Ekonomikos naujienos (archyvas)

[Berliner]

Migracijos departamento atstove patvirtino,kad absoliuti dauguma siu prasymu yra patenkinama. Taip ,kad didelio skirtumo tarp prasymu isduoti ir isduotu leidimu nera. Taigi tavo argumentas nerimtas ir ismestas i siuksliu deze :-))

Nepyk, bet tau tikrai trūksta kritinio mąstymo. Tavo šaltinis, kuriame radai šią informaciją yra Delfis. Tame straipsnyje nėra nurodytas konkretus Lietuvoje dirbančiųjų užsieniečių skaičius. Yra tik pasakyta, kad "2008 m. gerokai daugiau nei pernai sulaukta prašymų leisti gyventi dėl darbo – 9353" ir taip pat pasakyta, kad "2008 m. sulaukta trečdaliu daugiau – 15,730 tūkst. – prašymų išduoti arba pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje. Absoliuti dauguma jų buvo patenkinta.". Tu iš karto padarai išvadą, jog Lietuvoje 2008 metais darbą gavo 9353 užsieniečių.

Aš atlieku už tave darbą iki galo ir pateikiu tau oficialią Lietuvos darbo bižos ataskaitą 2008 metams, kurioje teigiama:

Siekdama patenkinti darbdavių poreikius kvalifikuotai darbo jėgai, Lietuvos darbo birža išdavė 7,8 tūkst. leidimų užsienio piliečiams dirbti Lietuvos Respublikoje. Daugiausiai leidimų užsieniečiams buvo išduota dirbti statybos (42 proc.) ir paslaugų (39,5 proc.) sektoriuose. Į Lietuvą užsieniečiai atvyko iš 31 šalies, daugiausiai iš Baltarusijos (30 proc.), Turkijos ( 24 proc.) ir Ukrainos (23 proc.). Šaltinis: Lietuvos darbo biržos veikla 2008

Tačiau čia kalba eina apie 2008 metus, kurie buvo dar šiek tiek buminiai ir tikrai trūko darbo jėgos, ypač statybų ir paslaugų sekotriuose. Kaip matai, būtent šiuose sektoriuose ir buvo įdarbinta daugiausiai trečiųjų šalių piliečių.

Dar kartą įdedu 2009 metų duomenis:

Siekiant patenkinti kvalifikuotos darbo jėgos poreikį atskiruose ekonominiuose sektoriuose arba esant gamybiniam būtinumui įmonėje, Lietuvos darbo birža per 2009 m. išdavė 2239 leidimus dirbti užsieniečiams Lietuvos Respublikoje, iš jų: 1194 leidimai dirbti užsieniečiams Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, 411 leidimų dirbti komandiruotiems užsieniečiams ir 21 leidimas dirbti jūrininkams. Per šį laikotarpį buvo pratęsti 613 leidimų užsieniečiams dirbti Lietuvoje. Palyginti su 2008 m. tuo pačiu laikotarpiu išduotų leidimų dirbti skaičius sumažėjo daugiau kaip tris su puse karto. Šaltinis: Lietuvos Darbo Birža

Kaip matai, tendencija labai aiški: atėjus krizei, trečiųjų šalių piliečių, dirbančių Lietuvoje sumažėjo iki vos kelių tūkstančių. Tai akivaizdus rinkos savireguliacijos pavyzdys: prasidėjus krizei, padidėjo nedarbas ---> padidėjo kvalifikuotų darbuotojų pasiūla už priimtiną darbdaviams kainą ---> nebeliko poreikio importuoti darbo jėgos iš trečiųjų šalių ---> Lietuvoje įdarbinamų užsieniečių vos per metus sumažėjo daugiau nei tris su puse karto.

Isvardink nors 10-20 tokiu specifiniu darbo vietu ,kur negali dirbti vietiniai ,nes neturi specifiniu sugebejimu:-)) Ir ne tik isvardink,bet dar ir pasiziurek ar tikrai tokiu profesiju zmonems isduoti leidimai darbui Lietuvoje. Nors ,kad tu nesneketum per daug visokiu nieku is karto tau ir atsakau: isduoti leidimai pagrinde buvo (vardinu mazejancia tvarka) vairuotojams,statybininkams,suvirintojams klaipedos laivu statyklai. Ir vairuotoju baltarusu ne 578.Jau buvo tau pateikti konkretus skaiciai ir nebesikartosiu neigdamas tavo niekus.

