiausia pasaulyje automobilių gamintoja.

Ir t.t. ir pan.

Na tai logiška, nes Vakarų valstybės perkėlė gamyklas į Kiniją, kur labai daug žmogiškųjų resursų. Be to, Kinija yra didelė šalis, kurioje yra daug gyventojų, tad jiems ir reikia geros transporto sistemos ir pan. Tačiau, lyginant su HSR ir kitokių tinklų paklausa, Kinijoje vystomi projektai nėra labai įspūdingi.

[John]

Na tai logiška, nes Vakarų valstybės perkėlė gamyklas į Kiniją, kur labai daug žmogiškųjų resursų. Be to, Kinija yra didelė šalis, kurioje yra daug gyventojų, tad jiems ir reikia geros transporto sistemos ir pan. Tačiau, lyginant su HSR ir kitokių tinklų paklausa, Kinijoje vystomi projektai nėra labai įspūdingi.

Tiesa, kiekybė čia daug reiškia. Bet tai tik viena monetos pusė. Palyginimui yra Indija, kuri prieš 1978 gyveno bene dar geriau, nei Kinija. Tai panašaus dydžio šalis su panašiu potencialu. Kaip yra šiandien, matome. Ekonomikos pažangos skirtumas tarp Indijos ir Kinijos šiandien yra apie 3x ir jis sparčiai didėja. Esmė ne vien gamyklų perkėlime ir outsorcinime, bet investicijose ir ypač valdžios investicijose į R&D ir technologijų centrus. Apie technologojų slėnius ir R&D laboratorijas ten nekalbama, kaip pas mus, bet jos statomos ir joms ruošiami mokslininkai. Ir tai daroma milžiniškais kiekiais ir milžinišku greičiu.

Prieita net iki to, kad šiek tiek pasiskolinus Vakarietiškos technologijos buvo iš esmės nuspręsta visą HSR R&D ir gamybą laikyti savo žinioje. Tai reikalauja ypatingai daug ir ypač gerai kvalifikuotų darbuotojų, mokslininkų ir kitų specialistų, nes sukurti 400km/h važiuojantį traukinį ir jame saugiai vežti žmones nėra taip paprasta. Tai nebuvo padaryta jokioje kitoje šalyje. Tai sau leisti gali tik šalis, kuri nuosekliai ir tikslingai investuoja į aukštąsias technologijas ir jomis grindžia (arba planuoja taip daryti) didelę dalį savo ekonomikos. Tas faktas, kad Kinija sugeba laimėti dėl savo dydžio ir kiekybinės persvaros, nereiškia, kad neįvyko ir toliau nevyksta kokybinis šuolis. Jis vyksta jau kurį laiką, vyksta labai sparčiai, užtikrintai ir tai rodo daugybė indikatorių. Būtent dėl to tokie pasisakymai, kaip Petrozilijaus nebent kelia šypseną.

[Combat]

Tiesa, kiekybė čia daug reiškia. Bet tai tik viena monetos pusė. Palyginimui yra Indija, kuri prieš 1978 gyveno bene dar geriau, nei Kinija. Tai panašaus dydžio šalis su panašiu potencialu. Kaip yra šiandien, matome. Ekonomikos pažangos skirtumas tarp Indijos ir Kinijos šiandien yra apie 3x ir jis sparčiai didėja.

Komunistai valdo. . . .Tik neužsipulkit manęs, nes ne aš faktus sugretinau:

. . .Ekonomikos pažangos skirtumas tarp Indijos ir Kinijos šiandien yra apie 3x ir jis sparčiai didėja. . .

Communist Party of China Wikipediojoje

[Sula]

Komunistai valdo. . . .

Labai jau neaiškūs tie "komunistai". Marksas grabe turbūt vartosi...

[praeivis]

Ir išvis reiktų lyginti atskirų Kinijos provincijų rodiklius, o ne visos šalies.

tai gal tada lygink ir lietuvos bvp ne visos salies su visais kaimais,o tik kokio vilniaus,kauno ir klaipedos. Profesorius blyn...:-)

[Lettered]

tai gal tada lygink ir lietuvos bvp ne visos salies su visais kaimais,o tik kokio vilniaus,kauno ir klaipedos. Profesorius blyn...:-)

Vilniaus apskrities BVP gyventojui yra 1,5 karto didesnis nei šalies vidurkis, taip, kad kosminio skirtumo nėra.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Nei norėtųsi, nei nesinorėtų. Yra, kaip yra. Aš (kaip ir tu) esu tik stebėtojas ir vertintojas. Visgi, skirtingai nei tu, aš neimu savo pastebėjimų iš mėlyno dangaus.

Vadinasi imi iš juodo arba rausvo. Vareva, taip sakant.

