Ekonomikos naujienos (archyvas)

[Lettered]

Ir taip, ir ne. Kiek žinau, apie 95 procentus legaliai Lietuvoje parduodamų degalų sudaro pagaminti Mažeikiuose. Didžiausią konkurenciją sudaro kontrabandiniai degalai. O lenkai patyrė didžiulių nuostolių gaisro metu, taip pat pelnas sumažėjo nuardžius bėgių liniją. Taigi lenkai atsidūrė tarp kūjo ir priekalo: užsuktas vamzdis, nuardyti bėgiai, neparduodama Klaipėdos nafta. Ir mušk svietą iš pasukų...

95%? Kiek girdėjau, Lukoilas importuoja dyzeliną ir benziną, o tai vienas didžiausių degalinių tinklų Lietuvoje.

http://www.delfi.lt/news/economy/aut....d?id=34753099
http://www.alfa.lt/straipsnis/103132...10-02-03_16-58

[index]

Taigi lenkai atsidūrė tarp kūjo ir priekalo: užsuktas vamzdis, nuardyti bėgiai, neparduodama Klaipėdos nafta. Ir mušk svietą iš pasukų...

Mūsų kaltę įžiūriu nebent dėl nuardytų bėgių. O Klaipėdos naftos pardavimas taip pat būtų pavojingas, nes tada praktiškai neliktų galimybės Mažeikių naftos konkurentams įvežti degalų. O visiška monopolija (ir dar tokioje jautrioje srityje) tikrai nėra gerai.

[Wycka]

Mūsų kaltę įžiūriu nebent dėl nuardytų bėgių. O Klaipėdos naftos pardavimas taip pat būtų pavojingas, nes tada praktiškai neliktų galimybės Mažeikių naftos konkurentams įvežti degalų. O visiška monopolija (ir dar tokioje jautrioje srityje) tikrai nėra gerai.

O kaip naftos produktus įsiveža latviai ir estai?
Esant tikrai būtinam reikalui, degalus galima atsivežti geležinkeliais iš Rusijos arba Baltarusijos. Aišku, tada jų kaina bus nekonkurencinga. Bet ir parduodant KN galima numatyti keletą saugiklių, pvz max didmeninė kaina, kai produkcija skirta LTU rinkai.

[index]

O kaip naftos produktus įsiveža latviai ir estai?

Dėl estų tiksliai nežinau, bet latviai įsiveža geležinkeliais ir vamzdynu iš Rusijos.

Esant tikrai būtinam reikalui, degalus galima atsivežti geležinkeliais iš Rusijos arba Baltarusijos. Aišku, tada jų kaina bus nekonkurencinga. Bet ir parduodant KN galima numatyti keletą saugiklių, pvz max didmeninė kaina, kai produkcija skirta LTU rinkai.

Tai esmė ir yra, kad mums reikia konkuerncijos MN, jei jos savininkai sugalvotų padaryti ką nors ne taip. O apribojus kainas viskas būtų taip pat, kaip ir išvis nepardavus jos. Mano nuomone, geriausia ir būtų parduoti ją kokiai nors rusų kompanijai, turinčiai nuosavos naftos. Jukos buvo idealus variantas dėlto, kad ji buvo dar ir privati.

[Wycka]

Mano nuomone, geriausia ir būtų parduoti ją kokiai nors rusų kompanijai, turinčiai nuosavos naftos. Jukos buvo idealus variantas dėlto, kad ji buvo dar ir privati.

O mano nuomone, idealus variantas būtų pumpuoti Baltijos šelfo naftą į Mažeikius ir čia ją perdirbti Savo pyrago dalį gautų abi sesės — LT ir LV

[index]

O mano nuomone, idealus variantas būtų pumpuoti Baltijos šelfo naftą į Mažeikius ir čia ją perdirbti Savo pyrago dalį gautų abi sesės — LT ir LV

Galbūt. Tik iki realaus darbo dar praeitų daug daug laiko, gamykla dar ir užsilenkt gali. Aišku, valstybė gali bandyti pirkti ją iš lenkų ir subsidijuoti, jei taip rusų bijom. Bet ar verta?

[Tomas]

Lietuvai būtų naudingiausia, kad MN apskritai būtų uždaryta. Mažeikių kraštui aišku būtų labai blogai.

[Wycka]

Galbūt. Tik iki realaus darbo dar praeitų daug daug laiko, gamykla dar ir užsilenkt gali. Aišku, valstybė gali bandyti pirkti ją iš lenkų ir subsidijuoti, jei taip rusų bijom. Bet ar verta?

