Ekonomikos naujienos (archyvas)

[Lettered]

Na, labiau ironizavau.
Būtų smagu žinoti ekonomikos ekspertų nuomonę, jeigu tokie čia apsilanko.

Abejoju ar apsilanko, nors kas tie ekspertai, patys klysta.
Ką reikėjo daryti anksčiau kiekvienas gali paskayti, o ką daryti dabar ne

[Silber418]

Bijai pagirių - negerk. Ruoštis krizei reikėjo, o ne švaistyt pinigus į kairę ir į dešinę socialinių išmokų pavidalu. Jei valstybė ekonomikos pakilimo laikotarpiu būtų galvojusi apie rytojų, dabar būtų galimybė savo lėšomis įgyvendinti įvairius seniai reikalingus projektus infrastruktūros, energetikos ir kitose srityse.

Taupyti reikia visada, kaip supratau tamstos mintį

[Silber418]

Abejoju ar apsilanko, nors kas tie ekspertai, patys klysta.
Ką reikėjo daryti anksčiau kiekvienas gali paskayti, o ką daryti dabar ne

Na, klysti žmogiška, tačiau ekspertai todėl ir yra specialistai, kad jie turėtų geriau suvokti situaciją ir pateikti konkretesnius problemų sprendimo būdus.
O šiaip, ekonomika panaši į meteorologiją - visada yra nemaža tikimybė suklysti, ypač prognozuojant ateitį.

[praetor]

Taupyti reikia visada, kaip supratau tamstos mintį

Kirkilas dviem procentais PVM būtų pakėlęs papildomi keli milijardai per 2006, 2007 ir 2008 būtų buvę surinkti. Taip pat nesuvokiama kaip šitaip kylant ekonomikai buvo galima deficitinį biudžetą turėt.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Taupyti reikia visada, kaip supratau tamstos mintį

Taupyti reikia ekonomikai kylant, o išleist sutaupytus pinigus - jai smunkant. Mes kylant ekonomikai nieko nesutaupėm, todėl dabar leisti nebėra ką.

[Silber418]

Manau, kad Lietuvoje seniai reikėjo diferencijuoti mokesčius pagal žmonių gaunamas pajamas ir socialinį statusą, kaip Skandinavijoje. Tarkime, pensininkai, dirbantis jaunimas, tėvai auginantys mažus vaikus (jautriausi socialinia sluoksniai), mokėtų sumažintą mokestį (pvz. 10%), dirbantys žmonės mokėtų didesnius mokesčius, priklausomai nuo atlyginimo dydžio (takrime, 20 - 30%), o turtingiausieji, gaunantys didžiasias pajamas (tame tarpe ir Seimo nariai ) mokėtų didžiausius mokesčius (kokius 40%). (Skaičiai išgalvoti)
Dabar, deja, jautriausi socialiniai sluoksniai nuskriausti ne vien dėl to, kad sumažintos įvairiausios išmokos (pašalpos, pensijos), bet ir tuo, kad tiek jie, tiek turtuoliai moka tą patį mokestį. Turtuoliui gerai, sumokėjo tuos 20%, kaip visi ir net nepajautė, o pensininkams ir kitiems tai gali būti didelė dalis pragyvenimui skirtos sumos.
Nesuprantu, kodėl iki šiol niekas neturime tokios mokesčių sistemos?

[Kema]

PVM - 40 proc., pajamų mokestis - 70 proc., vidutinė alga - 200 lt. Pensija 20 Lt. Va kaip reikia kovoti su krizėmis.

[Silber418]

Taupyti reikia ekonomikai kylant, o išleist sutaupytus pinigus - jai smunkant. Mes kylant ekonomikai nieko nesutaupėm, todėl dabar leisti nebėra ką.

Gaila, kad taupyti pradėjome tada, kai krizė įsibėgėjo. O dar įdomiau, kad labiausiai kliuvo jautriausiems socialiniams sluoksniams.

[Silber418]

PVM - 40 proc., pajamų mokestis - 70 proc., vidutinė alga - 200 lt. Pensija 20 Lt. Va kaip reikia kovoti su krizėmis.

Na, taip jau net Baltarusijoje nėra.
Be to, atiduodmi 70 procentų pajamų, turėtume reikalauti beveik idealios sveikatos apsaugos, transporto ir kt. sistemos. Būtų apmaudu, jeigu klanai viską pasidalintų, kaip įprasta.