Jei nenutiks koks nors branduolinis karas ar šiaip pasaulio pabaiga, taip nutiks po maždaug 10 metų.

Visiškai neįtikima prielaida. Tam, kad Kinija pasivytų Lietuvą per 10 metų, jos BVP turėtų kasmet augti kažkur po 12 procentų, o Lietuvos stovėt vietoj.

Taigi, Kinija yra didžiausia pasaulyje aukštųjų technologijų prekių eksportuotoja t.y. didesnė, nei JAV ar ES.

Čia už aukštąsias technologijas jų štampuojami televizoriai ir mokrobangės praeina?

O kalbant apie tai ko ir kiek Kinija pagamina reikia atsižvelgti į jos dydį. Ji keturis kartus didesnė už JAV ir daugiau nei dvigubai - už ES. Perskaičiavus visus rodiklius "ant galvos" matome kad Kinija nepaisant viso savo progreso tebėra civilizuoto pasaulio uodegoje.

O tavo apibūdinimas dėl plastmasių, kad ir kaip ironiška, bet išties tinka Lietuvai, kur prie Klaipėdos stovi dvi didelės plastiko gamyklos. Apskritai, jei jau šiandien Kinija gamina ir kuria visa tai, kuomet mums vis nesiseka imtis kažko rimtesnio, nei plastikas, mediena ir žemės ūkio produkcija, tai kas bus ateityje?

Ne kuria, o būtent gamina. O šiaip derėtų nepamiršt, kad ne pramonė ir ne žemės ūkis išsivysčiusiose valstybėse didžiausią BVP dalį kuria.

Labai gali būti, kad mūsų ir Kinijos BVP per capita susilygins ne po 10, bet po 5 metų. O ir dabartinis mūsų BVP augimas iš esmės palaikomas ES pinigais. Ačiū Dievui, Kubiliaus vyriausybė pagaliau susivokė, kad reikia traukti aukštos pridėtinės vertės investicijas, o ne vien prekybos centrus ir šiaip tuos, kas duos didesnį otkatą. Kinai tai suvokė dar 1978 ir to rezultatus matome šiandien.

Labai gali būti, kad Kinijos BVP (kuris mūsų standartais vis dar yra labai mažas ir ženkliai atsilieka ne tik nuo Lietuvos, bet ir nuo Rusijos, kurią vis mėgstame pašiepti) vienam gyventojui Lietuvos nepasivys nei per 5, nei per 10, nei per 50 metų. Nebent kinai eis amerikietišku keliu ir vardant didesnės ekonomikos paaukos kitas svarbias sritis kaip aplinkos apsaugą, socialinį aprūpinimą ir pan. Tada gal pagal BVP ir aplenks, tik ar jiems nuo to geriau bus tai kitas klausimas.

[Lettered]

Čia už aukštąsias technologijas jų štampuojami televizoriai ir mokrobangės praeina?

O kalbant apie tai ko ir kiek Kinija pagamina reikia atsižvelgti į jos dydį. Ji keturis kartus didesnė už JAV ir daugiau nei dvigubai - už ES. Perskaičiavus visus rodiklius "ant galvos" matome kad Kinija nepaisant viso savo progreso tebėra civilizuoto pasaulio uodegoje.


Ne kuria, o būtent gamina. O šiaip derėtų nepamiršt, kad ne pramonė ir ne žemės ūkis išsivysčiusiose valstybėse didžiausią BVP dalį kuria.


Labai gali būti, kad Kinijos BVP (kuris mūsų standartais vis dar yra labai mažas ir ženkliai atsilieka ne tik nuo Lietuvos, bet ir nuo Rusijos, kurią vis mėgstame pašiepti) vienam gyventojui Lietuvos nepasivys nei per 5, nei per 10, nei per 50 metų. Nebent kinai eis amerikietišku keliu ir vardant didesnės ekonomikos paaukos kitas svarbias sritis kaip aplinkos apsaugą, socialinį aprūpinimą ir pan. Tada gal pagal BVP ir aplenks, tik ar jiems nuo to geriau bus tai kitas klausimas.

Kinija vien valiutos rezervų turi maždaug 400 metų Lietuvos biudžeto dydžio. Netgi žiūrint procentaliai, pagal gyventojų skaičių, Lietuva turėtų turėti apie 25 milijardus litų rezervų. Žodžiu Kinija ne tik aprūpina pasaulį produkcija, bet jį dar finansuoja, kad iš jos pirktų. Tai kieno perspektyva šviesesnė?
http://www.traders.lt/page.php?id=10348

Pirmai sakei, kad tik kedus siuva, dabar jau ir telikus išmoko gamint, kas toliau?
Kalbi šiek tiek atsilikdamas 20 metų, Kinija, beabejo ir toliau liks didžiausia gamintoja ir mažos pridėtinės vertės produkcijos, nes labai didelė šalis, bet tuo pačiu bus didžiausia ir aukštasias technologijas kuriančia šalimi ir svarbiausia, nebe jie mums dirbs, o mes jiems. Ir nesvarbu, kad vis tiek dar bus keli šimtai milijonų vargstančių žemės ūkyje ir dar tiek pat gamyklose už mažus atlyginimus. Tas pats, kas prie USA prijungus visą likusią Ameriką, bvp vienam gyventojui smuktų gerokai, bet USA vis tiek liktų pasaulio finansų centru.

