Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Ekonomikos naujienos (archyvas)

Collapse
This topic is closed.
X
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė Lettered Rodyti pranešimą
    Kaip tik atvirkščiai, Graikija viską importavo už skolintus pinigus, todėl ir krizė didžiausia (tiksliau audringiausia). O vat Lenkija, mažiausiai nuo krizės nukentėjo Europoje dėl to, kad yra gana uždara ekonomika ir labai daug ką sugeba pati jau pasigaminti.
    Kas atvirkščiai? Nesupratau, su kuria tiksliai dalimi nesutinki?

    Esmė, kas ir už kiek gaminama. Tai juk elementaru. Jokių muitų ES viduje nėra. Kainuoja tik prekių gabenimas.

    Gal tai tiesiog reiškia, kad Lenkija tiesiog gamina kokybiškai bei pigiai, ko pasekoje tiek patys lenkai, tiek visi kiti mieliau renkasi lenkišką produkciją, nei graikiška? Lenkai tikrai renkasi lenkiškas prekes ne todėl, kad jos lenkiškos, bet todėl, kad tenkina kaina ir kokybė. Jei lenkiškos prekės būtų niekam tikusios, jas gaminančios kompanijos greit bankrutuotų ir... Lenkija taptų kaip Graikija

    O kad Greikija tesugebėjo skolintis ir nieko pati nesigamino, kaip tik ir rodo, kad jų ekonomika ir prekės nėra konkurencingos, ko pasekoje jie nesugeba už jas gauti pakankamai pinigų, kad padengtų importą.


    Beje, įdomus palyginimas.

    Eksportas (2009)

    - Lietuva 11,8 mlrd. Eur
    - Graikija 14,7 mlrd. Eur

    Naujausi duomenys - 2010 Gegužė:

    - Lietuva - 1,27 mlrd. Eur (!!!)
    - Graikija - 1,26 mlrd. Eur

    Populiacija

    - Lietuva 3,3mln.
    - Graikija 11,3mln.

    Žiauru... Graikijos eksportas ir toliau MAŽĖJA lyginant su 2009. Sunku įsivaizduoti, kaip taip gali būti. Tai rodo, kad Graikija iš esmė yra žlugusi šalis. Jiems totalus ragas.
    Paskutinis taisė John; 2010.07.11, 00:10.

    Comment


      Parašė John Rodyti pranešimą
      Nereikia ir Afrikos. Turime Graikiją

      O kaip nors "stengtis" vengti imorto gali tik užsisvajoję patriotai-idealistai... nors ir tokie, ko gero, nuėję į parduotuvę prioritetą teikia kainai ir kokybei, o ne prekės kilmei. Išvada: reikia didinti konkurencingumą, darbo našumą ir gaminių kokybę. Kitos išeities tiesiog nėra, jei nenorime sulaukti Graikijos likimo. Juo labiau, kad yra gerų pavyzdžių toje pačioje Europoje: visų pirma Vokietija, kur sugebama gaminti pigiai ir kokybiškai. Net ir keliauti kaip turistui ten palyginus pigu (ypač turint omeny, ką už tai gauni), o paslaugų lygis vienas aukščiausių pasaulyje, jau nekalbant apie infrastruktūrą. Taigi mokykimės.
      O kodel idealistai? Tarkim, kodel valgome ispaniskus ar lenkisus agurkus, pomidorus jei galetume valgyt lietviskus? Kodel valgome lenkiska mesa jei pakankamai jos uzauginame Lietuvoje? Del keliais centais mazesniu kainu?

      Comment


        Parašė Gator Rodyti pranešimą
        O kodel idealistai? Tarkim, kodel valgome ispaniskus ar lenkisus agurkus, pomidorus jei galetume valgyt lietviskus? Kodel valgome lenkiska mesa jei pakankamai jos uzauginame Lietuvoje? Del keliais centais mazesniu kainu?
        Nežinau, bet spėju, kad priežastys yra kelios:

        1. Tenykštės (pvz. Ispanijos) agrokultūros įmonės yra pažangesnės, gamina/augina didesnius kiekius ir apdirbumui naudoja pažangesnes technologijas, ko pasekoje gali pasiūlyti mažesnes kainas mūsų supermarketams.

