Ekonomikos naujienos (archyvas)

[Wycka]

Tai kad idėja su prekyba traukiniuose tikrai niekam tikusi. Kai jais važinėja tiek žmonių, prekiaut ten tiek pat tikslinga, kaip ir atidaryti atsarginių dalių parduotuvę kur nors Labanoro girios glūdumoj. Visa ta prekyba trumpuose reisuose galiausiai išvirs į nuostolį dėl likusių neparduotų prekių.
Jau geriau tada liepti konduktoriams megzti kojines ir prištines.

Pradžiai pakaktų karštų gėrimų, gaiviųjų gėrimų ir užkandžių automato.

[Carnifex]

John pamiršta, kad traukinio konduktorius dar vieną darbą dirba - išsikvietus pagalbą traukinyje, jis ateina su montiruote ir piktu žvilgsniu (Juokauju, nesu matęs nė vieno atvejo, kai kas nors kvietėsi pagalbą)

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Pradžiai pakaktų karštų gėrimų, gaiviųjų gėrimų ir užkandžių automato.

Bet kažkodėl prekybos automatus aptarnaujančios įmonės jų traukiniuose nestato. Ir ko gero ne iš durnumo.

[Wycka]

Bet kažkodėl prekybos automatus aptarnaujančios įmonės jų traukiniuose nestato. Ir ko gero ne iš durnumo.

Iš durnumo, tik nežinia, ar tų įmonių, ar LG. Juk pamenate, kaip 2008m. gruodį tuomet dar kątik paleistuose dviaukščiuose traukiniuose buvo skelbiama, kad yra kavos automatai. Kiek kartų teiravausi, tiek kartų konduktoriai sakė, kad tas automatas yra, bet „sugedęs“.

[Wycka]

