Ekonomikos naujienos (archyvas)

[Lettered]

u kasininkėmi gal ir taip. O kaip su statybininkais ir kitais straipsnyje minimais darbais?

Jei manai, kad prastas, pasižiūrėk į vietinius UK
Apskritai, ar efektyvumas šioje srityje yra kažkokia siekiamybė? Visada bus efektyviau, jei darbuotojas dirbs kuo ilgiau ir daugaiu už kuo mažiau.

[Wycka]

Jei manai, kad prastas, pasižiūrėk į vietinius UK
Apskritai, ar efektyvumas šioje srityje yra kažkokia siekiamybė? Visada bus efektyviau, jei darbuotojas dirbs kuo ilgiau ir daugaiu už kuo mažiau.

Pataisysiu. Ne taip suvokiame efektyvumą. Efektyvumas — tai sugebėjimas tarkim per 10h atlikti 12h darbą. Tikriausiai liūdniausia situacija yra su valdininkais (pvz Seimui vis nepakanka laiko, pratęsinėjamos sesijos), bet ne kažin kas geriau ir su statybininkais ir kelinininkais. Šimtus kartų matytas vaizdas, kai vienas-du dirba, o kiti 6-7 aplink sustoję rūko ir žiūri į tuos dirbančius.

[John]

Jei manai, kad prastas, pasižiūrėk į vietinius UK
Apskritai, ar efektyvumas šioje srityje yra kažkokia siekiamybė? Visada bus efektyviau, jei darbuotojas dirbs kuo ilgiau ir daugaiu už kuo mažiau.

Į ką pažiūrėti UK? Darbo našumas UK yra nepalyginamai didesnis, nei Lietuvoje ir tai jaučiasi kiekviename žingsnyje.

Esmė ne tik, ar dirbs pigiau ir ilgiau, bet kaip kokybiškai ir kaip greit bus padarytas darbas. Kas iš to, kad "dirbi" 12 val. per parą už 300Lt, jei darbo rezultatas nepatenkinamas?

Nereiktų painioti šiaip žmonių darbštumo ir jų kainos. Svarbu suvokti ir visos sitemos efektyvumą ir organizaciją. Tam yra kuriamos vadybos sistemos ir standartai, kurių laikymasis turėtų padėti gerinti našumą ir kokybę.

[index]

Problema, kad lietuvių verslininkams vadybininkas= distributoriui.

[Silber418]

Į ką pažiūrėti UK? Darbo našumas UK yra nepalyginamai didesnis, nei Lietuvoje ir tai jaučiasi kiekviename žingsnyje.

Esmė ne tik, ar dirbs pigiau ir ilgiau, bet kaip kokybiškai ir kaip greit bus padarytas darbas. Kas iš to, kad "dirbi" 12 val. per parą už 300Lt, jei darbo rezultatas nepatenkinamas?

Nereiktų painioti šiaip žmonių darbštumo ir jų kainos. Svarbu suvokti ir visos sitemos efektyvumą ir organizaciją. Tam yra kuriamos vadybos sistemos ir standartai, kurių laikymasis turėtų padėti gerinti našumą ir kokybę.

Jonai, prašau, nesupyk, bet manau, kad darai klaidą lygindamas Lietuvą su Didžiąja Britanija. Tai tiesiog nesulyginamos valstybės daugeliu aspektų. Tiek mastai, tiek valdymo forma gerokai skiriasia.
Lietuvai nebent reikia imti pavyzdį iš UK, bet pas mus nei valdžia, nei tauta nepajudina nė piršto (iš anskto atsiprašau visų pilietiškai aktyvių tautiečių), kad Lietuva bent kažkuo būtų panaši į pažangesnę valstybę.

