Ok paskelbiam anglų valstybine ir kas tada? Jaunimas ja greit prašneks, bet ką daryti vyresnio amžiaus žmonėms? Ir dar klausimas ar nepamirš jaunimas gimtosios kalbos kai svetimom kalbom šveblens? O be to miestuose ir taip pakanka tų "Forum palace", "Crowne plaza" ir kitų bile kokių pavadinimų.
-
-
beje, Mantaz minejo, jog 90% jaunimo moka anglu kalba. ar tai tiesa? gal kas turetu statistikos, kokia dalis jaunimo laiko anglu valstybini ir kiek ji islaiko?Comment
-
alonso> Na tu dabar įsivaizduok kokią Latviją, kuri priimtų anglų kalbą kaip valstybinę ir ką tu apie ją galvotum? Aš asmeniškai, kad latviams trūksta mentaliteto ir pasitikėjimo savimi kaip tauta, tad man latvių įvaizdis kristų labai stipriai.
2) Niekas nepriiminėja kitos valstybinės kalbos tik dėl įvaizdžio. Valstybinė kalba priimama, jei kažkokia nemenka mažuma gyventojų ta kalba kalba. Beje, jei neklystu Afrikoje taip pat kelios valstybės turi oficialią anglų kalbą, tai ar jų įvaizdis nuo to geresnis?
3) Priėmę anglų kalbą kaip valstybinę aplenktume netgi pačią JAV, nes ji apskritai jokios valstybinės kalbos neturi, o anglų kalba ten yra tarsi savaime suprantamas dalykas.
4) O kodėl būtent anglų? Kodėl, ne prancūzų, vokiečių ar latvių? Anglų kalba dominuoja tik filmuose, muzikoje ir kompiuterijoje, o tarptautiniuose reikaluose yra vertėjai ir tau nuvažiavus į kokį Europos parlamentą niekas neleis angliškai šnekėti, nes tam yra vertėjai. Kodėl net Uspaskichas su vertėju į Maskvą keliauja? Todėl, kad atstovauja Lietuvai.
5) Galite būti už ar prieš, niekas dėl to nepasikeis, nes beveik garantuoju, kad valdžia niekada nepriims anglų ir aš tokį dalyką tik sveikinsiu.Mano galerija Flickr'yjeComment
-
35 mln. litų nuostolių patyrusiam "Ekranui" - sunkmetis
http://www.delfi.lt/news/economy/bus...php?id=7047951Mano galerija Flickr'yjeComment
-
Haha
Ekranas, ekranas...
Our deepest fear is not that we are inadequate. It is that we are powerful beyond measure. Who are we to be brilliant, gorgeous, talented ? Actually, who are you not to be? As we let our own light shine, we unconsciously give other people permission to do the same.Comment
-
Lietuva greičiau nei kaimynės vejasi ES mokslinių tyrimų srityje
Remiantis antradienį Europos Komisijos pristatyta Europos tyrimų ir inovacijų srities plėtros ataskaita, Lietuva vis didėjančiu greičiu vejasi senąsias Europos Sąjungos (ES) šalis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityje, tačiau šalyje itin mažai tyrėjų.
Antradienį Europos Komisija pristatė naujausią ataskaitą dėl Europos tyrimų ir inovacijų srities plėtros “Pagrindiniai 2005 m. mokslo, technologijų ir inovacijų duomenys”.
Šių metų ataskaita rodo, kad tyrimų ir plėtros intensyvumas ES smarkiai atsilieka nuo JAV ir Japonijos (2003-ųjų tyrimų ir plėtros išlaidos sudarė 1,93 proc. BVP ES šalyse, 2,59 proc. JAV BVP ir 3,15 proc. Japonijos BVP). Lietuvoje skaičius siekia 0,68 proc. BVP, ir šis rodiklis yra daug žemesnis nei ES vidurkis.
Tačiau, ištyrus ES narių progresą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros sityje, Lietuva atsidūrė toli gražu ne paskutinėje vietoje.
Ji, kartu su Kipru, Estija, Vengrija, Italija bei Ispanija, priskirta vienai iš penkių grupių, kurios narės buvo pajėgios po 2000-ųjų pagreitinti ES vidurkio pasivijimo procesą.
“Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros intensyvumas šiuose kraštuose lieka žemas, bet augimo laipsnis yra didesnis nei vidutinis, jis netgi augo, šalims įžengus į naująjį tūkstantmetį”, - teigiama tyrimo ataskaitoje.
Kaimyninė Latvija kartu su Slovėnija, Čekija, Portugalija ir Graikija priklauso mažo intensyvumo didėjimo grupei. Iki 2000-ųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros intensyvumas šiose šalyse augo, tačiau, įžengus į naująjį tūkstantmetį, augimas sulėtėjo (Slovėnijoje) ar netgi sustojo (Čekijoje, Latvijoje, Portugalijoje ir Graikijoje).
Kita Lietuvos kaimynė - Lenkija - yra dar blogesnėje padėtyje - kartu su Slovakija ir Airija priklauso grupei, kurioje nuo 2000 metų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros intensyvumas smunka.
Verslo įmonių sektorius yra svarbiausias tyrimų ir plėtros finansavimo šaltinis, kadangi jis skatina užimtumą ir ekonominį augimą kituose sektoriuose. Liuksemburge, Švedijoje, Suomijoje ir Vokietijoje verslo įmonės finansuoja didžiausią mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros dalį, tuo tarpu Lietuvoje daugiau nei 60 proc. finansavimo gauta iš vyriausybės sektoriaus. Verslo tyrimų ir plėtros išlaidos Lietuvoje, kurios 2003 metais sudarė tik 0,14 proc. BVP, auga 29 proc. kasmet ir turėtų didėti ateityje.
