Ekonomikos naujienos (archyvas)

[Sula]

Čia diskutuojamos mintys apie technologijas, idėjas ir švietimą yra labiau filosofinės ir netaikytinos vien Lietuvai. Technologijos pagal apibrėžimą negali būti fundamentalias idėjas generuojanti civilizacijos sritis. Tiksliau, ten yra sprendimai kaip mikroidėjos įgyvendinant tam tikrą užduotį. Idėjoms yra fizika (chemija, biologija), kuri be matematikos yra nulis. Tai, kad švietimas nepakankamai kūrybiškai diegia mokslo žinias yra pastarųjų dienų problema, rodo kai kurių Lietuvos rodiklių smukimas.

[Eimantas]

2010-06-23
Tekstilės sektoriuje užderėjo įkurtuvių

Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonės ne tik sugebėjo išgyventi sunkmetį su mažiausiais nuostoliais, bet ir sparčiai stojasi ant kojų - atidaro naujas gamyklas, įdarbina žmones ir dalį užsakymų atiduoda kaimynėms Latvijoje bei Estijoje.

http://klaipeda.diena.lt/naujienos/e...urtuviu-285426

Skystokas straipsnis.

[index]

Bet apskritai tai straipsnio tikslas (Nors jame ir yra dalis teisybės) yra eilinį kartą painkšti visus teigiamus dalykus paverčiant neigiamais ir viską hiperbolizuojant. Labai panašu į ankstesnį straipsnį grąsinantį, kad "mėsą pirksime iš Rusijos", nors nieko panašaus nėra ir nenusimato.

[Big Cat]

Lietuviai A.Kubilių keiksnoja, užsieniečiai – klausosi

Savam krašte pranašu nebūsi. Atrodo, ši frazė galioja ir premjero Andriaus Kubiliaus atveju. Pagal apklausas nepopuliariausio politiko Lietuvoje taupymo receptų mielai klausosi autoritetingiausi Vakarų leidiniai, tačiau tėvynėje jo kalbos sukelia pasipiktinimo bangą.

Į Didžiąją Britaniją išvykęs premjeras, kur dalyvavo Pasaulio lietuvių ekonomikos forumo konferencijoje „Moderniųjų technologijų inovacijos ir investicijos: nuo vietinio prie globalaus“, davė interviu tokioms žiniasklaidos bendrovėms kaip naujienų agentūroms „Bloomberg“ ir „Reuters“, verslo naujienų televizijai „CNBC“ ir BBC. Premjeras taip pat bendravo su „Financial Times“, „Wall Street Journal Europe“, „Financial News“, „Scotsman“ ir kitų įtakingų leidinių žurnalistais.

„Lietuvos stilius“, „Lietuvos pamokos- sumažink deficitą staigiai“, „Lietuva: Neatidėlioti skausmingų sprendimų“, tokiomis ir panašiomis antraštėmis pažymėta pastarųjų dienų Vakarų žiniasklaida, rašiusi temomis apie Lietuvą. Užsienio žiniasklaida domėjosi, kaip Lietuvai sekėsi įveikti antrą pagal nuosmukį krizę Europoje, kokių taupymo priemonių imtasi, kaip pavyko išvengti masinių riaušių, būdingų Pietų Europai.

Kalbėdamas „Financial Times“ premjeras sakė, kad ne tik poreikis įsivesti eurą, tačiau ir „moralinis” imperatyvas verčia subalansuoti biudžetą. „Iki krizės mes gyvenome lengvai. Visi labai lengvai leido pinigus manydami, kad tos gyvenimas gali tęstis amžinai. Mes turime išmokti, kad negalime gyventi ne pagal pajamas”, - sakė premjeras.

[Raptor]

krize jau po truputi slinksta, slinksta salin...

Per savaitę oficialių bedarbių sumažėjo

http://www.delfi.lt/news/economy/bus....d?id=33836445

Registruotas nedarbas per savaitę sumažėjo 0,04 proc. punkto, t.y. iki 15,06 proc. Anot Darbo biržos, tai pirmas kartas šiais metais, kai dvi savaites paeiliui registruotas nedarbas mažėjo. Iš viso Lietuvoje darbo neturi 324 tūkst. žmonių.