        2. Mūsiškių prekių kokybė nėra tokia gera arba supermarketų netenkina jų siūlomos supirkimo kainos ar kiti niuansai.
        3. Lietuvoje apskritai nelabai išivystęs žmonių sąmoningumas ir suvokimas, kas ir kodėl yra gera ir kokybiška prekė, ar tai būtų pomidoras, ar jautiena. Atrodo gražiai (pridėta daug dažiklių ir chemijos) - gerai. O ar tai užauginta pagal ekolokiškai švarių produktų standartus - nesvarbu.
        4. Patys supermarketai dar "neatrado" naujų galimybių ir nežaidžia kokybiškų ir ekologiškai švarių produktų korta. Kodėl taip yra, neįsivaizduoju.

        Aišku, supermarketams tai gali būti visai naudinga. Jie tiesiog pardavinėja tai, ką jie gali nusipirkti pigiau, o mums parduoda už didesnę kainą, nes mums dzin, ką perkame. Beje, nežinau, ar lietuviška jautiena ir pomidorai yra labiau kokybiški. Ko gero, patikėčiau tik pamatęs konkrečios įmonės gamybos standartų aprašymą ar bent jau tai, kas naudojama karvių pašarui ar pomidorų trąšoms. O vien tai, kad "lietuviška" visiškai nieko nereiškia.
        Paskutinis taisė John; 2010.07.11, 00:19.

        Comment


          Parašė John Rodyti pranešimą
          Kas atvirkščiai? Nesupratau, su kuria tiksliai dalimi nesutinki?

          Esmė, kas ir už kiek gaminama. Tai juk elementaru. Jokių muitų ES viduje nėra. Kainuoja tik prekių gabenimas.

          Gal tai tiesiog reiškia, kad Lenkija tiesiog gamina kokybiškai bei pigiai, ko pasekoje tiek patys lenkai, tiek visi kiti mieliau renkasi lenkišką produkciją, nei graikiška? Lenkai tikrai renkasi lenkiškas prekes ne todėl, kad jos lenkiškos, bet todėl, kad tenkina kaina ir kokybė. Jei lenkiškos prekės būtų niekam tikusios, jas gaminančios kompanijos greit bankrutuotų ir... Lenkija taptų kaip Graikija

          O kad Greikija tesugebėjo skolintis ir nieko pati nesigamino, kaip tik ir rodo, kad jų ekonomika ir prekės nėra konkurencingos, ko pasekoje jie nesugeba už jas gauti pakankamai pinigų, kad padengtų importą.


          Beje, įdomus palyginimas.

          Eksportas (2009)

          - Lietuva 11,8 mlrd. Eur
          - Graikija 14,7 mlrd. Eur

          Naujausi duomenys - 2010 Gegužė:

          - Lietuva - 1,27 mlrd. Eur (!!!)
          - Graikija - 1,26 mlrd. Eur

          Populiacija

          - Lietuva 3,3mln.
          - Graikija 11,3mln.

          Žiauru... Graikijos eksportas ir toliau MAŽĖJA lyginant su 2009. Sunku įsivaizduoti, kaip taip gali būti. Tai rodo, kad Graikija iš esmė yra žlugusi šalis. Jiems totalus ragas.
          O vidutinis atlyginimas Graikijoje 4 kartus didesnis, tikrai žiauru...
          Flickr

          Comment


            As pvz pirkciau lietuviskus pomidorus ir jautiena, taciau neimanoma pasitiket etiketemis. Juk kaip pavyzdys vagiukai (=sukciai) turgaus prekeiviai nusiperka 10 kg lietuvisku braski ir 200 kg lenkisu ir visus 210kg pardavineja kaip lietuviskas, ant prekystalio pasideje ne daugiau kaip 10kg braskiu. Atejus patikrinimui vagiukai istraukia saskaita uz 10kg lietuvisku braskiu ir vsio.

