Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Ekonomikos naujienos (archyvas)

Collapse
This topic is closed.
X
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė Sula Rodyti pranešimą
    Ar ne laikas bėgius pervesti į švietimo temą?
    Tikrai taip
    Diskusijos apie mokytojų algas perkeltos į Švietimo Lietuvoje temą.

    Comment


      Po tvarkos sugriežtinimo – bedarbių skaičiaus mažėjimas

      http://www.delfi.lt/news/economy/bus....d?id=36090351

      Per rugpjūtį nedarbas buvo kruopelyte mažesnis nei liepą – oficialiai Lietuvos darbo biržoje (LDB) užsiregistravusių skaičius sumažėjo daugiau nei 10 tūkst. LDB mano, kad gerėjančią statistiką lėmė ir sugriežtinta tvarka, ir mažesnis naujai užsiregistravusių antplūdis.

      Rugpjūtį LDB buvo užsiregistravę 319,8 tūkst. bedarbių, liepą – 330,6 tūkst. Skaičiuojama, kad šiuo metu darbo Lietuvoje neturi 14,8 proc. darbingo amžiaus žmonių.

      „Mėnesio statistikos duomenys parodė, kad pasirinkome teisingą kelią, intensyvindami integravimą į darbo rinką ir griežtindami bedarbių aptarnavimo tvarką. Visi duomenys – laisvų vietų registravimo, tarpininkavimo įdarbinant, užimtumo galimybių didinimo – rodo pozityvias tendencijas,“ – sako LDB direktorius Mindaugas Petras Balašaitis.

      LDB duomenimis, rugpjūtį įregistruota 17,8 tūkst. bedarbių, tai yra 30,6 proc. mažiau negu liepą.

      DELFI primena, kad nuo liepos įsigaliojo sugriežtinta bedarbių registravimo tvarka, pavyzdžiui, triskart neatsiliepęs telefonu, kai skambina darbo biržos darbuotojas, bedarbis gali netekti savo statuso.

      Pagal naująją tvarką bedarbis pusei metų bus išbraukiamas iš sąrašų, jei atsisakomo siūlomo darbo, tačiau darbo birža darbą pagal specialybę siūlys tik pusę metų, vėliau siųs į bet kokį darbą.

      Taip pat bedarbiais neregistruojami turintys žemės, individualių įmonių savininkai, sustabdę įmonės veiklą.

      Iki šiol už tam tikrų pareigų nevykdymą bedarbiams buvo galima trims mėnesiams sustabdyti jų statuso galiojimą. Nuo šiol statuso sustabdymą pakeis išbraukimas iš sąrašų pusei metų.

      Kai bedarbis bus išbrauktas iš LDB sąrašų, nei jis, nei jo šeima negalės gauti socialinių pašalpų ir turi mokėti 72 Lt privalomąjį sveikatos draudimo mokestį.

      LDB anksčiau buvo suskaičiavusi, kad maždaug 100 tūkst. iš oficialiai registruotų daugiau nei 300 tūkst. bedarbių yra netikri.

      Comment


        O jei nustotumėm skaičiuoti ir registruoti bedarbius, tai būtų galima išdidžiai pareikšti, kad bedarbystė pas mus nulis procentų.

        Comment


          Jo, su tokiu ju 'taupymu' manau kad nedarbas mazeja letesniu tempu nei nurodyta, tiesiog labai daug kas emimgraves ir tiek...

          Comment


            Sistema priklausomai nuo situacijos teisinga ir neteisinga.
            Yra žmonių kurie neatsisako bedarbių statuso dėl pašalpų ir mokesčių.
            Yra žmonių, kuriems darbo birža pasiūlo darbą pusę etato (minimumas) už 50km nuo gyvenamosios vietos (Švenčionyse 3 vaikų tėvui pasiūlė padirbėti Ignalinoje už pusę minimumo).
            "Ūkininkus" birža verčia apsispręsti arba ūkininkauji arba tu bedarbis - teisingas požiūris.
            "Jeigu žemės ūkyje dirba 80 proc. žmonių - šalyje badas, o kur žemę dirba iki 5 proc. gyventojų - maisto produktų perteklius"

            Comment


              Vis garsiau prabylama apie naują pasaulinę maisto krizę

              Rusijoje pagrindinių maisto produktų kainos jau rugpjūčio mėnesį padidėjo mažiausiai 30 proc., tačiau baiminamasi, kad kainos ir toliau gali augti.

