Ekonomikos naujienos (archyvas)

[Wycka]

Beje, anglosaksiškose šalyse tas efektyvus dar svarbesnis, nes visuomenė labiau orientuota į kapitalo kaupimą.

Į kapitalo kaupimą orientuotos visos protestantiškosios visuomenės. Bet tas kapitalas nebūtinai turi būti materialus. Pvz.: išsilavinimas — irgi kapitalas

[Lettered]

Į kapitalo kaupimą orientuotos visos protestantiškosios visuomenės. Bet tas kapitalas nebūtinai turi būti materialus. Pvz.: išsilavinimas — irgi kapitalas

Bet jis irgi kainuoja, ir gana nemažai, jei kokybiškas.
Aš lyginu tokias šalis kaip UK, USA su skandinavais, Vokietija, Prancūzija, kur labiau akcentuojama socialinė apsauga.

[blitz]

Nepalaikysiu darbo jegos mazinimo, reikia kurti darbo vietas, o ne naikinti.

http://en.wikipedia.org/wiki/Luddite

[Wycka]

Aš lyginu tokias šalis kaip UK, USA su skandinavais, Vokietija, Prancūzija, kur labiau akcentuojama socialinė apsauga.

Vokietijoje ir Skandinavijoje rimtai socialinės apsaugos imtasi tik XXa., nors Vokietijoje dar imperatoriaus Vilhelmo I (ir kanclerio Oto fon Bismarko) laikais sukurta pensijų sistema — pirmoji valstybinė pasaulyje. Iki tol socialine rūpyba katalikiškuose kraštuose iš esmės rūpinosi tik Bažnyčia ir vienuolynai.
Beje, šiandien turtingiausios bent jau Europos šalys yra tos, kuriose dominuoja protestantizmas.

[index]

Nesakau, kad nereikia efektyvinti, visada bus efektyviau, kai dirbs kuo mažiau žmonių, tik ekonomika taip greitai nesikeičia, ir tiems be darbo sunku, ypač Lietuvoje. O ir darbo vietas patiems kurti labai sudėtinga, ypač sąžiningiems, todėl dauguma emigruoja. Bet aš noriu būti optimistas

Bet ir norinčių dirbti nelabai yra. Šios vasaros pradžioje norėjau pasiūlyti paprastutį darbelį, kad ir už nelabai didelį užmokestį. Atspėk kiek atsirado norinčių?

[Lettered]

Bet ir norinčių dirbti nelabai yra. Šios vasaros pradžioje norėjau pasiūlyti paprastutį darbelį, kad ir už nelabai didelį užmokestį. Atspėk kiek atsirado norinčių?

Yra norinčių ir už nedidelį atlyginimą ,,normalius'' darbus. O visiems kitiems aišku ne visada atsiras norinčių už labai mažai, ar pats tą darbą dirbtum?

[index]

Yra norinčių ir už nedidelį atlyginimą ,,normalius'' darbus. O visiems kitiems aišku ne visada atsiras norinčių už labai mažai, ar pats tą darbą dirbtum?

Šiaip kol kas panašaus stiliaus darbus ir dirbu (tik savo srityje). Būčiau ir pats jį pasidaręs, tik žinių pritrūkau. Reikiamų žinių turintis žmogus (pvz. studentas) tai būtų padaręs per daugiausiai vieną darbo dieną ir uždirbęs kelis šimtus. Na, bet paskui ir pagrindinis planas dėl biurokratų nepraėjo tai ir nebeprireikė.

[Wycka]

Mokesčiai ir 2011 metų biudžeto projektas

NT ir transporto mokesčiai realybe gali tapti tik apie 2012 metus

Į klausimus atsako FM ministrė Ingrida Šimonytė.

– Ar jau aišku, kada visuomenė galės susipažinti su 2011 metų biudžeto projektu ir kokių naujų mokesčių jame galima tikėtis?
– Biudžeto projektas bus maždaug po savaitės, nes institucijos vėluoja paduoti savus skaičiavimus. Kalbėdama apie mokesčių didinimą norėčiau pasakyti, kad nuo 2011-ųjų sausio 1-osios didės dyzelino ir cigarečių akcizai, bet tai iš anksto suplanuotas akcizų didinimas, prisitaikant prie bendrojo Europos Sąjungos akcizų dydžio, o ne tikslinės pastangos padidinti biudžeto pajamas. Jokių kitų naujų mokesčių ateinančiais metais neplanuojame. O aptarinėjami nekilnojamojo turto ir transporto mokesčiai realybe gali tapti tik apie 2012 metus.

