Ekonomikos naujienos (archyvas)

[justs]

...Kodėl normaliose valstybėse min. atlyginimas kasmet didėja (žvilgterėk Google „National Minimum Wage“), o Lietuvoje – nei krust, nekalbant jau apie atlygio didinimo „žirklių“ palyginimą Eurais ir perspektyvas, kada min. atlygiu pavysime, pvz., UK (nes kažkas čia esančių sakė, kad į Skandinavijos šalis nežiūrėtume)?...

Mažas pastebėjimas - Lietuvoj minimali alga didėjo:
2005m. - 500Lt
2006m. - 600Lt
2007m. - 700Lt
2008m. - 800Lt

Taigi beveik dvigubai per 3 metus. Aišku paskui atėjus krizei teko pristabdyt. Pasigooglink kiek procentais minimali alga didėjo kitose EU valstybėse. Tik nekalbam apie absoliučius dydžius. Nereikia norėt kad per nepilnus 10 metų būdami ES pasieksim skandinavų lygį.

[Wycka]

Mažas pastebėjimas - Lietuvoj minimali alga didėjo:
2005m. - 500Lt
2006m. - 600Lt
2007m. - 700Lt
2008m. - 800Lt
Taigi beveik dvigubai per 3 metus. Aišku paskui atėjus krizei teko pristabdyt.

Dar pridėkime, kad iki berods 2002m. ji ilgą laiką tesiekė 430Lt 'ant popieriaus'.

Prognozės: Lietuvos ekonomika šiemet toliau augs

[rat]

O bet tačiau, gyvenant vienam tų 800 Lt nelabai užtektų gyvybinėms funkcijoms užtikrinti.

[Lettered]

Dar pridėkime, kad iki berods 2002m. ji ilgą laiką tesiekė 430Lt 'ant popieriaus'.

Prognozės: Lietuvos ekonomika šiemet toliau augs

Bet kainos nuo tų laikų išaugo daugaiu nei dvigubai.

[blitz]

Nu kodėl taip kategoriškai? Savo vietą po Europos saule rado tolimųjų krovinių pervežimų verslas, įmonė „Fermentas“ ir t.t., nors iš esmės stambaus lietuviško kapitalo apart VP Market ir Achemos grupės kaip ir nėra. Dauguma verslininkų yra jauni ir savamoksliai, dar nėra verslo tradicijų. Juk pats palygink, kas geriau — viarslinykas ar gariūnčikas?

Taigi kalbame kodėl Lietuvoje yra tiek daug bedarbių. Jei jų yra gerokai daugiau negu ES vidurkis net ir turint omeny, kad darbo jėga yra gerokai pigesnė, reiškia Lietuvoje trūksta gero verslo.

[Wycka]

O bet tačiau, gyvenant vienam tų 800 Lt nelabai užtektų gyvybinėms funkcijoms užtikrinti.

Aik aik, ir šuo kariamas pripranta. Buvo laikai, kai buvau dar studentas, ir beveik du metus dirbau darbą už 550Lt. Gyvenau vienas, nuomavausi kambarį. Tačiau darbas buvo šalia, nereikėjo mokėti už VT, ir kartą į dieną už simbolinę kainą (1Lt) visi gaudavome karšto maisto. Taip išgyvenau du metus, kol baigiau universitetą ir susiradau lengvesnį bei geriau apmokamą darbą

[Lettered]

Šiek tiek apsirikau.