Darbo rinkoje — vis daugiau neįgaliųjų

1979 — tiek neįgaliųjų buvo įdarbinti ir paremti per aštuonis šių metų mėnesius. Sausio pirmąją pradėtas vykdyti Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamas projektas „Neįgaliųjų užimtumo rėmimas“, pritraukė 103 įmones. Jis tebevyksta ir dabar.
Dirbančiųjų — daugiau, nei planuota
Šių metų sausio pirmąją dieną pradėtas vykdyti projektas keliauja sėkminga linkme. ESF lėšomis paremtų dirbančių neįgaliųjų skaičius — maždaug šimtu penkiasdešimčia didesnis, nei buvo planuota projekto pradžioje. Viliamasi, kad jis didės ir toliau.
„Manyčiau, kad iki projekto pabaigos darbą turėtų gauti dar 50 ar 60 žmonių. Tačiau tiksliai nuspėti skaičių yra sunku, nes numatyti įmonių plėtrą, esant sunkmečiui — sudėtinga“, — sakė projekto koordinatorė Vilija Sanajevienė.
(...)
Kokias pareigas eina neįgalieji?
Sritys, kuriose dirba neįgalūs žmonės – tokios įvairios, kad įvardyti populiariausias jų – vargiai įmanoma. Tačiau paskutiniu metu steigiama ypatingai daug įmonių, vykdančių arba planuojančių vykdyti patalpų valymo paslaugas.
Viena jų – UAB „Patalpų valymo ir priežiūros centras“. Šioje įmonėje dirba devyni neįgalūs žmonės – valytojai, iš kurių viena eina kokybės inspektorės pareigas. Darbuotojus ši įmonė dažniausiai susiranda per darbo biržą.
(...)
Kokios kliūtys trukdo įsidarbinti?
Rasa Kavaliauskaitė, Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentė, pasakojo, kad neretai didžiausia problema tampa pačių neįgaliųjų motyvacijos stoka.
„Važinėjome po šalies savivaldybes, keldami klausimą, kodėl darbdaviai dažniausiai nenori įdarbinti žmonių su negalia, ir galiausiai padarėme išvadas. Visų pirma, visuomenė nėra pasiruošusi priimti šių žmonių į darbą: darbdaviams dažniausiai netenka bendrauti su neįgaliaisiais, todėl juos kausto baimė bei nežinojimas, kaip elgtis. Juolab, neįgalūs žmonės dažniau serga bei neturi sveikatos dirbti pilnu etatu, todėl lengvesnis kelias – įdarbinti sveiką žmogų.
Antra – trukdo neįgaliųjų motyvacijos stoka. Pastarosios nebuvimas tiesiog išmuša iš vėžių. Taip yra todėl, kad retkarčiais neįgalieji turi išlaikytinių sindromą – neeidami į darbą jie gauna didesnes išmokas, nei eidami, kuomet, greičiausiai, jiems būtų mokamas tik minimumas. O kartais dirbti jiems neleidžia sveikatos problemos“.
Žmonių su negalia skaičius Lietuvoje apytiksliai yra 260 tūkst. Neskaičiuojant vaikų bei pirmąją invalidumo grupę turinčių žmonių, liktų apie 170 – 190 tūkst. neįgaliųjų, kurie galėtų dirbti. Tuo tarpu dirbantys neįgalieji sudaro tik apie 30 – 40 tūkst. Pasak žmonių su negalia sąjungos prezidentės, tai atspindi visos visuomenės situaciją – norą eiti lengvesniu keliu.
„Mes atlikome neskelbtą tyrimą, kurio rezultatai parodė: tie, kurie be galo nori dirbti – darbą susiranda. Tačiau šių žmonių motyvacija – didelė. O nenorinčių per prievartą juk nenuvarysi“, – įsitikinusi moteris.
(...)
Darbo biržoje registruotis — nebūtina
Socialinės įmonės gali įdarbinti tiek registruotus darbo biržoje, tiek joje neužsiregistravusius žmones, kadangi registracija pastarojoje – nebūtina.
„Apie 90 proc. neįgaliųjų įdarbinama ne iš darbo biržos. Tai – labai aiški tendencija, kuri parodo, jog darbdaviai neretai patys ieško darbuotojų: tiek per skelbimus, tiek kitokiais būdais“, – sakė „Neįgaliųjų užimtumo rėmimo“ projekto koordinatorė V.Sanajevienė.
Jos teigimu, daugiausia neįgaliųjų dirba maisto pramonėje, baldų gamybos įmonėse, užsiima leidyba, buhalterinių paslaugų teikimu, įvairaus pobūdžio drabužių siuvimu, kanceliarinių prekių gamyba, pakavimo paslaugų veikla, prieskonių fasavimu, informacinių technologijų teikimu, pensinio amžiaus žmonių priežiūra ir kitokia veikla.
Projektui „Neįgaliųjų užimtumo rėmimas“ skirta parama siekia 28, 12 mln. (iš jų – 20,2 mln. skirta iš ESF). Ji teikiama sunkią ar vidutinę negalią turintiems žmonėms, taip pat neįgaliesiems, kuriems nustatytas neviršijantis 55 proc. darbingumas arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Projekto pabaiga – ateinančių metų sausio 31 d.

[Wycka]

Lenkijos ekonomika paaugo 3,1 proc.

Lenkijos ekonomika per antrąjį šių metų ketvirtį išaugo apie 3,1 proc. metiniu tempu, laikraščiui Dziennik Gazeta Prawna teigė ministro pirmininko Donaldo Tusko vyriausiasis patarėjas Michalas Boni.
Pasak patarėjo, antrojo ketvirčio Lenkijos ekonomikos augimas sieks 3,1 proc. ar netgi daugiau, o pagrindinė varomoji augimo jėga buvo eksportas.
Per pirmus tris šių metų mėnesius Lenkijos ekonomika augo 3 proc. metiniu tempu.

[Wycka]

