Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Ekonomikos naujienos (archyvas)

Collapse
This topic is closed.
X
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Nėra ko norėti, kad posovietinių šalių žmonės būtų tiek ekonomiškai išprusę, kiek vakariečiai. Per mažai dar laiko praėję. Be to, tas noras turėti čia ir dabar yra toks didelis, o bankų reklamos tokios įtaigios, kad į paskolas įklimpsta ir vakariečiai. O kai lengvi pinigai išpučia kainas, be paskolos jau nieko neįsigysi. Prieš porą metų Lietuvoje sklypai, butai, namai kainavo tiek, kad norint ką nors nusipirkti be paskolos, reikėjo turėti pinigų fabrikėlį. Aišku, galima sakyti daug skolinaisi, nepajėgi grąžinti, pats kaltas. Daug jau yra pasimokiusių ir brangiai mokančių už tokias pamokas. Viskas būtų gerai, jei toks reiškinys nebūtų masinis ir nedarytų įtakos visos šalies ekonomikai. Tačiau, kai paveikiamas visas šalies ūkis ir pasekmes jaučia visi iki vieno, tam reikiamu metu turėtų užbėgti už akių atitinkamos institucijos ir atlikti savo funkcijas.

    Comment


      Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
      Nėra ko norėti, kad posovietinių šalių žmonės būtų tiek ekonomiškai išprusę, kiek vakariečiai. Per mažai dar laiko praėję. Be to, tas noras turėti čia ir dabar yra toks didelis, o bankų reklamos tokios įtaigios, kad į paskolas įklimpsta ir vakariečiai. O kai lengvi pinigai išpučia kainas, be paskolos jau nieko neįsigysi. Prieš porą metų Lietuvoje sklypai, butai, namai kainavo tiek, kad norint ką nors nusipirkti be paskolos, reikėjo turėti pinigų fabrikėlį. Aišku, galima sakyti daug skolinaisi, nepajėgi grąžinti, pats kaltas. Daug jau yra pasimokiusių ir brangiai mokančių už tokias pamokas. Viskas būtų gerai, jei toks reiškinys nebūtų masinis ir nedarytų įtakos visos šalies ekonomikai. Tačiau, kai paveikiamas visas šalies ūkis ir pasekmes jaučia visi iki vieno, tam reikiamu metu turėtų užbėgti už akių atitinkamos institucijos ir atlikti savo funkcijas.
      Tada tie patys posovietinių šalių žmonės rėktų ir piketuotų, esą valdžia jiems skolintis ir pirkti neleidžia. Uždaras ratas. Už laisvę (šiuo atveju — priimti sprendimus) irgi reikia mokėti
      I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
      Parama Siaurojo geležinkelio klubui

      Comment


        Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
        Be to, tas noras turėti čia ir dabar yra toks didelis, o bankų reklamos tokios įtaigios, kad į paskolas įklimpsta ir vakariečiai.
        Tai, kad ne "ir vakarieciai iklimpsta", o jie zymiai daugiau ima paskolu

        Comment


          Parašė Gator Rodyti pranešimą
          Tai, kad ne "ir vakarieciai iklimpsta", o jie zymiai daugiau ima paskolu
          Platesniu mastu kalbant...būtent į skolas įklimpsta liberalaus kapitalizmo šalys kaip Japonija, JAV, JK, Airija ar viduržemio jūros regiono kapitalizmas... tuo tarpu, konservatyvaus koorporatyvizmo kapitalizmo šalių (kaip Austrija, Vokietija) ar socialdemokratinio (kaip Švedija, Norvegija ir Danija su minimaliais negiamais rodikliais) paskolų portfelių praradimai buvo vieni mažiausių OECD. O geriausias pavyzdys žinoma Vokietijos rodikliai. Deja, po ranka neturiu The Ecnomist su 2009m. rodikliais, negaliu tiksliai iliustruoti dabar.
          Kopenhaga/Roskildė / Stokholmas I II III IV
          Dordrechtas/Haarlemas
          Nesebaras/Plovdivas
          Kiolnas