[Mantoske]

Manau, kad Lietuvoje seniai reikėjo diferencijuoti mokesčius pagal žmonių gaunamas pajamas ir socialinį statusą, kaip Skandinavijoje. Tarkime, pensininkai, dirbantis jaunimas, tėvai auginantys mažus vaikus (jautriausi socialinia sluoksniai), mokėtų sumažintą mokestį (pvz. 10%), dirbantys žmonės mokėtų didesnius mokesčius, priklausomai nuo atlyginimo dydžio (takrime, 20 - 30%), o turtingiausieji, gaunantys didžiasias pajamas (tame tarpe ir Seimo nariai ) mokėtų didžiausius mokesčius (kokius 40%). (Skaičiai išgalvoti)
...
Nesuprantu, kodėl iki šiol niekas neturime tokios mokesčių sistemos?

Gal todėl, kad jinai dažniausiai būna neteisinga? Taip, labai daug pasiturinčių žmonių yra tokie nes pasisekė tėvelį ar mamytę teisingą turėti. Bet didžioji dalis tokie pasidarė dėka savo pastangų ir darbo. Siūloma iš dirbančio ir protingo atiduoti pritinginčiam ir kvailesniam? Ar čia teisybė? Pastatyk save į to "turčiaus" vietą, ir tada galvok apie teisybę.

Dar vienas esminis pastebėjimas. Lietuvoje ir taip yra giliai progresinė sistema per socialinį draudimą. Yra mokami DIDŽIULIAI (33% Sodrai vs 15+6% pajamų mokestis) mokesčiai Sodrai už teisę gauti pensiją senatvėje. Paprasti samdomi darbuotojai dažnai tikriausiai nesusimasto apie tai, nes Sodrai moka dabdavys. Bet tai yra tie patys tavo pinigai, nes darbdaviui tai tiesiog tie patys darbo vietos kaštai. Tačiau ne per seniausiai Sodra paleido puikią (ir žiaurią) sistemą EGAS, kur kiekvienas gali pasižiūrėti savo projektuojamą pensiją. Pasižiūrėjom, ir pamatėm tragišką realybę - pensijos negausime. Gausime PAŠALPĄ. Tuo tarpu jei uždirbi ašaras, tavo prognozuojamos pensijos santykis su tomis ašaromis iš esmės geresnis (50-60% vs 10-20% tarkim). Plačiau galite pasiskaitykite čia: http://www.commonsense.lt/2010/03/30...kle-praeiciai/ ir http://racas.lt/gelbekite-mano-pensija-mazeja/

Taip pat noriu priminti, kad tokios pensijų sistemos kaip Sodra mažai kur, yra. Tiksliai nežinau kaip yra Skandinavijoje, bet manau, kad nėra. Taigi, nėra ir neteisybės šitoje vietoje.

Ir štai siūloma dar kartą atimti iš daugiau turinčio (tiksliau, baltai turinčio). Nors aš iš principo lengvam progresyvumui gal ir neprieštaraučiau (tikrai nebūčiau už), bet čia jau būtų virš visko. Tegu Sodra atiduoda viską (arba leidžia žmogui tvarkytis kaip nori) privačiam pensijų fondui, kuris yra žmogaus nuosavybė, tada galima diskutuoti apie progresinius pajamų mokesčius. Primenu, kad nepaisant Konstitucinio teismo sapalionių apie "teisėtus lūkesčius", dabartinės Sodros pensijos nėra ir negali būti žmogaus nuosavybė, nes jos mokamos ne to pačio žmogaus uždirbtais pinigais.

Mano nuomone, geresnis būdas "socialiniam teisingumui" vykdyti yra turto mokesčiai ir UK esantis Turto paveldėjimo mokestis.

[Mantoske]

Na, tu čia su sarkazmu. O jei rimtai - ekspertai, pateikite savo kovos su krize variantus. Be sarkazmo, o konkrečiai. Tuomet bus galima įvertinti, ar be eilinio kritikavimo, kas Lietuvoje labai populiaru, yra kokių konstruktyvių pasiūlymų.

Aš į eGZpertus netaikau, bet bandau mastyti logiškai. Tai trumpai.