            Comment


              Parašė Lettered Rodyti pranešimą
              O vidutinis atlyginimas Graikijoje 4 kartus didesnis, tikrai žiauru...
              Esminis klausimas, ar tai yra tvarus (sustainable) skaičius. Kaži, iš ko jie tuos atlyginimus mokės? Iš skolintų pinigų ir Vokietijos išmaldos? Sėkmės jiems su tokia ekonomikos vystymosi strategija. Nereikia būti dideliam ekonomistui, kad suprastum, jog su tokiais konkurencingumo rodikliais tie atlyginimai labai greit subliūkš. Nebent maloningoji ES (tiksliau, Vokietija) ir toliau jiems pumpuos milijardus, iš kurių jie ir toliau sočiai lėbaus ir mokės keturis kartus didesnius atlyginimus.

              Nors kažkodėl aš turiu nuojautą, kad Graikijos atlyginimai didesni už lietuviškus bus neilgai.
              Paskutinis taisė John; 2010.07.11, 00:26.

              Comment


                Parašė John Rodyti pranešimą
                Esminis klausimas, ar tai yra tvarus (sustainable) skaičius. Kaži, iš ko jie tuos atlyginimus mokės? Iš skolintų pinigų ir Vokietijos išmaldos? Sėkmės jiems su tokia ekonomikos vystymosi strategija. Nereikia būti dideliam ekonomistui, kad suprastum, jog su tokiais konkurencingumo rodikliais tie atlyginimai labai greit subliūkš.
                Ekonomika toks dalykas ne matematika, būna ir skebuklų čia, jau niekas nebestebina tiesą sakant.
                Kaip sakoma, gyvenime laimi tik kurie su mažiausiomis pastangomis sugeba pasiekti maksimalų rezultatą.
                Flickr