Mažiau bedarbių kreipėsi į teritorinės darbo biržas. Šią savaitę įregistruota beveik 3,4 tūkst. bedarbių. Vidutiniškai per dieną buvo registruojami 847 bedarbiai (praeitą savaitę – 977).

Iš registruotų bedarbių 40,3 proc. (1364 asmenys) atleisti iš darbo per paskutiniuosius šešis mėnesius, 35,4 proc. (1199 asmenys) iš viso nėra dirbę pagal darbo sutartis, 19,5 proc. (661 asmuo) turi ilgesnę kaip 2 metų darbo pertrauką, 4,8 proc. (162 asmenys) nedirbo nuo pusės iki dvejų metų.

Savaitės įdarbinimo ir laisvų darbo vietų registravimo rezultatai rodo nemažėjantį darbo rinkos dalyvių aktyvumą. Birželio 19 – 23 dienomis padėta įsidarbinti 2823 asmenims (vidutiniškai 706 per dieną). Darbdaviai per savaitę registravo 1762 laisvas darbo vietas (vidutiniškai 441 per dieną).

Į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiųsti 640 asmenų: 235 asmenys (36,7 proc.) įdarbinti subsidijuojant, 172 asmenys (26,9 proc.) nusiųsti į viešuosius darbus, 105 asmenys (16,4 proc.) įsigijo verslo liudijimus laikotarpiui iki 6 mėnesių.

[Big Cat]

Lietuvio valdomai bendrovei – dar 11 mln. dolerių

Į lietuvio valdomą mobiliųjų telefonų programų parduotuvę “GetJar” rizikos kapitalo bendrovė “Accel Partners” investuoja dar 11 milijonų dolerių (apie 31 mln. Lt).

Pranešimas apie investiciją išplatintas prabėgus vos trims savaitėms po to, kai “GetJar” pranešė apie milijardinę atsisiųstą programą. Pagal atsisiunčiamų programų kiekį bendrovė įsitvirtinusi antroje vietoj po “Apple AppStore”, rašo lrytas.lt.

“Tai tik antras kartas, kai kas nors praneša apie tokį skaičių. Nekantraudami laukiame, kol bus atsisiųstas dar milijardas”, - teigė “GetJar” įkūrėjas ir vadovas Ilja Laursas.

“Apple” praneša, kad jau yra išplatinusi daugiau nei 3 milijardus programų “iPhone” telefonams ir “iPod” grotuvams.

Milijardinę programą atsisiuntė prie mobiliosios svetainės versijos prisijungęs telefoną su “Android” operacine sistema turintis žmogus. Jam reikėjo netoliese esančius restoranus ir kitas pramogų įstaigas surasti padedančios programos.

“GetJar” siūlo programas visų rūšių telefonams.

“GetJar” - visiškai atviras bet kokiems kūrėjams, bet kokiems verslo modeliams. Mes tik patikriname, kad programos nenusižengtų įstatymams. Tai vienintelis mūsų rūpestis”, - sakė I.Laursas.

Pranešama, kad šiuo metu “GetJar” parduotuvėje galima rasti 75 tūkst. programų mobiliesiems telefonams.
Lietuvoje gimęs I.Laursas baigė vidurinę mokyklą JAV, tačiau grįžo studijuoti ekonomikos Vilniaus universitete. Studijų metu mokė anglų kalbos, o nuo 1999-ųjų įgyvendino ne vieną sėkmingą verslo projektą, tarp jų – viešbučių rezervavimo sistemą LithuanianHotels.com ar žaidimus mobiliesiems telefonams kuriančią įmonę „Gaxo“. Vis dėlto kol kas sėkmingiausias I.Laurso projektas yra portalas „GetJar“.

[zajcik]

Dalkia ir Rubikono vyrai toliau PR`inasi.