[Wycka]

Pasaulio ekonomika šaiposi iš prognozuotojų

Vokietijos ekonomiką netikėtai aukštai kilstelėjo atsigavusi automobilių pramonė ir jų eksportas
Šiemet tikrovė pateikė staigmenų ir pasišaipė iš prognozuotojų: paskelbus pusmečio ir antrojo ketvirčio rezultatus paaiškėjo, kad BVP augimo lyderių ir pralaimėtojų ieškota visai ne ten.
Vokietija. Sparčiausias ekonomikos augimas nuo 1991-ųjų.
Austrija. Sparčiausias ekonomikos atsigavimas nuo ekonominės krizės pradžios.
Lietuva. Didžiausias ekonomikos augimas visoje Europos Sąjungoje.
Indonezija ir Turkija. Vienas sparčiausių ekonomikos šuolių pasaulyje.
Bet yra ir kita medalio pusė, esama ir liūdnų žinių. Štai Japonijoje ekonomikos plėtra netikėtai sulėtėjo. JAV ji kyla ne tiek, kiek tikėtasi. Vengrijoje apskritai nekyla, o Bulgarijos ir Latvijos ekonomika toliau grimzta žemyn.
Skirtingos pasaulio šalys viena per kitą skelbia netikėtus pusmečio ir antrojo ketvirčio rezultatus ir glumina galų nebesuvedančius ekonomistus bei ekspertus, kurių prognozės arba buvo viršytos, arba pasirodė per daug optimistinės.
Pavyzdžiui, mūsų Finansų ministerija prognozavo, kad metinis šalies BVP augs 1,6 proc., o Tarptautinis valiutos fondas žadėjo 2 proc. augimą. Paaiškėjo, kad kol kas apsirinka ir vieni, ir kiti: Lietuvos atsigavimas (bent jau ketvirtinis) buvo didžiausias Europos Sąjungoje. Štai ES statistikos agentūros “Eurostat” duomenimis, per antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomika ūgtelėjo 2,9 proc., tuo tarpu visos ES BVP padidėjo tik 1 proc., o JAV BVP per ketvirtį – tik 0,6 proc.
Europoje arčiausiai Lietuvos pagal antrojo ketvirčio BVP augimą buvo tik Vokietija ir Estija, šalys, dėl kurių analitikai taip pat gerokai apsiriko – gerąja prasme. Tarkime, analitikai prognozavo, kad Vokietijos ūkio ketvirčio prieaugis balandžio–birželio mėnesiais sieks vidutiniškai 1,4 proc. O paaiškėjo, kad, Vokietijos federalinės statistikos tarnybos duomenimis, bendrasis vidaus produktas antrąjį 2010 metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu, padidėjo 2,2 proc. Tuo tarpu lyginant su praėjusių metų antruoju ketvirčiu, šis prieaugis, pakoreguotas atsižvelgiant į infliaciją, sudarė 4,1 proc., nors prognozuotas tik 2,6 proc. augimas.
Nelabai kas tikėjosi ir palyginti spartaus Austrijos ūkio atsigavimo.
Vis dėlto vienas didžiausių teigiamų netikėtumų visame pasaulyje – Indonezijos ir Turkijos ekonomikos stebuklai. Kad ir kokį ekonominį rodiklį paimtume, šios dvi valstybės šiemet lenkia kitas besivystančias ekonomikas ir net daugelio liaupsintas vadinamąsias BRIK šalis – Braziliją, Rusiją, Indiją ir Kiniją.
Tiesa, Kinija vis dar tebėra nenurungiama lyderė pagal BVP augimą, kuris antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju šių metų ketvirčiu, siekė 10,3 proc., tačiau ir Indonezijos ekonomika antrąjį ketvirtį kilo 6,2 proc., o jos nekilnojamojo turto indeksas per pusmetį šoktelėjo 22 proc., (Turkijos – 13 proc.,) ir birželį buvo didžiausias šalies istorijoje bei didesnis už Kinijos.
Be to, Indonezijos akcijos šiemet tapo brangiausios tarp visų besivystančių šalių, tad investuotojai, vos sulaukę pusmečio rezultatų, suskubo investuoti į šią šalį, tikėdamiesi dar didesnio augimo ir uždarbio.
Nemalonios staigmenos
Vis dėlto kai kurioms šalims pirmasis pusmetis bei antrasis ketvirtis buvo kur kas prastesni, nei tikėtasi.
Pirmiausia verta paminėti šalis, į kurias buvo dedama daugiausiai vilčių. Europoje tai Latvija ir Bulgarija, kurioms, kaip prognozuota, antrąjį ketvirtį turėjo pavykti galutinai įveikti recesiją. Deja, nieko panašaus neįvyko.