          Comment



            Pirmą kartą nuo 2008 metų spalio mėnesio nedarbo lygis šalyje šiek tiek sumažėjo. Tiesa, nežymiai – birželio 1 d. šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 324,2 tūkst. bedarbių. Tai sudarė 15,05 proc. visų darbingų šalies gyventojų ir buvo 0,04 proc. mažiau nei gegužės 1 d.
            Vyrų nedarbas per gegužės mėnesį sumažėjo 0,2 proc. punkto - nuo 17,5 iki 17,3 proc. Taip pat 0,3 proc. punkto mažėjo ir jaunimo nedarbo rodiklis - nuo 9,7 iki 9,4 proc.
            „Pirmą kartą nuo 2008 m. spalio mėnesio nedarbo rodiklis šalyje mažėjo. Per gegužės mėnesį įregistravom ir bedarbio statusą suteikėm 25 tūkst. asmenų - tai 20 tūkst. mažiau nei balandį. Iš darbdavių sulaukiame daugiau ir įvairesnių darbo pasiūlymų, tarpininkaudami daugiau žmonių ir greičiau įdarbiname“, - sakė Lietuvos darbo biržos direktorius Mindaugas Petras Balašaitis.
            Per gegužės mėnesį buvo įdarbinta 19,1 tūkst. žmonių, iš jų 12,2 tūkst. – pagal neterminuotas sutartis. Veiklą, įsigiję verslo liudijimus, pradėjo 2,9 tūkst. asmenų - 11,6 proc. daugiau nei balandį. Į aktyvias darbo rinkos politikos priemones nusiųsta 4,8 tūkst. bedarbių. Į remiamojo įdarbinimo priemones nusiųsta 4,2 tūkst., iš jų į viešuosius darbus – 3,5 tūkst. asmenų.
            Per gegužės mėnesį darbdaviai užregistravo 17,5 tūkst. laisvų darbo vietų, iš jų 10,5 tūkst. - neterminuotam darbui. Gegužės mėnesį paklausūs buvo pardavėjai, dažytojai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių bei lengvųjų automobilių ir taksi vairuotojai, virėjai, pardavimų vadybininkai, statybininkai dailidės ir staliai, suvirintojai, padavėjai.
            Registruotas nedarbas gegužės mėnesį neaugo daugiau kaip pusės savivaldybių teritorijų: 28-niose mažėjo, 5-kiose nepakito, 27-niose augo. Didžiausias nedarbas registruotas Šalčininkų (20,9 proc.), Vilniaus r. (20,7 proc.), Mažeikių (19,8 proc.), Ignalinos r. (19,7 proc.), Alytaus r. (19,6 proc.), o mažiausias - Neringos (5,6 proc.), Birštono (11,3 proc.), Pakruojo (11,8 proc.), Kazlų Rūdos (12,0 proc.), Elektrėnų (12,3 proc.) ir Kėdainių (12,6 proc.) savivaldybėse.
            I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
            Parama Siaurojo geležinkelio klubui

            Comment


              Pasaulio ekonomika atsigauna, tačiau iššūkiai išlieka

              http://www.delfi.lt/news/economy/bus....d?id=33171103

              Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių ministrai, baigdami susitikimą Pietų Korėjos mieste Pusane, pareiškė, kad pasaulio ekonomikos atsigavimas po krizės vyksta sparčiau nei planuota, tačiau tikėtina, jog dar išliks kai kurių didelių problemų, šeštadienį pranešė britų nacionalinis transliuotojas BBC.

              "Dabartiniai svyravimai finansų rinkose mums primena, jog išlieka rimtų iššūkių, taip pat pabrėžia tarptautinio bendradarbiavimo svarbą", - sakoma birželio 4-5 dienomis vykusio forumo baigiamajame pranešime.

              Pastarieji įvykiai "pabrėžė, kaip svarbu subalansuoti valstybių finansavimą", nurodoma komunikate.

              Per susitikimą Pusane buvo susitarta dėl birželio 26-27 dienomis Toronte vyksiančio G-20 viršūnių susitikimo programos.

              Didžiausių pasaulyje ekonomikų finansų ministrai ir centrinių bankų vadovai pabrėžė, kad būtina nedelsiant sumažinti pernelyg didelį kai kurių valstybių biudžeto deficitą, tačiau jiems nepavyko susitarti dėl tarptautinių bankų valdymo.

              Galutiniame dokumente sakoma, kad finansų sektorius turi "sąžiningai ir svariai prisidėti" kuriant tolesnius susitarimus dėl pasaulinės ekonomikos gelbėjimo, bet nieko neužsimenama apie tarptautinių bankų apmokestinimą.

              Komunikate raginama sugriežtinti bankų kontrolės principus, ypač nustatant banko rezervinį kapitalą.