Beje, dėl BVP sudėties, tai Lietuvoje šios veiklos šakos daugiau jo sukuria:
1. Apdirbamoji gamyba.
2. Didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas, asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymas.
3. Transportas, sandėliavimas ir ryšiai.
4. Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita verslo veikla.
5. Viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas.
6. Elektros, dujų ir vandens tiekimas.
7. Žemės ūkis, medžioklė ir miškininkystė.

Šios sritys virš 80% BVP sudaro, nematau nieko tokio (apart socialinio draudimo), kur negalėtų mūsų aplenkti greitu metu (jei dar neaplenkė).

[andyour]

O kalbant apie tai ko ir kiek Kinija pagamina reikia atsižvelgti į jos dydį. Ji keturis kartus didesnė už JAV ir daugiau nei dvigubai - už ES.

JAV pagamina beveik tiek kiek visas Kinijos BVP

[John]

Labai jau neaiškūs tie "komunistai". Marksas grabe turbūt vartosi...

Būtent. Po 1978 komunizmas, kaip ideaologija, iš esmės buvo išmestas į istorijos šiukšlyną ir imtasi (surpsise surprise) labai kapitalistinių reformų. Šiaip, Kinija yra kur kas mažiau socialistinė, nei bene visos Europos šalys ta prasme, kaip ten rūpinamasi žmonių socialine apsauga. Tik dabar pradedama pamažu diegti visuotinė sveikatos apsauga, kuriai pasiekti Europos lygį prireiks ne vienerių metų ir ne vieno šimto milijardų USD.

[andyour]

Ne kuria, o būtent gamina. O šiaip derėtų nepamiršt, kad ne pramonė ir ne žemės ūkis išsivysčiusiose valstybėse didžiausią BVP dalį kuria.

O kiek procentu vakaruose sudaro tu kurianciuju zmoniu nuo visu, manau max 1%. O vakarams BVP ir kuria pigios kinietiskos prekes, be ju galime isiviazduoti kainas, x2-3 kartus didesnes. Kazin ar liktu pinigu nuo atlyginimo NT paskolai, masinu lizingui, buitiniai technikai.

[John]

Vadinasi imi iš juodo arba rausvo. Vareva, taip sakant.

Imu iš Vakarų ir kitokios spaudos, Eurostat ir pan.

Visiškai neįtikima prielaida. Tam, kad Kinija pasivytų Lietuvą per 10 metų, jos BVP turėtų kasmet augti kažkur po 12 procentų, o Lietuvos stovėt vietoj.

Kiek Kinijos BVP augo pernai, ir kiek Lietuvos? Išvedus vidurkius, kiek vidutiniškai, pradedant skaičiuoti 2008 ir baigiant kokiais 2015 augs Kinijos ir Lietuvos BVP? Ko gero, panašiai ir gausis: Lietuvos augs "ant nulio", o Kinijos kažkur apie 10% kasmet.

Čia už aukštąsias technologijas jų štampuojami televizoriai ir mokrobangės praeina?

Na kad ir greičiausi pasaulyje traukiniai, telekomunikacijų įrengimai, praktiškai visi tavo kompo ir laptopo viduje esantys komponentai... iš tikrųjų, Kinijoje šiandien vystomi, gaminami ir eksportuojami, ko gero, absoliučiai visi produktai, kuriuos tik galima įsivaizduoti. Tavo suvokimas apie tai tikrai užstrigęs kažkur ties 1985-1990, kai ten tebuvo gaminami sportbačiai ir plastmasinės dėžutės. Pasinaudok Google ir pasieškok informacijos apie tai, kokios kompanijos ir ką ten gamina. Jei tikrai manai, kad ten tegaminami menkaverčiai produktai, būsi labai nustebęs.

Beje, ar tik ne Kinija taikosi į JAV HSR projektus su savo technologija? Gaunasi kaip ir šioks toks paradoksas: Kinija siūlo JAV savo technologijas, nes pastaroji jų neturi ir negali/neturi pinigų ir laiko joms kurti. Tai irgi nemažai pasako apie Kinijos technologinę pažangą per paskutinius porą dešimtmečių.