Kubiliaus vyriausybės pastangas vertinu daugiau teigiamai. Duočiau 7-8 balus iš 10, bet skirtingoms valstybės valdymo sritims, labai skirtingi balai būtų. Gyventi reikia pagal kišenę, tai kiekvienas atsakingas šeimos galva žino. Kodėl valstybėje turėtų būti kitaip? Kaip prieš tai teisingai sakė, lašinius kaupti reikia gerais laikais o juos vartoti kai sunkiau. Kaip elgėsi kirkiloidai visi žinom, kaip siūlo elgtis dabar tie patys ir prijaučiančių choras - irgi žinom.

Ekonominio stimulo teorijom netikiu, nes:
1. Nėra įrodytas jų poveikis,
2. Valstybė niekada neleidžia pinigų efektyviai,
3. Išleisti pinigai paprastai nugula vartotojų ir firmų kojinėse, ekonominis aktyvumas vargu ar padidėja.
4. Žvėriškai daug kainuoja.

Šios valdžios klaida, kad jie nepakankamai dėmėsio skiria aiškinimams ir piarams. Nors galima suprasti - žmonės girdi tai, ką nori girdėti ir tiki tuom, kuom nori tikėti.

Mano kovos su krize variantai:
1. Ryžtingai toliau mažinti išlaidas, nepaliekant jokių sričių (sveikatos apsauga, švietimas ir t.t.) neliestų.
2. Koncentruotis į tas eilutes, kuriose milijardai, o ne milijonai.
3. Viešinti ir skaidrinti viešuosius pirkimus ir viešasias paslaugas.
4. Kuo daugiau valstybės funkcijų perkelti į privačias rankas, pasiliekant tik strategines sritis. Pavyzdžiui, kelių privatizuoti nereikia, bet juos valyti žiemą turi privačios firmos.
5. Super iniciatyva iš valstybės turto reikalauti tokių gražos standartų, kaip versle. Bet, žinoma, jau sukilo visas š..., kai skaičiai rodo, kad Švedijos miškai valdomi kelis ar daugiau kartų efektyviau nei LT.
6. Neužsiciklinti ant Euro įvedimo.
7. Ateičiai priimti Konstitucijos pataisas, kad kirkiloidai nebegalėtų pakartoti tai, ko padarė.

[Lettered]

Na, klysti žmogiška, tačiau ekspertai todėl ir yra specialistai, kad jie turėtų geriau suvokti situaciją ir pateikti konkretesnius problemų sprendimo būdus.
O šiaip, ekonomika panaši į meteorologiją - visada yra nemaža tikimybė suklysti, ypač prognozuojant ateitį.

Ekonomika kur kas sudėtingesnė ir sunkiau prognozuojama nei meteorologija, kaip sakiau, užtenka pasižiūrėt į bankininkų ir daugumos ekonomistų prognozes dar 2008 metais, kai jau net statybos buvo sustojusios, visi prognozavo tik bvp stagnaciją blogiausiu atveju.

[tadux]

Manau, kad Lietuvoje seniai reikėjo diferencijuoti mokesčius pagal žmonių gaunamas pajamas ir socialinį statusą, kaip Skandinavijoje. Tarkime, pensininkai, dirbantis jaunimas, tėvai auginantys mažus vaikus (jautriausi socialinia sluoksniai), mokėtų sumažintą mokestį (pvz. 10%), dirbantys žmonės mokėtų didesnius mokesčius, priklausomai nuo atlyginimo dydžio (takrime, 20 - 30%), o turtingiausieji, gaunantys didžiasias pajamas (tame tarpe ir Seimo nariai ) mokėtų didžiausius mokesčius (kokius 40%). (Skaičiai išgalvoti)
Dabar, deja, jautriausi socialiniai sluoksniai nuskriausti ne vien dėl to, kad sumažintos įvairiausios išmokos (pašalpos, pensijos), bet ir tuo, kad tiek jie, tiek turtuoliai moka tą patį mokestį. Turtuoliui gerai, sumokėjo tuos 20%, kaip visi ir net nepajautė, o pensininkams ir kitiems tai gali būti didelė dalis pragyvenimui skirtos sumos.
Nesuprantu, kodėl iki šiol niekas neturime tokios mokesčių sistemos?

Jei turetume panasia mokesciu sistema pasistengciau kad mano pajamos butu gaunamos kitoje salyje, tai padaryti nera sudetinga. Beabejo jei tai apsimoketu. Kolkas mokesciai visur panasus tai nera tikslo. Manau taip padaryciau ne as vienas.