Na, kaip jau minėjau, nei aš, nei tu nesame darbdaviai ir todėl negalime numatyti, kokios kvalifikacijos darbuotojų jiems reikia. Darbdaviai tą žino geriau. Kaip tu paaiškintum tai, kad buminiais metais nebebuvo įmanoma už priimtiną kainą ir priimtinu laiku surasti padoraus santechniko, statybininko ar kitokių specialistų?

Būtent todėl Darbo birža buminiais metais ir suteikė tuos tavo pamėgtus "dešimtūkstantinius" leidimus trečiųjų šalių piliečiams atvykti į Lietuvą. Jie padidino darbuotojų pasiūlą, ir leido stabilizuoti nepagrįstą atlyginimų kilimą tam tikrose srityse. Tokiu būdu buvo palengvinta verslo, dirbančio statybų, paslaugų ir kitose srityse dalia. Išlošė visa valstybė.

Krizės metais, t.y. 2009, Lietuvoje trečiųjų šalių darbuotojų sumažėjo iki beveik nereikšmingo skaičiaus. Tai reiškia, kad pirmenybės principas lietuviams puikiai veikia praktikoje: lietuviai dabar užimta tas darbo vietas, kurių prieš metus ar du negalėjo ar nenorėjo užimti ir kurias laikinai užėmė trečiųjų šalių piliečiai.

Na visu pirma tai tu nesupratai,kad baltarusai reikalingi tam,kad imone galetu sukciauti ir slepti mokescius. Nezinau kokia padetis su jais statyboje ar klaipedos laivu statykloje,bet transporto imonese padetis butent tokia. As zinau del ko jie priiminejami,o tu man kliedi apie reikalinguma baltarusu kalbos dirbant europos pervezimuose ir pan. Juokiga su tavim diskutuoti ir argumentai tavo dar gana vaikiski. tokie teoriniai,koius greiciausiai moko tave studijuojant:-))) pradesi dirbti-puse situ teoriniu nesamoniu galesi is karto ismesti is galvos,nes gyvenime daug kas bus kitaip.

Į tokį tavo "argumentą" aš galiu tik atsakyti skaičiais iš oficialios Lietuvos darbo biržos ataskaitos: 2009 metais buvo vos keli šimtai trečiųjų šalių piliečių, dirbančių transporto srityje. Įdomu, kiek mokesčių nuslepiama su tais keliais šimtais "baltarusių". Tokie maži skaičiai negali būti įrodymas, kad pažeidžiamos lietuvių teisės, tai tai pat nėra joks argumentas už draudimą apskirtai įdarbinti trečiųjų šalių piliečius Lietuvoje.

[Wycka]

Lietuviškas maistas

Kodėl lietuviškas maistas „nekokybiškas ir neskanus“?

Pasaulinė globalizacija neaplenkia ir Lietuvos rinkos. Mūsų šalis vidutiniškai per metus eksportuoja 750 tūkst. tonų pieno produktų, 10 tūkst. tonų mėsos ir 35 tūkst. tonų žuvies. Eksportuojame virš pusės milijono kiaulių, 150 000 veršelių per metus. Maisto produktai parduodami net 51 pasaulio valstybei. Lietuviško maisto kokybė ir puikus skonis pasaulyje giriami, pretenzijų dėl maisto saugos ir kokybės (išskyrus Rusiją) negaunama.

Sekant žiniasklaidoje informaciją apie maistą Lietuvoje, šiurpą kelia informacijos apie nekokybiško maisto mastai. Kodėl taip juodinamas maistas, parduodamas Lietuvos parduotuvėse, turguose, turgeliuose, ruošiamas restoranuose ar pagamintas mūsų maisto pramonės gamyklose?

Globalizacijos įtakoje eksporto rinkose vyrauja milžiniška konkurencija. Importuotojai negaili lėšų kontrolinėms institucijoms kompromituoti, nes jos draudžia įvežti nekokybiškus maisto produktus ar pašarus. Lietuvoje aukščiausiu ES lygiu atliekami maisto kokybės tyrimai, dirba kvalifikuoti žmonės (džiugu, kad dar neemigravo). Lietuvos žemės ūkis maisto produktus gamina geros kokybės ir patikimiau negu kitose šalyse. Maisto tiekimo įmonės, parduotuvės, restoranai apsirūpinę naujausia įranga, kokios neturi net kai kurios senosios ES valstybės. Tuo pat metu, nei maisto kontrolės institucijos (Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba), nei gamintojai nesugeba įtikinti visuomenės, kad Lietuvoje maisto tiekimo sistema dar niekada nebuvo taip kontroliuojama. Pavyzdžiui, anksčiau nebuvo tokios visapusiškos ir nuoseklios maisto saugos valdymo sistemos su tyrimo metodais ir įranga, kokia yra šiandien. Jeigu žmonės netiki, kad maisto kontrolės institucijos gali efektyviai kontroliuoti, jie vis daugiau nerimauja dėl vartojamo maisto saugos ir kokybės.