Lietuvai būtų naudingiausia, kad MN apskritai būtų uždaryta. Mažeikių kraštui aišku būtų labai blogai.

Kad praktiškai su ta Mažeikių nafta problemos jau nuo pat 1990m. Paradoksas, bet tokios įmonės sumoka daugiausiai mokesčių ir uždirba daugiausiai pelno, o Lietuvoje kažkodėl su tuo nelabai, nelabai... Kitas paradoksas, kad „turime“ naftos pašonėje (Baltijos jūros šelfe, šalia Gargždų), o jos kaip ir nesugebame perdirbti 'savoje' gamykloje. Uždarius MN, nebus įmanoma iš to Baltijos šelfo telkinio pasiimti visą įmanomą naudą. Susidaro įspūdis, kad apie šią gamyklą ir naftos perdirbimo verslo ypatumus plačioji visuomenė dar oi kiek nežino...

[senasnamas]

Mazeikui nafta savo laiku atiduodavo didziaja pelno dali banditams (panevezio tulpiniai, kiesus ir pan. )

Jei neskiri Kiesaus nuo tulpinių, tai gal neverta iš viso rašyti.
MN, užuot nešusi naudą Lietuvai, sukelia vien problemas. Kodėl taip yra? Todėl, kad tai pernelyg gardus kąsnis, o Lietuvoje nėra pakankamai politinės valios, kad tas kąsnis būtų protingai valdomas. Ką reiškia visokie bėgių nuardymai? Tai reiškia, kad politikuoja įmonės (neaišku kokiais tikslais), kurios turėtų dirbti Lietuvos labui. Dabar jau visiems aišku, kad bet kokiai ne Rusijos įmonei dirbti su MN pelningai neišeis. Abejoju, ar be Rusijos įmonių atsirastų kas dar norėtų ją pirkti. Akivaizdu, kad Družba "pasitaisys" tik kai MN priklausys Rusijos įmonei. Turbūt ekonomiškai tai ir būtų geriausias sprendimas. Nes nenormalu, kai tokia įmonė, kuri turėtų dėti aukso kiaušinius, dirba nuostolingai dėl visokių politinių nesutarimų.
http://klaipeda.diena.lt/dienrastis/...i-nafta-290300
Jūroje seniai yra šio to, ką būtų galima paversti pinigais. Bet turbūt lengviau išeitų susitarti su kokia Venesuela nei su kaimynais. Jūrai ir pakrantėms, aišku, gerai, kad niekas nesiurbiama, tačiau ekonomikai nelabai. Sutartų dalintis per pusę ir naudos būtų abiem šalims. Tačiau abiejų mąstymas toks, kad jau geriau aš nieko negausiu, kad tik ir kaimynas nieko negautų. "Gerus" santykius rodė ir Lietuvos, Latvijos ginčai dėl to, į kurią šalį tiesti kabelį iš Švedijos. Pradėjus tą telkinį eksploatuoti, tarkim 2008 m., abiejose šalyse nebūtų nei dviženklių BVP kritimų, nei pensijų mažinimų, nei panašių dalykų. Tačiau kol abiejų šalių valdžioms patraukliausia alternatyva skolinimasis iš užsienio, tol ir skaičiuosim augančius bedarbių ir emigrantų skaičius.

[tricky_kid]

Kad praktiškai su ta Mažeikių nafta problemos jau nuo pat 1990m. Paradoksas, bet tokios įmonės sumoka daugiausiai mokesčių ir uždirba daugiausiai pelno, o Lietuvoje kažkodėl su tuo nelabai, nelabai... Kitas paradoksas, kad „turime“ naftos pašonėje (Baltijos jūros šelfe, šalia Gargždų), o jos kaip ir nesugebame perdirbti 'savoje' gamykloje. Uždarius MN, nebus įmanoma iš to Baltijos šelfo telkinio pasiimti visą įmanomą naudą. Susidaro įspūdis, kad apie šią gamyklą ir naftos perdirbimo verslo ypatumus plačioji visuomenė dar oi kiek nežino...

Mažeikiai tiesiog specializuojasi naftos perdirbime į kurą, o Lietuviška nafta per daug geros kokybės, kad ją taip vėjais paleisti. Ji labiau naudojama chemijos pramonėj (įvairūs polimerai, kosmetika ir pan).
Tam reikalingi perdirbimo metodai greičiausiai reikalautų itin didelių investicijų.

