Ekonomikos naujienos (archyvas)

[Raptor]

Per metus įmonių pelningumas išaugo 2,5 karto
http://www.delfi.lt/news/economy/bus....d?id=36618747

Antrąjį šių metų ketvirtį įmonių pelnas sudarė beveik 1,4 mlrd. litų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, pelnas padidėjo 2,5 karto, o palyginti su ankstesniu ketvirčiu – 92,3 procento, praneša Statistikos departamentas.

Statistikos departamento atliekamo nefinansinių įmonių finansinių rodiklių tyrimo duomenimis, 2010 m. antrąjį ketvirtį šalies įmonių pajamos už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas sudarė 39,1 mlrd. litų. Tai 6 procentais daugiau nei praėjusių metų antrąjį ketvirtį ir 15 procentų daugiau nei pirmąjį šių metų ketvirtį.

Pelningai dirbo daugelio ekonominės veiklos rūšių įmonės. Daugiausia pelno uždirbo didmeninės ir mažmeninės prekybos ir telekomunikacijų įmonės. Labiausiai pelnas padidėjo drabužių siuvimo (123,3 karto) ir metalo gaminių gamybos (10,7 kartų) įmonėse. Kelis ketvirčius dirbusios nuostolingai, antrąjį šių metų ketvirtį pelningai dirbo pastatų statybos ir variklinių transporto priemonių prekybos ir remonto įmonės. Daugiausia nuostolių patyrė elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo ir rafinuotų naftos produktų gamybos įmonės.

Vidutinis įmonių pelningumas sudarė 3,5 procento (2009 m. II ketv. – 1,4, 2010 m. I ketv. – 2,1 proc.). Pelningiausios buvo žalios naftos ir gamtinių dujų gavybos (43,1 proc.) ir vaistų gamybos (32,5 proc.) įmonės.

Nuostolingiausios buvo stacionarinės globos ir slaugos (–89 proc.) ir vandens transporto (–32,4 proc.) įmonės.

Pelningai dirbusių įmonių dalis 2010 m. pirmąjį ketvirtį siekė 58,3 procento ir buvo didesnė nei praėjusių metų antrąjį (50,2 proc.) ir šių metų pirmąjį (45 proc.) ketvirtį.

Per pirmąjį šių metų pusmetį šalies įmonės gavo 73 mlrd. litų pajamų, o jų ikimokestinis pelnas siekė 2,1 mlrd. litų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, pajamos padidėjo 0,8 procento, o pelnas – 5,2 karto.

[zajcik]

Per metus įmonių pelningumas išaugo 2,5 karto
http://www.delfi.lt/news/economy/bus....d?id=36618747

Bankai turės kam paskolas dalinti

[Raptor]

Dar siek tiek geru naujienu
Per savaitę dar šiek tiek sumažėjo registruotų bedarbių

http://www.delfi.lt/news/economy/bus....d?id=36626611

Lietuvos darbo biržos duomenimis, rugsėjo 13 d. šalyje buvo registruota 316,2 tūkst. bedarbių - tai sudaro 14,62 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų arba 0,12 procentinio punkto mažiau negu prieš savaitę.

„Darbo rinkoje pastebime tendenciją - trečia savaitė paeiliui išlieka gana aukšti įdarbinimo ir laisvų darbo vietų registravimo rodikliai,“ – sako Lietuvos darbo biržos direktorius Mindaugas Petras Balašaitis.

Per savaitę, rugsėjo 10–16 dienomis, darbo biržoms tarpininkaujant padėta įsidarbinti 4,6 tūkst. asmenų. Darbdaviai per savaitę registravo beveik 3 tūkst. darbo pasiūlymų.

Į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiųsta 1,7 tūkst. asmenų. Jie atlieka viešuosius darbus, įdarbinti subsidijuojant ar įsigijo verslo liudijimus.

Teritorinės darbo biržos rugsėjo 10–16 dienomis bedarbio statusą suteikė 5,7 tūkst. asmenų. Daugiausia registruota nedirbusių nuo pusės iki dvejų metų laikotarpį - 71,5 proc., atleisti iš darbo per paskutiniuosius šešis mėnesius sudaro 10,3 proc. visų registruotų asmenų.