Visas maistas, pagamintas tiek tradiciniais, tiek alternatyviais būdais, yra susijęs su tam tikra rizika. Kadangi maistas reikalingas, kad išgyventume, kiekvieną kartą valgydami esame priversti rizikuoti. Žmonės seniai išmoko išvengti akivaizdžios rizikos. Pavyzdžiui, salmoneliozės rizika sumažėja verdant vištieną ir kiaušinius, daržovių švara užtikrinama jas plaunant.

Šiuolaikiniai maisto gamybos būdai, tokie kaip pieno pasterizavimas, pažangūs valymo metodai skerdyklose, maisto atšaldymas taip pat didina maisto saugą. Nepageidaujamų medžiagų patekimo į maistą pavojų sumažino ir tobulesni tyrimų metodai bei didesnės tyrimų galimybės. Nepaisant to, kad maistas turi sąlytį su daugybe naujų sintetinių cheminių medžiagų, jo sauga žymiai padidėjo, lyginant su ta, kuri buvo prieš 10 metų.

Lietuviai labai nevertina to, ką turi gero. O paskelbus netikrus pavojus ir prognozes apie tariamą maisto kokybės Lietuvoje blogėjimą, gyventojai turėtų pradėti masiškai pirkti nelietuviškus maisto produktus. Nemažiau svarbu maisto kokybės klausimų eskalavimu atitraukti žmonių dėmesį nuo šalies politinių, ekonominių problemų. Tam panaudojamos visos priemonės, tarp jų ir taip vadinama „šoko doktrina“(Naomi Klein). Pagal šią pasaulyje žinomą doktriną, šoko ir siaubo veiksniai kelia baimę, pavojaus jausmą ir destrukciją, kurie yra sunkiai suvokiami gyventojams apskritai ir yra valdomi lobistiniai s interesais besiremiančių grupuočių atskirų sektorių ar tiesiog vadovybės.

Iš tiesų visuomenė nori, kad išrinktieji politikai ir valstybinės (tarp jų ir kontroliuojančios) institucijos dirbtų jų labui ir saugotų nuo kylančių (tarp jų ir maisto) pavojų. Maisto srityje turi būti nustatyti saugos ir kokybės standartai ir užtikrinta, kad jų būtų laikomasi visoje maisto grandinėje. Tačiau vis dar iškylantys skandalai Europoje dėl nesaugaus maisto pasėjo gilų nepasitikėjimą kontroliuojančiomis institucijomis, ir visuomenė, ieškodama daugiau informacijos, atsigręžia į įvairius šaltinius. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje nevyriausybinę instituciją Žemės asociacija visuomenė laiko ekologinio maisto „arbitru“. Bet kokius Žemės asociacijos komentarus bemat pasigauna šios valstybės žiniasklaida, kuri, ne retai skleisdama abejonių keliančią informaciją, ne tik gąsdina vartotojus, bet ir kenkia oficialiai maisto kontrolės institucijų sistemai.

(...)

Pažvelkime, ką rodo pasaulinė statistika apie apsinuodijimus, susirgimus, žmonių toksines infekcijas dėl maisto. Žurnalas „Economist.com“ 2009 spalio mėnesį rašė, kad JAV 100 tūkst. gyventojų tenka 25 tūkst. apsinuodijimo maistu atvejų, Didžiojoje Britanijoje 100 tūkst. gyventojų yra 3 400 apsinuodijimų, Prancūzijoje 100 tūkst. gyv. tenka 1 200 apsinuodijimų atvejų. Tuo tarpu Lietuvoje šis skaičius siekia tik 100. Tačiau tokia statistika žiniasklaidos nedomina...

[Wycka]

Va taip va...