[Lettered]

Kaip prieš tai teisingai sakė, lašinius kaupti reikia gerais laikais o juos vartoti kai sunkiau. Kaip elgėsi kirkiloidai visi žinom, kaip siūlo elgtis dabar tie patys ir prijaučiančių choras - irgi žinom.

Šios valdžios klaida, kad jie nepakankamai dėmėsio skiria aiškinimams ir piarams. Nors galima suprasti - žmonės girdi tai, ką nori girdėti ir tiki tuom, kuom nori tikėti.

Mano kovos su krize variantai:
1. Ryžtingai toliau mažinti išlaidas, nepaliekant jokių sričių (sveikatos apsauga, švietimas ir t.t.) neliestų.

Ir ką pasieksi su tuo mažinimu tokiu aklu? Reikia mažinti ten kur galima, reformuoti ir t.t., kad pinigai būtų efektyviai panaudojami, bet ne visiems nurėžt, juolb kai kuriems nelabai ir yra kur rėžti. Bet kokiu atveju, su krize taip nepakovosi.
O dėl ekonomikos stimuliavimo, tai pvz. Lenkijoje 2009 ekonomika netgi augo, nes buvo taikomos bvp, gyventojų pajamų lengvatos dėl ko augo vidaus vartojimas.
O kur su tais lašinių kaupimais buvai prieš 3 metus? Niekas apie krizes jokias nekalbėjo. Beje, tas galioja ir dabartiniams valdantiesiems, nes socdemų vyriausybė buvo mažumos juk, ir nebūtų priėmusi įstatymų dėl visokių motinytės išmokų viena.

[Gator]

Bijai pagirių - negerk. Ruoštis krizei reikėjo, o ne švaistyt pinigus į kairę ir į dešinę socialinių išmokų pavidalu. Jei valstybė ekonomikos pakilimo laikotarpiu būtų galvojusi apie rytojų, dabar būtų galimybė savo lėšomis įgyvendinti įvairius seniai reikalingus projektus infrastruktūros, energetikos ir kitose srityse.

Tada valdzioje buvo socdemai, o konservatoriai juos butent tuo ir apkaltino. Tai lyg ir socdemai kalti, o konservatoriai bando taisyti ju svaistymo pasekmes. Mazdaug taip suprantu tavo pranesima. Dar butu gerai, kad ivertintum kaip jiem sekesi taisyt socdemu klaidas.

Antras dalykas, gal paprasciausiai socdemai nenumate krizes, ta prasme nebuvo ypatingai ismanantys makroekonomikoje ir taip toliau.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Dabar, deja, jautriausi socialiniai sluoksniai nuskriausti ne vien dėl to, kad sumažintos įvairiausios išmokos (pašalpos, pensijos), bet ir tuo, kad tiek jie, tiek turtuoliai moka tą patį mokestį. Turtuoliui gerai, sumokėjo tuos 20%, kaip visi ir net nepajautė, o pensininkams ir kitiems tai gali būti didelė dalis pragyvenimui skirtos sumos.
Nesuprantu, kodėl iki šiol niekas neturime tokios mokesčių sistemos?

20 proc. nuo 1000 Lt. - 200 Lt.
20 proc. nuo 10000 Lt. - 2000 Lt.

Kas sumoka daugiau?

Tada valdzioje buvo socdemai, o konservatoriai juos butent tuo ir apkaltino. Tai lyg ir socdemai kalti, o konservatoriai bando taisyti ju svaistymo pasekmes. Mazdaug taip suprantu tavo pranesima. Dar butu gerai, kad ivertintum kaip jiem sekesi taisyt socdemu klaidas.

Antras dalykas, gal paprasciausiai socdemai nenumate krizes, ta prasme nebuvo ypatingai ismanantys makroekonomikoje ir taip toliau.