[John]

Jonai, prašau, nesupyk, bet manau, kad darai klaidą lygindamas Lietuvą su Didžiąja Britanija. Tai tiesiog nesulyginamos valstybės daugeliu aspektų. Tiek mastai, tiek valdymo forma gerokai skiriasia.
Lietuvai nebent reikia imti pavyzdį iš UK, bet pas mus nei valdžia, nei tauta nepajudina nė piršto (iš anskto atsiprašau visų pilietiškai aktyvių tautiečių), kad Lietuva bent kažkuo būtų panaši į pažangesnę valstybę.

Kokią klaidą? Man atyrodo, tu nelabai supranti, apie ką aš kalbu.

Darbo našumas visur reiškia tą patį, ar tai būtų UK, ar Kinija ar Zimbabvė. Našumas didžiąja dalimi priklauso nuo konkrečios organizacijos valdymo ir struktūros. Kad būtų pasiektas didesnis našumas, būtina optimizuoti ir gerinti šiuos dalykus. Tai gan elementaru.

[Bartas1]

Darbo našumas visur reiškia tą patį, ar tai būtų UK, ar Kinija ar Zimbabvė. Našumas didžiąja dalimi priklauso nuo konkrečios organizacijos valdymo ir struktūros. Kad būtų pasiektas didesnis našumas, būtina optimizuoti ir gerinti šiuos dalykus. Tai gan elementaru.

Darbo našumas matuojamas ekonominių gėrybių, sukurtų per laiko vienetą, kiekiu. Taigi svarbūs abu dėmenys, ne tik laikas per kurį sukuriamos gėrybės, bet ir ekonominių gėrybių vertė. Jau ir iki krizės mes per tą patį laiką pagamindavome tik kiek daugiau nei pusę to, ką sugeba Vakarų europiečiai. Ar manote, kad čia tik vadybos (pvz. valdymo struktūros) ar neefektyvaus laiko panaudojimo įtaka? IMHO-ne. Manau, tai skaičiavimo metodikos, turimų technologijų, ūkio struktūros, sukuriamų gėrybių pas mus ir vakaruose verčių skirtumai.
Palyginkime, kad ir švietimo sistemos pas mus ir JK darbo našumą. Ar manote, kad pas mus per laiko vienetą apmokoma dvigubai mažiau moksleivių ? Vargu. Tačiau sukuriama vertė, per laiko vienetą, čia ir ten, skaičiuojama kitokia.

[goolfietis]

Naujas nedarbo mažinimo būdas - išbraukti iš sąrašų kuo daugiau bedarbių

Vyriausybė rado gudrų būdą sumažinti sparčiai augantį bedarbių skaičių - išbraukti kuo daugiau bedarbių ir darbo ieškančių žmonių iš bedarbių sąrašų. Tokį sprendimą priėmė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, nuo liepos 27 dienos pakeisdama Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašą, rašo „Vakarų ekspresas“.

[Magician]

Iš pradžių nutarė dirbtinai padidinti, dabar sumažinti. Va, taip mes ir "išlipsime iš krizės dėl mažėjančio bedarbo".

[rat]

Kitaip tariant - valstybinis reketas. Dėl PSD mokesčio žmonės registravosi nedarbo biržoj, o vadukams matyt po kurio laiko dašutino, kad valstybė eina į minusą Įdomu būtų, jei bankrutuotų UAB Lietuva, o dėl emigracijos liktų 2 milijonai gyventojų.

[Wycka]

Palyginkime, kad ir švietimo sistemos pas mus ir JK darbo našumą. Ar manote, kad pas mus per laiko vienetą apmokoma dvigubai mažiau moksleivių ? Vargu. Tačiau sukuriama vertė, per laiko vienetą, čia ir ten, skaičiuojama kitokia.