Latvija sieks įsivesti eurą 2014 metais

Latvijos vyriausybė antradienį paskelbė nacionalinį strateginį tikslą — įsivesti eurą 2014 metų sausio 1 dieną.
Siekiant atitikti Mastrichto kriterijus, pagal kuriuos biudžeto deficitas negali viršyti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Latvija ketina šiemet sumažinti deficitą iki 8,5 proc., kitąmet — iki 6 procentų.
Latvija taip pat turi nacionalinį euro įvedimo planą, kuriame pateikiami pagrindiniai pasirengimo eurui nurodymai ir sėkmingo valiutos keitimo scenarijus, skirtas viešajam ir privačiajam sektoriams.
Pasak finansų ekspertės Sanitos Bajarės, kuri atsakinga už Latvijos finansų ministerijos rengiamą euro įvedimo projektą, visos pastangos bus sutelktos į euro įvedimą 2014 metais.

[Wycka]

LTU importas ir eksportas 2009m.

Lietuvos eksportas ir importas — didžiausi Baltijos šalyse

Lietuvos eksportas ir importas 2009 metais buvo didžiausias Baltijos šalyse. Lietuvos eksportas pernai siekė 11,795 mlrd. eurų, Estijos — 6,475 mlrd. eurų, o Latvijos — 5,082 mlrd. eurų.
Kitoms Europos Sąjungos (ES) šalims pernai teko 64 proc. Lietuvos eksporto, 69 proc. Estijos eksporto ir 72 proc. Latvijos eksporto, pranešė Latvijos statistikos tarnyba.
Latvijai teko 10 proc. Lietuvos eksporto, o Estijai — 7 procentai. Latvijos eksporto struktūroje Lietuvai teko 16 proc. eksporto, o Estijai — 14 procentų. Estijos eksporto struktūroje Lietuvai teko 5 proc. eksporto, o Latvijai — 10 procentų.
Lietuvos importas pernai taip pat buvo didžiausias tarp Baltijos šalių ir sudarė 13,073 mlrd. eurų. Estijos importas siekė 7,291 mlrd. eurų, o Latvijos — 6,593 mlrd. eurų.
Lietuvos užsienio prekybos deficitas pernai sudarė 1,278 mlrd. eurų, Latvijos — 1,511 mlrd. eurų, o Estijos — 816,3 mln. eurų.

[zajcik]

Wycka,
būtų neblogai mokėjimų balansus palyginti.

[c2h5oh]

Latvija sieks įsivesti eurą 2014 metais

(..)
Pasak finansų ekspertės Sanitos Bajarės, kuri atsakinga už Latvijos finansų ministerijos rengiamą euro įvedimo projektą, visos pastangos bus sutelktos į euro įvedimą 2014 metais.

Šita žinutė yra niekinė, informacinis triukšmas, tik tuščias norų deklaravimas. Tokios žinutės pasirodo nuolat, o euro įvedimo data jose apskaičiuojama pagal formulę "n + 3 metai" (kur n - šios dienos data).

Kodėl būtent 3 metai? Labai paprastai - kad šalis įsivestų eurą nuo 2014 sausio 1, ES institucijos turės priimti oficialius sprendimus 2013 metų viduryje. O sprendimai bus daromi pagal 2012 metų duomenis. O kad atitiktų infliacijos, biudžeto deficito kriterijai, įvairius sunkius sprendimus tos šalies vyriausybei gali tekti daryti 2011 metais.

Taigi žinutės vertimas į žmonių kalbą - Latvijos vyriausybė šiemet jokių veiksmų dėl euro įvedimo neplanuoja. Mañana.

[blitz]

Šita žinutė yra niekinė, informacinis triukšmas, tik tuščias norų deklaravimas. Tokios žinutės pasirodo nuolat, o euro įvedimo data jose apskaičiuojama pagal formulę "n + 3 metai" (kur n - šios dienos data).

Kodėl būtent 3 metai? Labai paprastai - kad šalis įsivestų eurą nuo 2014 sausio 1, ES institucijos turės priimti oficialius sprendimus 2013 metų viduryje. O sprendimai bus daromi pagal 2012 metų duomenis. O kad atitiktų infliacijos, biudžeto deficito kriterijai, įvairius sunkius sprendimus tos šalies vyriausybei gali tekti daryti 2011 metais.

Taigi žinutės vertimas į žmonių kalbą - Latvijos vyriausybė šiemet jokių veiksmų dėl euro įvedimo neplanuoja. Mañana.

Hehe, super interpretacija. Užskaitau

[praeivis]

Yra tik pasakyta, kad "2008 m. gerokai daugiau nei pernai sulaukta prašymų leisti gyventi dėl darbo – 9353" ir taip pat pasakyta, kad "2008 m. sulaukta trečdaliu daugiau – 15,730 tūkst. – prašymų išduoti arba pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje. Absoliuti dauguma jų buvo patenkinta.". Tu iš karto padarai išvadą, jog Lietuvoje 2008 metais darbą gavo 9353 užsieniečių.