Niekaip iš duobės neišlipančios Latvijos gyventojai plakatuose skelbia nenorintys nieko daugiau, tik kaip nors išgyventi
Per antrąjį šių metų ketvirtį sukurtas Latvijos bendrasis vidaus produktas buvo vos 0,1 proc. didesnis nei pirmaisiais metų mėnesiais. Skaičiuojant palyginamosiomis kainomis, jis buvo net 3 proc. kuklesnis nei prieš metus, o įvertinus sezoniškumą Latvijos ūkio metinis nuosmukis šiemet balandį–birželį siekė dar daugiau – 3,9 proc.
Dar viena nelaimėlė – Bulgarija. Jos BVP antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, pakilo 0,1 proc., o palyginti su tuo pat laikotarpiu 2009 m., smuko 1,5 proc.
Niekuo nenudžiugino ir Vengrijos ekonomika. Jos BVP antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, kai šalis šiaip ne taip įveikė recesiją, nepakito, o tai reiškia, kad nė kiek neūgtelėjo.
Nuliūdino ekonomistus ir Ispanija, paskutinė tarp didžiųjų šalių tik pirmąjį šių metų ketvirtį įveikusi recesiją.
Paaiškėjo, kad antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu, jos BVP paūgėjo vos 0,2 proc., o jei lygintume su tuo pačiu laikotarpiu pernai, netgi sumenko 0,2 proc. Tad dabar ekonomistai jau ėmė Ispanijai prognozuoti smukimą, metų gale galintį siekti net 0,6 proc.
Na, o žvelgiant į kitus žemynus akis nori nenori kliūva už Japonijos. Turint omenyje, kad pirmąjį šių metų ketvirtį šalis buvo gerokai viršijusi ekonomistų prognozes, žadėjusias 2,3 proc. BVP augimą, o šis siekė 4,4 proc., dabar Japonijai sekasi palyginti prastai. Balandžio–birželio mėnesiais jos ekonomika augo lėčiausiai per tris ketvirčius ir šis augimas tesiekė vos 0,4 proc.
Varomoji jėga — eksportas, gamyba ir vartojimas
Ekonomistai iš esmės sutaria, kad tiek itin gerus, tiek prastus rezultatus lėmė tai, kaip valstybėms pavyko atgaivinti eksportą, vartojimą ir gamybą.
Kad tuo įsitikintume, pakanka pažvelgti į Kazachstano pavyzdį. Šios šalies eksportas pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo net 72,2 proc., iki 29,6 mlrd. JAV dolerių. Vien naftos Kazachstanas per pirmus šešis mėnesius eksportavo 51,5 proc. daugiau nei prieš metus, dujų – 11,2 proc. daugiau. Visa tai lėmė, kad šios šalies ūkis per pusmetį augo apie 6,5 proc.
Rusijai 5,2 proc. solidesnę nei prieš metus ketvirčio ūkio plėtrą taip pat daugiausia lėmė atsigaunantis dujų eksportas, kuris balandžio–birželio mėnesiais buvo 15,8 proc. didesnis nei prieš metus. O Ukraina po recesijos sėkmingai atsigauna dėl didėjančio akmens anglių ir ypač elektros energijos eksporto, kuris sausio–liepos mėnesiais buvo 28 proc. didesnis nei prieš metus.