[Tomas]

Kad praktiškai su ta Mažeikių nafta problemos jau nuo pat 1990m. Paradoksas, bet tokios įmonės sumoka daugiausiai mokesčių ir uždirba daugiausiai pelno, o Lietuvoje kažkodėl su tuo nelabai, nelabai... Kitas paradoksas, kad „turime“ naftos pašonėje (Baltijos jūros šelfe, šalia Gargždų), o jos kaip ir nesugebame perdirbti 'savoje' gamykloje. Uždarius MN, nebus įmanoma iš to Baltijos šelfo telkinio pasiimti visą įmanomą naudą. Susidaro įspūdis, kad apie šią gamyklą ir naftos perdirbimo verslo ypatumus plačioji visuomenė dar oi kiek nežino...

MN turėjo likti valstybine įmone (bet ko gero su pritrauktu privačiu akcininku).
Lietuvos naftos telkiniai turėjo būti eksploatuojami, o jų nafta perdirbama MN.
O svarbiausia - MN turėjo savo produkciją Lietuvoje veikiančioms įmonėms pardavinėti ne pasauline rinkos kaina, kaip daroma dabar (kaip žinia MN produkcijos kaina neturi nieko bendra su savikaina), o pageidautina mažesne ar bent jau mažiau svyruojančia, nepriklausančią nuo arabų šeichų ar visokio plauko čavezų įgeidžių. Manau, kad tokia politika būtų suteikusi Lietuvai konkurencinį pranašumą bent jau prieš latvius ir estus ir padėjusi pritraukti daugiau investicijų į pramonę.

[Sula]

Manau, kad tokia politika būtų suteikusi Lietuvai konkurencinį pranašumą bent jau prieš latvius ir estus ir padėjusi pritraukti daugiau investicijų į pramonę.

Racijos tame yra. Keliasdešimt centų pigesnį kurą artimas užsienis pirktų Lietuvoje, akcizais į biudžetą kapsėtų daugiau, bei kontrabanda būtų mažesnė...
Bet manau ES tokią "iniciatyvą" pakirstų...

[Bartas1]

Taigi lenkai atsidūrė tarp kūjo ir priekalo: užsuktas vamzdis, nuardyti bėgiai, neparduodama Klaipėdos nafta. Ir mušk svietą iš pasukų...

Mūsų kaltę įžiūriu nebent dėl nuardytų bėgių. O Klaipėdos naftos pardavimas taip pat būtų pavojingas, nes tada praktiškai neliktų galimybės Mažeikių naftos konkurentams įvežti degalų. O visiška monopolija (ir dar tokioje jautrioje srityje) tikrai nėra gerai.

Lenkai pirkdami įmonę žinojo sąlygas:
- dėl vamzdžio atsukimo reikia susiderėti su rusais,
- Klaipėdos naftos, kaip strateginio objekto, Lietuva be rimto šantažo tikrai nesutiks parduoti,
- 40% mažesni LG tarifai, nustatyti Jukos laikais, irgi yra sutarties tarp šių ūkinių vienetų objektas.

Pardavus Klaipėdos naftą Orlenui, taip pat yra labai didelė rizika, jog lenkai šią įmonę, tik su jau gerokai didesne pridėtine verte, parduos rusams.. Vargu ar "bėgių istorija" turi tokią milžinišką įtaką veiklos kaštams, jog dėl to būtų ryžtasi 10 mlrd. lt investiciją pardavinėti už 5 mlrd...

Manau Lietuvai būtų naudingas tam tikras rusiško kapitalo dalyvavimas MN, kuris įgalintų vamzdžio atsukimą.. Tada Būtingė galėtų eksportuoti, o ne importuoti..

[Wycka]

Pardavus Klaipėdos naftą Orlenui, taip pat yra labai didelė rizika, jog lenkai šią įmonę, tik su jau gerokai didesne pridėtine verte, parduos rusams.. Vargu ar "bėgių istorija" turi tokią milžinišką įtaką veiklos kaštams, jog dėl to būtų ryžtasi 10 mlrd. lt investiciją pardavinėti už 5 mlrd...

Nieko sau „pridėtinė“ vertė — -5mlrd. Lt
Praktiškai Orlen, kaip ir Williams, iš Mažeikių išeina 'nukraujavę'. Kodėl? O pabandykite patys pasukti savo pilkąsias ląsteles. Kaltininkai mes (mūsų bukumas) ir tie, kas netoli nuo mūsų...