                Comment


                  Parašė John Rodyti pranešimą
                  O kaip nors "stengtis" vengti imorto gali tik užsisvajoję patriotai-idealistai... nors ir tokie, ko gero, nuėję į parduotuvę prioritetą teikia kainai ir kokybei, o ne prekės kilmei. Išvada: reikia didinti konkurencingumą, darbo našumą ir gaminių kokybę. Kitos išeities tiesiog nėra, jei nenorime sulaukti Graikijos likimo.
                  Ne ne, galima. Pavyzdys yra Lietuvos alaus pramonė — importinio alaus kiekis LTU rinkoje jau nebesiekia ir 10%. Aišku, pesimistai sakys, kad didžiausi aludariai yra užsienio kapitalo įmonės, tačiau pagalvokime logiškai kas geriau: ar gerti Kopenhagoje, ar Klaipėdoje pagamintą Carlsberg alų? Pastarajame aluje bent jau vanduo ir darbo jėga ir lietuviški. Dažniausiai ir salyklas, tik vis dar turime problemų su apyniais. Aūūū LTU ūkininkams
                  Sutinku, kad Lietuva yra per maža valstybė, kad pasigamintų visas reikalingas prekes. Mes niekada neturėsime tikro vyno (nebent tęsis klimato atšilimas), konjako, šampano (nes tai patentuoti gėrimai), nepajėgsime tik savo jėgomis gamintis automobilių, traukinių, didžiųjų lėktuvų, povandeninių laivų, motociklų, mikrobangų krosnelių, mobiliųjų telefonų ir t.t., tačiau šių ir kitų importuojamų prekių vertę privalo atsverti eksportuojamų prekių, paslaugų ir turizmo vertė. Antraip, anot L. Donskio, kolapsas
                  Geriau vietoje teorijos papasakosiu gyvenimiškus pavyzdžius. Ruošėmės salės futbolo varžyboms. Nuėjau į sporto prekių parduotuvę, prašau geltonos ir raudonos kortelių. Turi, bet tik pagamintas Lenkijoje. Lietuviai negamina, nors jos tėra tik spalvoti plastmasės gabalai, o kainuoja... 32Lt Arba štai reikėjo išsitapetuoti vaiko kambarį. Nuėjau į parduotuvę nusipirkti teptuko ir klijų. Hmmm Juk tai nėra nieko sudėtingo, tačiau klijai tik vokiški ir prancūziški, o teptukai — tik lenkiški. Vat tada tyliai supykau — kodėl Lietuvoje niekas net nebandė gaminti ir viešai prekiauti teptukais, šepečiais, dantų šepetėliais, voleliais? Neradau lietuviškų tapetų, klijų, net skalbimo milteliai beveik visi lenkiški arba vokiški. Tiesa, pagaliau radau ir lietuviškus, vadinasi „Ravis“, bet įtariu kad dauguma šį pavadinimą girdi pirmą kartą Muilą gamina Panevėžyje ir Kaune, tačiau parduotuvių lentynose vyrauja vokiškas, prancūziškas, lenkiškas ir turkiškas muilas, nors lietuviškas keliais centais pigesnis net už turkišką. Ar galėtumėte dabar įvardinti lietuvišką šampūną? O jį gamina Alytuje ir Panevėžyje. O padažai, padažai... Ypač populiariausias pomidorų padažas. Jį gamina daugiau negu 5 įmonės, keliasdešimt rūšių, taigi jeigu neliktų lenkiško ir kitokio pomidorų padažo, nemanau, kad mūsų maisto racionas labai nukentėtų. Ledai. Gal ir nepatikėsite, bet apie pusė LTU parduotuvėse esančių ledų yra pagaminti Estijoje ir Lenkijoje. Aliejus. Jau kuris laikas parduotuvėse nebematau lietuviško, tik belgiškas, vokiškas ir ukrainietiškas. Nors dar ne per seniausiai aliejų gamino Vilniuje, Plungėje ir Obeliuose (Rokiškio rajone). Atkreipkite dėmesį, kad Coca-Colos maži buteliukai pagaminti Alytuje, o dideli — Estijoje. Energetiniai gėrimai. Tikriausiai iškart į galvą ateina raudonas bulius, dinamitas ir baterijos. O Selita Energija?
                  Galima dar tęsti ir tęsti, tačiau manau jau bendras vaizdas yra aiškus.
                  Apibendrinus, mes visi, piliečiai, galime slopinti importą, pirkdami vietoje pagamintas prekes. O emigrantai, tokie kaip John, blitz, Vaidas, Ežiukas, etc. galėtų skatinti Lietuvos eksportą dažniau pirkdami bent jau lietuvišką maistą ir gėrimus (juk Londone yra lietuviško maisto parduotuvės), parvykti atostogauti į Lietuvos pajūrį su Star1, o grįžtant parvežti „chebrai“ šakotį ar kokį LTU pagamintą suvenyrą
                  I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                  Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                  Comment


                    Jau pakankamai seniai esu girdėjęs, jog Europos Sąjunga privalo užtikrinti valstybių, sąjungos narių, ūkio ir prmaonės stabilumą (be abejo ir ekonominį) ir todėl skatinami produkcijos manai. To pasekoje ir pastebime, jog dalis mūsų produkcijos iškeliauja į Vokietiją, o pas mus atvežama daugiau lenkiškų, latviškų, estiškų produktų.

                    Comment


                      Parašė Silber418 Rodyti pranešimą
                      Jau pakankamai seniai esu girdėjęs, jog Europos Sąjunga privalo užtikrinti valstybių, sąjungos narių, ūkio ir prmaonės stabilumą (be abejo ir ekonominį) ir todėl skatinami produkcijos manai. To pasekoje ir pastebime, jog dalis mūsų produkcijos iškeliauja į Vokietiją, o pas mus atvežama daugiau lenkiškų, latviškų, estiškų produktų.
                      Graži teorija, bet praktikoje ji beveik neveikia. Lietuvoje sklidina lenkiškų prekių, kaip ir lietuviškų Latvijoje. Tačiau kaip Lietuvoje mažoka latviškų prekių (ant greitųjų prisimenu tik saldainius, šokoladą, zefyrus, kondensuotą pieną, degtinė, balzamas), taip ir Lenkijoje labai mažai lietuviškų prekių. O ir tie mainai sunkiai galėtų būti lygiaverčiai. Tarkim Vokietija eksportuoja į Lietuvą automobilius, autobusus, lokomotyvus, garso-vaizdo aparatūrą; o ką mes galime pasiūlyti jiems? Pieno ir mėsos produktus, kurių jie patys apsčiai turi? Na nebent atostogas Kuršių nerijoje ir Klaipėdoje...
                      I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                      Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                      Comment