Na tai tokiu atveju tu nemoki lietuviu kalbos ,jei nesupranti ka reiskia zodziai -absoliuti dauguma buvo patenkinta.

[artexs]

Berliner diskusijos su praeiviu ir kitais man panašios į diskusijas tarp blaivaus proto žmogaus pateikiančio konkrečius faktus bei įrodymus ir žmonių, kurių ribotas mąstymas pagrįstas tik emocijomis, politiniais įsitikinimais ir keliais tokio mąstymo žmonėms skirtais šaltiniais (delfi, respublika...). Čia labai tinka šitas John įdėtas filmukas:

[praeivis]

Kaip tu paaiškintum tai, kad buminiais metais nebebuvo įmanoma už priimtiną kainą ir priimtinu laiku surasti padoraus santechniko, statybininko ar kitokių specialistų?

Ka reiskia uz priimtina kaina??? Tai labai megstama darbdaviu demagogija. Atsakau: jei kaina butu buvusi priimtina,tai tas pats santechnikas butu dirbes virsvalandzius. Jei jis nespetu ,reiskia i santechnikus persikvalifikuotu tas pats mokytojas,kiemsargis,vadybininkas ar dar kas. Jei nebuvo tokio masinio persikvalifikavimo -tai reiskia tik viena,kad ta tavo kaina nebuvo tokia didele ir priimtina uz toki darba. Jei nepanoro koks pardavejas pereiti dirbti santechniku-reiskia tavo siulomos kainos uz ta purvina ir sunku darba nebuvo priimtinos. O tu sakai uz priimtina.....tai gal tau priimtina sumoketi uz darba tik simbolini lita,bet kitam tai nepriimtina. Rinka viska sustate i vietas. O tu pabandytum iskreipti ta rinka atverdamas duris visam pasauliui kas tik nori cia dirbti. Tai leisk tada aplamai bet kokiam baltarusui dirbti Lietuvoje ,nereikalauk jokiu darbo leidimu ,kalbos zinojimo ir t.t., padaryk visiskai laisva rinka ir per pusmeti Lietuvos zmoniu atlyginimai nusmuks iki baltarusijos lygio. Tavo beje irgi,nes tikrai atsirastu baltarusas ,kuris tavo darba sugebetu padaryti pigiau uz tave,o pats galetum eiti i gatve ir stotis i darbo birzos eile:-)))

[praeivis]

Berliner diskusijos su praeiviu ir kitais man panašios į diskusijas tarp blaivaus proto žmogaus pateikiančio konkrečius faktus bei įrodymus ir žmonių, kurių ribotas mąstymas pagrįstas tik emocijomis, politiniais įsitikinimais

Berliner matyt yra koks ekonomikos studentas,kuris inikes i teorija,nebesupranta realybes. Konkretus pavyzdys: jis mano ,kad buvo nebeimanoma surasti uz prieinama kaina statybininku,del ju algu kilo cia tas NT bumas,o leidus idarbinti uzsieniecius viskas susitvarke.
O as tvirtinu,kad atlyginimai nebuvo statybose milziniski,kaip daugelis negsta nusvaigti apie 10 000. Bumo laikais statybininku atlyginimai uz 8 darbo val svyravo apie 3000 litu tiktai. NT kainos buvo isaugusios ne del dideliu darbininku atlyginimu,o del valdzios leidimu 'stabdymo' statyboms,del didziuliu otkatu ir t.t.Bankai dalino paskolas,paklausa buvo,o pasiulos ne,nes valdininkai viska dirbtinai stabde.Pasiula maza-kainos isaugo ir tai nieko bendro beveik nera su darbuotoju atlyginimais. Ir leidimai idarbinti baltarusus nieko neissprende,tik tai,kad dalis musu tautieciu atsidure gatveje,o verslininku pelnas padidejo juos samdant.

[praeivis]

Krizės metais, t.y. 2009, Lietuvoje trečiųjų šalių darbuotojų sumažėjo iki beveik nereikšmingo skaičiaus.