[Wycka]

Aptarnavimo srityje gausėja laisvų darbo vietų

Lietuvoje pagyvėjo darbo pasiūla aptarnavimo srityje. Lietuvos darbo biržos duomenų bazėje praėjusį penktadienį buvo per šimtą darbo pasiūlymų virėjams, 20 – konditeriams, 4 – pardavėjams, 34 – pardavėjams kasininkams, 45 – pardavėjams konsultantams, 71– valytojams. Beje, trūksta ir siuvėjų – jiems šiai dienai siūloma 64 darbo pasiūlymai, vien įmonė “Lelija” ieško per 30.
Vilniaus teritorinės darbo biržos direktoriaus pavaduotojas Eugenijus Valeika pastebi, kad laisvų darbo vietų aptarnavimo sferoje padaugėjo ir dėl sezoninių vasaros darbų, ir dėl to, kad įmonės šiek tiek plečia veiklą. Vilniuje laisvų darbo vietų kas mėnesį registruojama po tūkstantį daugiau negu pernai. Liepą registruota 2,5 tūkst. darbo vietų – tūkstančiu daugiau negu prieš metus. Padaugėjo ir įsidarbinančiųjų – liepą darbą susirado 3390 bedarbiai, t.y. 730 daugiau negu 2009 m. liepą.
E.Valeika pabrėžė, kad pernai vyravusi tendencija, kad dauguma darbdavių naujiems darbuotojams mokėdavo minimalų darbo užmokestį jau praėjo, dabar aptarnavimo srityje darbuotojai gali tikėtis daugiau nei tūkstančio litų.
Darbo rinkos specialistai pastebi, kad šiuo metu suaktyvėjo ir darbuotojų kaita. Dėl šios priežasties daugiau darbo skelbimų matyti didžiuosiuose prekybos tinkluose. “Norfos” atstovas spaudai Darius Ryliškis tvirtino, kad keičiami išeinantys darbuotojai, tačiau kurti naujų darbo vietų įmonė neketina – ji laikosi strategijos kelti jų atlyginimus, kad darbuotojų kaita būtų kuo mažesnė. “Šią vasarą didžiajai daliai mėsininkų buvo pakelti atlyginimai”, – tvirtino D.Ryliškis.
“Maxima Lt”, ieškančios daugiau nei 10 pardavėjų kasininkų, ryšių su visuomene atstovė Renata Saulytė taip pat tvirtino, kad naujų darbuotojų paieška vyksta dėl kaitos ir vasarinės prekybos, kadangi vasarą kurortuose įdarbinama dvigubai daugiau žmonių. “Realesnio vartojimo atsigavimo ir poreikio kurti naujų darbo vietų mes dar nelabai matome”, – tvirtino “Maxima Lt” atstovė.
Beje, R.Saulytė pastebi aštrėjančią problemą – nepaisant didelio nedarbo, dėl milžiniškų emigracijos mastų, darbuotojų surasti vis sudėtingiau. “Pernai darbuotojų paieška nekėlė didesnių problemų, bet dabar kai kuriuose miesteliuose jų negalime surasti, nes visi tinkami emigravę”, – pasakojo R.Saulytė.
Emigracija ne tik apsunkina naujų darbuotojų paiešką, bet ir didina darbuotojų kaitą. “Maxima” personalo skyriaus darbuotoja Julija Vaičiukynienė apgailestavo, kad patyrę darbuotojai išvyksta paskui savo šeimos narius. Be to, studentai nuo rudens išeina iš darbo, o atsiradus daugiau statybos darbų pasiūlymų, išeina sandėlių krovėjai, prieš kelis metus dirbę statybose.

[Wycka]

Pradeda stigti vairuotojų ir statybininkų

Labiausiai krizės paveikti Lietuvos ūkio sektoriai – statybos ir krovinių pervežimo – buvo priversti radikaliai sumažinti savo darbuotojų gretas, o štai dabar, pradedant lįsti pirmiesiems atsigavimo daigeliams, ima jausti jų, ypač kvalifikuotų profesionalų, stygių.

[John]

Ajajaj, trūksta darbuotojų... o va įdomu, kaip su darbo našumu ir efektyvumu reikalai? Ar jau įdiegtos šiuolaikinės vadybos bei rinkodaros sistemos? Ar pasirūpinta darbuotojų disciplina ir darbo našumo maksimizacija?