              Rusijos įstatymuose numatyta galimybė reguliuoti įvairių maisto produktų kainas, jei jos per 30 dienų padidėja trečdaliu. Prekybos ir ekonomikos plėtros ministerijos atstovų teigimu, pavyzdžiui, grikių, kurie itin populiarūs tarp rusų, kainos daugiau nei pusėje Rusijos regionų jau padidėjo nuo 30 iki 84 proc. Prognozuojama, kad artimiausiais mėnesiais jų kaina ir toliau didės kartu su ryžių, kiaušinių ir pieno kainomis.

              Žinoma, kad tokia kainų dinamika labiausiai paveikia skurdžiausiai gyvenančius rusus. Ne vienas iš jų prisipažįsta jau dabar su nerimu laukiantys žiemos ir kaupiantys svarbiausių produktų – miltų, kruopų, cukraus – atsargas.

              Valdžia: kainas „išpūtė“ spekuliantai

              Tuo tarpu oficialiosios valdžios atstovai kiekvienai progai pasitaikius stengiasi pabrėžti, kad maisto trūkumas Rusijai negresia ir piliečiai neturėtų nerimauti. Štai Maskvos meras Jurijus Lužkovas neseniai pareiškė, kad miestiečiams nereikia sukti galvos ir kaupti atsargų, nes jie tikrai bus aprūpinti grūdais, ryžiais ar grikiais.

              Maisto produktų, ypač grūdų kainų kilimas gali paskatinti socialinius neramumus ir net tapti grėsme politiniam šalių stabilumui.Dėl kainų kilimo daugelis rusų neabejotinai kaltina sausrą ir žemės ūkiui itin nedėkingas vasaros oro sąlygas, tačiau politikai savo ruožtu pabrėžia, kad prie kainų augimo prisideda ir kaupiamos atsargos, o tai kai kuriuos pardavėjus skatina dirbtinai sukelti kainas ir taip pasipelnyti. „Žmonės, kurie visą savo gyvenimą nevalgė grikių, staiga puolė į parduotuves pirkiti 10 kg dydžio grikių pakuotes“, – vienam Rusijos dienraščiui sakė Rusijos federalinės antimonopolinės tarnybos vadovas.

              Tuo tarpu ekonomistai svarsto, kad abu šie veiksniai turėjo įtakos svarbiausių maisto prekių kainų kilimui. Sausros padaryti nuostoliai, jų skaičiavimu, prie kainų padidėjimo prisidėjo maždaug 60 proc., tuo tarpu masinis produktų pirkimas ir sandėliavimas jas kilstelėjo likusiais 40 proc.

              Akivaizdu, kad jei kainos būtų pradėtos reguliuoti, pirmiausia nukentėtų spekuliantai, tačiau Rusijos valdžia kol kas tokio reguliavimo, regis, imtis neketina. Pasak jų, tai suaktyvintų juodąją maisto produktų rinką ir taip pat priverstų kilstelėti jų kainas regionuose, kuriuose dėl objektyvių priežasčių jos dar nėra padidėjusios.

              Valdžios atstovai teigia, jog maisto produktų yra pakankamai, kad pasiūla tikrai atitinka paklausą, o anksčiau įvestas grūdų eksporto apribojimas turėtų padėti išlaikyti stabilią padėtį. Tačiau kai kurių regionų atstovai jau užsiminė apie galimybę reikalui esant grūdus ar pieną importuoti iš Kinijos.

              Maisto kainų kilimas – grėsmė socialiniam ir politiniam stabilumui


              Rusija toli gražu ne vienintelė šalis, kuri šiais metais nukentėjo nuo įvairių gamtos stichijų, todėl susiduria su rimtomis problemomis bei maisto produktų stoka. Potvynių nusiaubtame Pakistane situacija dar kritiškesnė, ten skelbiama humanitarinė katasrofa, nes potvyniai pasiglemžė 1 600 žmonių gyvybes, 16 mln. žmonių paliko be pastogės ir maisto.

              JT Maisto ir žemės ūkio organizacija jau ne kartą skelbė, kad grūdų kainos pasaulinėse rinkose šią vasarą padidėjo 50 proc. Didėjančios grūdų kainos ir sumažėjusios kai kurių šalių galimybės juos įpirkti taip pat gana smarkiai padidino ir kitų grūdinių kultūrų paklausą, o tai savo ruožtu kilstelėjo ir jų kainas. JT ekspertai taip pat pažymi, kad prie tokio kainų kilimo prisidėjo ir Rusijos grūdų eksporto apribojimas.