Tos pačios priemonės už plaukų ištempė ir kitas valstybes. Pasak Vokietijos statistikos tarnybos “Destatis”, netikėtai didelį augimą skatino būtent eksportas. Ir Lietuvos ekonomikos augimą, Tarptautinio valiutos fondo atstovų vertinimu, lėmė atsigaunantis šalies eksportas.
Tuo tarpu prastų rezultatų sulaukusioms valstybėms koją labiausiai pakišo arba nedidėjantis vartojimas, arba šlubuojanti gamyba. Štai Bulgarijos nacionalinio statistikos instituto duomenimis, šalies ūkio smukimą lėmė ne kas kita, kaip 1,7 proc. sumažėjęs aktyvumas paslaugų sektoriuje ir 0,3 proc. smukusi apdirbamosios pramonės gamyba.
Prancūzijoje augimą, siekusį 0,6 proc., stabdė smukusi automobilių pramonės bei elektros ir dujų gamyba. Graikijos problema – kad pramonės gamyba per pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, smuko 5,8 proc.
Kinijoje stiprėja nerimas dėl to, kad pramonės gamyba liepą augo lėčiausiai per 11 mėnesių. Be to, sulėtėjo mažmeninės prekybos apyvartos didėjimas, o kreditavimo apimtys nepateisino lūkesčių ir buvo dar mažesnės, nei prognozavo didžiausi pesimistai.
Toliau klimpsta į skolas
Praėjusią savaitę, be BVP augimo (ar smukimo) rodiklių, buvo paskelbti ir dar vieni rezultatai. Tai skolininkų sąrašai. O jie, bent jau reitingų agentūrų vertinimu, ne ką mažiau iškalbingi už “Eurostat” statistiką.
Taigi iš TVF, Pasaulio banko ir Europos centrinio banko ataskaitų matyti, kad valstybės, tiek atsigaunančios, tiek stypčiojančios vietoje, vis giliau klimpsta į skolas. Tarkim, Rumunija pastarąjį pusmetį buvo didžiausia TVF skolininkė. Jai įkandin nedaug atsilikdamos eina Ukraina ir Vengrija.
Pasaulio bankui daugiausiai skolingos Kinija (12,9 mlrd. JAV dol.), Brazilija (11,3 mlrd.) ir Indija (10,8 mlrd.).
Skolininkų gretas gausina ir Europos centrinis bankas, skolinantis kitų šalių finansinėms institucijoms.
Paaiškėjo, kad daugiausiai ECB prasiskolinę Graikijos bankai – jie šiai institucijai pirmąjį pusmetį buvo skolingi iš viso 78,1 mlrd. eurų. Antroje vietoje Airija, kurios bankai skolingi 54,3 mlrd. eurų. Toliau rikiuojasi Portugalija ir Ispanija, nors sprendžiant iš liepos mėnesio galima numanyti, kad pastaroji išsiverš į pirmąsias gretas, o tai labai rimtas signalas tiek investuotojams, tiek ekonomistams.
Juk Ispanijos bankai iš ECB liepą pasiskolino rekordinę 130,2 mlrd. eurų sumą, kuri sudaro beveik 30 proc. visų ECB suteiktų paskolų, siekiančių 447,5 mlrd. eurų.

