Ekonomikos naujienos (archyvas)

[John]

Na, Norvegijoje (ir visoje Skandinavijoje) žmonių mentalitetas kitoks, o ir ekonomika šiek tiek kitaip funkcionuoja, t.y. siekiama, kad tarp turtingųjų ir vargingesnių žmonių būtų kuo mažesnė atskirtis. Švaistymąsis pinigais ten tiesiog būtų nepagarba draugams, artimiesiems ir kitiems žmonės.
Pavyzdžiui, būna atvejų, kad žmogui norint įsirengti prabangesnį būstą (pilaitę), kaimynai protestuoja prieš tokį jo elgesį arba nepripažįsta to žmogaus dėl visiems nepriimtino elgesio.
Tikiu, kad lietuviams arba rusams būtų sunku gyventi tokioje visuomenėje, nes ten vertinamas ne žmogaus turtas (apie žmogaus atlyginimą net nepadoru klausti!), o kitos vertybės.

Ir labai teisingas požiūris. Man irgi nesuprantamas kai kurių individų (kas jie bebūtų: lietuviai, norvegai ar ufonautai) noras statytis "pilaites" (visi prisimename 1990+), pirktis super brangias mašinas (a le Barštys ) ir pan. Mano supratimu, pinigus ir turtą gali "panaudoti" ir "pademonstruoti" kur kas prasmingiau. Pavyzdžiui, keliaudamas į įdomias šalis, nakvodamas geruose viešbučiuose ir išsinuomodamas gerą mašiną bei pietaudamas geruose restoranuose. Tokiu būdu niekas pernelyg nepastebės, nors gyvenimo kokybė bus pastebimai geresnė. Kvailai atrodo, kai eilinis darbininkas statybų bumo metu pasistato "pilaitę", nusiperka apynaujį BMW, o vėliau nebežino, kaip viską gražinti bankui ar tiesiog šiaip ima taupyti maistui ir rūbams, nors trūks-plyš pasirodys savo "kruta tačke" ir "dideli nama".

[Lettered]

Ir labai teisingas požiūris. Man irgi nesuprantamas kai kurių individų (kas jie bebūtų: lietuviai, norvegai ar ufonautai) noras statytis "pilaites" (visi prisimename 1990+), pirktis super brangias mašinas (a le Barštys ) ir pan. Mano supratimu, pinigus ir turtą gali "panaudoti" ir "pademonstruoti" kur kas prasmingiau. Pavyzdžiui, keliaudamas į įdomias šalis, nakvodamas geruose viešbučiuose ir išsinuomodamas gerą mašiną bei pietaudamas geruose restoranuose. Tokiu būdu niekas pernelyg nepastebės, nors gyvenimo kokybė bus pastebimai geresnė. Kvailai atrodo, kai eilinis darbininkas statybų bumo metu pasistato "pilaitę", nusiperka apynaujį BMW, o vėliau nebežino, kaip viską gražinti bankui ar tiesiog šiaip ima taupyti maistui ir rūbams, nors trūks-plyš pasirodys savo "kruta tačke" ir "dideli nama".

Kiekvienas renkasi ko pats nori, gal kitiems svarbiau turėti savo būstą nei visą gyvenimą nuomotis ir daug keliauti, norisi saugumo. Beje, pilių dabar niekas nebesistato kaip napriklausomybės pradžioje. O šiaip tokioje visuomenėje gyvename, kurioje pinigai yra pagrindinis gyvenimo kokybės kriterijus, niekur nuo to nepabėgsime. O dėl automobilių sutinku, pas mus dar labai svarbu turėti geriau seną, didelį ir suvarytą prestižinės klasės automobilį kaip Audi ar BMW, nors jie reikalauja daug daugiau brangesnės priežiūros ir išlaikymo.

