Ekonomikos naujienos (archyvas)

[index]

Jei auga naftos, dujų ir kitų importuojamų išteklių kainos, tai taip pat reikškia, kad nėra realaus bvp, tos pačios algos mažėja, vidaus vartojimas, pelnai ir t.t.

Yra dvi infliacijos rūšys, skirstomos pagal savo prigimtį. Ta, kurią tu mini, ekonomikai yra blogai, o ta, kuri atsiranda dėl didėjančio pinigų kiekio - atvirkščiai, ekonomikai tik į sveikatą.

[Lettered]

Yra dvi infliacijos rūšys, skirstomos pagal savo prigimtį. Ta, kurią tu mini, ekonomikai yra blogai, o ta, kuri atsiranda dėl didėjančio pinigų kiekio - atvirkščiai, ekonomikai tik į sveikatą.

Tik gaila, kad jos beveik sutampa.

[index]

Tik gaila, kad jos beveik sutampa.

Ekonomikos kilimo metu - taip (Ir pagrinde dėl globalizacijos, nes dabar visas pasaulis svyruoja kartu). Bet ekonomikos stimuliavimas krizės metu sukels gerąją infliaciją, nes dėl visdar mažos žaliavų paklausos kitur, jų kainos vistiek kris (Jei šalis nedidelė ir nedaro įtakos pasaulinėms kainoms).

[Lettered]

Ekonomikos kilimo metu - taip (Ir pagrinde dėl globalizacijos, nes dabar visas pasaulis svyruoja kartu). Bet ekonomikos stimuliavimas krizės metu sukels gerąją infliaciją, nes dėl visdar mažos žaliavų paklausos kitur, jų kainos vistiek kris (Jei šalis nedidelė ir nedaro įtakos pasaulinėms kainoms).

Žodžiu negalime pasakyti bendrai, kas geriau inliafija ar defliacija, reikia žiūrėti konkrečiau. Beto, kodėl geriausia 1-2% infliacija? Nes tokia būna tik kai ekonomika lėtai auga, t.y. realus bvp ne daugiau kelių procentų. O kai auga pvz. realus bvp 10%, inliacija irgi bus virš 5% minimum.

[andyour]

Žodžiu negalime pasakyti bendrai, kas geriau inliafija ar defliacija, reikia žiūrėti konkrečiau. Beto, kodėl geriausia 1-2% infliacija? Nes tokia būna tik kai ekonomika lėtai auga, t.y. realus bvp ne daugiau kelių procentų. O kai auga pvz. realus bvp 10%, inliacija irgi bus virš 5% minimum.

JAV ekonomikos modelis kartais ne ant nuolatines infiliacijos pastatytas. Kazkieno, nepamenu dabar, teorija yra, kad nuolatine infiliacija nuolat skatina ekonomikos augima. Bet dabar teigiama, kad nepasiteisino sis modelis.

[index]

Žodžiu negalime pasakyti bendrai, kas geriau inliafija ar defliacija, reikia žiūrėti konkrečiau.

Iš esmės - taip. Svarbiausia, kas sukelia šiuos reiškinius. Jeigu defliacija reiškia, kad didėja mūsų darbo našumas tada ji gali būti gerai.

Beto, kodėl geriausia 1-2% infliacija? Nes tokia būna tik kai ekonomika lėtai auga, t.y. realus bvp ne daugiau kelių procentų. O kai auga pvz. realus bvp 10%, inliacija irgi bus virš 5% minimum.

Bet perdidelis augimas irgi dažnai nėra labai gerai, nes jis būna varomas skolintais pinigais, nekaupiami rezervai, kas reiškia, kad nuosmukis bus daug staigesnis.

[Lettered]

Bet perdidelis augimas irgi dažnai nėra labai gerai, nes jis būna varomas skolintais pinigais, nekaupiami rezervai, kas reiškia, kad nuosmukis bus daug staigesnis.