              Situacija pasaulinėje maisto rinkoje jau keleri metai yra itin sudėtinga. Ir nors mokslininkai šiais metais dar neprognozuoja tokio dramatiško maisto kainų kilimo, koks pasaulyje užfiksuotas 2007–2008 m., kai maisto kainos šoktelėjo daugiau nei 100 proc., o kai kuriose šalyse dėl to kilo patys tikriausi socialiniai neramumai, džiūgauti jie taip pat nelinkę. Esą problemas reikia spręsti jau dabar, nes delsiant gali būti tiesiog per vėlu. Juk maisto produktų, ypač grūdų kainų kilimas gali paskatinti socialinius neramumus ir net tapti grėsme politiniam šalių stabilumui.

              Todėl rugsėjo pabaigoje JT maisto ir žemės ūkio organizacija Romoje surengs viršūnių susitikimą ir ieškos išeičių iš susidariusios padėties. Svarbiausias šio susitikimo tikslas, kaip skelbiama, ne trumpalaikių veiksmų planas, bet ilgalaikė strategija, padėsianti ne tik kovoti su maisto produktų kainų kilimu, bet ir leisianti globaliau pažvelgti į pačią pasaulinio bado problemą, nuo kurios nuolat kenčia daugiau nei 1 mlrd. pasaulio gyventojų.
              "Jeśli kto władzę cierpi, nie mów, że jej słucha;
              Bóg czasem daje władzę w ręce złego ducha."

              Adam Mickiewicz

              Comment


                /\ Rusijoje sukama vis ta pati sena plokštelė: „visi kiti kalti, tik ne mes“, t.y. šįkart kalti spekuliantai, sausra ir gaisrai (kurie neapėmė net 1/3 šalies), bandyta kaltinti amerikiečius, neva šie panaudojo klimatinį ginklą ir t.t.. Grūdų bet kada gali nusipirkti užsienyje (pvz Lotynų Amerika, JAV, ES, Kazachstanas, Ukraina), tik reikia turėti už ką pirkti, todėl III-ojo pasaulio valstybes dažnai ištinka badas. Rusija visada gali parduoti naftą, dujas, metalus, medieną. Tokioje valstybėje, jeigu ji yra efektyviai administruojama, tiesiog negali kilti badas ar maisto krizė. Beje, padidėjęs Rusijos maisto importas būtų gera proga ir Baltijos šalims užsidirbti.
                I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                Comment


                  Nieko tokio, bus suteikta dar daugiau pagalbos Afrikai, ten gims dar keli milijardai badaujančių vaikų, kuriems reiks dar daugiau maisto (ir šautuvų) ir maisto kainos šoktels dar kelis šimtus procentų.

                  Comment


                    „Gazprom“ iš dujų monopolijos virto energetikos koncernu

                    „Gazprom“ iš dujų monopolijos virsta energetikos koncernu. Laikraštis „Vedomosti“ rašo, kad dujų pardavimas pirmąjį ketvirtį sudarė vos 64 proc. jo pajamų, nors dar pirmąjį 2009 m. ketvirtį pajamos už dujų pardavimą sudarė 73 proc. koncerno pajamų.

                    Nepaisant to, kad pajamos, gautos už kuro pardavimą Europoje, nusmuko 22 proc., koncerno pelnas išaugo triskart – nuo 110,2 iki 336,85 mlrd. rublių. Grynasis pelnas išaugo 14 proc. – iki 956,8 mlrd. rublių.

                    Šiuo metu „Gazprom“ uždirba ne tik iš dujų, bet ir iš naftos produktų, šiluminės ir elektros energijos, žaliavinės naftos pardavimo bei dujų transportavimo.

                    2005 m. monopolijos valdybos pirmininkas Aleksejus Mileris pareiškė, kad ketina paversti „Gazprom“ pasauline energetikos bendrove, tačiau tuometis Rusijos ekonominės plėtros ministerijos vadovas Germanas Grefas pareiškė, kad ši idėja yra nevykusi.

                    „Gazprom“ yra didžiausia Rusijos kompanija ir didžiausia dujų eksportuotoja pasaulyje.
                    "Jeśli kto władzę cierpi, nie mów, że jej słucha;
                    Bóg czasem daje władzę w ręce złego ducha."

                    Adam Mickiewicz

                    Comment



                      Danske Bank analitikai atnaujino Lenkijos makroekonomines prognozes. Pasak jų, mūsų kaimynų ekonomika šiemet augs 3,1%, o kitais metais 4,6%.

                      Mano komentaras. Lenkija yra mūsų kaimynė, todėl jos ekonomikos kilimas turėtų įtakoti ir mūsų ekonominį kilimą. Aš pats prognozuočiau, kad 2010m. metinis Lietuvos ekonominis kilimas bus 1,6-2,2%
                      I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                      Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                      Comment


                        Vokietijoje planuojama pratęsti branduolinių reaktorių eksploatavimą

                        Vokietija vidutiniškai 12 metų pratęs savo 17 branduolinių reaktorių eksploatavimo laikotarpį. Tai aplinkos apsaugos ministras Norbertas Roettgenas paskelbė pirmadienį po derybų maratono dėl šio opaus klausimo.