Už pratęstą sutartį "Dalkia" žada pigesnę šilumą ir darbo vietų

Prancūzų koncerno "Dalkia" valdoma "Vilniaus energija" teigia, kad jei sostinės savivaldybės taryba pratęstų šilumos tinklų nuomos sutartį dar 20-ai metų, "Dalkia" iki 2015 m. investuotų apie 670 mln. Lt į biokuro diegimą, tad šiluma vilniečiams, anot bendrovės, pigtų 15%.

"Sveikintina, kad savivaldybės šilumos tinklų nuomininkai ketina vieną bloką trečioje elektrinėje (Gariūnuose) rekonstruoti taip, kad būtų galima naudoti biokurą. Šio projekto įgyvendinimui, rekonstruojant katilą, įrengiant tiekimo sandėlį su kuro paruošimo įranga, specialistų vertinimu, reikėtų apie 150 – 200 mln. litų, o ne 670 mln. litų, kaip nurodo UAB „Vilniaus energija“. Pinigų suma paimta iš „lubų“ ir nepagrįsta jokiais skaičiavimais, taip pat neatliktas projekto techninis – ekonominis pagrindimas.
„Vilniaus energija“ tokiam projekto įgyvendinimui galėtų panaudoti lėšas, 2005-2009 metais gautas už parduotus atmosferos taršos leidimus. Taip pat būtų galima panaudoti ir lėšas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Taigi, minėtą projektą, kuriuo būtų pereita prie biokuro deginimo, būtų galima įgyvendinti nesiskolinant lėšų iš bankų. Nesant paskolų bei palūkanų mokėjimo, šilumos kainos vilniečiams didinti nereikėtų, o projektas atsipirktų per tris-keturis metus dėl kone per pus pigesnės kuro kainos. Pati „Vilniaus energija“ savo ataskaitoje nurodo, kad biokuro įgyvendinimo projektas trečiojoje elektrinėje galėtų būti baigtas iki 2014 metų. Tad jokios būtinybės pratęsti sutartį dar dviems dešimtims metų nėra."

Kitu atveju sostinė savarankiškai neva nesukrapštys šilumos ūkiui būtinų investicijų, kad po 2015 m. atitiktų ES taršos reikalavimus. Tačiau šie reikalavimai buvo žinomi mažų mažiausiai nuo 2003 m., kai Lietuva pasirašė stojimo į ES sutartį, rašė VŽ.

Dar vienas DIDELIS melas, nes:
ˇ2007 m. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva išmetamų teršalų (azoto, sieros, kietųjų dalelių) normas nuo 2016 metų sugriežtina tik deginant elektrinėse mazutą.....Vilniaus elektrinėse per 5 praėjusius metus buvo sudeginama 95 procentai dujų ir tik iki 5 procentai mazuto.......Mažas kiekis mazuto sudeginamas kartu, sumaišant kūrykloje su dujomis ir dėl to sieros junginių ir kietųjų dalelių išmetimo normos neviršijamos. Azoto junginių mažinimui deginant dujas ir mazutą naudojamos technologinės (eksploatacinės) priemonės, t.y., fakelo liepsnos temperatūros žeminimas įpurškiant į kūryklą priedus, dūmų recirkuliacija ir pan. Šios technologinės priemonės elektrinių katiluose seniai įgyvendintos.
Tad ES 2007 metų direktyva dėl išmetamų teršalų į orą normų sugriežtinimo elektrinėse jau yra įgyvendinta, investicijos tam nereikalingos, o elektrinių katilai galės dirbti ir po 2016 metų ir tiekti šilumą vilniečiams."

"Šis žingsnis leistų ne tik mažinti šilumos kainą, bet ir sukurti 2.000 naujų darbo vietų. Maža to, 300 mln. Lt, šiandien iškeliaujančių į Rusiją už gamtines dujas, liktų Lietuvai, didžiąja dalimi – Vilniaus rajonui", - teigia Rimantas Germanas, VE komercijos direktorius.

Pamiršo paminėti, jog tos darbo vietos būtų kuriamos ir Baltarusijoje iš kur dabar atkeliauja kuras ir į Vilniaus energiją. Todėl tie minimi 300 mln. Lt gali iškeliauti ne į Rusiją, o į Baltarusiją, jeigu biokuro paklausai išaugus susidarytų kuro trūkumas rinkoje.