Kaip sekasi taisyt klaidas aš nevertinsiu, nes pats neturiu tvirtos nuomonės. Teoriškai jie elgiasi blogai - smunkant ekonomikai nereiktų kelt mokesčių ir taip dar labiau dusint verslą. Bet praktiškai neaišku, ar buvo dar kažkokia išeitis. Čia jau diskusija "kas būtų jeigu būtų" gaunasi - jeigu sumažinus mokesčius būtų mažesnis nedarbas, gyvesnė ekonomika ir galutiniam variante pajamų į biudžetą surinkta ne mažiau, tuomet galima sakyti, kad vyriausybė suklydo ir kovai su krize pasirinko netinkamas priemones. Bet jeigu sumažinus mokesčius ekonomika vistiek būtų smukus tiek pat, kaip smuko dabar, tai be visų dabartinių problemų turėtume dar arba didesnį biudžeto deficitą, arba prastesnę socialiai jautrių grupių padėtį. Ir viena, ir antra džiugina mažai.

[Mantoske]

Ir ką pasieksi su tuo mažinimu tokiu aklu? Reikia mažinti ten kur galima, reformuoti ir t.t., kad pinigai būtų efektyviai panaudojami, bet ne visiems nurėžt, juolb kai kuriems nelabai ir yra kur rėžti. Bet kokiu atveju, su krize taip nepakovosi.
O dėl ekonomikos stimuliavimo, tai pvz. Lenkijoje 2009 ekonomika netgi augo, nes buvo taikomos bvp, gyventojų pajamų lengvatos dėl ko augo vidaus vartojimas.
O kur su tais lašinių kaupimais buvai prieš 3 metus? Niekas apie krizes jokias nekalbėjo. Beje, tas galioja ir dabartiniams valdantiesiems, nes socdemų vyriausybė buvo mažumos juk, ir nebūtų priėmusi įstatymų dėl visokių motinytės išmokų viena.

Aš ir nesakau, kad reikia visur vienodai. Tiesiog norėjau pasakyti, kad negalime turėti šventų neliečiamų karvių.

Lenkija nekrito dėl daugelio priežasčių (didelė rinka, nebuvo burbulų ir t.t.), ir tikrai ne dėl eknominio stimulo. Jo nelabai ten ypatingo ir buvo.

Prieš 3 metus buvau ten pat, kur ir dabar. Keiksnojau kirkiloidų valdžią ir nerealius burbulus, su kuriais nieko nebuvo daroma.

[Mantoske]

20 proc. nuo 1000 Lt. - 200 Lt.
20 proc. nuo 10000 Lt. - 2000 Lt.

Kas sumoka daugiau?


Kaip sekasi taisyt klaidas aš nevertinsiu, nes pats neturiu tvirtos nuomonės. Teoriškai jie elgiasi blogai - smunkant ekonomikai nereiktų kelt mokesčių ir taip dar labiau dusint verslą. Bet praktiškai neaišku, ar buvo dar kažkokia išeitis. Čia jau diskusija "kas būtų jeigu būtų" gaunasi - jeigu sumažinus mokesčius būtų mažesnis nedarbas, gyvesnė ekonomika ir galutiniam variante pajamų į biudžetą surinkta ne mažiau, tuomet galima sakyti, kad vyriausybė suklydo ir kovai su krize pasirinko netinkamas priemones. Bet jeigu sumažinus mokesčius ekonomika vistiek būtų smukus tiek pat, kaip smuko dabar, tai be visų dabartinių problemų turėtume dar arba didesnį biudžeto deficitą, arba prastesnę socialiai jautrių grupių padėtį. Ir viena, ir antra džiugina mažai.

Kas būtų, jeigu būtų matome Graikijoje. Oj kaip graikai nenorėjo veržtis diržų. Teko.

Lietuva ne JAV, pinigų deficitui finansuoti spausdinti negali (nemanau, kad ir reikia). TY, kelias pasirinktas vienintelis įmanomas.

[Lettered]

Prieš 3 metus buvau ten pat, kur ir dabar. Keiksnojau kirkiloidų valdžią ir nerealius burbulus, su kuriais nieko nebuvo daroma.

Tai gerai tada, nes dauguma sakančių, kad reikėjo tą ir tą daryti, kad kainos žemės yra normalios ir t.t. Žodžiu patys džiaugėsi tais burbulais (tiesiogiai ir netiesiogiai) ir nekalbėjo apie jokias krizes

[Tomas]

4. Kuo daugiau valstybės funkcijų perkelti į privačias rankas, pasiliekant tik strategines sritis. Pavyzdžiui, kelių privatizuoti nereikia, bet juos valyti žiemą turi privačios firmos.

O ką duotų komunalinių funkcijų privatizavimas?