[Silber418]

Ir labai teisingas požiūris. Man irgi nesuprantamas kai kurių individų (kas jie bebūtų: lietuviai, norvegai ar ufonautai) noras statytis "pilaites" (visi prisimename 1990+), pirktis super brangias mašinas (a le Barštys ) ir pan. Mano supratimu, pinigus ir turtą gali "panaudoti" ir "pademonstruoti" kur kas prasmingiau. Pavyzdžiui, keliaudamas į įdomias šalis, nakvodamas geruose viešbučiuose ir išsinuomodamas gerą mašiną bei pietaudamas geruose restoranuose. Tokiu būdu niekas pernelyg nepastebės, nors gyvenimo kokybė bus pastebimai geresnė. Kvailai atrodo, kai eilinis darbininkas statybų bumo metu pasistato "pilaitę", nusiperka apynaujį BMW, o vėliau nebežino, kaip viską gražinti bankui ar tiesiog šiaip ima taupyti maistui ir rūbams, nors trūks-plyš pasirodys savo "kruta tačke" ir "dideli nama".

[fredis]

Kolegos, o kur čia Ekonomikos Naujienos ???

[Combat]

Pavyzdžiui, būna atvejų, kad žmogui norint įsirengti prabangesnį būstą (pilaitę), kaimynai protestuoja prieš tokį jo elgesį arba nepripažįsta to žmogaus dėl visiems nepriimtino elgesio.

Kai kuriems forumiečiams perskaičius pacituotą frazę, turėtų kilti didelis nors apkaltinti norvegus sovietiniu mąstymu.

[Combat]

O ar atsimeni,kodel visi taip norejo i ES? Butent del sitos galimybes ES salims kontroliuoti biudzetus ir pinigu spausdinima atskirose salyse. Pats gal jau neatsimeni kokia buvo infliacija,o as tau dar galiu parodyti pasto zenkla skirta siusti laiskui Lietuvoje,kuris tuomet kainavo net 4500 vagnorkiu.. Ir dar po to buvo daugybe atveju,kai biudzeto deficito problemas jau tuomet vadovaujami brazausko komunistai ( jau po vagnoriaus) bande spresti butent papildomu pinigu spausdinimu.

Taip atsitiko todėl, kad buvo leista doleriui Lietuvoje brangti kiek tik nori. Visa hiperinfliacija sustojo iš kart, kai tik buvo nutrauktas dolerio neprognozuojamas elgesys Lietuvoje.

[Wycka]

Kai kuriems forumiečiams perskaičius pacituotą frazę, turėtų kilti didelis nors apkaltinti norvegus sovietiniu mąstymu.

O aš manau, kad yra didžiulis skirtumas, kada tokia reakcija kyla iš visuomenės narių ir kada iš valdančiųjų. Iš principo tu į visuomenės reakciją gali ir nereaguoti, ir tau teisiškai niekas nieko nepadarys, tačiau gerų santykių ar esant reikalui pagalbos iš kaimynų nesitikėk. Gyvensi tame kvartale kaip balta varna auksiniame narvelyje. Tuo tarpu valdžia turi polinkį priversti tave paklusti, pasinaudodama policija ir teismais. Taigi tokia visuomenės reakcija bent jau mano požiūriu laisvos demokratijos principo nepažeidžia.

[Eidvis]

Tu sakei, jog geriau yra turėt nuvertėjusius pinigus (t.y. būt biednesniam), nes tada galėsi mažiau mokėt darbuotojams ir lengviau prastumt savo pigesnes prekes užsienyje. Tik vat pamiršai, kad eksportas nėra savitikslis daiktas, ir jeigu tu eksportuoji savo prekes negaudamas atgal tinkamo užmokesčio, tai tiek iš to eksporto ir naudos.

Jeigu valiuta yra devalvuojama ir valiuta nuvertėja, tada eksportuojamos prekės atpinga, o importuojamos pabrangsta. Be to, kad tai skatina eksporto augimą, tokių būdu Lietuvos pirkėjai pradeda pirkti daugiau lietuviškų prekių ir mažiau užsienietiškų. Taip pramonė pradeda atsigauti, nes jinai ne tik padidiną eksportą, tačiau dar ir padidina pardavimus vidaus rinkoje. O pramonės atsigavimas- bene pagrindinis faktorius ekonomikos atsigavimui. Jeigu pinigai nepraranda savo vertes, mūsų pramonės eksportas smarkiai krinta, vidaus rinkoje importinės prekės išstumia vietos gamintojus- didėja einamosios sąskaitos balansas, neigiamas eksporto/importo balansas, nedarbas ir valstybė nesugeba surinkti biudžeto. Tada jau lieka dvi galimybės- arba brangiai skolintis pinigus ir artėti prie valstybės bankroto, arba vykdyti vidinę devalvaciją, t.y. mažinti atlyginimus, karpyti išlaidas. Lietuvos atveju buvo pasirinktas vidinės devalvacijos kelias ir šiuo metu sparčiai atsigauna eksportas ir pramonė. Pramonė vis dėl to yra ekonomikos varomoji jėga, juk ne iš mokytojų ar daktarų biudžetas yra surenkamas (kaip galima surinkti iš jų biudžetą, jeigu jiems atlyginimai yra mokami iš to pačio biudžeto). Dėl to, mūsų atveju, buvo geriau turėti nuvertėjusius pinigus ir patapti biednesniais, kad nepataptumėm visiškais skurdžiais.