Jeigu jau lyginame darbo našumą švietimo srityje, tai varge varge kiek čia dar betvarkės, ir randama tūkstančiai priežasčių ją pateisinti. Ar žinote, kas žargonu vadinama 'langais'? Tai tokios pamokų laikas, kai joks užsiėmimas nevyksta, nes nėra nurodytas pagal tvarkaraštį, savotiškai laisvas laikas tarp pamokų, bet ne pertrauka. Na tarkim turi tą dieną 6 pamokas. Pirmą atidirbi, antra ir trečia 'laisvos', ketvirtą ir penktą vėl atidirbi, šešta vėl 'laisva', tada vėl dirbi septintą, aštuntą ir devintą. Šitaip darbe sugaišti ~9 valandas, o apmokėjimą gauni tik už 6. trys valandos kone velniop nueina, o per jas galėtum arba kitame darbe dirbti arba leisti laiką su savo šeima. Štai jums ir neefektyvumo pavyzdys.
Beje, panašios problemos ir kolegijose bei universitetuose.

[Wycka]

Kitaip tariant - valstybinis reketas. Dėl PSD mokesčio žmonės registravosi nedarbo biržoj, o vadukams matyt po kurio laiko dašutino, kad valstybė eina į minusą Įdomu būtų, jei bankrutuotų UAB Lietuva, o dėl emigracijos liktų 2 milijonai gyventojų.

O aš atsakyčiau, kad tai yra atsakas reketu į reketą. Apie 1/3 bedarbių niekada rimtai jokio darbo ir neieškojo. Užsiėmė 'chaltūromis', nelegalia veikla, gaudavo pašalpas ir kompensacijas, vogdavo ar užsiimdavo kitokiais nusikaltimais. Dabar, kai jiems pabandė pakirpti uodegas, jie sukėlė didžiulį triukšmą. Bet triukšmas lieka „šuns balsu į dangų“, kol nėra argumentų. Negirdėjau nė vieno svaraus argumento, kodėl tie visi >300.000 turėtų būti neregistruoti LDB ir nemokėti PSD. Juk kai lūžta koja poliklinikoje ar ligoninėje net nežiūri, draustas esi ar ne, vis tiek suteikia pirmąją pagalbą, o kas visa tai apmoka? Ogi dirbantys mokesčių mokėtojai. Todėl mielas bedarbi būk malonus ir bent jau stenkis rasti legalaus darbo. Galima eiti ir kitu keliu — įvesti „darbo korteles“, kurias išduotų tik SoDra ir tik dirbantiesiems. Taigi jei atėjęs į polikliniką esi pilnametis ir neparodai nei tos darbo kortelės, nei studento/mokinio/pensininko pažymėjimo — arba mokėk už viską pilną kainą arba čiuožk į gatvę, tegul ir mirti. Bet įtariu, tada triukšmo būtų dar daugiau. Šįkart Vyriausybė pasirinko švelniausią variantą, todėl manau kad kritika šiuo klausimu dažnu atveju yra sutirštinta.

[rat]

/\

Niekas neprašė visų laikinai nedirbančių varyti į nedarbo biržą ir problemos nebūtų. Gal tikėjosi, kad niekas nesiregistruos ir mokės PSD?

[senasnamas]

Nemanau, kad švietimo sistemoje "langai" būtų pagrindinis efektyvumo matas. Tikriausiai nėra ir įmanoma, kad visiems mokytojams, nesvarbu kiek pamokų per dieną jie turi, visos pamokos būtų išdėstytos paeiliui, be jokių tarpų. Juk mokytojo darbas tai ne tik pamokų vedimas, o ir ruošimasis joms, darbų taisymas, be to, jie turi ir visokių biurokratinių užduočių. Tuos papildomus darbus ir galima atlikti per "langus".

[Wycka]

/\

Niekas neprašė visų laikinai nedirbančių varyti į nedarbo biržą ir problemos nebūtų. Gal tikėjosi, kad niekas nesiregistruos ir mokės PSD?

Nežinau smulkmenų, bet manau siekta nelegaliai dirbančius paskatinti legalizuoti savo veiklą, o piktybiškai to nedarančius priversti susimokėti nors PSD. Visgi tie žmonės, kurie nuoširdžiai ieškosi darbo ir per darbo biržą, niekaip nenukentėjo. Nejaugi klystu???