Bendra tendencija rodo, kad vyriausybė lieka dideliu finansavimo šaltiniu žemo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros intensyvumo šalyse – naujosiose ES narėse ir Pietų Europos kraštuose.
Lietuva pirmauja ES pagal verslo finansavimą, skirtą tyrimams ir plėtrai aukštojo išsilavinimo srityje (17 proc., ES - 6,6 proc., JAV - 4,5 proc. ir Japonijoje - 2,6 proc.). Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros augimas aukštojo išsilavinimo sektoriuje skatina atlikti daugiau akademinių tyrimų ir lavinama daugiau aukštos kvalifikacijos mokslininkų bei inžinierių.
Tyrimai, plėtros ir mokslo veikla neįmanoma be žmogiškųjų išteklių. 2003-iaisiais tyrėjų skaičius vienam tūkstančiui dirbančių gyventojų sudarė tik 5,4 ES šalyse, 10,1 - Japonijoje ir 9 - JAV. Lietuvoje pagrindinė problema – tyrėjų, dirbančių verslo įstaigose, dalis, kuri sudaro tik 6,7 proc. nuo visų tyrėjų. Tai yra žemiausias lygis tarp visų ES šalių (ES vidurkis – 49 proc.).
Lietuva nesmarkiai atsilieka nuo ES vidurkio pagal aukšto lygio mokslinių ir techninių darbuotojų dalį tarp visų užimtų gyventojų: Lietuvoje jų yra 13,4 proc. (ES vidurkis – 13,8 proc.).
Ataskaita taip pat pabrėžia būtinumą aktyviai įtraukti moteris į tyrimų ir plėtros veiklą, kadangi moterų dalis tarp visų tyrėjų svyruoja nuo 17 iki 35 proc. skirtingose ES šalyse. Moterų, atliekančių tyrimus, yra ypač mažai verslo sektoriuje. Šiuo atžvilgiu Lietuvos padėtis yra daug geresnė nei ES vidurkis – čia moterys tyrėjos sudaro 32,7 proc. tyrėjų verslo sektoriuje (ES vidurkis sudaro 17,5 proc.), 49,2 proc. tyrėjų vyriausybiniame sektoriuje (ES vidurkis 34,8 proc.) ir 48 proc. aukštojo išsilavinimo srityje (ES vidurkis 34,9 proc.).
www.DELFI.ltMano galerija Flickr'yjeComment
-
Siūloma statyti valstybinę Baltijos atominę elektrinę
http://www.delfi.lt/news/economy/bus...php?id=7130813
Pasaulio bankas sumažino Lietuvos ekonomikos augimo prognozes
http://www.delfi.lt/news/economy/bus...php?id=7130829
Lietuvos BVP, tenkantis vienam gyventojui, ES senbuvių lygį pasieks po 18 metų
http://www.delfi.lt/news/economy/bus...php?id=7137423
Ar tik ne trisdešimt metų buvo?Mano galerija Flickr'yjeComment
-
Buvo ir 30. Is tikruju,labai jau nepatikimos tos prognozes. Klausimas - kiek mes sugebesim islaikyti panasius augimo tempus. Dabar BVP/per capita yra apie 12 500 USD,t.y.,mazdaug,dvigubai maziau,negu ES senbuviu. Klausimas-kiek per ta laika augs jie,ir kiek mes...
Bet,siaip,malonu,pafantazuoti,kaip po 10 metu vaziuosim ilsietis i skurstancia Lenkija
Comment
-
Beje, Latvijai numatomas greičiausias prisivijimo tarpsnis, bet ar tai nesusiję su pernykščiu ir dabartiniu latvių ūkio pakilimu?
Mano galerija Flickr'yjeComment
-
Gali buti. Man atrodo,cia yra pernelyg paprasta ekstrapoliacija...Comment
-
Negražu juoktis.Parašė keenHaha Ekranas, ekranas...Comment
-
Pasaulio banko puslapyje buvo tikrai daugiau nei 18.Parašė Mantaz
30 ar 40 metu... bet aisq visa tai tik prognozes apie formalius skaicius. Manau po ~12 metu (jei europos sajunga nesubires) akivaizdus skirtumas tarp east ir west turetu daugmaz issitrinti. Ypac tai aktualu baltijos valstybem nes kuo mazesne salis tuo greiciau viskas keiciasi. Tokiai Lenkijai turetu but sunkiau prisivyt.Our deepest fear is not that we are inadequate. It is that we are powerful beyond measure. Who are we to be brilliant, gorgeous, talented ? Actually, who are you not to be? As we let our own light shine, we unconsciously give other people permission to do the same.Comment
-
Pirmaji siu metu pusmeti Lietuvos BVP paaugo 7%
http://www.delfi.lt/news/economy/bus...php?id=7174310Comment
-
Nominalus BVP vienam gyventojui sudarys apie 5 400 EUR. Realus? Nezinau tiksliai koks butu PPP koficientas.Comment
-
-
Puikios naujienos
Comment
-
PPP koeficientas priklauso nuo to, su kuo lygini. Taigi, skaičiuoti BVP PPP tik vienai valstybei nėra labai protingaParašė dr.Jackal
Mano galerija Flickr'yjeComment
-
TUI per pirmąjį ketvirtį paaugo 1340,1 mlrd Lt
TUI laikotarpio pradžioje
Mano galerija Flickr'yjeComment
-
Statistikoj jau biski snekejomParašė ArTuRAsSnekejom ar nesnekejom apie 2 ketvircio investicijas?
Siaip palei grafika matosi, kad investicijos augo stipriausiai nuo 2000m.
http://www.std.lt/uploads/1121341029_TUI_II.gif
Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!Comment
Comment