                        Parašė Wycka Rodyti pranešimą
                        Ne ne, galima. Pavyzdys yra Lietuvos alaus pramonė — importinio alaus kiekis LTU rinkoje jau nebesiekia ir 10%. Aišku, pesimistai sakys, kad didžiausi aludariai yra užsienio kapitalo įmonės, tačiau pagalvokime logiškai kas geriau: ar gerti Kopenhagoje, ar Klaipėdoje pagamintą Carlsberg alų? Pastarajame aluje bent jau vanduo ir darbo jėga ir lietuviški. Dažniausiai ir salyklas, tik vis dar turime problemų su apyniais. Aūūū LTU ūkininkams
                        Sutinku, kad Lietuva yra per maža valstybė, kad pasigamintų visas reikalingas prekes. Mes niekada neturėsime tikro vyno (nebent tęsis klimato atšilimas), konjako, šampano (nes tai patentuoti gėrimai), nepajėgsime tik savo jėgomis gamintis automobilių, traukinių, didžiųjų lėktuvų, povandeninių laivų, motociklų, mikrobangų krosnelių, mobiliųjų telefonų ir t.t., tačiau šių ir kitų importuojamų prekių vertę privalo atsverti eksportuojamų prekių, paslaugų ir turizmo vertė. Antraip, anot L. Donskio, kolapsas
                        Geriau vietoje teorijos papasakosiu gyvenimiškus pavyzdžius. Ruošėmės salės futbolo varžyboms. Nuėjau į sporto prekių parduotuvę, prašau geltonos ir raudonos kortelių. Turi, bet tik pagamintas Lenkijoje. Lietuviai negamina, nors jos tėra tik spalvoti plastmasės gabalai, o kainuoja... 32Lt Arba štai reikėjo išsitapetuoti vaiko kambarį. Nuėjau į parduotuvę nusipirkti teptuko ir klijų. Hmmm Juk tai nėra nieko sudėtingo, tačiau klijai tik vokiški ir prancūziški, o teptukai — tik lenkiški. Vat tada tyliai supykau — kodėl Lietuvoje niekas net nebandė gaminti ir viešai prekiauti teptukais, šepečiais, dantų šepetėliais, voleliais? Neradau lietuviškų tapetų, klijų, net skalbimo milteliai beveik visi lenkiški arba vokiški. Tiesa, pagaliau radau ir lietuviškus, vadinasi „Ravis“, bet įtariu kad dauguma šį pavadinimą girdi pirmą kartą Muilą gamina Panevėžyje ir Kaune, tačiau parduotuvių lentynose vyrauja vokiškas, prancūziškas, lenkiškas ir turkiškas muilas, nors lietuviškas keliais centais pigesnis net už turkišką. Ar galėtumėte dabar įvardinti lietuvišką šampūną? O jį gamina Alytuje ir Panevėžyje. O padažai, padažai... Ypač populiariausias pomidorų padažas. Jį gamina daugiau negu 5 įmonės, keliasdešimt rūšių, taigi jeigu neliktų lenkiško ir kitokio pomidorų padažo, nemanau, kad mūsų maisto racionas labai nukentėtų. Ledai. Gal ir nepatikėsite, bet apie pusė LTU parduotuvėse esančių ledų yra pagaminti Estijoje ir Lenkijoje. Aliejus. Jau kuris laikas parduotuvėse nebematau lietuviško, tik belgiškas, vokiškas ir ukrainietiškas. Nors dar ne per seniausiai aliejų gamino Vilniuje, Plungėje ir Obeliuose (Rokiškio rajone). Atkreipkite dėmesį, kad Coca-Colos maži buteliukai pagaminti Alytuje, o dideli — Estijoje. Energetiniai gėrimai. Tikriausiai iškart į galvą ateina raudonas bulius, dinamitas ir baterijos. O Selita Energija?
                        Galima dar tęsti ir tęsti, tačiau manau jau bendras vaizdas yra aiškus.
                        Apibendrinus, mes visi, piliečiai, galime slopinti importą, pirkdami vietoje pagamintas prekes. O emigrantai, tokie kaip John, blitz, Vaidas, Ežiukas, etc. galėtų skatinti Lietuvos eksportą dažniau pirkdami bent jau lietuvišką maistą ir gėrimus (juk Londone yra lietuviško maisto parduotuvės), parvykti atostogauti į Lietuvos pajūrį su Star1, o grįžtant parvežti „chebrai“ šakotį ar kokį LTU pagamintą suvenyrą
                        Tavo paminėti pavyzdžiai yra teisingi. Bet tai tik lašas jūroje. Esminis dalykas tebėra gamybos kaina ir kokybė. Jei nebus šių dalykų, nebus ir nieko kito. Todėl būten šiuos dalykus reiktų labiausiai akcentuoti, nes "pirk prekę lietuvišką" galima taikyti tik tuo atveju, jei įvykdyti mano minėti konkurencingumo kriterijai.