[JlL]

kazkada diskutavom apie mokytoju algas.

Tai va Vilniuje pradine mokykla, atskiru dalyku mokytojos (muzika, anglu ir pan) dirba pirm-ketv., visada darba baigia iki pietu, o uzdirba daugiau nei 2500 ant popieriaus. Mokykloje direktore ir 3 pavaduotojos, nors visos pripazista, kad ir direktores ten jau per daug tokiai mokyklai.

Mokescius kele, prasiskolino, visu algas mazino, pensijas mazino, motinystes ismokas mazino, bedarbiu ismokas mazino, o vat mokytojai kazkaip sau issiverkia tokias salygas.

[Combat]

Nebūtinai. Dauguma žemės ūkio darbų nereikalauja jokios ypatingos kvalifikacijos. O lietuviai, kaip žinia, vis dar yra žemdirbių tauta. O kas dėl išsilavinimo, tai per dienas į diplomą žiūrėdamas nuo to sotesnis nebūsi. tenka pripažinti savo profesijos nepopuliarumą ir eiti dirbti bet kokį darbą, kad tik pragyventum.

Nesutinku, kad lietuviai – žemdirbių tauta. Gal jie tokie buvo prie Smetonos režimo. Savu metu aš girdėjau, kad lietuviai – skraidanti tauta (veik ne kiekviename rajone buvo po aeroklubą).
Dėl išsilavinimo ir profesijos populiarumo. Kiek, pvz., Energetikos ministerijoje energetikų? Ir visur taip. Kai dieltantizmas ir profanizmas Lietuvoje klesti, kvalifikuotieji pasiduoda – dirba niekaip jam neatitinkantį darbą, bi tik pragyventų net nesistengdami pakeisti sistemą į pozityviąją pusę. O diletantai veda tik į destrukciją, nes išsilavinę ir kvalifikuoti žmonės nuolankiai deda galvą ant jų ešafoto taikydami visas įmanomas lietuvių liaudies patarles ir krikščioniškas nuostatas: „dauk durniui kelią“, „tyla – gera byla“, „gavęs į vieną žandą, atsuk ir antrąjį“, galvodami, kad tokiu būdu išliks. Daugumai tokių vėliau ir tenka eiti dirbti bet kokį darbą. Tai ir gaunasi, kad veterinaras dirba pardavėjo darbą, o pardavėjas stovi darbo biržoje. Ir tokiu būdu iš kvalifikuoto jis tampa diletantu. Tokią sistemą reikia griauti. Bėda tik ta, kad lietuviams trūksta kovingumo.

Kiekvienas žmogus turi dirbti tai, ką jis moka geriausiai.

Todėl nemanau, kad geriausia išeitis – tautai važiuoti į plantacijas apelsinus skinti, nes tokia politika veda į niekur.

Darbas yra tol vertybė, kol iš jo gali pragyventi.

Toks darbas nėra pilnavertė vertybė. Jis neskatina žmogų tobulėti, realizuoti savo talentus ir sugebėjimus; visą gyvenimą jautiesi lyg ne savo vežėčiose. Darbas turi patikti, turi jį mėgti, turi jam atsiduoti, juo domėtis, savarankiškai prieinamomis priemonėmis tobulintis. Darbas turi patikti.

Visiškai nieko nedirbdamas degraduosi daug greičiau, negu dirbdamas nekvalifikuotą ar labai nemėgstamą darbą. . . . Taigi alga visiems bus per maža, kad ir kiek ją bedidintum.

Kiekvienas turi kažkokį užsiėmimą – kas knygą skaito, kas internete komentarus „kala“, žvejoja, žolę pjauna, malkas skaldo, ir pan. Net vienutėje nedegraduosi, jei turi polinkį į filosofiją ir tyrinėjamąjį darbą – pasiimk Bibliją ir nagrinėk ją. Taigi, jei žmogus turi užsiėmimą, bet ne samdomą darbą, jis nebūtinai degraduos. Vidinė jėga pamėtėja žmogų užsiimti tuo, kas jam tinka. Manau, žmogus greičiau degraduos dirbdamas menkai apmokamą nemėgstamą darbą nei turėdamas mėgstamą užsiėmimą. Pvz., kilimo – tūpimo tako gale filmuoti besileidžiančius lėktuvus audringu oru, arba štormus vaikytis. Tokių žmonių užsiėmimas nėra apmokamas, bet užtat jų veikla tūkstančiams, jei ne milijonams, emocijų duoda, jei jie savo darbo rezultatus paskleidžia, kad ir per youtube. Bet tokie žmonės, galbūt, gauna pašalpą iš dabo biržos, ar pan., o save realizuoja per mėgstamus užsiėmimus.

Alga maža nebus, jei žmogus galės tenkinti savo normalius poreikius gyventi normalų gyvenimą – turėti stogą virš galvos, elektrą, šilumą, vandenį ir kitus kom. patarnavimus, jei turės reikiamus, šiuolaikiškumui atitinkančius daiktus – kompiuterį, dviratį, skaitmeninį fotoaparatą, mikrobangų krosnelę, automobilį ir pan. Dar jam turi atlikti šiek tiek pinigų vaistams, med. paslaugoms, šiokioms tokioms kelionėms, kad ir Latvijos pajūrį ir nedidelis kiekis – savo gebėjimams realizuoti, pvz., tapybai po darbo. Jei žmogui to nepakaktų, jį jau galima apkaltinti godumu.
Tokia kapitalistinė sistema, kokia yra Lietuvoje, pagal savo prigimtį nepajėgi žmogų atpalaiduoti nuo didžiosios dalies nemalonių rūpesčių per normalią algą.