– Ar jau radote, iš kur paimti pusę milijardo litų, kuriuos su premjeru iš pradžių planavote gauti iš nekilnojamojo turto ir transporto mokesčių, bet negavote tam prezidentės pritarimo?
– Negavome ne tik prezidentės, bet ir koalicijos partnerių pritarimo, tad kol kas mąstome. Partneriai sako – reikia ieškoti rezervų mažinant išlaidas. Bet pati Finansų ministerija administruoja tik 2 mlrd. litų, reikalingų valstybės skolai aptarnauti, tad jų sumažinti niekaip neina. Vadinasi, taupymo rezervų reikia ieškoti kitų ministrų valdomose srityse. Vis dar laukiame jų pasiūlymų.

– Sakėte, kad jus supykdžiusiose pradinėse biudžeto apmatose ministerijos norėjo gauti maždaug 4 mlrd. litų daugiau nei šiemet. O kokių skaičių laukiate dabar?
– Su ministrais sutarėme, kad planuojant biudžetą bus atsisakyta ilgalaikės blogos tradicijos prašyti daugiau, nei reikia pinigų, manant, kad tiek, kiek prašai, vis tiek negausi. Kontroliniai skaičiai – šių finansinių metų lygio su galimybe mažinti išlaidas 10 proc. Žinau, kad kai kurios ministerijos jau prašo keliais šimtais milijonų daugiau, nei turi šiemet. Ką gi, biudžeto projektas – Vyriausybės kolektyvinio svarstymo produktas. Gal kuris nors ministras sutiks 20 proc. susimažinti kitų metų ministerijos išlaidas savo daugiau prašančio kolegos naudai? Kitų alternatyvų nėra. Mes negalime be saiko didinti valstybės skolos. Kai kas aiškina, kad kitąmet valstybė gaus daugiau pajamų nei šiemet, tačiau tai nereiškia, jog tuos pinigus reikia išdalyti. Juos teks atidėti palūkanoms už pastaruoju metu gerokai išaugusias skolas.

[Tomas]

Beje, šiandien turtingiausios bent jau Europos šalys yra tos, kuriose dominuoja protestantizmas.

Pasakyk tai bavarui

[c2h5oh]

Taip, tai yra reklamos dalis. Atsikratyti pirkėjų nebando, nes pirkėjas be kortelės dažniausiai negauna dalies nuolaidų. Pritariu, kad tas kamantinėjimas erzina. Mažiau erzintų, jeigu kasoje kabėtų užrašas: ar turite xyz kortelę?

Kai kuriuose tinkluose aparatai suprogramuoti taip, kad kortelę būtina nuskanuoti PRIEŠ pradedant skanuot visas prekes. Idiotizmas, bet pvz Norfoje taip būdavo - o jeigu per vidury prekių skanavimo pirkėjas prisimena, kad turi kortelė, visos prekės atmušamos atgal, nuskaitoma nuolaidų kortelė ir tada prekės iš naujo.

Tai ir klausinėja kasininkės.

Pirkėjui iš paveiksliukų tereikia susirasti tik sveriamas prekes (paprastai tai yra vaisiai ir daržovės) bei nesupakuotas bandeles.

Ilgai neužtrunka, jeigu žinai, kad "varškės spurgų" reikia ieškoti prie B raidės (realus pavyzdys iš Iki)

[Tomas]

Ilgai neužtrunka, jeigu žinai, kad "varškės spurgų" reikia ieškoti prie B raidės (realus pavyzdys iš Iki)

Natūralu, juk ВАРШКЕ prasideda В ...

[Wycka]

Padaugėjo atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis

Per ketverius pastaruosius metus du kartus padažnėjo gyventojų atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis, nors pačių kortelių padaugėjo tik 30 proc. ir dabar yra 4,3 mln.
Prekybininkai tvirtina, kad anksčiau kortelėmis buvo sumokama už maždaug 10 proc. prekių, o dabar tokie atsiskaitymai jau šiek tiek lenkia mokėjimus grynaisiais pinigais.