                        Comment


                          Parašė Wycka Rodyti pranešimą
                          Graži teorija, bet praktikoje ji beveik neveikia. Lietuvoje sklidina lenkiškų prekių, kaip ir lietuviškų Latvijoje. Tačiau kaip Lietuvoje mažoka latviškų prekių (ant greitųjų prisimenu tik saldainius, šokoladą, zefyrus, kondensuotą pieną, degtinė, balzamas), taip ir Lenkijoje labai mažai lietuviškų prekių. O ir tie mainai sunkiai galėtų būti lygiaverčiai. Tarkim Vokietija eksportuoja į Lietuvą automobilius, autobusus, lokomotyvus, garso-vaizdo aparatūrą; o ką mes galime pasiūlyti jiems? Pieno ir mėsos produktus, kurių jie patys apsčiai turi? Na nebent atostogas Kuršių nerijoje ir Klaipėdoje...
                          Tai ir turėjau omenyje maisto produktus.

                          Comment


                            Parašė John Rodyti pranešimą
                            Tavo paminėti pavyzdžiai yra teisingi. Bet tai tik lašas jūroje. Esminis dalykas tebėra gamybos kaina ir kokybė. Jei nebus šių dalykų, nebus ir nieko kito. Todėl būten šiuos dalykus reiktų labiausiai akcentuoti, nes "pirk prekę lietuvišką" galima taikyti tik tuo atveju, jei įvykdyti mano minėti konkurencingumo kriterijai.
                            Irgi sutinku su Tamstos mintimis, tik papildau — esminis dalykas yra kaina + kokybė + reklama. Labai atsiprašau jeigu ką nors įžeisiu (ne toks mano tikslas), bet lietuviškas reklamos gamybos sektorius yra beveik š*d*s... Ar ne todėl didžiausios Lietuvos įmonės (ne visos, bet daugiau negu pusė) reklamos gamybą užsako Skandinavijoje?
                            I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                            Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                            Comment


                              Parašė Wycka Rodyti pranešimą
                              Ar galėtumėte dabar įvardinti lietuvišką šampūną? O jį gamina Alytuje ir Panevėžyje.
                              "Margarita". Ir tai tikrai neblogas šampūnas.
                              Post in English - fight censorship!

                              Comment


                                Parašė index Rodyti pranešimą
                                "Margarita". Ir tai tikrai neblogas šampūnas.
                                Mielai pratęsčiau tai temoje „Pagaminta Lietuvoje“. Beje, ir man kilo mintis šį šampūną pristatyti toje temoje. Bet dabar Tamstai pirmenybė
                                I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                                Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                                Comment


                                  Parašė index Rodyti pranešimą
                                  "Margarita". Ir tai tikrai neblogas šampūnas.
                                  Neimčiau ir už dyką. O vat kremas tikrai neblogas
                                  Flickr