                        Šis sprendimas buvo priimtas po 12 valandų trukusių aukšto rango politikų derybų dėl šio daug aistrų žadinančio klausimo. Nuo jo taip pat labai priklausys energetikos politika labiausiai ekonomiškai išsivysčiusioje Europos šalyje.

                        Senesnių atominių jėgainių darbas buvo pratęstas aštuoneriais, o naujesnių - 14 metų, sakė N.Roettgenas, pridūręs, kad Vokietija kasmet skirs 3 mlrd. eurų (10,4 mlrd. litų) atsinaujinančių šaltinių energetikai vystyti.

                        Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pirmtakas Gerhardas Schroederis buvo nusprendęs, jog šios atominės jėgainės bus uždarytos maždaug 2020 metais.

                        A. Merkel nori atidėti uždarymą pagal savo naująją šalies "energetikos koncepciją", kurią planuojama pateikti svarstyti vyriausybei rugsėjo 28 dieną.



                        Kovoje dėl dujų reikia A.Merkel užtarimo

                        Lietuvos vadovai skelbia su šį pirmadienį Vilniuje viešėsiančia Vokietijos Kanclere Angela Merkel sieksią aptarti energetikos klausimus. Vienas pagrindinių - ES III energetikos pakete numatytas energetikos sektoriaus tiekėjų, pardavėjų, skirstomųjų tinklų valdytojų verslo atskyrimo nuostatų įgyvendinimas, rašo „Verslo žinios“.

                        Gegužę Vyriausybės patvirtintoje naujoje Gamtinių dujų įstatymo koncepcijoje planuojama taikyti ES III energetikos paketo reikalavimus ir iš AB "Lietuvos dujos" turto atskirti magistralinių dujotakių tinklą.

                        Energetikos ministro Arvydo Sekmoko teigimu, esą reformos tikslas dujų verslą suskaidyti į atskiras tiekimo ir dujų tinklų valdymo dalis. Vertikaliai integruotos bendrovės AB "Lietuvos dujos" pertvarką numatoma baigti 2012-aisiais.

                        Vyriausybė žada nepažeisti dvišalių Lietuvos investicijų apsaugos sutarčių su Vokietija ir Rusija. Tuo tarpu du didžiausi AB "Lietuvos dujos" akcininkai - Vokietijos "E.On Ruhrgas" (38,9 proc.) ir Rusijos "Gazprom" (37,1 proc.) - paskelbė Lietuvos valdžios iniciatyvas kritikuojančius pareiškimus.

                        Dujų sektoriaus reformos autoriams priekaištauta dėl mėginimo "sumažinti dalyvavimo versle teisę ir investicijų į AB "Lietuvos dujos" vertę".
                        Paskutinis taisė Edvard; 2010.09.06, 10:19.
                        "Jeśli kto władzę cierpi, nie mów, że jej słucha;
                        Bóg czasem daje władzę w ręce złego ducha."

                        Adam Mickiewicz

                        Comment


                          Škotų futbolo sirgaliai nudžiugino verslininkus
                          http://www.delfi.lt/news/economy/bus....d?id=36235811

                          Apie 3 tūkst. škotų futbolo aistruolių antplūdis Kaune leido pasipelnyti viešbučiams, restoranams ir kitiems verslininkams. Kauno verslininkai skaičiuoja, kad škotai išleido pusketvirto milijono litų, rašo „Lietuvos rytas“.

                          Didžiausiame Kauno viešbutyje „Park Inn Kaunas“, galinčiame vienu metu priimti 350 svečių, savaitgaliais šiaip jau būna tuštoka, o šįkart nebuvo laisvų vietų, o 80 proc. vietų užėmė škotai. Jie padvigubino ir baro apyvartą, iš viso viešbučio kasoje škotai paliko apie 40 tūkst. litų.

                          Laisvės alėjoje esančiame restorane „Miesto sodas“, dėka užsieniečių, baro apyvarta padidėjo 3–4 kartus, o bendroji restorano apyvarta – maždaug 2 kartus. Kaip jau įprasta, škotai daugiau gėrė nei valgė - lietuviškas alus liejosi laisvai. Restorano skaičiavimu, škotai paliko mažiausiai 15 tūkst. litų.