Viešbučiai galės papildyti kišenes

Rugsėjo viduryje Vilniaus viešbučiai negalės virkauti dėl menko užimtumo. Tuo metu juose bus tiek svečių, kad net abejojama, ar visi tilps į Lietuvą skrendančiuose lėktuvuose, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Plačiausiai sėkmė šypsosis trims dešimtims Vilniaus viešbučių, kurie taps oficialiomis Jungtinių Tautų Organizacijos interneto valdymo forumo dalyvių apgyvendinimo vietomis.
Jei planų nesugriaus gamtos stichijos, šiuose viešbučiuose turėtų nelikti nė vienos laisvos vietos.
Didesnius lėktuvus ruošia ir latvių bendrovė „AirBaltic“, į Vilnių ar Rygą atskraidinsianti daugiausia forumo dalyvių.
Į rugsėjo 14–17 dienomis vyksiantį interneto valdymo forumą turėtų atvykti mažiausiai 1500 užsieniečių. Rengėjai tikisi, kad šis skaičius išaugs iki 2 tūkstančių.
„Lietuvos rytas“ rašo, kad tuo pačiu metu Vilniuje vyks ir Mikroskopinės odontologijos kongreso generalinė asamblėja. Rengėjai skaičiuoja, kad Vilniuje viešės daugiau nei pusė tūkstančio medikų.
„Dalyviai aktyviai registruojasi, o mes baiminamės, kad gali būti sunkumų dėl viešbučių. Bet daugiau bėdų gali kilti dėl galimybių pasiekti Lietuvą. Juk tuo pat metu atvyksta ir medikų svečiai“, – „Lietuvos rytui“ aiškino interneto valdymo forumu besirūpinančio Informacinės visuomenės plėtros komiteto atstovė Kristina Aidietienė.
Jos spėjimu, rugsėjo viduryje Vilniaus viešbučiuose bus užimta 70 proc. vietų.

Yra daugiau.

[Wycka]

Greitieji kreditai lėtina tempą

Greituosius kreditus teikiančioms bendrovėms baigėsi katino dienos. Konkurentų perpildyta rinka verčia ne tik mažinti kosmines teikiamų kreditų palūkanas, bet ir ieškoti būdų, kaip prisivilioti tirpstančių klientų.
Greitųjų kreditų reklamos klientus vilioja ne tik pažadais pirmą paskolą suteikti nemokamai. Skolintojai mušasi į krūtines, kad nebeprašys vietoj pasiskolinto kastuvo grąžinti ekskavatorių.
Greitųjų kreditų bendrovių vadovai pripažįsta, jog pastarąjį pusmetį klientų skaičių lemia ne tiek pirmą kartą norinčiųjų pasiskolinti gausa, kiek bendrovių sugebėjimas prisivilioti lojalius klientus.
O vartotojų teisių gynėjai šaukia, kad ant šių skolintojų kabliuko užkimba menko išsilavinimo, menkas pajamas gaunantys žmonės. Šie net nepaklausia, kokias teks mokėti palūkanas, ir neskaito sutarties, kurią pasirašo savo noru, arba nesupranta, kas joje parašyta. Tik užsmaugti antstolių jie šaukia „gelbėkite“, bet savo kaltės ir tada nesuvokia.

Yra daugiau.

[Wycka]

Ne vien tik ekonomika

Kodėl Lietuvoje gyventi gera?

Jungtinių Amerikos Valstijų žurnalas „Newsweek“ paskelbė Lietuvą esant 34-oje vietoje geriausių gyventi valstybių reitinge. Mūsų šalis dviem pozicijomis aplenkė Latviją ir tiek pat atsiliko nuo Estijos. Ar pagerėjimą rodo statistika ir sociologiniai tyrimai?
Gerovė valstybėse buvo vertinama pagal švietimo, sveikatos apsaugos būklę, gyvenimo kokybę, ekonominį konkurencingumą ir politinę aplinką. Pirmoji vieta atiteko Suomijai, gerovės valstybių statusą išsaugojo Šveicarija, Švedija, Australija, Liuksemburgas, Norvegija, Kanada ir kitos šalys. Galima sakyti, vydamasi jas, Lietuva iš tiesų tapo „nuobodžia šalimi“, taip pakrikštyta žurnalisto Edwardo Lucaso – šalimi, kurioje nėra karų ir perversmų, o gyvenimas darosi stabilesnis.
Moksleivių atostogos — vienos ilgiausių Europoje
Gera gyventi Lietuvoje, jei esi moksleivis. Europos švietimo informacijos tinklo „Eurydice“ atliktas tyrimas rodo, kad čia mokyklinio amžiaus vaikai atostogauja ilgiau nei kitose šalyse. Kitais mokslo metais, be savaitgalių, moksleivių laukia dar beveik 3 mėnesiai atostogų, o Čekijoje, Danijoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose mokyklą į vasaros pramogas moksleiviai iškeis tik 2 mėnesius.
Panašios trukmės atostogas turės ir latvių moksleiviai, užtat Estijoje jos truks trimis dienomis trumpiau.
Statistikos departamento duomenimis, pastaraisiais metais augo vidurinį ir aukštesnį už vidurinį išsilavinimą įgijusių 20–24 metų amžiaus gyventojų dalis. 25–64 metų gyventojų, turinčių aukštesnį už vidurinį išsilavinimą, 2008 metais buvo 90,6 proc. Aplenkėme ne tik Latviją, Estiją, Čekiją, bet ir Suomiją, Švediją.
Per pastaruosius penkerius metus gerokai sumažėjo piliečių, neturinčių pradinio išsilavinimo. Pernai vidurinį ir aukštesnį už vidurinį išsilavinimą turėjo 91,3 proc. 25–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų. Tai pats aukščiausias išsilavinimo lygis per pastarąjį dešimtmetį šalyje ir vienas aukščiausių Europos Sąjungoje. Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) duomenimis, 2008 m., palyginti su 2005 m., Lietuva pagal gyventojų, turinčių ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, dalį pakilo iš penktosios vietos (87,6 proc.) į antrąją (90,6 proc.) ir aplenkė Estiją, Norvegiją, Slovakiją. Padaugėjo profesines mokyklas lankančių moksleivių, kai kurie jų tokią išeitį renkasi vietoje emigracijos ir atidaro smulkias įmones.