Vilniuje prie Baltojo tilto nei sėsi, nei pjausi, nei vištas auginsi. Taip tie kurkulai kaimuose ir tarpsta, maistą patys pasigamindami, gaudami kompensacijas ir dar pašalpas kaip bedarbiai ar invalidai. O kiti dirbantieji lenkia nugaras kad tokius išlaikytų.

Na, tai reikia atsisakyti „Baltojo tilto“. Sodybos atokesniuose rajonuose dabar nėra brangios.

Bedarbio pašalpa, kaip žinia, pasibaigia už pusmečio, o soc. pašalpos negausi, jei turi kažkokį tai plotą žemės ar turto. Valdžia ant tokių žmonių yra visiškai nusispjovusi. Todėl jie gyvena sau, beveik nepriklausomai nuo valdžios ir santvarkos, bi tik žemės iš jų neatimtų ir auginamų vištų kiekio riboti nepradėtų. Nei valdžia, nei dirbantieji samdomą darbą „kurkulų“ neišlaiko. Tie žmonės gyvena autonomiškai. Prie to ir ritasi santvarka Lietuvoje – kiekvienas gyvensime sau.

. . .iš mano asmeninių pastebėjimų daugiau negu pusė „ligonių“ tik imituoja savo ligas.

Nebepamenu, koks ten procentas buvo sveikų jaunuolių, kai tarnyba kariuomenėje dar buvo privaloma. Vienaip ar kitaip nesveikuojantys – beveik visi. O vyresniame amžiuje dar prisideda ir anksčiau patirtos traumos.

O gal Combat kuria visai naują partiją? Bet ką politinės partijos steigimas turi su ekonomika, sunku suprasti. Nebent ekonominės krizės pagimdo naujus populistus.

Iniciatyva, ji buvo ne mano, žlugo. Bet esant norui, jau minėjau, yra visos galimybės sukurti po naują politinę partiją kiekviename rajone praktiškai bedarbių pagrindu, nes kritinė žmonių masė, siekiančių permainų, jau yra formavimosi etapo pradžioje.
Tokiu būdu įmanoma atimti politinę monopoliją iš centrinių partijų (o tai jas labai gąsdina, pvz., ir po šiai dienai jos rinkimuose neleidžia dalyvauti visuomeninėms organizacijoms), o laimėjus rinkimus ekonomiką pakreipti taip, kad ji būtų veiksminga kiekviename Lietuvos regione. Pvz., veikiant tokiai sistemai, „Lietuvos geležinkeliai“ vargiai būtų turėję minčių nuardyti geležinkelį Mažeikiai – Rengė.

Politinė partija yra susijusi su politika, o ekonomika priklauso nuo vykdomos vidaus politikos didžiąja dalimi. Ekonomika nuo politikos nėra atskirta niekaip.

Apie samdomą darbą mes kievienas turime savo supratimą. Ir aš niekaip nepateisinu to, kad žmogus turi dirbti samdomą darbą bet kokia kaina, kad ir už kokius 600 litų pagal dabartines kainas, nes kapitalistai (net nežinau kaip juos vadinti, nes ne visi kapitalistai yra blogi; gal ne kapitalistais, bet vidiniais okupantais ir uzurpatoriais) ir jų statytiniai Lietuvoje taip sugalvojo, o žmonės pasidavė.

[Wycka]

kazkada diskutavom apie mokytoju algas.

Tai va Vilniuje pradine mokykla, atskiru dalyku mokytojos (muzika, anglu ir pan) dirba pirm-ketv., visada darba baigia iki pietu, o uzdirba daugiau nei 2500 ant popieriaus. Mokykloje direktore ir 3 pavaduotojos, nors visos pripazista, kad ir direktores ten jau per daug tokiai mokyklai.