As matau,kad tu is vis nesuvoki skaiciu prasmes.Ka reiskia ''iki nereiksmingo skaiciaus''. Gerai,as tau 'uzastrinsiu' pavyzdi: nueik prie darbo birzos ir pasakyk-kiek cia jusu bedarbiu yra,tik koks pora tukstanciu...tai nereiksmingas skaicius,mes ir toliau isduosime leidimus baltarusams ,o jus ir toliau trinkites apie darbo birza:-))) Zmogau,net ir 100-tai jau reiksmingas skaicius. Tai reiskia,kad 100 seimu jau turi kazkokias pajamas,moka mokescius,kazka perka cia Lietuvoje ir taip kelia ekonomika ir t.t.
Atleistinas toks mastymas,jei esi koks pirmo kurso studentas,bet jei jau vyresnis......tai musu svietimo sistema tuomet tikrai prastai ismoko.

[sleader]

O as tvirtinu,kad atlyginimai nebuvo statybose milziniski,kaip daugelis negsta nusvaigti apie 10 000. Bumo laikais statybininku atlyginimai uz 8 darbo val svyravo apie 3000 litu tiktai.

O ar tie statybininkai buvo aukštos kvalifikacijos specialistai ? Nes kaip gana nekvalifikuotam darbuotojui, tai jau tikrai nemaži pinigai, dar žinant ir didelės dalies statybininkų darbo produktyvumą.

[praeivis]

O ar tie statybininkai buvo aukštos kvalifikacijos specialistai ? Nes kaip gana nekvalifikuotam darbuotojui, tai jau tikrai nemaži pinigai, dar žinant ir didelės dalies statybininkų darbo produktyvumą.

Vel gi kaip ivertinti ar aukstos kvalifikacijos?? Betonuotojai,murininkai,pastate daugiaaukscius namus, namai stovi ,nenugriuvo, sienos tiesos ,namai nera pakrype ir t.t.:-))) Na tai kokia ju kvalifikacija? Ar yra skirtumas ar jis baiges tik 8 klases ar du aukstuosius,jei blokelius sumurijo tiesiai ir vienas ir antras?
Jei tu turejai minty pagalbinius darbuotojus,tai ju atlyginimai siekdavo 1800-2000 lt. Bet nereikia ir pagalbinio isivaizduoti,kad jis tik kiema pasluoja.
Sakai nemazi pinigai. Na suvaziavo daug zmoniu is rajonu,persikvalifikavo dirbo si darba,jiems tai buvo pakankami pinigai, bet stai sakykim koks mokytojas ar pardavejas ir nejo dirbti tuo statybininku. Jam neatrode ,kad tai pakankamas uzdarbis uz darba lauke,saltyje ir per lietu,visada purvinomis rankomis,pietaujant tik is namu atsinestais buterbrodais ir kava is termoso.

[Berliner]

Ka reiskia uz priimtina kaina??? Tai labai megstama darbdaviu demagogija. Atsakau: jei kaina butu buvusi priimtina,tai tas pats santechnikas butu dirbes virsvalandzius. Jei jis nespetu ,reiskia i santechnikus persikvalifikuotu tas pats mokytojas,kiemsargis,vadybininkas ar dar kas. Jei nebuvo tokio masinio persikvalifikavimo -tai reiskia tik viena,kad ta tavo kaina nebuvo tokia didele ir priimtina uz toki darba. Jei nepanoro koks pardavejas pereiti dirbti santechniku-reiskia tavo siulomos kainos uz ta purvina ir sunku darba nebuvo priimtinos. O tu sakai uz priimtina.....tai gal tau priimtina sumoketi uz darba tik simbolini lita,bet kitam tai nepriimtina. Rinka viska sustate i vietas. O tu pabandytum iskreipti ta rinka atverdamas duris visam pasauliui kas tik nori cia dirbti. Tai leisk tada aplamai bet kokiam baltarusui dirbti Lietuvoje ,nereikalauk jokiu darbo leidimu ,kalbos zinojimo ir t.t., padaryk visiskai laisva rinka ir per pusmeti Lietuvos zmoniu atlyginimai nusmuks iki baltarusijos lygio. Tavo beje irgi,nes tikrai atsirastu baltarusas ,kuris tavo darba sugebetu padaryti pigiau uz tave,o pats galetum eiti i gatve ir stotis i darbo birzos eile:-)))

Na, aš net neabejojau, kad statybininkai, santechninai ir pan. specialybių darbininkai dirbo viršvalandžius bumo metais. Problema tame, kad tokių darbininkų tiesiog nebeužteko. Jų buvo per mažai, kad patenkintų tiek paprastų vartotojų, tiek verslo poreikius. Nejau tikrai manai, kad mokytojai ir kiti aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės ims persikvalifikuoti į statybininkus ir santechnikus? Ne darbo užmokestyje čia esmė, o visai kituose dalykuose. Pasirinkti darbą tai ne tas pats kaip nueiti į Maximą ir pasirinkti tarp Coca-colos ir Pepsi.