[Wycka]

I.Šimonytė: manantiems, kad išlaidos nemažėja dėl valdininkų, esu pasiruošusi „trenkti į snukį“

Lietuvos biudžeto išlaidos mažėja lėtai dėl klaidingo visuomenės įsitikinimo, jog didžiausią surinktų biudžeto pajamų dalį pasiglemžia valdininkai, nors didžiausios išlaidos tenka švietimui, sveikatos ir socialinei apsaugai – sritims, kurių finansavimo žmonės apkarpyti nenori. Taip apie išlaidų mažinimą kalba finansų ministrė Ingrida Šimonytė, kuri teigė esanti pasirengusi trenkti į snukį kiekvienam, kuris mano, jog išlaidos nemažėja dėl valdininkijos.
„Palyginkime 2008-uosius ir 2009-uosius metus. 2009-ieji metai buvo išlaidų mažinimo metai, išlaidos sumažėjo 1 proc., pajamos sumažėjo 30 proc. Bet jeigu kas nors pasakys, kad išlaidos nemažėja dėl to, kad valdininkija išlaidauja, tai esu pasirengusi tokiam žmogui, atsiprašau už pasakymą, trenkti į snukį, nes skaičiai rodo visiškai kitą dalyką“, - Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) surengtoje diskusijoje apie mokesčius kalbėjo I. Šimonytė.
Pasak ministrės, 2009 m. apie 2,5 mlrd. Lt išlaidų sudarė padidėjusios motinystės (tėvystės) išmokos, pedagogų atlyginimai, padidintos senatvės pensijos. Jei ne šie sprendimai, anot I. Šimonytės, išlaidas karpyti būtų buvę kur kas lengviau.
Remia protestus dėl algų, bet mokėti mokesčių nenori
LLRI surengtoje diskusijoje kalbėjusi I. Šimonytė teigė nenorinti kalbėti apie kiekvieną konkretų mokestį atskirai, nes, pasak jos, Lietuvos problema – ne koks nors mokestis, o bendra biudžeto skylė. Ministrė sako, kad jai priimtina verslo siūloma logika: pajamoms sumažėjus iki 2004-2006 m. lygio, pasiimti tų metų skaičius ir gyventi lygiai taip pat.
Tačiau, pasak jos, į tų metų išlaidas grįžta tik dviejuose sektoriuose – valdininkų atlyginimų ir krašto apsaugos finansavime. Visur kitur, anot I. Šimonytės, Lietuvoje vis dar išlaidaujama ir gyvenama ne pagal kišenę.
„Man irgi labai priimtina ta logika: jeigu mes esame su pajamomis tam tikrame taške, pasižiūrėkime, kur mes buvome su išlaidomis tame pačiame taške ir bandykime ten pat grįžti. Ir, sakau, grįžom, su valdininkų darbo užmokesčiu ir krašto apsaugos finansavimu“,- kalbėjo ministrė.
Kitas didžiąsias išlaidas, I. Šimonytės teigimu, sudaro sritys, kurių liesti visuomenė nenori – sveikatos apsauga, švietimas, socialinės išlaidos.
„Žmonės dažnai galvoja, kad viešasis sektorius yra biurokratija. Aš bandau privesti prie to, kad mes konkretiems viešųjų paslaugų sektoriams – švietimui, sveikatai ir kitiems – skiriame beveik tiek BVP, ką vidutiniškai skiria ES, nors perskirstome daug mažiau. Tai klausimas toks – kiek mes galime tokiame keistame dualume gyventi? Tai yra neįmanoma, užtai reikia ir kalbėti“, - teigė I. Šimonytė.
Ji pateikė policijos pareigūnų pavyzdį, kurių Estijoje yra 25 proc. mažiau nei Lietuvoje. Pasak I. Šimonytės, Lietuvai galbūt reikėtų eiti tokiu keliu, tačiau mūsų visuomenėje viskas vyksta atvirkščiai – žmonės remia pareigūnų protestus, kurie rengiami dėl to, kad darbo užmokestis sumažėjo 1,8 proc.