                                  Comment



                                    Iš daugiau nei 300 tūkst. Lietuvoje oficialiai registruotų bedarbių maždaug 100 tūkst. nėra tikri – jie, turėdami neoficialių pajamų, piktnaudžiauja sistema. Taip teigia skaičiavimus atlikusi Lietuvos darbo birža, maždaug prieš mėnesį ėmusi aktyviau padėti ieškoti darbo ilgai nedirbantiems žmonėms.
                                    „Mes manome, kad bendrame skaičiuje turime apie 30 proc. žmonių, kurie vienaip ar kitaip piktnaudžiauja registracija darbo biržoje. Toks yra mūsų stebėsenos rezultatas, tai yra maždaug 100 tūkst. žmonių. (...) Iš turimų skaičių matyti, kad yra nemaža dalis tų, kurie registruojasi tik siekdami valstybės teikiamų garantijų. Matydami šį reiškinį kreipsime į jį didesnį dėmesį, kad būtų užkirstas kelias nepagrįstam įvairių išmokų gavėjų skaičiaus augimui“, – DELFI sakė LDB direktorius Mindaugas Petras Balašaitis.
                                    Jo teigimu, birželio pradžioje buvo nuspręsta Kauno ir Alytaus LDB skyriuose neplaniniu laiku pakviesti dalį ilgalaikių bedarbių ir pasiūlyti jiems darbą arba siųsti juos mokytis, atlikti viešųjų darbų ir pan. Kaune projekte dalyvavo 1500 bedarbių.
                                    „Maždaug trečdalis jų po šio suintensyvinto darbo neteko bedarbio statuso dėl įvairių priežasčių“, – apie rezultatus sakė M. P. Balašaitis.
                                    Jo pateiktais duomenimis, iš visų kviestųjų 82 apskritai neatvyko į darbo biržą, 40 buvo nusiųsti į aktyvias darbo rinkos politikos priemones, 116 įsidarbino, 36 atsisakė darbo biržos paslaugų savo noru, 207 atsisakė darbo pasiūlymo be pateisinamos priežasties ir taip prarado bedarbio statusą, maždaug du trečdaliai darbo atsisakė su pateisinama priežastimi arba netiko darbdaviui.
                                    „Tarp atsisakiusių būti bedarbiu savo noru maždaug pusė įsigijo verslo liudijimus, o kita pusė įsidarbino pagal darbo sutartį. Žmogus mūsų paslaugų atsisako tada, kai pats supranta, kad nėra mūsų klientas. Mūsų tikslas yra padėti susirasti darbą tiems, kurie yra atitrūkę nuo darbo rinkos ir nori darbo bei padėti apsispręsti tiems, kurie nenori darbo“, – sakė LDB vadovas.
                                    Jo teigimu, „netikrų“ bedarbių dalį šiemet padidino paaiškėjusi prievolė mokėti privalomąjį sveikatos draudimą.
                                    Balandį prasidėjus intensyvesniam bedarbių registravimui maždaug pusė besiregistravusiųjų buvo nedirbę daugiau nei dvejus metus.
                                    „Galiu pateikti ne vieną pavyzdį. Balandį, kai buvo didelis žmonių antplūdis ir reikėjo organizuoti darbą, vieno iš didesnių LDB skyrių direktorius, kai jo paklausiau, kada ateina daugiausiai žmonių, atsakė, kad prieš darbo pradžią. Arba yra tokių bedarbių, kurie darbo biržos darbuotojo prašo kito susitikimo neskirti darbo metu, nes negalės išeiti iš darbo. O kaip reikėtų vertinti bedarbį, kuris, kai jam paskambina darbo biržos darbuotojas, sako, kad išvyksta trims mėnesiams į užsienį? Galbūt reikėtų numatyti, kiek gali trukti bedarbio atostogos?“, – kalbėjo jis.
                                    LDB registruoti bedarbiai, negaunantys pašalpos, gali tikėtis kasmėnesinės 315 Lt dydžio socialinės paramos iš savivaldybės.
                                    Tvarkyti reikėjo anksčiau
                                    „Sistema nebuvo tvarkoma tada, kai buvo laikas, o dabar staiga įvyko praregėjimas. Aš manau, kad čia yra ne darbo biržos kaltė, o bendros politikos nebuvimas šiuo klausimu. O žmonės registruojasi norėdami turėti socialinį draudimą. Aš žinau, kad LDB atsirado žmonių, kurie iki to laiko niekur nedirbo 20 metų. Tai iš kur jie atsirado? Iš dangaus nukrito?“, – DELFI sakė Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė.
                                    Jos teigimu, bent jau maisto sektoriuje nelegalaus darbo didėjimo apraiškų matyti.
                                    „Kur yra profsąjungos, nelegalaus darbo nėra. Tačiau faktas, kad yra mažų įmonių, kur ir darbo sutartis sunkiai rasi. Žinoma, kad nelegalaus darbo apimtys didėja“, – kalbėjo G. Gruzdienė.
                                    Be to, jos teigimu, pati valstybė „ant savo galvos užsikrovė“ pašalpų mokėjimą nekontroliuodama darbuotojų atleidimo.
                                    „Privertė žmones su dideliais stažais iš darbo išeiti savo noru ir leido darbdaviams nesumokėti išeitinių. Tas procesas buvo nekontroliuojamas, jeigu valstybė būtų žiūrėjusi, kodėl esant tokiam nedarbui žmonės patys savo noru išeina iš darbo“, – kalbėjo profsąjungos atstovė.
                                    Šiuo metu bedarbiui pašalpa nemokama tiek mėnesių, už kiek jis iš darbdavio yra gavęs išeitinę kompensaciją.
                                    Darbo birža prognozuoja, kad šiemet Lietuvoje nedarbas išliks apie 15 proc.
                                    Vadinasi, jeigu kas trečias bedarbis yra tik apsimetėlis, realus nedarbo lygis Lietuvoje yra apie 10%. Panašu, kad šįmet dar išliks panašios TUI atėjimo į Lietuvą ir darbo jėgos emigracijos į užsienį tendencijos, todėl jau kitų metų pradžioje realusis nedarbas turėtų būti apie 8-8,5%; t.y. vienas iš dvylikos galinčių dirbti neturės darbo. O tai jau nieko tragiško.
                                    I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                                    Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                                    Comment