Alio Jaramaičio, Lietuvos banko Mokėjimo sistemų departamento direktoriaus, komentaras
Nors kortelių skaičius tūkstančiui gyventojų Lietuvoje dar nėra pasiekęs Vakarų vidurkio, atsiskaitymai jomis tampa vis dažnesni. Matyt, žmonės atsikratė baimių, o tai bankų nuopelnas. Prisideda ir tai, kad vis daugiau darbdavių atlyginimus perveda į korteles, o pensininkai jose laiko pensijas.
Valstybei ir patiems bankams tai finansiškai naudinga: kuo daugiau operacijų kortelėmis, tuo mažiau kainuoja grynųjų pinigų spausdinimas, transportavimas, inkasavimas.

[Sula]

Natūralu, juk ВАРШКЕ prasideda В ...

Geras Gyvenime nesusiprotėčiau.

[Wycka]

Šis straipsnis taip pat tiktų temoms „Religija, moralė ir padorumas visuomenėje“ bei „Švietimas Lietuvoje“. Visiems rekomenduoju perskaityti, būtų malonu padiskutuoti, jeigu dėl kažko nesutinkate ar tiesiog mąstote kiek kitaip Dėmesio — straisnyje kalbama ne tik apie vaikus

Tado Blindos istorija — blogas pavyzdys vaikams

Tie, kurie kuria naująjį “Tado Blindos” variantą, be abejo, jaučia tokio žanro poreikį. O poreikis atsiranda iš to, kad žmonės nepasitiki savimi ir yra linkę perkelti atsakomybę ant kitų arba ant herojaus, vadinamojo svieto lygintojo, pečių. Tokie žmonės paprastai linkę manyti, kad pasaulis neteisingas, kad turtai padalyti neteisingai, ir patys nenori imtis iniciatyvos, kurti.
Net keletas sociologinių apklausų parodė, kad Lietuvoje kūrybingų ir iniciatyvių žmonių yra vos 6 proc. Visi kiti geriausiu atveju linkę tik talkinti kūrybingiesiems. Ir tuomet jie paprastai pasijunta engiami, išnaudojami, mano, kad su jais neteisingai elgiamasi, susipriešinimas didėja. Filme irgi esama suskirstymo į gerus ir blogus, o tai tik dar labiau didina visuomenės priešiškumą. Kitaip tariant, filmo kūrėjai, regis, nelabai pagalvojo, kokios bus naujojo filmo pasekmės, kokia jo reikšmė, kaip žiūrovai jį supras, kaip žmonės suvoks jo ideologinį pagrindą dabartiniame laikmetyje. Ar šiuo metu jis apskritai tinka ir ką jis pasės žmonių galvose.
Beje, kaip yra pastebėjęs prof. Egidijus Aleksandravičius, Lietuvoje reikėtų kurti daugiau pozityvo, mokyti žmones stengtis, dirbti, priimti iššūkius, o ne laukti stebuklo ir kliautis sėkme. Kad štai ateis koks Tadas Blinda ir išspręs visas problemas. Tokia fabula yra blogas pavyzdys vaikams, kurie nuo mažens mokomi nekurti, nesiimti iniciatyvos.
Be to, atkreipkime dėmesį, kad net ir Tado Blindos istorija turi tragišką pabaigą. Tai tik dar kartą parodo tautos pesimizmą. Juk herojinių filmų daug sukuriama ir Vakarų šalyse, tačiau herojai ten paprastai lieka gyvi.

[sauls]

Vokietijoje ir Skandinavijoje rimtai socialinės apsaugos imtasi tik XXa., nors Vokietijoje dar imperatoriaus Vilhelmo I (ir kanclerio Oto fon Bismarko) laikais sukurta pensijų sistema — pirmoji valstybinė pasaulyje. Iki tol socialine rūpyba katalikiškuose kraštuose iš esmės rūpinosi tik Bažnyčia ir vienuolynai.
Beje, šiandien turtingiausios bent jau Europos šalys yra tos, kuriose dominuoja protestantizmas.

Dezinformacija.