Mokescius kele, prasiskolino, visu algas mazino, pensijas mazino, motinystes ismokas mazino, bedarbiu ismokas mazino, o vat mokytojai kazkaip sau issiverkia tokias salygas.

Man labai nepatinka, kai pasirodo tegul ir netiesioginis, tačiau labai nekonkretus ar perdaug apibendrintas kaltinimas.
Ar dar per mažai rašiau, kad mokytojo alga priklauso ne tik nuo pamokų per savaitę skaičiaus, bet ir nuo mokinių skaičiaus klasėje, turimo stažo, dėstomo dalyko, turimos auklėjamosios klasės ir dar daugelio faktorių. Tamstos parašytas 2500Lt/mėn, tegul ir ant popieriaus, dar nieko nereiškia, nes neaišku, kiek tas mokytojas turi pamokų per savaitę, koks jo stažas ir t.t.. Tuo pačiu iš kur sužinojai tuos 2500Lt? Šiaip tokias algas ant popieriaus gauna tik metodininkai su ne mažesniu kaip 10 metų stažu, nebent turėtum maksimalų pamokų krūvį + ~10 akademinių valandų papildomo ugdymo (būrelių) veiklos. Taigi jei nori visavertės diskusijos, prašom kloti visus, o ne tik „sensacingus“ faktus.
Beje, palyginkime mokytojus su kitų profesijų atstovais, bet su sąlyga, kad tai profesijai būtinas / privalomas aukštasis išsilavinimas. Tarkime medikai (bet ne seselės ar slaugės), prokurorai, teisėjai, orlaivių pilotai (bet ne stiuardesės), inžinieriai, etc..
Dar, teigiate, kad darbas baigiasi iki pietų??? Deja, ne darbas, o akivaizdžios pamokos baigiasi iki pietų. Po to laukia darbų taisymas ir vertinimas, pasiruošimas rytdienos pamokoms, begalinė ir dažnai net beprasmė dokumentacija, susirinkimai ir sustikimai su tėvais (kurie paprastai kupini priekaištų), privalomi kursai ir seminarai, privalomas dalyvavimas mokyklos šventėse, etc.. Patys mastykite — jeigu tai jau toks auksinis darbas, tai kodėl jame tiek daug pensininkų ir kai kurių specialybių mokytojų (pvz anglų ir lietuvių kalbų, informatikos) vėl atsiranda trūkumas? Niekam nereikia krūvos pinigų už minimalų darbą?

[Lettered]

Patys mastykite — jeigu tai jau toks auksinis darbas, tai kodėl jame tiek daug pensininkų ir kai kurių specialybių mokytojų (pvz anglų ir lietuvių kalbų, informatikos) vėl atsiranda trūkumas? Niekam nereikia krūvos pinigų už minimalų darbą?

Būtų užtekę tik tiek pasakyti

[JlL]

i mokytojo vieta siais laikais konkursai tikrai nemazi, del kitu dalyku atsakysiu veliau kai bus laiko

[Wycka]

i mokytojo vieta siais laikais konkursai tikrai nemazi, del kitu dalyku atsakysiu veliau kai bus laiko

Dėstyti kokią kūno kultūrą, geografiją ar rusų kalbą gal ir yra konkursai, o štai anglistais, lituanistais ar informatikais kas antroje mokykloje dirba studentai ar pensininkai.

[Wycka]