Nebūtinai, ar galime pasakyti tą apie Kiniją? Ar tą pačią Lenkiją? Kuri pernai nors ir minimaliai augo, kai visos kitos krito gerokai? Ar viskas tik dėl skolintų pinigų? Besivystančios šalys turi potencialą augti, ir tokios šalys kaip Lietuva turėtų augti daugiau nei kitos ES šalys, kitaip traukinys nuvažiuos.

[index]

Nebūtinai, ar galime pasakyti tą apie Kiniją?

Kinija jau visai atskira tema ir, manau, kad ji greitu metu gali apturėti nemažų problemų.

Ar tą pačią Lenkiją? Kuri pernai nors ir minimaliai augo, kai visos kitos krito gerokai? Ar viskas tik dėl skolintų pinigų? Besivystančios šalys turi potencialą augti, ir tokios šalys kaip Lietuva turėtų augti daugiau nei kitos ES šalys, kitaip traukinys nuvažiuos.

Iš esmės pritariu. Ir 5% infliacija mums ar kitoms besivystančioms šalims dar nieko baisaus. Baisu pasidaro kai infliacija viršija 10% (Šitą irgi nesenai apturėjom).

[Combat]

Ne į gerą ta defliacija, ne į gerą...

Tikrai, kad ne į gerą. . . Tuo labiau, kai Lietuva pati, praktiškai savo noru, susinaikino ekonominio kilimo pagrindus.

Kadangi defiliacija ateina rudeniop, spėju, kad 2011 metai bus dar troškesni, nei šie.

[Carnifex]

Defliaciją sukelia keli faktoriai:
* bendro pinigų kiekio sumažėjimas rinkoje (mažėjančios pajamos „į rankas“, neimamos paskolos, masiniai bankrotai);
* per didelis nereikalingos produkcijos kiekis rinkoje (nepagrįstai didelė produkcija);
* per didelis kiekis ilgalaikėse investicijose užšaldytų pinigų;
* visuomenės atsisakymas pirkti produktus nepagrįstai didelėmis kainomis.

Paprasčiau tariant, defliacija parodo, kad pinigų judėjimas rinkoje lėtėja. Problema tame, kad defliacija tiesiogiai sukelia tolimesnę defliaciją, nes išleisti pinigų, kurie su kiekviena diena įgauna didesnę perkamąją galią, nesinori, ir dar didesni kiekiai pinigų tampa nejudrūs.

Vienu žodžiu, kažkurioje vietoje stabdžiai suveikė per gerai.

[Silber418]

Nors vertinti ne vien ekonominiai rodikliai, tačiau tai yra svarus rodiklis apibrėžiant šalių konkurencingumą.
Šiais metais konkurencingiausios Pasaulio valstybės yra šios:

1. Šveicarija
2. Švedija
3. Singapūras
4. JAV
5. Voketija
6. Japonija
7. Suomija
8. Nyderlandai
9. Danija
10. Kanada

...

33 Estija

...

47 Lietuva

...

70 Latvija

'Geriausiai įvertintas Lietuvos gyventojų aukštojo išsilavinimo lygis (25 vieta pasaulyje), taip pat IT raštingumas (33).
Vieni didžiausių trūkumų šaliai siekiant konkurencingumo, Pasaulio ekonomikos forumo ekspertų nuomone, susiję su prasta makroekonomine aplinka (71) bei bloga institucijų veikla (60).'

Piln1 straipsnį galite perskaityti čia.

[Silber418]

Keista, kad niekas nesureagavo.

[Furbo]

Tai kad Lietuva 47 vietoj. Aš jau sureagavau

[Wycka]

47 Lietuva
'Geriausiai įvertintas Lietuvos gyventojų aukštojo išsilavinimo lygis (25 vieta pasaulyje), taip pat IT raštingumas (33)

Keista, kad niekas nesureagavo.

O ką? Aukštojo išsilavinimo lygio rodikliai skirti tik žiopliems statistams apgauti ir pasireklamuoti pasaulyje, siekiant pritraukti TUI. Vat jeigu imtų aukštojo išsilavinimo kokybės rodiklį, kažin ar gale neatsidurtume.