              Ministrai taip pat paragino sugriežtinti padidintos rizikos fondų bei finansinio reitingavimo agentūrų kontrolę bei padidinti jų veiklos skaidrumą.

              Comment


                Kaip matau, ekonomika po truputi gereja, bet kaip kuriem tai dar tolokai iki geresnio gyvenimo

                Penktadaliui bedarbių šeimų trūksta pinigų maistui

                http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=33194433

                Comment


                  Pasigirdo kalbos įvesti automobilių mokęsti http://www.alfa.lt/straipsnis/103528...10-04-22_07-21 , jeigu jūs jam nepritariate, kviečiu prisijungti prie šios grupės

                  http://www.facebook.com/home.php?ref...3458193&ref=ts

                  Comment


                    Gegužę į valstybės biudžetą surinkta daugiau nei planuota

                    http://www.delfi.lt/news/economy/bus....d?id=33400061

                    Finansų ministerijos duomenimis, per 2010 m. gegužės mėn. į valstybės biudžetą surinkta 1 mlrd. 65,7 mln. litų, planuota - 1 mlrd. 22,3 mln. litų. Gegužės mėnesį daugiausia pajamų surinkta iš pridėtinės vertės mokesčio - 585,6 mln. litų, buvo planuota surinkti 518,6 mln. litų.

                    Per tą patį laikotarpį 256 mln. litų pajamų gauta iš akcizų (už visas akcizines prekes), planuota - 280 mln. litų.

                    Valstybės biudžeto pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio sudarė 71,6 mln. litų, planuota gauti - 76,8 mln. litų. Į nacionalinį biudžetą iš gyventojų pajamų mokesčio gauta 270,7 mln. litų, buvo planuota - 289,3 mln. litų.

                    Kartu su Europos Sąjungos ir kitų užsienio šalių paramos lėšomis per gegužės mėn. į valstybės biudžetą buvo surinkta 1 mlrd. 907 mln. litų pajamų (ES paramos lėšų dalis - 841,3 mln. litų).

                    Per penkis2010 m. mėnesius į valstybės biudžetą surinkta 5 mlrd. 892,6 mln. litų, planuota - 5 mlrd. 489,4 mln. litų. Kartu su Europos Sąjungos ir kitų užsienio šalių paramos lėšomis per 5 mėn. į valstybės biudžetą buvo surinkta 8 mlrd. 382,2 mln. litų pajamų (ES paramos lėšų dalis - 2 mlrd. 489,6 mln. litų).

                    2010 metų valstybės biudžetas deficitinis, jo deficitas siekia 4 mlrd. 930 mln. litų. Visos papildomos pajamos skiriamos biudžeto deficitui mažinti.

                    Patvirtintame 2010 metų valstybės biudžeto plane (be 7 mlrd. 892 mln. litų ES ir kitos paramos lėšų), numatyta gauti 13 mlrd. 378 mln. pajamų, o išlaidos sudarys 18 mlrd. 308 mln. litų. Didžiausia valstybės biudžeto lėšų dalis (be ES paramos) skiriama švietimui, sveikatos apsaugai, socialinei apsaugai.
                    Keista, kazkaip tikejausi kad tikrai daugiau surinks pinigu geguzes menesi

                    Comment


                      Parašė Raptor Rodyti pranešimą
                      2010 metų valstybės biudžetas deficitinis, jo deficitas siekia 4 mlrd. 930 mln. litų. Visos papildomos pajamos skiriamos biudžeto deficitui mažinti.
                      Patvirtintame 2010 metų valstybės biudžeto plane (be 7 mlrd. 892 mln. litų ES ir kitos paramos lėšų), numatyta gauti 13 mlrd. 378 mln. pajamų, o išlaidos sudarys 18 mlrd. 308 mln. litų. Didžiausia valstybės biudžeto lėšų dalis (be ES paramos) skiriama švietimui, sveikatos apsaugai, socialinei apsaugai.
                      Žvėriškas deficitas, plius jis turi potencialo didėti dėl skolos aptarnavimo išlaidų. Kaip galima metai iš metų daugiausiai skirti švietimui, jeigu vis nesiliauja jaunų žmonių emigracija ir sumažėjęs gimstamumas? O sveikatos apsaugai, jeigu de facto sveikatos apsauga jau yra mokama (ypač stomatologija)? Vadinasi, labai išpūstas socialinės apsaugos mechanizmas, tą įrodo ir 'skęstanti' SoDra...
                      I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                      Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                      Comment


                        Blogiausia, kad Lietuvoje beveik nėra pramonės. Beveik visos gamyklos/įmonės yra nupirktos užsienio kompanijų, todėl pelno valstybė gauna mažai. Tiesiog neturime kuo gelbėti savo ekonomikos.

