Parašė Gytaz
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Ekonomikos naujienos (archyvas)
Collapse
This topic is closed.
X
X
-
Paskutinis taisė index; 2010.10.12, 00:16.Post in English - fight censorship!
-
Parašė Gytaz Rodyti pranešimąKažką vis dėlto reiškia, antraip niekas jų neskaičiuotų, o dėl iškraipymo tai reikia kalbėti konkrečiau... Kaip iškraipomi?
Kita vertus, spėju, kad po kokių metų vis dėlto lietuvių atglyginimai taps didesni nei latvių, nes mūsų ekonomika anksčiau atsigavo, o bedarbystė pas juos gerokai didesnė. Tai turėtų rinka tai sureguliuoti... O ir apie pensijų kėlimą po kokių pusantrų metų jau bus galima galvot, kaip tik bus rinkimai ant nosies, o ir ekonomika, tikėkimės, jau bus geresnėj padėty. Tik būtų gerai, kad kaip nors ir tą pensijinio amžiaus didinimą pavyktų prastumt... Nes šiandien skaičiau, kad Suomijoj jį norima didinti net iki 68 metų, pas mus pencininkai vieni jauniausių Europoj...
O dėl to nedarbo, tai jei jis mažės tik emigrantų sąskaitą džiaugtis labai nereiktų, nes daugiau darbo likusiems bus tik trumpalaikėje perspektyvoje.
http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=37162901
Comment
-
Parašė Lettered Rodyti pranešimąAr tikrai taip blogai su tuo pensijiniu amžiumi?
Comment
-
Norint įsitikinti, ar analitikas vertas dėmesio, verta paskaityti, ką rašė praeityje. 2007 m. gegužę S. Jakeliūnas rašė: "Pasiekus skolinimosi lubas ir išsekus paramos fondų lėšų srautui, galime sulaukti ilgalaikio ekonominio sąstingio laikų. Nustojus augti vidaus vartojimui ir investicijoms į nekilnojamą turtą bei toliau besiklostant katastrofiškoms užsienio prekybos balanso tendencijoms, ekonomikos augimo šaltinių neturėsime. Kiek šaržuojant, galima teigti, kad kasame sau makroekonominę duobę ir šio proceso intensyvėjimą vadiname ekonomikos augimu."
http://geofinansai.lt/?p=8
Kaip tada jo niekas neklausė (įtikėję amžinu augimu), taip ir dabar niekas neklauso. Tokias temas normaliai nagrinėti ir tegali tik nepriklausomi ekonomistai - dirbantys bankuose, valdžiose įstaigose dažniausiai gieda ne ką galvoja, o ką reikia. Jei toks žmogus dar 2007 m. būtų turėjęs realią įtaką esminiams valdžios sprendimams, šiandieninė padėtis atrodytų visai kitaip, nebūtų buvę jokių dviženklių BVP kritimų ir nereikėtų dėl visko kaltinti JAV, Švediją ir visus kitus, išskyrus save. Ir Švedijos bankai jam dar būtų dėkoję, nes Lietuvoje nebūtų patyrę tiek nuostolių, kiek dabar patyrė. Sunku patikėti, kad Švedijos bankai, prieš porą dešimečių išgyvenę burbulą Švedijoje, nežinojo, kuo gali baigtis besaikis skolinimas. Taip pat sunku patikėti, kad tokių elementarių dalykų nežinojo ir Lietuvos banko valdžia.Paskutinis taisė senasnamas; 2010.10.12, 00:29.
Comment
-
Parašė Gytaz Rodyti pranešimą
Kodėl Latvijoje algos ir pencijos vis dar didesnės nei Lietuvoje? Dauguma ekonominių rodiklių pas mus geresni, o algos vis tiek pas juos didesnės.
Comment
-
http://www.delfi.lt/news/economy/bus....d?id=37425043
Sudomino viena frazė:
...šalyje yra apie 900 tūkst. sąlyginių darbuotojų. Iš jų apie 300 tūkst. dirba biudžetinėse įstaigose, o apie 600 tūkst. – versle...
ar čia yra normalu? kokios proporcijos kitose šalyse? Jei pridėti dar pensininkus, invalidus, vaikus, kiek išlaikytinių turi dirbantis versle žmogus???