Kaip mes matėme ir praktikoje, nors statybininkai uždirbdavo kur kas daugiau nei, tarkime, mokytojai, jų vis tiek labai trūko. Vadinasi, Lietuvos vidinė darbo jėgos pasiūla buvo mažesnė nei paklausa.

Perkelkime tai į tau suprantamą pavyzdį: ar tau labai patiko eilės sovietiniais metais prie maisto produktų? Galbūt reikėjo pasiųsti visus mokytojus, gydytojus, vadovus į maisto gamyklas, kad jie pagamintų daugiau tų produktų ir tau nereiktų stovėti eilėse? O gal reikėjo 20 kartų pakelti tų produktų kainas, kad nebeliktų tokių eilių? Tai aišku iki galo neatitinka situacijos su statybininkais bumo metais, bet parodo, kad tokia situacija kenkia vartotojams ir valstybei. Nei kainų (algų) pakėlimas, nei darbuotojų perkvalifikavimas tokio masto problemos išspręsti negali.

Tai taip pat parodo, kad tokioje situacijoje (darbo jėgos trūkumo situacijoje) rinka yra iškreipta. Būtent tada, kai leidžiama trečiųjų šalių piliečiams atvykti ir patenktinti darbo jėgos poreikius, situacija rinkoje stabilizuojasi. [Įrodyta, kad įvairių ribojimų mažinimas duoda naudą valstybei. Nemanyk, kad britai, airiai, ispanai ir kiti buvo tokie kvaili atverti savo darbo rinkas rytų europiečiams, nors galėjo to nedaryti. Šaliai tai išeina tik į naudą ir jie tą puikiai supranta.]

Taip, tu iš esmės esi teisus dėl to, kad visiškai atvėrus Lietuvos rinką darbo jėgai iš Baltarusijos ir kitų mažiau išsivysčiusių nei Lietuva šalių, darbo užmokesčiai lietuviams tam tikrose srityse nukristų. Būtent dėl to mūsų darbo rinka ir yra užverta tokių šalių piliečiams. Leidimai trečiųjų šalių gyventojams dirbti Lietuvoje yra suteikiami tik tuo atveju, kai trūksta darbo jėgos ir tose srityse, kuriose jos trūksta. Tai yra gera praktika ir aš niekada nepasisakiau prieš ją.

Berliner matyt yra koks ekonomikos studentas,kuris inikes i teorija,nebesupranta realybes. Konkretus pavyzdys: jis mano ,kad buvo nebeimanoma surasti uz prieinama kaina statybininku,del ju algu kilo cia tas NT bumas,o leidus idarbinti uzsieniecius viskas susitvarke.
O as tvirtinu,kad atlyginimai nebuvo statybose milziniski,kaip daugelis negsta nusvaigti apie 10 000. Bumo laikais statybininku atlyginimai uz 8 darbo val svyravo apie 3000 litu tiktai. NT kainos buvo isaugusios ne del dideliu darbininku atlyginimu,o del valdzios leidimu 'stabdymo' statyboms,del didziuliu otkatu ir t.t.Bankai dalino paskolas,paklausa buvo,o pasiulos ne,nes valdininkai viska dirbtinai stabde.Pasiula maza-kainos isaugo ir tai nieko bendro beveik nera su darbuotoju atlyginimais. Ir leidimai idarbinti baltarusus nieko neissprende,tik tai,kad dalis musu tautieciu atsidure gatveje,o verslininku pelnas padidejo juos samdant.

Jei manai, kad 3000 lt atlyginimas statybininkui yra "mažai", kai šalies vidutinis atlyginimas tokios sumos nesieka, tai esi bukaprotis. O tokie dideli statybininkų atlyginimai buvo NT bumo pasekmė. Didelė NT paklausa sukėlė ir milžinišką statybininkų paklausą. Natūralu. Tokia didelė paklausa pakėlė jų atlyginimus iki labai didelio lygio. Galop, atėjo toks laikas, kai apskritai nebuvo įmanoma rasti statybininkų. Tai ką tada daryti verslui, kuris negali tęsti veiklos, nes neturi darbuotojų? Jis eina į darbo biržą ir paprašo leidimo įdarbinti užsienietį. Darbo biža tokį prašymą patvirtina, nes jos pareiga yra aprūpinti verslą darbo jėga, o lietuvių, tinkamų tokiam darbui ji neranda. Kas čia blogo? Kieno interesai čia nukenčia? Kur tu čia matai tuos išmestus į gatvę tautiečius?