                        Comment


                          Parašė Silber418 Rodyti pranešimą
                          Blogiausia, kad Lietuvoje beveik nėra pramonės. Beveik visos gamyklos/įmonės yra nupirktos užsienio kompanijų, todėl pelno valstybė gauna mažai. Tiesiog neturime kuo gelbėti savo ekonomikos.
                          O koks skirtumas valstybei kam priklauso tos kompanijos? Jei jos priklausytu valstybei pelno apskritai nebutu

                          Comment


                            Parašė tadux Rodyti pranešimą
                            O koks skirtumas valstybei kam priklauso tos kompanijos? Jei jos priklausytu valstybei pelno apskritai nebutu
                            Jei priklauso Lietuvos kompanijoms, pelnas lieka čia, jei užsieno, atitinkamai ir pelnas iškeliauja. Bet čia kaip suprantu labiau skundėsi žmogus dėl mažos pramonės.
                            Flickr

                            Comment


                              Parašė Lettered Rodyti pranešimą
                              Jei priklauso Lietuvos kompanijoms, pelnas lieka čia, jei užsieno, atitinkamai ir pelnas iškeliauja. Bet čia kaip suprantu labiau skundėsi žmogus dėl mažos pramonės.
                              Na, gal ne visas pelnas iškeliauja, bet didelė jo dalis.

                              Comment


                                ir kas veda kokia statistika kur keliauja tas pelnas? Butu idomu pamatyt statistika ar kita saltini kuriuo remetes.

                                Comment


                                  Parašė Lettered Rodyti pranešimą
                                  Jei priklauso Lietuvos kompanijoms, pelnas lieka čia, jei užsieno, atitinkamai ir pelnas iškeliauja. Bet čia kaip suprantu labiau skundėsi žmogus dėl mažos pramonės.
                                  Pvz. Barštys yra tikras tautinis verslininkas. Gavęs pelno iš "Kauno grūdų" jis nusiperka Lamborgini. Klausimas: kur iškeliavo pelnas?
                                  It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                                  Comment


                                    Jiem juk ant pelno yra mokestis, tikrai nustebau kai suzinojau kad Airijoi pelno mokestis yra mazesnis nei Lietuvoj, kai Airijoi jis 12.5% o Lietuvoje 15%

                                    Comment


                                      Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                                      Pvz. Barštys yra tikras tautinis verslininkas. Gavęs pelno iš "Kauno grūdų" jis nusiperka Lamborgini. Klausimas: kur iškeliavo pelnas?
                                      Tai leidžia pinigus juk ir Lietuvoje. Beto nuo to Lamborgini pirkto ir Lietuvos biudžetui nemažai tenka.
                                      Bet kokiu atveju, geriau, kad pelnas liktų Lietuvoje.
                                      Paskutinis taisė Lettered; 2010.06.13, 16:48.
                                      Flickr

                                      Comment


                                        Parašė Lettered Rodyti pranešimą
                                        Tai leidžia pinigus juk ir Lietuvoje. Beto nuo to Lamborgini pirkto ir Lietuvos biudžetui nemažai tenka.
                                        Bet kokiu atveju, geriau, kad pelnas liktų Lietuvoje.
                                        Perka ir registruoja ten, kur pigiau, ypac jei kalba eina apie brangius pirkinius O apie Barsti ir taip viskas aisku paziurejus i miltu kainas.
                                        Tik nepakantumas teisės pažeidimams ir optimizmo skleidimas atves mūsų valstybę į tiesos kelią :)

                                        Comment


                                          Parašė praetor Rodyti pranešimą
                                          Perka ir registruoja ten, kur pigiau, ypac jei kalba eina apie brangius pirkinius O apie Barsti ir taip viskas aisku paziurejus i miltu kainas.
                                          Nereikia ir į miltus žiūrėti. Pakanka pažiūrėti į jo fizionomiją ir manieras.

                                          Tokie "viarslynikai" gali misti tik šalyse, kur neegzistuoja civilizuota verslo ir marketingo kultūra.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X