Comment
-
Parašė Silber418 Rodyti pranešimąTai švedai dabar kalti, kad daug investuoja Lietuvoje?It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on
Comment
-
Parašė micku Rodyti pranešimąhttp://www.delfi.lt/news/economy/bus....d?id=37425043
Sudomino viena frazė:
...šalyje yra apie 900 tūkst. sąlyginių darbuotojų. Iš jų apie 300 tūkst. dirba biudžetinėse įstaigose, o apie 600 tūkst. – versle...
ar čia yra normalu? kokios proporcijos kitose šalyse? Jei pridėti dar pensininkus, invalidus, vaikus, kiek išlaikytinių turi dirbantis versle žmogus???
Comment
-
Parašė Tomas Rodyti pranešimąNa ir kokios gi yra stambios Švedijos kompanijų investicijos Lietuvoje? (bankų pinigų dalinimo paskolų pavidale "pravalgymui" nelaikau investicija).
Comment
-
Parašė Tomas Rodyti pranešimąNa ir kokios gi yra stambios Švedijos kompanijų investicijos Lietuvoje? (bankų pinigų dalinimo paskolų pavidale "pravalgymui" nelaikau investicija).
Ko gero, kas trečia kompanija yra Švedijos kompanijų dalis.
Vargu, ar Lietuva dabar būtų šiuolaikiškesnė, jeigu ne didelė dalis investicijų įvairiose srityse. Dar klausimas, kaip tos investicijos paskirstomos pas mus.Paskutinis taisė Silber418; 2010.10.12, 13:22.
Comment
-
Parašė Lettered Rodyti pranešimąNe pravalgymui, o užsidirbimui. Juk tai vienas geriausių verslų, o į jį ir buvo daug investuojama.
Vargu, ar Lietuva dabar būtų šiuolaikiškesnė, jeigu ne didelė dalis investicijų įvairiose srityse. Dar klausimas, kaip tos investicijos paskirstomos pas mus.Paskutinis taisė zajcik; 2010.10.12, 13:35."Jeigu žemės ūkyje dirba 80 proc. žmonių - šalyje badas, o kur žemę dirba iki 5 proc. gyventojų - maisto produktų perteklius"
Comment
-
O mane tame pačiame straipsnyje sudomino kita vieta. Įmonės verkia, kad nėra kvalifikuotų darbuotojų, bet moka jiems elgetišką užmokestį ir dar dejuoja, kad neišsilaiko. Klausimas - kodėl? T.y. kodėl toje įmonėje kvalifikuoti darbuotojai pagamina tik tiek produkcijos, kad išeina tokia vargana algelė? Ar nebus taip, kad toje įmonėje gamyba yra beviltiškai neefektyvi? Kodėl įmonės savininkai verkia, o nieko nedaro kad ji taptų efektyvesnė?
p.s.: tokias įmones vieni tokie blogeriai pelnytai vadina "mudakais" http://www.commonsense.lt/2008/10/10...akai%e2%80%9c/
Comment
-
Parašė zajcik Rodyti pranešimąJeigu tenykščiai investuotų į šachtas ir gręžinius, tai po kiek laiko jie nusipirktų tą patį Ukio banką ir patys išdavinėtų būsto paskolas "naujų kaimų statybai" jau Lietuvoje "tuteišiams" (iš baltarusų kalbos: vietiniams).
O dabar viskam yra ragas – viską, ką turėjome geresnio Lietuvoje, vietiniai mudakai su džiaugsmu sunaikino, pardavė, išparceliavo, bet užtat dabar galima džiaugtis pumpuojamais į Lietuvą spaustuvėje spausdintais popieriukais, už kuriuos turime pirkti vakarietiškas technologijas, įrangą, palaikyti jų ūkinę veiklą ir dar skolingais likti.Kapitalizmas – sistema atgyvenusi, vedanti į niekur.
Comment
-
Parašė Combat Rodyti pranešimą...vykdyti savarankišką monetarinę politiką, keliančią vietinės valiutos vertę?Post in English - fight censorship!
Comment
-
Parašė Combat Rodyti pranešimą....bet užtat dabar galima džiaugtis pumpuojamais į Lietuvą spaustuvėje spausdintais popieriukais, už kuriuos turime pirkti vakarietiškas technologijas, įrangą, palaikyti jų ūkinę veiklą ir dar skolingais likti.