[Wycka]

Per metus įmonių pelningumas išaugo 2,5 karto
http://www.delfi.lt/news/economy/bus....d?id=36618747

Per pirmąjį šių metų pusmetį šalies įmonės gavo 73 mlrd. litų pajamų, o jų ikimokestinis pelnas siekė 2,1 mlrd. litų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, pajamos padidėjo 0,8 procento, o pelnas – 5,2 karto.

Ar tai reiškia, kad įmonės uždirbtas lėšas delsia reinvestuoti į veiklos plėtrą?

[senasnamas]

Tai reiškia, kad pelnas daugiausia pasiektas dėl sąnaudų mažinimo - darbuotojų skaičius, atlyginimai, pigesnės žaliavos ir t. t. Tačiau sąnaudų mažinimas nėra begalinis procesas, reikia, kad labiau atsigautų paklausa ir augtų pajamos. Vakarų šalyse irgi panašios tendencijos - pajamos vos vos padidėjusios arba net ir sumažėjusios, o pelnai neblogai išaugę. Pažiūrėsim, kaip pelnai atrodys, kai jau nebus iš ko mažinti sąnaudas, o pajamos išliks panašiam lygyje.

[Wycka]

Siuvėjai jau atkuto

Aprangos gamintojai vos spėja suktis. Užsakymais užverstų siuvėjų pelnas ir eksportas pastaruoju metu augo labiausiai iš visų pramonės sektorių.
Anksčiau beveik nurašyta tekstilės pramonė šįmet demonstruoja raumenis. 123,3 karto – tiek balandžio ir gegužės mėnesiais padidėjo drabužių siuvėjų pelnas, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.
Liepą tekstilės gaminių eksportas augo 22 proc., palyginti su birželio mėnesiu. Tokiam šuoliui negalėjo prilygti nei plastiko (13 proc.), nei pieno (20 proc.) gaminių pardavimas užsienyje.
Visų šalies įmonių pelnas šių metų antrąjį ketvirtį ūgtelėjo 2,5 karto, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
„Antrąjį 2009-ųjų ketvirtį mūsų pramonė buvo giliausioje duobėje. O šiais metais bendrovės užverstos užsakymais”, – aiškino siuvimo įmonės „Omniteksas” generalinė direktorė Audronė Pocienė. Bendrovės pajamos antrąjį ketvirtį išaugo 80 proc.
110 proc. užsakymų padaugėjo ir inovatyvią aprangą kuriančioje įmonėje „Garlita”. „Atsirado naujų užsakovų ne tik Europoje, bet ir Rytuose, Afrikoje”, – sakė bendrovės vadovas Juozas Martikaitis.

[Wycka]