Stai sarasas saliu, kuriu BVP didesnis uz ES vidurki:

1. Luxembourg 37,755 0.5 63,000 75,700 267.8% yes
2. Ireland 163,543 4.4 30,900 36,600 131.0% yes
3. Netherlands 570,208 16.4 30,700 34,600 129.8% yes
4. Austria 277,074 8.3 28,800 32,800 124.0% yes
5. Sweden 292,680 9.1 28,400 31,300 120.3% no
6. Denmark 222,893 5.5 27,700 40,400 117.3% no
7. Germany 2,409,100 82.3 27,400 29,400 116.2% yes
8. United Kingdom 1,566,741 60.9 27,400 25,300 117.0% no
9. Belgium 337,284 10.6 27,200 31,400 114.9% yes
10. Finland 170,971 5.3 26,100 32,100 110.4% yes
11. France 1,907,145 63.8 25,300 29,600 107.3% yes
12. Spain 1,051,151 44.8 24,500 22,900 103.0% yes
13. Italy 1,520,870 60.1 24,000 25,200 101.6% yes

9 is 13 yra katalikiskos (na ok, Voketija pusiau). Dar cia galetu buti ir labiau katalikiska Sveicarija, bet ji ne ES nare. Is triju paciu turtingiausiu - tik viena ne katalikiska (#3 Olandija). Is tikro VIENINTELE didele nekatalikiska salis siame sarase yra tik UK.

Beje, kalbant apie Vokietija, butent turtingiausia jos zeme - Bavarija yra grynai katalikiska.

Dabar paziurim neturtingiausias salis:

27. Bulgaria 33,877 7.6 10,400(2008) 4,500(2008) 41% no
26. Romania 115,869 21.5 10,400(2007) 5,800(2007) 45% no
25. Latvia 18,539 2.3 11,400 8,200 48.5% no
24. Lithuania 26,650 3.4 12,500 8,000 53.1% no
23. Poland 310,075 38.2 14,100(2008) 8,100 61% no
22. Estonia 13,730 1.3 14,600 10,200 62.0% no
21. Hungary 93,086 10.0 14,900 9,300 63.0% no
20. Slovakia 63,332 5.4 16,900 11,700 71.5% yes
19. Malta 5,720 0.4 18,300 13,800 77.6% yes
18. Portugal 167,633 10.6 18,500 15,800 78.3% yes
17. Czech Republic 137,246 10.3 19,000 13,100 80.4% no
16. Slovenia 34,894 2.0 20,300 17,100(b) 86.1% yes
15. Greece 237,494(p) 11.2 22,300(p) 21,100(p) 95% yes
14. Cyprus 16,947 0.8 23,200 21,200 98.2% yes

Tarp triju neturtingiausiu - nei vienos katalikiskos salies. Is 14 neturtingiausiu - 8 katalikiskos, taigi cia katalikisku saliu mazesne dalis nei tarp turtingu, jos visos, isskyrus Lietuva ir Lenkija yra labiau link vidurkio.

Isvada: tai, kad esame neturtingiausi katalikai Europoje (naujas faktas?), dar nereiskia, kad kiti katalikai neturtingi. Greiciau priesingai. Taigi del savo neturto nereiketu kaltinti katalikybes, greiciau savo tingejima

[Wycka]

Dezinformacija.

Stai sarasas saliu, kuriu BVP didesnis uz ES vidurki:

1. Luxembourg 37,755 0.5 63,000 75,700 267.8% yes
2. Ireland 163,543 4.4 30,900 36,600 131.0% yes
3. Netherlands 570,208 16.4 30,700 34,600 129.8% yes
4. Austria 277,074 8.3 28,800 32,800 124.0% yes
5. Sweden 292,680 9.1 28,400 31,300 120.3% no
6. Denmark 222,893 5.5 27,700 40,400 117.3% no
7. Germany 2,409,100 82.3 27,400 29,400 116.2% yes
8. United Kingdom 1,566,741 60.9 27,400 25,300 117.0% no
9. Belgium 337,284 10.6 27,200 31,400 114.9% yes
10. Finland 170,971 5.3 26,100 32,100 110.4% yes
11. France 1,907,145 63.8 25,300 29,600 107.3% yes
12. Spain 1,051,151 44.8 24,500 22,900 103.0% yes
13. Italy 1,520,870 60.1 24,000 25,200 101.6% yes

9 is 13 yra katalikiskos (na ok, Voketija pusiau). Dar cia galetu buti ir labiau katalikiska Sveicarija, bet ji ne ES nare. Is triju paciu turtingiausiu - tik viena ne katalikiska (#3 Olandija). Is tikro VIENINTELE didele nekatalikiska salis siame sarase yra tik UK.