„Turbūt turėtumėm eiti tokiu keliu, bet kai visuomenėje vyksta tokie, na, protestai, nepasitenkinimai, kai piketuoja pareigūnai, nepatenkinti tuo, kad jų algos mažinamos 1,8 proc., tai tada mes tą protestą palaikome kaip pagrįstą išteisėtą, nors visiškai nesame pasirengę mokėti tiek mokesčių, kad tiems pareigūnams būtų galime mokėti tuos nesumažintus atlyginimus“, - kalbėjo ministrė.
Gavusi ministerijų 2011m. biudžetus, isteriškai juokėsi
Kalbėdama apie visuomenės mąstymo ypatumus, finansų ministrė prisiminė ir tai, kad tam tikros inercijos yra ir politikų bei valdininkų mąstyme planuojant kitų metų biudžetus. Ji pasakoja, kad gavusi 2011 m. ministerijų pageidavimus, kurie šiųmečius viršijo 4 mlrd. Lt, kurį laiką iš nevilties tiesiog isteriškai juokėsi.
„Aš juokiausi, bet juokiausi tokioje isteriškoje būsenoje, todėl kad ministerijos parašė 4 mlrd. Lt papildomų asignavimų kitais metais nuo šių metų lygio, kai ministerijų vadovai, ministrai, Vyriausybės kabineto nariai turėtų žinoti, kad jeigu mes mažiname savo deficitą ir išeidinėjame iš recesijos. Tai reiškia, kad didelių papildomų pajamų tikėtis neturime jokio pagrindo. Aš įsivaizduoju, kad būtų buvę bent jau kažkaip normalu prašyti to paties finansavimo kaip 2010 m. lygyje, nors reikėjo parodyti pilietinę poziciją ir paprašyti mažesnio finansavimo“, - pasakojo I. Šimonytė.
Kaip gerą pavyzdį ministrė paminėjo Teisingumo ministeriją, kuriai vadovauja buvęs LLRI prezidentas Remigijus Šimašius.
Ministrė sako paklaususi kolegų, kodėl išdėstyti tokie netikėti planai, tai šie jai atsakę, jog tai yra tik norai, o ministerijos esą susitaikysiančios su finansavimu pagal galimybes. Pasak I. Šimonytės, šiuo metu ministerijų paprašyta išdėlioti 2010 m. biudžetus ir parengti projektą, jeigu jis būtų sumažintas 10 proc.
Moteris norėjo atsisakyti mokėti GPM
Finansų ministrė taip pat pasakoja sulaukusi vienos moters laiško, kuri norėjo pasiteirauti, kaip atsisakyti mokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM), nes manė taip finansuojanti tik ministrų, Seimo narių ir premjero algas.
„Tiesą sakant aš nepatingėjau suskaičiuoti, kiek jai sumažėtų mokestis, jeigu ji galėtų tą padaryti, ko negali. Ji nepasakė, koks jos atlyginimas, tai jeigu ji gauna minimalią algą – tai mokamas GPM sumažėtų maždaug 1 ct, o jeigu gauna vidutinį – tai maždaug – 7 ct“, - aiškino I. Šimonytė.
Pasak ministrės, kol visuomenė manys, jog mokesčius moka tik valdžios algoms mokėti, tol politikams nepavyks veiksmingai sumažinti išlaidų.
„Su mūsų požiūriu į šešėlinę ekonomiką, mokesčių mokėjimą apskritai ir į tai, kad mokesčiai yra mokami tam, kad finansų ministras, ministras pirmininkas ir Seimas išsimokėtų sau algas... Visa tai yra labai toli nuo tiesos“, - apgailestavo ministrė.


Jooo, finansų ministrė teisi. Dauguma žmonių naiviai nori gyventi socializme, bet mokesčius mokėti kaip liberalai. Tarsi dar nedašuto, kad nemokamas sūris tik pelėkautuose...