Yra daugiau.

[Silber418]

Keista, kad Norvegija nėra labai aukštai

[Wycka]

Keista, kad Norvegija nėra labai aukštai

Todėl, kad Lietuvoje išsilavinimas yra tiek išpūstas į kiekybę, kad net kenčia kokybė

Auginti sraiges — nesunku ir pelninga

Netradicinis vynuoginių sraigių auginimo verslas vis plačiau skinasi kelią Lietuvoje. Juo užsidegę entuziastai gali pasinaudoti ir Europos Sąjungos parama.
Pradėjus auginti sraiges, galima tikėtis ir ES paramos
Pasak Žemės ūkio ministerijos pranešimo, Kauno rajono ūkininkas Rolandas Janušauskas įsitikinęs, jog auginti sraiges ne tik paprasta, bet ir pelninga. Jis pats šio Lietuvoje neįprasto verslo prieš maždaug 16 metų taip pat ėmėsi ne iš gero gyvenimo. Darbo neturintis vyriškis rado skelbimą laikraštyje apie superkamas sraiges ir ėmė jas rinkti.
Pamažu R. Janušausko veikla peraugo į sraigių auginimą. Kauniečio užaugintomis sraigėmis mėgaujasi įvairių šalių gurmanai. Jos eksportuojamos į Italiją, Ispaniją, Graikiją. Lietuvoje joms rinkos dar nėra.
Sraigių veisimo subtilybių pasimokęs Čekijoje, Kauno rajono ūkininkas 2003 m. Lietuvoje įkūrė Nacionalinę sraigių augintojų asociaciją.
R. Janušausko vadovaujamos asociacijos nariai praktikuoja keturis sraigių auginimo būdus. Tai lauko voljeruose natūraliomis sąlygomis; lauko voljeruose su danga, sausu ir žaliu pašaru; patalpose dėžėse vasara perkeliant į voljerus ir šildomose patalpose.
Šiuo metu Sraigių augintojų asociacija jau žvalgosi naujų rinkų.
Imtis vynuoginių sraigių auginimo verslo gali paskatinti ir parama, kurios galima siekti net pagal kelias Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones.

[Wycka]

“PKN Orlen” jau ruošiasi parduoti “Orlen Lietuvą”

Lenkijos naftos koncernas “PKN Orlen” pasamdė tarptautinį investicijų banką “Nomura”, kuris turės parengti išvadas dėl galimo “Orlen Lietuvos” pardavimo bei surinkti pirminius potencialių pirkėjų pasiūlymus.
“KBC Securities” analitikų teigimu, potencialiais “Orlen Lietuvos” pirkėjais galėtų būti tik Rusijos naftos bendrovės, o “PKN Orlen” galimybės susigrąžinti už Lietuvos įmonę sumokėtą 2,3 mlrd. JAV dolerių sumą yra abejotinos.
“PKN Orlen” įsigijo “Orlen Lietuvą” (tuometinę “Mažeikių naftą”) iš Rusijos “Jukos” ir Lietuvos Vyriausybės 2006 metais. Sandorį kaip būdą sumažinti regiono energetinę priklausomybę nuo Rusijos parėmė ir Lietuvos, ir Lenkijos vyriausybės.