O kalbant apie tai ko ir kiek Kinija pagamina reikia atsižvelgti į jos dydį. Ji keturis kartus didesnė už JAV ir daugiau nei dvigubai - už ES. Perskaičiavus visus rodiklius "ant galvos" matome kad Kinija nepaisant viso savo progreso tebėra civilizuoto pasaulio uodegoje.

Taip skaičiuodamas, gali priskaičiuoti, kad ir Lietuva yra toliau pažengusi už Japoniją . Beprasmiška lyginti skirtingo dydžio šalis pagal šį rodiklį.

Ne kuria, o būtent gamina. O šiaip derėtų nepamiršt, kad ne pramonė ir ne žemės ūkis išsivysčiusiose valstybėse didžiausią BVP dalį kuria.

Būtent, kad kuria. Kaip jau minėjau, nanotechnologijos (šimtamilijardinė indistrija), geležinkelių (įskaitant pažangiausių HSR) technologijų vystymas, tūkstančiai įvairiausių R&D centrų... jau šiandien Kinija yra viena svarbiausių pasaulio mokslinių laboratorijų, todėl panašu, kad ir čia tu tiesiog nepasidomėjai iki galo ir vadovaujiesi kažkokiais stereotipais ir šleiva logika, kuri grįsta tavo išsigalvojimais, bet ne faktine informacija.

Labai gali būti, kad Kinijos BVP (kuris mūsų standartais vis dar yra labai mažas ir ženkliai atsilieka ne tik nuo Lietuvos, bet ir nuo Rusijos, kurią vis mėgstame pašiepti) vienam gyventojui Lietuvos nepasivys nei per 5, nei per 10, nei per 50 metų. Nebent kinai eis amerikietišku keliu ir vardant didesnės ekonomikos paaukos kitas svarbias sritis kaip aplinkos apsaugą, socialinį aprūpinimą ir pan. Tada gal pagal BVP ir aplenks, tik ar jiems nuo to geriau bus tai kitas klausimas.

Aplinkos apsaugai ir socialiniam aprūpinimui Kinija skiria daug pinigų, LABAI daug pinigų t.y. trilijonus dolerių per artimiausią dešimtmetį. Taip pat skiria trilijonus dolerių infrastruktūrai, moksliniams tyrimams ir šiaip viskam, kam įmanoma skirti pinigų šiandieniniame pasaulyje. Būtų sunku įsivaizduoti, jei tokia politika ir dar 30 metų negarantuotų Kinijai vidutiniško 10% BVP augimo kasmet.

Apskritai, Petrozilijau, siūlyčiau atsakingiau žiūrėti į savo informacijos šaltinius, nes tikrai neįdomu diskutuoti su kažkuo, kas savo informacijos nepagrindžia jokiais konkrečiais faktais, šaltiniais ar bent jau sveiku protu.

[index]

Kinija turi vieną nemažą problemą. Ji jau tampa per brangi kokių sportbačių ar plastmasinių žaislų gamybai (Smarkiai auga atlyginimai, dar smarkiau NT kainos) todėl nemažai vakarų įmonių išsikelia į kitas valstybes (Dabar labai madingas Vietnamas). Išsilaikant tokioms tendencijoms greit gali nutikti taip, kad pačių kinų įmonės gaminančios pigią produkciją gamybą iškels į užsienį. Todėl norėdami augti kinai privalo pereiti prie aukštesnių technologijų ir didesnės pridėtinės vertės, nes kitaip jų BVP ne tai, kad nebeaugs tokiais tempais, bet gali ir smuktelti. O jei dar vakarų šalys imsis kokių prekybos apribojimų (Apie ką visi svarsto, bet aš vistiek tuo netikiu) tai bus dar įdomiau.

[andyour]

Kinija turi vieną nemažą problemą. Ji jau tampa per brangi kokių sportbačių ar plastmasinių žaislų gamybai (Smarkiai auga atlyginimai, dar smarkiau NT kainos)

Siuvima perima Bangladesas su Vietnamu. O siaip neseniai Kinijos prekybos balansas buvo neigiamas, NT burbulas toliau puciasi, infiliacija. Nors isesmes kino darbininko niekas nepakeis.

[Silber418]

Šiaip, Kinija yra kur kas mažiau socialistinė, nei bene visos Europos šalys ta prasme, kaip ten rūpinamasi žmonių socialine apsauga. Tik dabar pradedama pamažu diegti visuotinė sveikatos apsauga, kuriai pasiekti Europos lygį prireiks ne vienerių metų ir ne vieno šimto milijardų USD.

O kaip Skandinavija, Vokietija ir kai kurios kitos V.Europos valstybės? Gal Kinija ir apsaugo kelis milijonus išrinktųjų, tačiau tai nėra dauguma, kaip Europoje.
O skandinavų ir Vokietijos produkcija puikiai konkuruoja su kiniškąja.