Aš kalbu apie situaciją, kuri buvo prieš 3 metus. Ir apie jokią Estiją niekas tada nekalbėjo. Ir kodėl dirbtinai sukeliami atlyginimai? Natūralu, jei didėja biudžeto pajamos, verslas klesti, didinami ir atlyginimai valstybės sektoriuje. Emigracija buvo kaip tik ir apmirus šiek tiek tuo metu. Toje pačioje Norvegijoje yra vieni didžiausių atlyginimų Pasaulyje, bet niekas apie pravalgymą nekalba.

Valstybės vadovai turėtų žiūrėti ne tik į situaciją prieš 3 ar 5 metus, jie turi matyti situaciją 10 metų į priekį. Jei didėja biudžeto pajamos, prieš jas išleidžiant reikėtų sužinoti kodėl jos didėja, specialistams tikrai nesunku buvo pamatyti, kad biudžeto pajamos didėja ne tiek dėl verslo klestėjimo, kreditų ir nekilnojamo turto bumo skandinavijos bankų pumpuojamų milijardų (kredito pavidalu), o tas bumas yra laikinas ir tas milijardines skolas reikės atiduoti, dėl to būtina buvo kaupti atsargas amortizuoti ekonomikai ir biudžetui, kai tas bumas baigsis. Jeigu ištiesų ekonomika būtų tiek kilusi dėl verslo ir įmonių plėtros, tada jau kitas reikalas- prašau, kelkit atlyginimus, bet iš skolintų pinigų to daryti nereikėtų.

Niekada valdovu rumai netaps valstybes simboliu. Ir niekas jame nebus ikurtas ,nes dabar jau pripirkta visokio brangaus sudo ir irengtas tipo ''muziejus'' i kuri niekas neina. visokie vadovu susitikimai vyksta kitur, kino zmones eina ziureti i kino teatrus ir t.t.

Juk valdovų rūmai dar nėra sutvarkyti ir atidaryti, kaip jie gali veikti Nes tą patį galima ir apie Kauno areną pasakyti- Kauno arena niekada netaps arena, nes joje jokios rungtynės nevyksta ir jokie žmonės neina.

[Silber418]

Kai kuriems forumiečiams perskaičius pacituotą frazę, turėtų kilti didelis nors apkaltinti norvegus sovietiniu mąstymu.

Taip yra ne tik Norvegijoje, bet visoje Skandinavijoje. Švedai, sukūrę tokį modelį, beje, yra liberaliausi, danai - radikaliausi, o norvegai - kažkas er viduriuką. Tiesa, galima ir perskirstyti šiuos "titulus", bet esmė ta pati - Skandinaviškasis demokratijos su maksimaliu dėmesiu žmonių socialiniam gyvenimui modelis funkcionuoja ir gana sėkmingai.
Nenuostabu, kad mums tai primena komunizmą (nors mums viskas primena tai, kas susiję su socialine sfera ).
O šiaip, pastaruoju metu aptinku vis daugiau straipsnių (anglų k.) ir pasvarstymų pritaikyti Skandinaviškąjį modelį JAV. Tad vėliau ir Lietuva nusikopijuotų.