Jei lenkai parduos 30% gamyklos rusams ir dėl to jie "supras", kad galima suremontuoti vamzdį, tai ekonomine prasme Lietuva tik laimės.

O ar jiems [rusams — Wycka pastaba] tai naudingiau? Juk labiau apsimoka perdirbti naftą ir degalus pardavinėti visame regione, plius dar ir naftą eksportuoti per Būtingę.

Tiesą sakant, stebiuosi, kad jie nusprendė parduoti gamyklą rusams, nes jie su pigia nafta sudarys jiems didelę konkurenciją. Rusams Mažeikų nafta, atvirkščiai, tai yra galimybė lengviau dirbti ES rinkoje ir vežti pigesnius degalus net į tą pačią Lenkiją. Kaip nekeista, Mažeikių nafta geriausiai laikėsi kai buvo valdoma rusų Jukos.

„Sniego gniužtė“ ima didėti:

"Lukoil" nenori bendrovės "Orlen Lietuva"

Rusijos naftos koncernas "Lukoil", laikytas vienu iš favoritų perimant Lenkijos kompanijos "PKN Orlen" aktyvus Lietuvoje, oficialiai paneigė norįs investuoti į bendrovę "Orlen Lietuva", rašo trečiadienio numeryje dienraštis "Dziennik Gazeta Prawna".
Rusijos bendrovės „Lukoil“ lenkų bendrovė nedomina.
Koncernas pastaruoju metu įsigijo įmonių Europoje ir pirkti naujų neplanuoja.
Vladimiras Semakovas iš "Lukoil" centrinės būstinės Maskvoje antradienį Lenkijos leidinį patikino, kad koncernas visai nesidomi Mažeikių bendrove, tuo labiau, kad jis įsigijo kompanijai ISAB priklausiusią naftos perdirbimo įmonę Sicilijoje ir kompanijos TNR kontroliuotą naftos perdirbimo įmonę Nyderlanduose.
Abu sandorius "Lukoil" sudarė praėjusiais metais. Jie atsiėjo apie 2,8 milijardo dolerių. Kaip tik tiek kompanija "PKN Orlen" išleido, pirkdama naftos perdirbimo įmonę Mažeikiuose.
Dabar Lenkijos kompanija norėtų atgauti nors 2 milijardus dolerių. O investicijų firmos "Solid" analitikas Denisas Borisovas mano, kad Mažeikių įmonės vertė - apie 1,5 milijardo dolerių. Rusijos koncernui tokios išlaidos būtų "pagal kišenę". "Lukoil" turi savos naftos, degalų rezervuarų Latvijoje, degalinių tinklą Baltijos šalyse ir Lenkijoje, jam trūksta tik naftos perdirbimo įmonės mūsų regione. Tad pareiškimas, kad jis nesidomi Mažeikių įmone, labai netikėtas, konstatuoja "Dziennik Gazeta Prawna".
Analitikai teigia, kad naujieji Mažeikių bendrovės savininkai vis tiek bus rusai, tai tik laiko klausimas.

[Wycka]

Ir kuo gi Jums ne eksportas?