[rat]

Ką reiškia nelegaliai dirbančius? Neva visi registruoti biržoje turi nelegalų 40 valandų į savaitę darbą? Iš kur čia toks Kubilistinis briedas?

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Jau minėjau situaciją LG maršrute Vilnius - Kaunas. Bilietų tikrintojas išlenda iš traukinio priekio kas keliolika minučių ir patikrina kelių įlipusiųjų bilietus. Didžiąją dalį laiko jis tiesiog nieko neveikia. Ar nebūtų galima jam patikėti kad ir užkandžių, gėrimų ir laikraščių pardavinėtojo darbo? Beje, kai kurie railfan'ai mane už tokias mintis kone išplūdo (na, maždaug, kaip blogai ir kokia bloga idėja ). Tai tik vienas mažas pavyzdėlis, rodantis, kokia dar neefektyvi daugelyje situacijų yra mūsų darbo rinka ir darbo našumas.

Tai kad idėja su prekyba traukiniuose tikrai niekam tikusi. Kai jais važinėja tiek žmonių, prekiaut ten tiek pat tikslinga, kaip ir atidaryti atsarginių dalių parduotuvę kur nors Labanoro girios glūdumoj. Visa ta prekyba trumpuose reisuose galiausiai išvirs į nuostolį dėl likusių neparduotų prekių.

Jau geriau tada liepti konduktoriams megzti kojines ir prištines.

[Wycka]

Nemanau, kad švietimo sistemoje "langai" būtų pagrindinis efektyvumo matas. Tikriausiai nėra ir įmanoma, kad visiems mokytojams, nesvarbu kiek pamokų per dieną jie turi, visos pamokos būtų išdėstytos paeiliui, be jokių tarpų. Juk mokytojo darbas tai ne tik pamokų vedimas, o ir ruošimasis joms, darbų taisymas, be to, jie turi ir visokių biurokratinių užduočių. Tuos papildomus darbus ir galima atlikti per "langus".

Tai priklauso ir nuo mokyklos administracijos sugebėjimo tinkamai išdėlioti ir tolygiai paskirstyti krūvį. Ne visiems padeda ir kompiuterinė programa, padedanti modeliuoti tvarkaraščius. Dar normalu, kai per savaitę yra 2-3 'langai', bet kai jų skaičius viršija 10, darosi nebelinksma. Biurokratijos tikrai daug, tačiau pamokoms pasiruošti geriausia iš vakaro, darbus ištaisyti (priklausomai nuo dėstomo dalyko) užtrunka nuo 10min. iki 2 val., tačiau toli gražu ne kasdien tai reikia daryti, o biurokratines užduotis ne taip paprasta 'langų' metu įvykdyti, nes kiti kolegos ir neretai administracijos atstovai per tavo 'langą' veda savo pamokas, arba išvykę darbo reikalais.
Kažkodėl yra mokyklų, kuriose visiškai nėra problemų su 'langais' (iki 3 'langų' per savaitę), o yra tokių, kur yra normalu darbuotojui dirbti per savaitę 24 pamokas ir turėti 22 langus B)

[senasnamas]

Taip, PSD paskirtis yra ir šioks toks gyventojų surašymas. Ne tik visi nelegalai priverčiami registruotis, bet suskaičiuojami ir emigrantai. Todėl pastarųjų skaičius pastaraisiais mėnesiais taip ir auga. Anksčiau apie emigracijos mastus juk būdavo sprendžiama remiantis visokiais spėliojimais, nes deklaruoti išvykimą nebuvo didelio reikalo. Dabar bus aiškiau, bet tie skaičiai tikrai nenudžiugins.

[Wycka]

Ką reiškia nelegaliai dirbančius? Neva visi registruoti biržoje turi nelegalų 40 valandų į savaitę darbą? Iš kur čia toks Kubilistinis briedas?

Iš kur man ar Tamstai žinoti kiek valandų per savaitę nelegaliai dirba kiekvienas „bedarbis“? Manai, tokie patys savanoriškai prisipažins?