[Lettered]

Valstybės vadovai turėtų žiūrėti ne tik į situaciją prieš 3 ar 5 metus, jie turi matyti situaciją 10 metų į priekį. Jei didėja biudžeto pajamos, prieš jas išleidžiant reikėtų sužinoti kodėl jos didėja, specialistams tikrai nesunku buvo pamatyti, kad biudžeto pajamos didėja ne tiek dėl verslo klestėjimo, kreditų ir nekilnojamo turto bumo skandinavijos bankų pumpuojamų milijardų (kredito pavidalu), o tas bumas yra laikinas ir tas milijardines skolas reikės atiduoti, dėl to būtina buvo kaupti atsargas amortizuoti ekonomikai ir biudžetui, kai tas bumas baigsis. Jeigu ištiesų ekonomika būtų tiek kilusi dėl verslo ir įmonių plėtros, tada jau kitas reikalas- prašau, kelkit atlyginimus, bet iš skolintų pinigų to daryti nereikėtų.

O kas gali pasakyk prognozuoti kas bus 10 metų, jei neįmanoma prognozuoti kas bus po 2 metų? Visi ekspertai tada aiškino, kad jokio bumo nėra, NT kainos gali tik didėti arba blogiausiu atveju nustoti augti ir t.t. Kad skolinamės mes dar labai mažai palyginus su vakariečiais ir t.t. Pažiūrėk kokia buvo 2007m. pvz. Lietuvos ir jų atskirų miestų skola lyginant atitinkamai su ES. Biudžetas buvo deficitinis tik labai minimaliai. Visi Lietuvai rodė kaip pavyzdį Ariją, kuri panaši į mums pagal gyventojų skaičių ir dydį, o krizė dabar viena didžiausių iš Eurozonoje. Taip, kad nereikia dabar vaidinti kažkokio orakulo ir aiškinti ką reikėjo tada daryti ir pan. Jei aš klystu, duok nuorodą į savo kokį pranešimą prieš 3 metus, kad kalbėtum kąžką panašaus.

[index]

O kas gali pasakyk prognozuoti kas bus 10 metų, jei neįmanoma prognozuoti kas bus po 2 metų? Visi ekspertai tada aiškino, kad jokio bumo nėra, NT kainos gali tik didėti arba blogiausiu atveju nustoti augti ir t.t. Kad skolinamės mes dar labai mažai palyginus su vakariečiais ir t.t. Pažiūrėk kokia buvo 2007m. pvz. Lietuvos ir jų atskirų miestų skola lyginant atitinkamai su ES. Biudžetas buvo deficitinis tik labai minimaliai. Visi Lietuvai rodė kaip pavyzdį Ariją, kuri panaši į mums pagal gyventojų skaičių ir dydį, o krizė dabar viena didžiausių iš Eurozonoje. Taip, kad nereikia dabar vaidinti kažkokio orakulo ir aiškinti ką reikėjo tada daryti ir pan. Jei aš klystu, duok nuorodą į savo kokį pranešimą prieš 3 metus, kad kalbėtum kąžką panašaus.

Kad krizės būna ir anksčiau ar vėliau būtinai bus žinojo visi, o kas sakė priešingai - melavo. Ekonomikos perkaitimas matėsi jau tais pačiais 2007-ais, kai tiek ekonomikos augimas tiek infliacija pasiekė dviženklį skaičių (tai pastebėjau net ir aš, tada dar žalias mokinukas ). O pasakyti, kas bus ateityje ir būti teisus tikrai galiu vieną dalyką: ateityje dar tikrai bus dar ir bumų, burbulų ir krizių. Didesnių ir mažesnių.

[Eidvis]

O kas gali pasakyk prognozuoti kas bus 10 metų, jei neįmanoma prognozuoti kas bus po 2 metų? Visi ekspertai tada aiškino, kad jokio bumo nėra, NT kainos gali tik didėti arba blogiausiu atveju nustoti augti ir t.t. Kad skolinamės mes dar labai mažai palyginus su vakariečiais ir t.t. Pažiūrėk kokia buvo 2007m. pvz. Lietuvos ir jų atskirų miestų skola lyginant atitinkamai su ES. Biudžetas buvo deficitinis tik labai minimaliai. Visi Lietuvai rodė kaip pavyzdį Ariją, kuri panaši į mums pagal gyventojų skaičių ir dydį, o krizė dabar viena didžiausių iš Eurozonoje. Taip, kad nereikia dabar vaidinti kažkokio orakulo ir aiškinti ką reikėjo tada daryti ir pan. Jei aš klystu, duok nuorodą į savo kokį pranešimą prieš 3 metus, kad kalbėtum kąžką panašaus.