[Wycka]

Ajajaj, trūksta darbuotojų... o va įdomu, kaip su darbo našumu ir efektyvumu reikalai? Ar jau įdiegtos šiuolaikinės vadybos bei rinkodaros sistemos? Ar pasirūpinta darbuotojų disciplina ir darbo našumo maksimizacija?

Apie tai kalbėti vis dar galima su pikta šypsena.
Lietuvoje motyvacija suprantama maždaug šitaip (jeigu darbdavys yra vietinis): mokėk darbuotojui dvigubai, ir išsireikalauk trigubai.
Dažnu atveju atlyginimas yra minimumas + antra tiek gauni kaip premiją. Sakysite oho, šioje įmonėje žmonės gauna neprastą atlyginimą (apie 1.600Lt „ant popieriaus“), tačiau: a) premijos yra mažiau apmokestintos, ir tas skirtumas lieka darbdaviui, nors pastaruoju metu Kubiliaus vyriausybė bent jau bandė tai išspręsti; b) panorėjus kažką įsigyti lizingu arba imti iš banko kreditą, beveik visada matomas tik tas minimumas, nes tik tai yra stabilios pajamos (juk premijos bet kada gali negauti arba gauti mažesnę).
Ir dar iš savo patirties.
Vasarą prieš įstojant į universitetą pradėjau dirbti, tada man buvo be 10 dienų 18 metų. Mokėjo už atliktą darbą. Pirmajame darbe dirbama nuo 6 iki 22 valandos, paskui perėjau kitur, kur dirbdavau slenkančiu grafiku (24h darbo ir 48h poilsio). Iš išorės viskas puiku, bet... Atėjai į darbą 6h ryto, ir staiga paaiškėja, kad šefas nenupirko to ar ano, arba nupirko bet vėluoja atvežti. Visi kelias valandas rūko ar geria kavą, nes be to komponento gamyba neįmanoma. Aišku, už tai niekas nemoka. Arba kitame darbe tau moka už parduotą kiekį. Naktį, ypač prastu oru, klientų praktiškai nebūna. Vėlgi, ką veikti? Užmigsi — atleis. Sėdi kaip durnius, klausaisi visą naktį radijo, ir už tai tau nieko nemoka. Ir kai plėtėsi, samdė žmogų 'iš šalies' vietoj to, kad leistų tiems patiems užsidirbti. Savininkas keikiasi, kad apyvarta maža, tačiau nieko iš esmės nedaro, kad kas nors pasikeistų. Tiesa, kartą 'prasuko' 2sav. trukmės reklaminę kompaniją, bet kaip vėliau paaiškėjo, nemokamai, nes kažkoks draugas vietinio radijo reklamos skyriui vadovavo. Nesistebiu, kad šis „verslas“ 2007m. „užsilenkė“. Kai už kokių 300m. įsikūrę konkurentai tebedirba iki šiol.

[Lettered]

Ajajaj, trūksta darbuotojų... o va įdomu, kaip su darbo našumu ir efektyvumu reikalai? Ar jau įdiegtos šiuolaikinės vadybos bei rinkodaros sistemos? Ar pasirūpinta darbuotojų disciplina ir darbo našumo maksimizacija?

Na bent pasižiūrėjus į kasininkes Maksimoje, matosi, kad problemų su ,,darbo našumu bei efektyvumu'' ir ,,šiuolaikinėmis vadybos sistemomis'' nėra

[John]

Na bent pasižiūrėjus į kasininkes Maksimoje, matosi, kad problemų su ,,darbo našumu bei efektyvumu'' ir ,,šiuolaikinėmis vadybos sistemomis'' nėra

Su kasininkėmis gal ir taip. O kaip su statybininkais ir kitais straipsnyje minimais darbais?

Jau minėjau situaciją LG maršrute Vilnius - Kaunas. Bilietų tikrintojas išlenda iš traukinio priekio kas keliolika minučių ir patikrina kelių įlipusiųjų bilietus. Didžiąją dalį laiko jis tiesiog nieko neveikia. Ar nebūtų galima jam patikėti kad ir užkandžių, gėrimų ir laikraščių pardavinėtojo darbo? Beje, kai kurie railfan'ai mane už tokias mintis kone išplūdo (na, maždaug, kaip blogai ir kokia bloga idėja ). Tai tik vienas mažas pavyzdėlis, rodantis, kokia dar neefektyvi daugelyje situacijų yra mūsų darbo rinka ir darbo našumas.