                                      Parašė Wycka Rodyti pranešimą
                                      Ne ne, galima. Pavyzdys yra Lietuvos alaus pramonė — importinio alaus kiekis LTU rinkoje jau nebesiekia ir 10%.
                                      Cia reiketu patikslinti - importinio alaus kiekis jau siekia beveik 10%. Tai yra per pastrauosius pora trejeta metu importinio alaus kiekis didejo Lietuvoje, o ne atvirksciai. Jau net ir "geriausio ka turime" svyturio piaras buvo paleistas, kad mol importinis alus yra skatinamas ir atseit jis giriamas nepelnytai (nors is tiesu peklnytai ir aciu dievui uz padoru importini alu, nes lietuviai visai nupus gerdami ta miltelini high gravity svyturi/kalpanpili/utenos ir tt)

                                      Comment


                                        Šiek tiek apie Graikiją ir apie importą : http://vz.lt/2/straipsnis/2010/07/10...dina_Graikija2
                                        11 mln. gyventojų, o kokie pirkiniai! Importas pats savaime nėra blogis, bet po tokių "importų", tai skolos atidavinėjamos ne pinigais, bet suverenitetu. Kas paneigs, kad korumpuotose šalyse (Graikija turi tokį įvaizdį) vyriausybės sąmoningai įtraukiamos į visokius sandorius, kurie šaliai absoliučiai nenaudingi. Galės tą ginkluotę naudoti gynybai nuo kreditorių

                                        Comment


                                          Parašė Lettered Rodyti pranešimą
                                          Neimčiau ir už dyką. O vat kremas tikrai neblogas
                                          Labai geras šampūnas. Ypač su kviečių baltymais, nuo pleiskanų. Daug kartų geresnis už "head and shu*as"
                                          Aš tikrai myliu Lietuvą!

                                          Comment

                                          Working...
                                          X