Lenkijos rinka lietuviams — lyg medus

Lenkijos ūkio, skirtingai nei Lietuvos, pasaulinė ekonomikos krizė beveik nepalietė — šalis tapo statybų aikštele ir tarptautinių investicijų traukos centru. Lietuvos verslas, stokojantis užsakymų savo krašte, vis smalsiau žvalgosi į kaimynų kiemą, tačiau kol kas turi pasikliauti savo jėgomis. Komercijos atašė Lenkijoje šiemet buvo atsisakyta, o „Eksportuojanti Lietuva“ konsultacines paslaugas Lenkija besidominčiam verslui žada tik baigiantis metams.
„Lenkijos rinka nepaprastai įdomi ir didelė. Net pavydu žiūrėti, kaip gerai lenkai susitvarkė su pasaulinės ekonominės krizės padariniais. Ši valstybė palengva tampa europietiškąja Kinija, tarptautinių kompanijų traukos centru. Akivaizdžiai matyti, kad Lenkijos ekonomikos struktūra yra sveika, šalyje padėti tvirti ateities augimo pagrindai“, - ūkio padėtį gretimoje valstybėje LŽ apibūdino VšĮ „Eksportuojanti Lietuva“ generalinis direktorius Paulius Lukauskas.
Pastarųjų „krizinių“ metų Lenkijos ekonominiai rodikliai kaip diena ir naktis skiriasi nuo kitų Europos Sąjungos šalių ir tebeverčia raudonuoti net Bendrijos senbuves. 2009-aisiais, kai ekonomikos nuosmukis buvo pačiame dugne, Lenkija vienintelė iš ES narių išvengė recesijos - jos ekonomika šoktelėjo 1,7 procento. Šiemet kaimynės ūkis auga dar sparčiau ir viršija drąsiausius lūkesčius. 2010-ųjų antrąjį ketvirtį Lenkijos bendrasis vidaus produktas (BVP), palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 3,5 procento. Prognozuojama, kad per visus šiuos metus jis turėtų pakilti ne mažiau nei 3 procentais.
Greta Lietuvos esanti didžiulė, auganti ir, kaip mūsų verslininkai sako, ne visai „prisotinta“ rinka tampa vis patrauklesnė lietuvių įmonėms, kurioms savame krašte nėra lengva uždirbti dėl sumenkusio vartojimo, taip pat dėl sunkmečio nulemto stambesnių viešųjų ar privačių projektų stokos.
Tuo metu Lenkijoje ekonominis gyvenimas šiandien virte verda. Čia įgyvendinami didžiuliai statybos ir kelių tiesimo projektai, kurie prastais keliais garsėjančią šalį leis paversti patogiu transporto koridoriumi tarp Vakarų ir Rytų Europos. Didelė paskata imtis kelių ir infrastruktūroms statybų - 2012 metais Lenkijoje ir Ukrainoje vyksiantis Europos futbolo čempionatas. Šiam renginiui kaimynai negaili nei dėmesio, nei lėšų.
Galima sakyti, kad dabartinė Lenkija - kelių, stadionų, geležinkelių ir viešbučių statybos aikštelė. Šio sektoriaus darbų ir paslaugų apimtis skaičiuojama dešimtimis milijardų zlotų. Vien 2009-aisiais čia sukosi apie 24 mlrd. zlotų, ne mažiau ir šiemet. Peno statybų verslui duoda net potvyniai, šiemet nusiaubę Lenkiją ir sugadinę nemažai infrastruktūros objektų.

Yra daugiau.

[Gytaz]

Užsienio spauda: „Baltijos tigrai“ grįžta

Baltijos šalys atsigauna po recesijos, susijusios su ekonomine krize, teigia laikraščio „The International Business Times“ apklausti analitikai, praneša DELFI.lv. Laikraštis pažymi, kad 2009 m. Latvijos BVP sumažėjo 18 proc., Lietuvos – 14,8 proc., o Estijos – 13,9 proc. Tačiau dabar blogiausia liko praeityje, mano ekspertai. (...)

delfi.lt

International Business Times

[Raptor]

Lietuvos pramonė rugpjūtį viršijo prognozes
http://vz.lt/2/straipsnis/2010/09/21...sijo_prognozes

Lietuvos pramonė rugpjūtį vėl džiugino augimu - užfiksuotas tiek metinis, tiek ir mėnesinis pramonės augimas. Kaip ir tikėtasi, rezultatas buvo geresnis nei liepą, o metinis pramonės šuolis viršijo analitikų prognozes

[Čikupakas]

A.Sekmokas: brangesnės dujos Lietuvai lemia 5-10 proc. didesnes elektros kainas ir 20 proc. brangesnę šilumą

Lietuvai už tūkstantį kubinių metrų dujų mokant apie 100 dolerių (256 Lt) daugiau nei Vokietijai, už elektrą mokame apie 5-10 proc. brangiau, mat dalis elektros energijos šiuo metu gaminama naudojant dujas. Dujų kainos skirtumai prie sienos taip pat lemia ir 20 proc. brangesnes šilumos kainas didžiuosiuose miestuose. Tokią informaciją antradienį pateikė energetikos ministras Arvydas Seklokas, dalyvavęs socialdemokratų frakcijos posėdyje.

Kalbėdamas apie dujų kainą, ministras sakė besiremiąs Rusijos ambasadoriaus Vladimiro Čchikvadzės interviu, kuriame jis teigė, kad dujas tiekti pigiau Lietuvai neapsimoka dėl mažų prekybos apimčių.