Šalis ne tik turi, bet ir privalo žiūrėti ne tik į rytojų, bet ir 10 metų į priekį. Žinoma, atspėti kas bus po 10 metų yra ganėtinai sudėtinga, tačiau vistiek yra kuriamos strategijos ne tik dešimčiai, tačiau ir 20-čiai ar net 30-čiai metų į priekį. Netgi statistikos departamentas duomenis renka ne vien dėl to, kad konstatuoti vieną ar kitą faktą, o dėl to, kad šalies institucijos galėtų kurti strategijas ir prognozuoti ateitį. Valstybė tokioms prognozėms skiria labai daug dėmesio, netgi valstybės biudžetas yra sudaromas prognozuojant ir analizuojant ekonominius rodiklius. Ir visi ekspertai tada aiškino apie ekonomikos perkaitimą, apie tai įspėjo ir Europos komisija ir TVF, tačiau lietuvoje buvo rinkimai ir krizės išvakarėse socdemai vistiek turėjo pensijas sukelti. Ir į jokį orakulą aš nepretenduoju, tiesiog jeigu tu netgi dabar, kada jau viskas aišku, sakai, kad pensijų kėlimas ir biudžeto švaistymas buvo teigiamas žingsnis, tai aš tiesiog paaiškinu kodėl tai nebuvo geras žingsnis. Smarkiai nekaltinu aš iš socdemų, nes kalčiausias už viską yra lietuvių bukumas, kuris neleidžia jiems suprasti kodėl biudžetą surenkant nereikia atlyginimų kelti, arba kaip krizės metu išvis juos galima mažinti. Politikai tuo tarpu nori rinkėjams įtikti ir elgiasi kvailai.

[Lettered]

Šalis ne tik turi, bet ir privalo žiūrėti ne tik į rytojų, bet ir 10 metų į priekį. Žinoma, atspėti kas bus po 10 metų yra ganėtinai sudėtinga, tačiau vistiek yra kuriamos strategijos ne tik dešimčiai, tačiau ir 20-čiai ar net 30-čiai metų į priekį. Netgi statistikos departamentas duomenis renka ne vien dėl to, kad konstatuoti vieną ar kitą faktą, o dėl to, kad šalies institucijos galėtų kurti strategijas ir prognozuoti ateitį. Valstybė tokioms prognozėms skiria labai daug dėmesio, netgi valstybės biudžetas yra sudaromas prognozuojant ir analizuojant ekonominius rodiklius. Ir visi ekspertai tada aiškino apie ekonomikos perkaitimą, apie tai įspėjo ir Europos komisija ir TVF, tačiau lietuvoje buvo rinkimai ir krizės išvakarėse socdemai vistiek turėjo pensijas sukelti. Ir į jokį orakulą aš nepretenduoju, tiesiog jeigu tu netgi dabar, kada jau viskas aišku, sakai, kad pensijų kėlimas ir biudžeto švaistymas buvo teigiamas žingsnis, tai aš tiesiog paaiškinu kodėl tai nebuvo geras žingsnis. Smarkiai nekaltinu aš iš socdemų, nes kalčiausias už viską yra lietuvių bukumas, kuris neleidžia jiems suprasti kodėl biudžetą surenkant nereikia atlyginimų kelti, arba kaip krizės metu išvis juos galima mažinti. Politikai tuo tarpu nori rinkėjams įtikti ir elgiasi kvailai.

Tos strategijos ir lieka stretegijom, visi labai gudrūs prognozuoti, kas bus po 30 metų, o pasakyti kas bus po 3 nelabai kas galėtų. Apie pakėlimą prieš pat rinkimus nekalbu, bet iki 2008 metų viskas buvo normalu, atlyginimai valstybės sektoriuje gerokai atsilikinėjo nuo privataus, o kur dar dviženklė infliacija. Būtų tada arba pensininkai pradėję badu mirti arba apskritai visi išvažiavę, tai blogiau nei kad dabar turėtumėm kelis milijardus rezervų. O Lietuvos bankai dar 2008 metų vasarą prognozavo ekonomikos augimą 2009 metais. Socdemus reiktų kaltinti, ne kad vykdė socialdemokratišką politiką, o kad Lietuva atsilikinėjo pagal investicijas, korupcijos lygį, valstybės sektoriaus darbo efektyvumą nuo tos pačios Estijos.