                          Viešbutyje „Amberton Cozy Hotel“ apie škotų antplūdį buvo žinoma iš anksto, mat jį pasirinko į rungtynių teisėjai ir kiti profesionalūs dalyviai. Rezervacijos buvo padarytos prieš pusmetį. Numatomas atvykėlių antplūdis paskatino pakelti kainas 50 proc.

                          Kainas gerokai smarkiau pakėlė viešbutis „Kaunas”. Paprastai tokiu metu apie 250 litų atsieinančio vienviečio kambario kaina perkopė 700 litų. Dvivietis nuo 310 litų pabrango iki 1174. Viešbučio bendroji apyvarta padidėjo maždaug 5 kartus.

                          Užsieniečiai nudžiugino ir taksi bendroves, užsakymų padaugėjo 50 proc.

                          Į Kauną sirgaliai daugiausiai skrido airių bendrovė „Ryanair“, kurios orlaiviai buvo beveik 100 proc. užpildyti.

                          Naudos, nors ir gerokai mažesnės, gavo ir Vilnius - viešbučiai, barai ir skrydžių bendrovė „Star1 Airlines“, rugsėjo 5-ąją iš Vilniaus oro uosto į Edinburgą išskraidinusi 130 keleivių. Rugsėjo 1–3 dienomis Vilniuje leidosi pilni ar artipilniai lėktuvai ir iš Londono bei Dublino

                          Comment


                            Nulinę infliaciją keičia defliacija
                            http://vz.lt/2/straipsnis/2010/09/08...cia_defliacija

                            2010.09.08 11:15
                            Rugpjūtį, palyginti su liepą, Lietuvoje užfiksuota 0,3% defliacija. Prieš tai buvusius du mėnesius fiksuota nulinė infliacija.

                            0,3% mėnesinė defliacija Lietuvoje buvo 2009 m. gruodį, o šiemet defliacija fiksuota tik vieną mėnesį – vasarį ji siekė 0,1%.

                            Vartojimo prekių kainos per rugpjūtį sumažėjo 0,4%, paslaugų kainos padidėjo 0,1%.

                            Rugpjūtį metinė infliacija sudarė 1,8 %, o vidutinė metinė infliacija - 1%, skaičiuoja statistikai. Prekės per metus pabrango 2,8%, paslaugos atpigo 1,1%.

                            Metinė infliacija liepos mėnesį buvo 1,9 %, o vidutinė metinė – 1%. O birželį, palyginti su geguže, Lietuvoje buvo užfiksuota 1% metinė bei 1,1% vidutinė metinė infliacija.

                            Comment


                              Ne į gerą ta defliacija, ne į gerą...
                              Post in English - fight censorship!

                              Comment


                                Aš, humanitaras, niekaip negaliu supasti, kodėl vis blogai. Kainos kyla - blogai, kainos krenta - vėl blogai...
                                N N N

                                Comment


                                  Parašė LBP Rodyti pranešimą
                                  Aš, humanitaras, niekaip negaliu supasti, kodėl vis blogai. Kainos kyla - blogai, kainos krenta - vėl blogai...
                                  Defliacija negerai, nes tai reiškia, kad rinkoje mažėja pinigų kiekis. O ką tai reiškia ekonomikai, manau, aiškinti nereikia. Geriausiai yra turėti nuosaikią 1-2% infliaciją.
                                  Post in English - fight censorship!

                                  Comment


                                    kainos krenta vadinasi nera didejimo - bvp, algu, pelnu ir kt.

                                    Bet nedidele defliacija manau ner labai blogai

                                    Comment


                                      O kuo blogai infliacija?
                                      N N N

                                      Comment


                                        Parašė LBP Rodyti pranešimą
                                        O kuo blogai infliacija?
                                        Infliacija nėra blogai. Kol ji nedidelė tai yra gerai, nes skatina žmones vartoti ir/ar investuoti pinigus, o ne laikyti kojinėj (Ir valstybė taip dar nematomą mokęstį iš taupančių paima ). Blogai, kai infliacija per didelė, nes tada pakertamas žmonių tikėjimas pinigais.
                                        Post in English - fight censorship!

                                        Comment


                                          Parašė JlL Rodyti pranešimą
                                          kainos krenta vadinasi nera didejimo - bvp, algu, pelnu ir kt.

                                          Bet nedidele defliacija manau ner labai blogai
                                          Jei auga naftos, dujų ir kitų importuojamų išteklių kainos, tai taip pat reikškia, kad nėra realaus bvp, tos pačios algos mažėja (arba tiksliau reali perkamoji galia sumažėja), vidaus vartojimas, pelnai ir t.t.
                                          Flickr

                                          Comment

                                          Working...
                                          X