Beje, kalbant apie Vokietija, butent turtingiausia jos zeme - Bavarija yra grynai katalikiska.

Dabar paziurim neturtingiausias salis:

27. Bulgaria 33,877 7.6 10,400(2008) 4,500(2008) 41% no
26. Romania 115,869 21.5 10,400(2007) 5,800(2007) 45% no
25. Latvia 18,539 2.3 11,400 8,200 48.5% no
24. Lithuania 26,650 3.4 12,500 8,000 53.1% no
23. Poland 310,075 38.2 14,100(2008) 8,100 61% no
22. Estonia 13,730 1.3 14,600 10,200 62.0% no
21. Hungary 93,086 10.0 14,900 9,300 63.0% no
20. Slovakia 63,332 5.4 16,900 11,700 71.5% yes
19. Malta 5,720 0.4 18,300 13,800 77.6% yes
18. Portugal 167,633 10.6 18,500 15,800 78.3% yes
17. Czech Republic 137,246 10.3 19,000 13,100 80.4% no
16. Slovenia 34,894 2.0 20,300 17,100(b) 86.1% yes
15. Greece 237,494(p) 11.2 22,300(p) 21,100(p) 95% yes
14. Cyprus 16,947 0.8 23,200 21,200 98.2% yes

Tarp triju neturtingiausiu - nei vienos katalikiskos salies. Is 14 neturtingiausiu - 8 katalikiskos, taigi cia katalikisku saliu mazesne dalis nei tarp turtingu, jos visos, isskyrus Lietuva ir Lenkija yra labiau link vidurkio.

Isvada: tai, kad esame neturtingiausi katalikai Europoje (naujas faktas?), dar nereiskia, kad kiti katalikai neturtingi. Greiciau priesingai. Taigi del savo neturto nereiketu kaltinti katalikybes, greiciau savo tingejima

Kame čia dezinformacija? Šveicarijoje 1/3 gyventojų yra protestantai, 2/5 katalikai, tačiau didžiausiuose ir svarbiausiuose Šveicarijos miestuose dominuoja protestantizmas. Belgiją ir Airiją nors ir galima priskirti prie katalikiškų šalių, tačiau jose ilgą laiką buvo proteguojamas protestantizmas. Žinoma, pati religija ten tvirtai neįsigalėjo, tačiau darbo organizavimas, visuomenės sankloda ir pagaliau pats požiūris į darbą formavosi esant didelei protestantizmo įtakai. Žvelgiant pasauliniu mastu, JAV, Kanadoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Norvegijoje, Islandijoje vyrauja protestantizmas, Honkonge europiečių bendruomenėse katalikybė ir protestantizmas užima apylygias pozicijas. kai tuo tarpu Lotynų Amerika ir Filipinai yra katalikiškos šalys.
Grįžtam prie Tamstos pateiktų skaičių. Tarkime jie tikri, nors šaltinio nenurodei. Na pripažink, lyginti vien pagal atskiras šalis... slidu, nes jeigu tarkime skaičiuosime atskirai Angliją, Velsą ir Škotiją, arba visas 16 Vokietijos žemių galime gauti gerokai kitokį rezultatą. Gal sakyčiau paėmus BVP asmeniui kiek sukuria vidutiniškai 1 protestantas ir kiek 1 katalikas. Aišku, pačiame gale atsidurs stačiatikiai ir musulmonai.
Net ir Tamstos pateiktuose reitinguose tarp turtingiausių yra apie pusė stiprios protestantizmo įtakos ragavusių šalių, o tarp neturtingiausių — nė vienos, išskyrus Latviją, kurioje gyvena 55% protestantų, tačiau bet kokios bažnyčios įtaka exsovietinėje erdvėje yra labai silpna.
Pripažįstu, kad esminę įtaką turtui daro ne tiek religija, kiek DARBŠTUMAS, INTELEKTAS ir APSUKRUMAS, tačiau istoriškai susiklostė, kad visas tris šias savybes praeityje ir dažnai net ir dabar įtakojo/tebeįtakoja ir religija

[sauls]

saltinis http://en.wikipedia.org/wiki/Economy...European_Union

Cia jau mes einam i polemika. Tai Egipte irgi dalis krikscioniu yra (ir gan nemaza), taciau labai sunku butu irodineti vietines krikscionybes itaka dabartinei Ekonomikai.