Svarbu, kad tos technologijos nebūtų vien MB, BMW ir kitokiais prekiniais ženklais."Jeigu žemės ūkyje dirba 80 proc. žmonių - šalyje badas, o kur žemę dirba iki 5 proc. gyventojų - maisto produktų perteklius"
Comment
-
Parašė Kosovo Rodyti pranešimąKad Kinijos BVP vienam gyventojui tuoj pralenks Lietuvą (o gal jau ir aplenkė), algos miestuose jau kokius 5 metus gerokai didesnės už mūsų, o Kinijos dabartinei galybei pamatus padėjo Den Siaopinas (Deng Xiaoping), jeigu ne jis, Kinija ir dabar statytų tokį patį komunizmą, koks buvo SSRSGot sun in my face, sleeping rough on the road
Comment
-
Parašė Petrozilijus Cvakelmanas Rodyti pranešimąKinijos BVP vienam gyventojui už Lietuvos mažesnis maždaug trigubai.
Lietuvos, apie $11,200. Taigi, kiek mažiau, nei trigubai.
Kinijos PPP BVP per capita yra apie $7,500
Lietuvos, apie $16,500. Taigi, šiek tiek daugiau, nei dvigubai.
Visgi Kinijos BVP auga ir panašu, kad toliau augs bent dvigubai-trigubai greičiau, nei Lietuvos, dėl ko akivaizdu, kad tendencija yra ta, kad Kinijos BVP per capita nelabai ilgai trukus prisivys Lietuvos ir tikriausiai aplenks, jei Lietuva nesiims principinių konkurencingumo ir plėtros sąlygų gerinimo (ką šiap jau stengiasi daryti Kubilo valdžia... bene pirmą kartą per 20 metų), kas kaltų mūsų ekonomiką bent 5-6% per metus artimiausius 10-15 metų. nepamirškim, kad Kinija vidutiniškai auga apie 9% paskutinius 30 metų ir nėra didelių požymių, kad tas tempas lėtėtų (neskaitant kasmetinių "žlugimo" prognozių paskutinius 30 metų). Žodžiu, matematika čia nėra labai sudėtinga.
Ir išvis reiktų lyginti atskirų Kinijos provincijų rodiklius, o ne visos šalies.Paskutinis taisė John; 2010.10.15, 00:54.
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimąKinijos nominalus BVP per capita yra apie $4,300
Lietuvos, apie $11,200. Taigi, kiek mažiau, nei trigubai.
Kinijos PPP BVP per capita yra apie $7,500
Lietuvos, apie $16,500. Taigi, šiek tiek daugiau, nei dvigubai.
Visgi Kinijos BVP auga ir panašu, kad toliau augs bent dvigubai-trigubai greičiau, nei Lietuvos, dėl ko akivaizdu, kad tendencija yra ta, kad Kinijos BVP per capita nelabai ilgai trukus prisivys Lietuvos ir tikriausiai aplenks, jei Lietuva nesiims principinių konkurencingumo ir plėtros sąlygų gerinimo (ką šiap jau stengiasi daryti Kubilo valdžia... bene pirmą kartą per 20 metų), kas kaltų mūsų ekonomiką bent 5-6% per metus artimiausius 10-15 metų. nepamirškim, kad Kinija vidutiniškai auga apie 9% paskutinius 30 metų ir nėra didelių požymių, kad tas tempas lėtėtų (neskaitant kasmetinių "žlugimo" prognozių paskutinius 30 metų). Žodžiu, matematika čia nėra labai sudėtinga.
Ir išvis reiktų lyginti atskirų Kinijos provincijų rodiklius, o ne visos šalies.
Labai abejoju ar mes sulauksim to laiko, kai Kinija pagal BVP aplenks Lietuvą. Ekonomika negali augti be galo (kuo gan skaudžiai įsitikinom ir mes). Be abejo, kažkiek jinai dar augs, bet vien siūdama kedus ir štampuodama plastmasinius niekučius (t.y. užsiimdama mažą pridėtinę vertę sukuriančia veikla) Europos Kinija nepasivys. O norint pereiti prie kažko rimtesnio šuolis turės būti nebe kiekybinis, o kokybinis, kas nebus taip jau paprasta.Got sun in my face, sleeping rough on the road
Comment
Comment