[Lettered]

Ot, tai logika - pakelti dėl akių pensijas porai mėnesių, kad atseit neišmirtų ar apskritai neišvažiuotų, o po to vis tiek viską nurėžti

Skaityti moki? Kalbu ne apie paskutinius 2 mėnesius iki rinkimų.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Jeigu valiuta yra devalvuojama ir valiuta nuvertėja, tada eksportuojamos prekės atpinga, o importuojamos pabrangsta. Be to, kad tai skatina eksporto augimą, tokių būdu Lietuvos pirkėjai pradeda pirkti daugiau lietuviškų prekių ir mažiau užsienietiškų. Taip pramonė pradeda atsigauti, nes jinai ne tik padidiną eksportą, tačiau dar ir padidina pardavimus vidaus rinkoje. O pramonės atsigavimas- bene pagrindinis faktorius ekonomikos atsigavimui. Jeigu pinigai nepraranda savo vertes, mūsų pramonės eksportas smarkiai krinta, vidaus rinkoje importinės prekės išstumia vietos gamintojus- didėja einamosios sąskaitos balansas, neigiamas eksporto/importo balansas, nedarbas ir valstybė nesugeba surinkti biudžeto. Tada jau lieka dvi galimybės- arba brangiai skolintis pinigus ir artėti prie valstybės bankroto, arba vykdyti vidinę devalvaciją, t.y. mažinti atlyginimus, karpyti išlaidas. Lietuvos atveju buvo pasirinktas vidinės devalvacijos kelias ir šiuo metu sparčiai atsigauna eksportas ir pramonė. Pramonė vis dėl to yra ekonomikos varomoji jėga, juk ne iš mokytojų ar daktarų biudžetas yra surenkamas (kaip galima surinkti iš jų biudžetą, jeigu jiems atlyginimai yra mokami iš to pačio biudžeto). Dėl to, mūsų atveju, buvo geriau turėti nuvertėjusius pinigus ir patapti biednesniais, kad nepataptumėm visiškais skurdžiais.

Čia pliurpalai tų pačių ekonomistų, kurie aiškino koks naudingas buvo žemės drebėjimas kažkuriai Pietų Amerikos šaliai (rodos Čilei), nes statybų sektoriuj atsirado naujų darbo vietų.

Esmė ta, kad valiutos devalvavimas ne pataiso ekonomikos situaciją iš esmės, o tik pagražina skaičiukus statistikos stulpeliuose. Bet tą padaro pakirsdamas pasitikėjimą nacionaline valiuta, atimdamas iš žmonių dalį santaupų ir sumažindamas jiems atlyginimus.

[Big Cat]

Petrozilijus Cvakelmanas, tai koks tavo kovos su krize variantas? Kritikuoti visi moka, pasiūlyk ką nors savo

[Silber418]

/\

Su krize reikia kovoti taip, kaip tai daro mūsų vyriausybė - kadangi ir taip padėtis pablogėjo, viskas dar labiau pabloginama ir tikimasi, kad viską sugriovus iki pamatų, bus galima kurti ką nors naujo

[Big Cat]

Na, tu čia su sarkazmu. O jei rimtai - ekspertai, pateikite savo kovos su krize variantus. Be sarkazmo, o konkrečiai. Tuomet bus galima įvertinti, ar be eilinio kritikavimo, kas Lietuvoje labai populiaru, yra kokių konstruktyvių pasiūlymų.

[Silber418]

Na, labiau ironizavau.
Būtų smagu žinoti ekonomikos ekspertų nuomonę, jeigu tokie čia apsilanko.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Petrozilijus Cvakelmanas, tai koks tavo kovos su krize variantas? Kritikuoti visi moka, pasiūlyk ką nors savo

Bijai pagirių - negerk. Ruoštis krizei reikėjo, o ne švaistyt pinigus į kairę ir į dešinę socialinių išmokų pavidalu. Jei valstybė ekonomikos pakilimo laikotarpiu būtų galvojusi apie rytojų, dabar būtų galimybė savo lėšomis įgyvendinti įvairius seniai reikalingus projektus infrastruktūros, energetikos ir kitose srityse.