Pasiturintys baltarusiai perka Lietuvoje

Baldais ir interjero detalėmis prekiaujančių verslininkų teigimu, jų prekybos apyvartas pastaraisiais metais palaiko turistai iš Baltarusijos. Jie renkasi arba gausiai dekoruotus, auksu ir ryškiomis spalvomis tviskančius gaminius, arba itin modernius.
Namų apyvokos prekės ir baldai kaimyninėje šalyje dėl importo muitų ir kitų priežasčių yra apie 60 proc. brangesni nei Lietuvoje. Be to, jie čia atranda žymiai didesnį asortimentą, kuris iš esmės atitinka specifinį baltarusių skonį.
Pasak „Domus Galerijoje“ įsikūrusio interjero dizainerio Tomo Geco, Baltarusijoje šiuo metu populiaru važiuoti pirkti į Lietuvą.
„Baldų ir interjero rinka pas kaimynus dabar panašioje stadijoje, kaip buvo pas mus prieš daugelį metų. Ten dar tik kuriasi pirmosios garsių Europos gamintojų atstovybės, pasirinkimas labai mažas, o kainos vos ne du kartus didesnės. Ir parduotuvių salonuose jie atranda savo skonį atitinkančių interjerų“, — teigia dizaineris.
Prekybininkai ir architektai pastebi skirtingą nei lietuvių baltarusių skonį ir grožio suvokimą. Jie renkasi brangias, kokybiškas prekes ir linkę į kraštutinumus — perka arba konservatyvius, klasikinius, gausiai dekoruotus, auksu ir ryškiomis spalvomis tviskančius gaminius, arba itin modernius.
„Interio“ salono vadovo Igno Rėksnio teigimu, apie 20-30 proc. mėnesio pardavimų tenka Baltarusijos piliečiams. Jis pastebi, jog atvyksta labiau pasiturintys žmonės, kurie perka brangius daiktus.
„Tačiau ir su pirkėjais iš Baltarusijos reikia mokėti dirbti. Klysta tie, kurie mano, jog jie nesidera. Mes darome jiems nuolaidas, kaip ir kitiems pirkėjams, padedame susigrąžinti beveik visą PVM mokestį, užpildome atitinkamus dokumentus“, — sakė I. Rėksnys.
Vienintelės Lietuvoje PVM grąžinimo paslaugas užsienio turistams teikiančios bendrovės „Global Blue Lietuva“ duomenimis, Baltarusijos piliečiai Lietuvos parduotuvėse per pirmuosius septynis šių metų mėnesius išleido 11 proc. daugiau pinigų nei pernai, o vidutinė vieno pirkinio suma sudarė 772 litus. Apie 80 proc. užsieniečių pirkėjų sudaro Rusijos ir Baltarusijos piliečiai.
Rusai dažniau perka Klaipėdoje, baltarusiai — Vilniuje. Prognozuojama, jog rugsėjį, pasirodžius naujoms prekių kolekcijoms, į Lietuvą plūstelės nauja pirkėjų banga iš artimiausių Rytų kaimynių.

[Wycka]

Ukrainos ekonomika per ketvirtį išaugo 6 proc.

Dėl išaugusios eksporto paklausos Ukrainos ekonomikos augimas per antrąjį šių metų ketvirtį paspartėjo, pranešė valstybinis statistikos departamentas remdamasis išankstiniais skaičiavimais.
Per antrąjį ketvirtį Ukrainos bendrasis vidaus produktas paaugo 6 proc., tai sparčiausias tempas nuo 2008 m. antrojo ketvirčio.
Ekonomistai prognozavo 5,9 proc. ekonomikos augimą.
Palyginti su pirmuoju ketvirčiu, Ukrainos ekonomika išaugo 3,9 proc.

[Eimantas]

Bronislovas Lubys pirktų naftos perdirbimo įmonę Mažeikiuose
http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/l...kiuose-467465/

[zajcik]

Lietuvos valdžia turėtų visais imanomai budais proteguoti Lubio "kandidatūrą"

[Silber418]

Todėl, kad Lietuvoje išsilavinimas yra tiek išpūstas į kiekybę, kad net kenčia kokybė

Tiesą sakant, nelabai supratau, kuo tai susiję su Norvegija ir tos valstybės gana kukliu įvertinimu.

[Lettered]

Tiesą sakant, nelabai supratau, kuo tai susiję su Norvegija ir tos valstybės gana kukliu įvertinimu.

Teisingas tas įvertinimas

[Lettered]

Lietuvos valdžia turėtų visais imanomai budais proteguoti Lubio "kandidatūrą"

Valdžia, deja, jau nebe akcininkė.

[Wycka]

Tiesą sakant, nelabai supratau, kuo tai susiję su Norvegija ir tos valstybės gana kukliu įvertinimu.

Juk parašyta — pagal žmonių skaičių procentais, įgijusį išsilavinimą.