[Raptor]

TVF: pasaulio ekonomikos augimas lėtės
http://www.delfi.lt/news/economy/bus....d?id=36402645

2010 rugsėjo mėn. 11 d. 12:11
Pasaulinės ekonomikos augimas metų pabaigoje greičiausiai vėl sulėtės, įspėja Tarptautinis valiutos fondas (TVF).

Dėl to, anot TVF, kaltas silpnas finansų sektorius ir kai kurias nacionalines ekonomikas ištikusi pasitikėjimo krizė, praneša BBC.
Fondas ragina labiausiai išsivysčiusias šalis mažinti savo biudžetų deficitus, tam, kad problema būtų išspręsta.

TVF taip pat išdėstė potencialius rizikos faktorius, galinčius dar labiau pabloginti padėtį. Vienas jų – padėties JAV nekilnojamo turto rinkoje pablogėjimas.

Būtent čia prasidėjo pasaulinė ekonominė krizė, ir TVF įspėja, kad kreditų pasiūla gali imti sekti, jei bankų atsiimamų būstų skaičius šalyje toliau didės.

Fondas taip pat prognozuoja, jog gali kilti naujų problemų užsienių šalių paskolų rinkoje, panašių į pasitikėjimo krizę, dėl kurios Graikijai šiemet prireikė 100 mlrd. eurų paskolos.

Savo rekomendacijose TVF ragina vyriausybes subalansuoti ekonomikas, o kylančias rinkas, tarp jų – esančias Azijoje, skatina mažiau dėmesio skirti eksportui, o labiau skatinti vidinę paklausą.

Išsivysčiusioms šalims, priešingai, siūloma didinti eksportą ir tuo pačiu metu mažinti biudžeto deficitą.

[andyour]

O ką? Aukštojo išsilavinimo lygio rodikliai skirti tik žiopliems statistams apgauti ir pasireklamuoti pasaulyje, siekiant pritraukti TUI. Vat jeigu imtų aukštojo išsilavinimo kokybės rodiklį, kažin ar gale neatsidurtume.

Jeigu nori gilintis i kazka, neuzteks universiteto Konkurencingi vakarai nusigriebia visa grietinele, kuri ir veza juos.

[andyour]

B.Medvedevas mano, kad žaliavų ekonomika Rusijoje neturi ateities

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas mano, kad būtina kuo greičiau pakeisti Rusijos ekonomikos struktūrą, atsikratant tiesioginės priklausomybės nuo žaliavų.

„Reikia skubiai pakeisti ekonomikos struktūrą, kitaip nebus ateities“, - sakė D.Medvedevas penktadienį susitikime su politologais tarptautiniame politikos forume Jaroslavlyje.

„Baigėsi tvirtumo atsargos, susijusios su žaliaviniu augimu“, - mano prezidentas.

[zajcik]

B.Medvedevas mano, kad žaliavų ekonomika Rusijoje neturi ateities

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas mano, kad būtina kuo greičiau pakeisti Rusijos ekonomikos struktūrą, atsikratant tiesioginės priklausomybės nuo žaliavų.

„Reikia skubiai pakeisti ekonomikos struktūrą, kitaip nebus ateities“, - sakė D.Medvedevas penktadienį susitikime su politologais tarptautiniame politikos forume Jaroslavlyje.

„Baigėsi tvirtumo atsargos, susijusios su žaliaviniu augimu“, - mano prezidentas.

Ir kas pasikeitė? Lygiai prieš metus:

Prezidento interneto svetainėje skelbiamame p. Medvedevo straipsnyje šių dienų Rusija kritikuojama itin griežtai. Teigiama, kad per praėjusius 20 metų šaliai taip ir nepavyko išsilaisvinti nuo žeminančios priklausomybės nuo žaliavų

Savo straipsnį kaimyninės šalies prezidentas užbaigia žodžiais: „Sukursime naują Rusiją. Rusija, pirmyn!

Gal yra manančių, jog po metų kalba bus kitokia?