„Tai atsiliepia visai mūsų ekonomikai. Kaip žinote, kai kurios įmonės kaip „Achema“, sunkiai begali konkuruoti rinkoje, kai yra tokia energetikos išteklių kaina. Antras dalykas, tokios dujų kainos mūsų energetikai lemia elektros brangimą. Esant tokioms dujų kainoms, turime apie 5-10 proc. elektros brangimą, nes mes dalį elektros dėl elektros sistemos stabilumo turime gaminti gamtinių dujų pagrindu Elektrėnuose ir kogeneracinėse elektrinėse. Tai taip pat lemia šilumos brangimą didžiuosiuos miestuose iki 20 proc.“, - frakcijos posėdyje teigė A. Sekmokas.
REKLAMA

Anksčiau ministras sakė, kad, jo duomenimis, tūkstantis kubinių metrų dujų prie Lietuvos sienos kainuoja apie 320 JAV dolerių (820 Lt), o prie Vokietijos – apie 220 JAV dolerių (560 Lt).

delfi.lt

[Gytaz]

Mažmenininkai gerino rezultatus ir viršijo lūkesčius

Mažmeninės prekybos įmonės rugpjūtį fiksavo antrą iš eilės mėnesinį augimą bei toliau mažino metinį nuosmukį. Mėnesinis pokytis buvo didesnis nei liepą, o metinis viršijo prognozes.

Mažmenininkų apyvartos rugpjūtį per mėnesį augo 4,5%, arba 2 procentiniais punktais daugiau nei liepą, paskelbė Statistikos departamentas. Savo ruožtu metinis nuosmukis sumažėjo nuo 6,3% iki 2,1%.

"Danske Bank" (DB) prognozavo, jog metinis mažmeninės prekybos nuosmukis Lietuvoje rugpjūtį sudarys 5,9%, bei tuo pačiu pripažino, kad prekybos atsigavimo mastas gali būti nepakankamai įvertintas.

Metinis mažmeninės prekybos nuosmukis tęsiasi jau 23 mėnesį - nuo 2008 m. spalio.

Šių metų sausį – rugpjūtį, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, mažmenininkų apyvartos smuko 8,3%.

Anot DB, jau rugsėjį gali būti fiksuojamas teigiamas metinis pokytis, tačiau tai daugiausia lems žema palyginamoji bazė pernai.

Anot banko analitikų, atsigavimas mažmeninėje prekyboje stiprėja, tai iliustruoja ir gerėjančios vartotojų nuotaikos.

"Verslo žinios" rugsėjį rašė, kad prekybininkai teigia, jog sunkmečiu itin smukusi drabužių prekyba šį rudenį jau turėtų stabilizuotis. Tačiau tai esą nereiškia, kad vartojimas Lietuvoje atsigauna – didelę dalį rezultatų lemia bendrovių priimti sprendimai.

Be to, apklausos rodo, kad vartotojų nuotaikos šalyje toliau gerėja. Tačiau pesimistiškai nusiteikusiųjų vis dar daugiau nei tikinčiųjų šviesia ateitimi, o rudeniop, atšalus orams, jų gali vėl padaugėti.

Labiausiai kenčia maisto pardavimai

Per mėnesį mažmeninės prekybos, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą, įmonių apyvarta padidėjo 3,1% palyginamosiomis kainomis. Įmonių, prekiaujančių maisto prekėmis, apyvarta sumažėjo 1,9%, o prekiaujančių ne maisto prekėmis – padidėjo 8,4%.

Automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių apyvarta 2010 m. rugpjūtį, palyginti su liepa, padidėjo 4,2%. Automobilių ir motociklų prekybos bei remonto įmonių apyvarta 2010 m. rugpjūtį, palyginti su liepa, padidėjo 9,8%.

Per metus mažmeninės prekybos, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą, įmonių apyvarta sumažėjo 6,4%. Įmonių, prekiaujančių maisto prekėmis, apyvarta sumažėjo 8,5%, o ne maisto prekėmis – 2,7% palyginamosiomis kainomis.

Automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sumažėjo 9,4%palyginamosiomis kainomis. Automobilių ir motociklų prekybos bei remonto įmonių apyvarta per metus padidėjo 17,3%.

http://vz.lt/2/straipsnis/2010/09/28...sijo_lukescius

[John]

Gal ne taip viskas ir blogai su ta krize Lietuvoje buvo...

Ireland: Busted
http://www.guardian.co.uk/commentisf...nomy-editorial

Yesterday's bailout will include Anglo Irish, the property developer's favourite bank, as well as Allied Irish and Irish Nationwide – and it is set to raise the budget deficit from around 12% of national income to an astounding 32%.

Its only road back to competitiveness is to cut workers' living standards. Which means that, whatever Mr Lenihan claims, the Irish economy has further to fall.

32% deficitas... Panašu, kad nekokia situacija ten pas juos.

[Raptor]

Ziauru garantuoju kad emigracija ten bus didesnio lygio negu Lietuvoi

Teks pradet mokytis Vokieciu kalba, ir keliaut tenai padirbet

[John]

O kaip ten pas jus Airijoje? Ar dar tiekiama elektra? Gal jau laikas pradėti galvoti apie maisto siuntas?

[Raptor]

Na, kol kas dar ne bent jau man. Ka tik sita perskaites pradejau drebeti kad mum (studentam) stipendiju tik neapkarpytu, o tada tai butu ziauru...

[John]

Nieko tokio, tuoj vokiečiai eilinį kartą išgelbės brolišką ES tautą.

[Tomas]

Ziauru garantuoju kad emigracija ten bus didesnio lygio negu Lietuvoi

Teks pradet mokytis Vokieciu kalba, ir keliaut tenai padirbet

Už 400€ per mėnesį? O gal 1€ per valandą?

[Raptor]

Už 400€ per mėnesį? O gal 1€ per valandą?

Jeigu sudeti visa suma ir po to padalint, tai gautusi truputi maziau nei 400, kaip sake tureciau gaut greit €1,000 (si menesi) po to tiek pat sausio menesi ir dar tiek pat balandzio men., balandzio men. tai geriausia kad gauni tokia stipendija, ir mokslo metai baigiasi geguzes vidury, tai liks labai daug pinigu (kaip studentui) gerai vasarai praleist laika lietuvoi

Dar kolkas taip pat turiu darba savaitgaliais kaip padavejas ('part-time'), ir ten atlyginimas €7.27 uz valanda, tai dar puse bedos, bet jeigu darba prarasciau ir jeigu cia vyriausybe visiskai 'atkirptu' stipendijas, tai duodu koki 90% sansa kad vaziuociau i kokia Vokietija arba Norvegija ieskot geresnio gyvenimo

[Wycka]

Dar kolkas taip pat turiu darba savaitgaliais kaip padavejas ('part-time'), ir ten atlyginimas €7.27 uz valanda, tai dar puse bedos.

Atsiprašau už off-topic, bet čia 7,27€/h arba 25,1Lt/h 'į rankas' + arbatpinigiai + maitinimas tik už padavėjo darbą?
Jeigu taip, tai nenuostabu, kad jauni žmonės stengiasi bent trumpam išlėkti pagyventi ir padirbėti Vakarų Europoje.

[Raptor]

Na, taip ir yra, tik arbatpinigiu labai retai gaunam (nes kur as dirbu tai dazniausiai vyksta konferencijos bei vestuves tai uz viska yra apmoketa is anksto)

Tik nepamirskit kad Airijoj kainos nera lygiai tokios pacios kaip Lietuvoj pvz. man menesinis traukinio bilietas kainuoja €100 (cia su studentine nuolaida) po to telefono kreditam isleidziu po €20 i menesi po to jeigu uzsinoretume i koki bara savaitgali nueit tai irgi uz viena stikliuka arba puse litro ('pint') alaus paklosi apie €4-5, taigi cia nera taip pigu dabar pradejau institute mokytis, tai uniforma kainuos €130 (del darbo patirties), po to reikes apie penkias knygas nusipirkt, kiekviena po €40-50, taigi cia nera irgi taip jau lengva, nes pavyzdziui dabar kaip dirbu tai neiseina ne skatiko atidet, viskas issileidzia pagrinde bilietams ir knygom