"Nordea" pakeitė Baltijos šalių ekonomikos prognozes

Bankų grupės "Nordea" analitikai pakeitė šių ir ateinančių metų ekonomikos prognozes Estijai ir Lietuvai. Lietuvai "Nordea Markets" prognozę šiems ir kitiems metams atitinkamai padidino 0,4 ir 0,2 proc. punkto iki 0,9 ir 3,2 procento (?).
(...)
"Labiausiai Baltijos šalys turėtų susirūpinti dėl viešųjų finansų. Valstybės skola visose trijose valstybėse šiemet auga, o ją mažinti turi priežasčių kiekviena iš šių šalių", - kalbėjo "Nordea Markets" analitikė Anika Lindblat.
Pasaulinei ekonomikai "Nordea Markets" šiemet prognozuoja 4,1 proc. augimą, 2011 m. - sulėtėjimą iki 3,5 procento, o 2012 - augimą iki 4,1 proc.
Liepos pabaigoje Statistikos departamentas paskelbė, kad bendrasis vidaus produktas 2010 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2009 m. antruoju ketvirčiu, padidėjo 1,1 procento, o palyginti su pirmuoju 2010 m. ketvirčiu - 6,6 proc. SEB analitikas Gitanas Nausėda tada teigė, kad bankas tebesilaiko ankstesnės prognozės - kad 2010 m. BVP padidės 1 proc.
Finansų ministrė Ingrida Šimonytė sakė, kad Lietuvos BVP kitais metais gali padidėti 3-4 proc.

[vytauc]

kazkada diskutavom apie mokytoju algas.

Tai va Vilniuje pradine mokykla, atskiru dalyku mokytojos (muzika, anglu ir pan) dirba pirm-ketv., visada darba baigia iki pietu, o uzdirba daugiau nei 2500 ant popieriaus. Mokykloje direktore ir 3 pavaduotojos, nors visos pripazista, kad ir direktores ten jau per daug tokiai mokyklai.

Mokescius kele, prasiskolino, visu algas mazino, pensijas mazino, motinystes ismokas mazino, bedarbiu ismokas mazino, o vat mokytojai kazkaip sau issiverkia tokias salygas.

Tai yra apie 1900 "į rankas". Vidutinio vadybininko atlyginimas. O atsakomybės per akis.

Kai turėsi vaikų, tikrai norėsi kad jų mokytojai galvotų apie tavo vaikų mokymą ir lavinimą o ne apie tai kaip galą su galu sudurti.

Nuo Smetonos laikų viena tiesa nepakito - mokytojui, gydytojui ir policininkui jokia alga nebus perdidelė. Taupymas šiose srityse visuomenei kainuoja perbrangiai.

[taspac]

Visam pasaulyje mokytojas, gydytojas, policininkas ir ugniagesys gauna daugiausiai. Ju algos prilygsta geru firmu vadovu algoms.

[John]

Visam pasaulyje mokytojas, gydytojas, policininkas ir ugniagesys gauna daugiausiai. Ju algos prilygsta geru firmu vadovu algoms.

Na gal ir nevisai, bet, ko gero, reiktų kalbėti apie atlyginimą ne mažesnį, nei vidutinis atliginimas toje šalyje (be didelio stažo, priedų, neaukštoje pozicijoje ir t.t. t.y. daugiau mažiau "pradedantieji").

Vidutinė alga Lietuvoje apie 2000Lt (realiai, be abejo, šiek tiek didesnė dėl "vokelių" iškraipomos statistikos). O kiek gauna tipinis vidurinės mokyklos mokytojas Lietuvoje?

[taspac]

Pvz Prancuzijoje mokytojo (High School, 9-12 klases, ~10 metu patirtis) atlyginimas yra 30-45 K euro.

Kam domu kitokios algos ir pan: http://www.payscale.com/

[Wycka]

2007m. buvau Ispanijoje, Caseres mieste. Šalia miesto yra kaimo mokyklėlė. Įsidrąsinau ir paklausiau vietinės anglistės apie uždarbį. Ji dirba tik antri metai, dėsto tik anglų kalbą, per savaitę praveda 18 pamokų. sakė, už tai jai moka 3.200 eurų per mėnesį į rankas. Palyginimui tai bus ~11.000Lt. Taigi nenuostabu, kad ji kiekvieną vasarą važiuoja kaip turistė į UK vien tik dar labiau patobulinti kalbines žinias. Nu dabar pabandykite atspėti, kiek Lietuvoje dirba anglų kalbos mokytojų, kurie bent kartą gyvenime nors savaitę lankėsi anglakalbėje valstybėje?