[Eimantas]

2010-09-13, 08:25
Pagalbos šauksmas iš Nemuno žemupio

Daugelyje vietų polderiai yra apleisti. Kanalų pakraščiai užaugo augalais, kurie nevalomi. Pievose, upių pakrantėse plečiasi krūmynai, įsigali šabakštynai.

Netgi Rusnės saloje, kuri visuomet buvo kultūringo tvarkymosi gamtoje pavyzdys, ištisi plotai virsta neįžengiamais brūzgynais. Tarybiniais laikais užliejamose pievose įrengti keliukai jau daug kur tapo nebeišvažiuojami. Nešienaujamų pievų plotai jau siekia šimtus hektarų.

Galima daryti išvadą, kad žuvininkystės reikalai Nemuno žemupyje yra visiškai subankrutavę. Vertingų žuvų, ypač plėšriųjų, ištekliai beveik sunyko. Nekontroliuojamas žuvų naikinimas Nemuno žemupyje ypač intensyviai vyksta pastaruosius du dešimtmečius.

http://www.jura24.lt/lt/naujienos/nu...o-298719/psl-1

Gal kas žinot, ar auginamos dar versliniu būdu antys ir žąsys? Juk pamaryje jų debesys galėtų būti, ir užverstos PC lentynos.

[Raptor]

Rugpjūtį į valstybės biudžetą surinkta vėl kiek daugiau nei planuota
http://www.delfi.lt/news/economy/bus....d?id=36503387

Finansų ministerijos duomenimis, per 2010 m. rugpjūčio mėn. į valstybės biudžetą surinkta 1 mlrd. 191,1 mln. litų, prognozuota – 1 mlrd. 76,2 mln. litų. Kartu su Europos Sąjungos ir kitų užsienio šalių paramos lėšomis per rugpjūčio mėn. į valstybės biudžetą buvo surinkta 1 mlrd. 402 mln. litų pajamų (ES paramos lėšų dalis – 210,9 mln. litų).

Rugpjūčio mėnesį daugiausia pajamų surinkta iš pridėtinės vertės mokesčio 634,6 mln. litų, buvo planuota surinkti 510 mln. litų. Per šį laikotarpį 361,6 mln. litų pajamų gauta iš akcizų (už visas akcizines prekes), planuota – 368,5 mln. litų.

Valstybės biudžeto pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio sudarė 69,7 mln. litų, buvo planuota – 68 mln. litų. Į nacionalinį biudžetą iš gyventojų pajamų mokesčio gauta 263,8 mln. litų, buvo planuota – 256,3 mln. litų.

Per 2010 m. aštuonis mėnesius į valstybės biudžetą surinkta 9 mlrd. 486,5 mln. litų, planuota – 8 mlrd. 751,7 mln. litų.

Kartu su Europos Sąjungos ir kitų užsienio šalių paramos lėšomis per sausio - rugpjūčio mėn. į valstybės biudžetą buvo surinkta 12 mlrd. 936,8 mln. litų pajamų (ES paramos lėšų dalis – 3 mlrd. 450,2 mln. litų).

Per 8 mėnesius daugiausia pajamų surinkta iš pridėtinės vertės mokesčio – 5 mlrd. 106,7 mln. litų, buvo planuota surinkti 4 mlrd. 140,3 mln. litų.

Per šį laikotarpį 1 mlrd. 966,4 mln. litų pajamų gauta iš akcizų (už visas akcizines prekes), planuota – 2 mlrd.146,9 mln. litų.

Pelno mokesčio per 8 mėnesius surinkta 321,9 mln. litų, buvo planuota – 314,2 mln. litų.

Nacionalinio biudžeto pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio sudarė 2 mlrd. 178,9 mln. litų, planuota – 2 mlrd. 78,9 mln. litų.

Patvirtintame 2010 metų valstybės biudžeto plane (be 7 mlrd. 892 mln. litų ES ir kitos paramos lėšų), numatyta gauti 13 mlrd. 378 mln. pajamų, o išlaidos sudarys 18 mlrd. 308 mln. litų. Ženkliausios valstybės biudžeto lėšos (be ES paramos) skiriamos švietimui, sveikatos apsaugai, socialinei apsaugai.