Katalikai JAV taip pat sudaro zymia dali gyventoju (apie 25% ir ju kasmet daugeja, saltinis http://en.wikipedia.org/wiki/Religion_in_United_States)

Del Australijos ir Kanados esi visiskai neteisus, ten katalikybe smarkiai lenkia protestantizma:

Australija
Roman Catholic 5,126,884 25.8%
Anglican 3,718,250 18.7%
http://en.wikipedia.org/wiki/Religion_in_australia

Naujojoje Zelandijoje dar siek tiek daugiau protestantu, bet kataliku santykine dalis dideja, taigi lauksim, kad jie prades atsilikti nuo protestantiskos Norvegijos

[Wycka]

Del Australijos ir Kanados esi visiskai neteisus, ten katalikybe smarkiai lenkia protestantizma:
Australija
Roman Catholic 5,126,884 25.8%
Anglican 3,718,250 18.7%
http://en.wikipedia.org/wiki/Religion_in_australia

Pamiršai, kad protestantai tai ne tik anglikonai, bet ir baptistai, liuteronai, presbiterionai, kalvinistai-reformatai ir t.t.. Visus kartu sudėjus Australijoje jie lenkia katalikus
Tiesa, Kanadoje 21% gyventojų yra protestantai ir beveik 44% katalikai. Katalikybė dominuoja prancūziškuose rajonuose. Kita vertus, Kanadai didelę įtaką iki XIXa. vidurio darė protetantiškoji JK, vėliau — protestantiškoji ir net puritoniškoji JAV. Kita vertus, jeigu lyginti BVP per capita, Kanados rodiklis yra $38,025, o JAV — $46,381
Galima ir čia palyginti: http://en.wikipedia.org/wiki/List_of...al)_per_capita

[Raptor]

Bedarbių – pilna, o darbuotojų – trūksta

http://www.delfi.lt/news/economy/bus....d?id=35833313

Ką tik į darbo biržas plūdo užsiregistruoti bedarbiai, nenorintys mokėti privalomojo sveikatos draudimo. Dabar ateina būriai bedarbių, kurie norėtų, kad jų atžalos mokykloje būtų maitinamos nemokamai, rašo „Lietuvos rytas“. Naujos bangos laukiama prieš šildymo sezoną.

Nemokamas sveikatos draudimas, nemokamas vaikų maitinimas, kompensacijos už šildymą. Noras gauti šias privilegijas gena užsiregistruoti darbo biržoje. O kaip dėl darbo paieškų?

„Yra tiesiog profesionalių bedarbių. Tokie, pasibaigus šildymo sezonui, dingsta. Paskui vėl registruojasi rudenį. Tokiems realiai darbo nereikia”, – sakė Vilniaus darbo biržos direktoriaus pavaduotojas Eugenijus Valeika.

Nors šalyje apstu bedarbių statybininkų, kai kurie darbdaviai tikina niekaip nerandantys šios srities specialistų.

„Pamirškite tai, kad laisvų specialistų yra daug ir galima rinktis. Be darbo sėdi tik apsišaukėliai statybininkai”, – sakė 10 darbuotojų niekaip nerandantis statybos įmonės „Saudema” direktorius Ramūnas Grigonis.

Pasak jo, specialistai jau susirado darbo svetur, tarkim, Baltarusijoje.

R.Grigoniui pritarė ir statybos bendrovės „Rorio statyba” vadovas Arnoldas Pivoras: „Darbininkų Lietuvoje gal ir yra, bet rimtų meistrų ne tiek daug. Rimtesni dažniausiai dirba nelegaliai. Galbūt darbo biržoje jie ir užsiregistravę, bet kažkuo užsiima.”

[Combat]

Bedarbių – pilna, o darbuotojų – trūksta

http://www.delfi.lt/news/economy/bus....d?id=35833313

Niekas nebenori dirbti „for free“.