[qwe]

Kaip ten bebūtų, bet ministrei nederėtų tokiais žodžiais mėtytis. Tai tik parodo, kad trūksta kultūros ir savikontrolės.

[Wycka]

Kaip ten bebūtų, bet ministrei nederėtų tokiais žodžiais mėtytis. Tai tik parodo, kad trūksta kultūros ir savikontrolės.

Na dėl žodžių parinkimo kaip ir linkęs sutikti. Kita vertus, tenka pripažinti, kad ir žmonių tarpe, net ir tarp žurnalistų, yra tokių, kurie tiesiog nenori suprasti. Kai kurie gal ir negali...

[c2h5oh]

Na dėl žodžių parinkimo kaip ir linkęs sutikti. Kita vertus, tenka pripažinti, kad ir žmonių tarpe, net ir tarp žurnalistų, yra tokių, kurie tiesiog nenori suprasti. Kai kurie gal ir negali...

Iš kitos pusės - nebūtų ji šitaip vaizdingai pasakiusi, nebūtų visi žurnalistai apie tai parašę. O dabar parašė, ir straipsnių gale būdavo paminima ta mintis, kurią ministrė ir norėjo pasakyt - iš valdžio renkamų mokesčių apmokamos ne tik "Seimo algos", bet ir mokyklos, švietimas, pensijos ir t.t.

[vap]

Nežinau, kiek tai tiesa, o kiek gandas, kad ministrė šitą pasakė, tada, kai oponentas ketvirtą kartą uždavė tą patį klausimą, į kurį prieš tai jau buvo atsakyta ir jam situacija paaiškinta.

[zero]

Situacija paaiškinta LLRI bloge:
http://llri.blogas.lt/ruta-vainiene-...nemis-670.html

[zajcik]

Situacija paaiškinta LLRI bloge:
http://llri.blogas.lt/ruta-vainiene-...nemis-670.html

Eilinė LLRI atstovų nuomonė.

[justs]

Eilinė LLRI atstovų nuomonė.

visiškai neeilinė. Kiek teko Vainienės ir jų šutvės įrašus skaityt, tai praktiškai bet kokiu atveju buvo lojama ant valdžios. O čia netgi giria Šimonytę ir ją užstoja. Ir kaip nekeista nei apie akoholio prekybos draudimus, nei apie tabaką neužsiminta.. tikrai neeilinis rašinys

[Raptor]

Rudenį statybininkams gali ateiti šviesesnės dienos

http://www.delfi.lt/news/economy/rea....d?id=34214409

[URBANISTAS]

Na ka gi I. Šimonytė galės duot į snukį G. Nausėdai:

I.Šimonytė: manantiems, kad išlaidos nemažėja dėl valdininkų, esu pasiruošusi „trenkti į snukį“

"Atlyginimai mažėja visiems, valdininkams – mažiausiai"

http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=34220237

[Sula]

Na ka gi I. Šimonytė galės duot į snukį G. Nausėdai:

Tiesiogiai Nausėda to nesako. Juolab straipsnelio pavadinimas netikslus. "Viešasis sektorius" tik mažesne dalimi yra valdinininkai. Tai tie patys mokytojai, dėstytojai, gydytojai, policininkai...

[Lettered]

Tiesiogiai Nausėda to nesako. Juolab straipsnelio pavadinimas netikslus. "Viešasis sektorius" tik mažesne dalimi yra valdinininkai. Tai tie patys mokytojai, dėstytojai, gydytojai, policininkai...

Ne Nausėdai tokius dalykus aiškinti. Normaliose šalyse kokie nors gydytojai ir uždirba daugiau nei bankininkai.

[Sula]

Ne Nausėdai tokius dalykus aiškinti. Normaliose šalyse kokie nors gydytojai ir uždirba daugiau nei bankininkai.

Žmogus tik faktą konstatavo. Kita vertus, viešasis sektorius gyvuoja daugiausia iš biudžeto. Išvada: reikia kelti mokesčius, aktyvinti susitraukusį verslą kažkokiomis ne finansinėmis priemonėmis galima, bet efektas bus ne momentinis.