As matau,kad tu is vis nesuvoki skaiciu prasmes.Ka reiskia ''iki nereiksmingo skaiciaus''. Gerai,as tau 'uzastrinsiu' pavyzdi: nueik prie darbo birzos ir pasakyk-kiek cia jusu bedarbiu yra,tik koks pora tukstanciu...tai nereiksmingas skaicius,mes ir toliau isduosime leidimus baltarusams ,o jus ir toliau trinkites apie darbo birza:-))) Zmogau,net ir 100-tai jau reiksmingas skaicius. Tai reiskia,kad 100 seimu jau turi kazkokias pajamas,moka mokescius,kazka perka cia Lietuvoje ir taip kelia ekonomika ir t.t.
Atleistinas toks mastymas,jei esi koks pirmo kurso studentas,bet jei jau vyresnis......tai musu svietimo sistema tuomet tikrai prastai ismoko.

Kadangi šiandien man gera nuotaika, tai paaiškinsiu tau ne tik pagrindinius ekonomikos dėsnius bet ir tai, kas yra "nereikšminga dalis". Tarkim uždirbi 1000 lt per mėnesį. Vieną dieną nueini į Maximą ir nusiperki 2 butelius alaus už 5 litus. Šios išlaidos sudaro 0,5% tavo mėnesinių pajamų. Va tau ir nereikšminga dalis. Kai šalyje yra ~300.000 bedarbių, 2000 dirbančių užsieniečių sudaro maždaug 0,66% visų neturinčių darbo. Tokia dalis negali įtakoti kitų dirbančiųjų atlyginimų ir žiūrint iš valstybės pozicijų yra nereikšminga.

Vis dėlto svarbiausias čia dalykas, kurio tu nepajėgi suprasti, yra tai, kad tie 2000 užsieniečių dirba tokį darbą, kurio lietuviai negali/nenori/nemoka dirbti. Ir tai šaliai atneša naudą, nes kažkas vis dėlto tą darbą atlieka.

Jei tau nepasisekė ir dabar netekai darbo, prašau eiti į darbo biržą ir paskelbti apie save! Jei galėtum dirbti tokį darbą, kurį dabar atlieka trečiosios šalies pilietis, net neabejoju, kad tu jį gausi.

[praeivis]

Vis dėlto svarbiausias čia dalykas, kurio tu nepajėgi suprasti, yra tai, kad tie 2000 užsieniečių dirba tokį darbą, kurio lietuviai negali/nenori/nemoka dirbti. Ir tai šaliai atneša naudą, nes kažkas vis dėlto tą darbą atlieka.

.

Stai cia ir yra tavo pagrindine klaida. Sitas tavo teiginys visiskai neatitinka tikroves sios dienos situacijoje. Ir is sios pagrindines klaidos ir toliau seka visi tavo klaidingi samprotavimai.

[qwe]

Jei galėtum dirbti tokį darbą, kurį dabar atlieka trečiosios šalies pilietis, net neabejoju, kad tu jį gausi.

Ar tikrai? Paprastas pvz. suvirintojas. Įmonėje dirba 4 suvirintojai. 3 žmogeliukai siaurom akim ir lietuvis. 3 užsieniečiam moka tiek kiek vienam lietuviui. Darbdavio pozicija paklausus kodėl taip yra "Lietuvis dėl kvapo, o anie problemų nekelia, dirba už minimumą, apie savo teises nekalba, skūstis kam nors bijo, už viršvalandžius daugiau prašyt irgi nesiryžta"
Jei dėl darbo lietuvis kreipsis į tokį darbdavį sakai jis atleis vieną iš tų kitataučių?

[Aš]

Įmonėje dirba 4 suvirintojai. 3 žmogeliukai siaurom akim ir lietuvis. 3 užsieniečiam moka tiek, kiek vienam lietuviui. <...> "Lietuvis dėl kvapo, o anie <...> dirba už minimumą <...>" <...>

Suvirintojo atlyginimas - 2400 LTL?

Jei konkurencija dėl darbo vietos vyksta darbuotojų teisių pagrindu, lietuvis gali visada kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją, prieš kreipdamasis į darbdavį dėl darbo.

[qwe]

Suvirintojo atlyginimas - 2400 LTL?

Jei konkurencija dėl darbo vietos vyksta darbuotojų teisių pagrindu, lietuvis gali visada kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją, prieš kreipdamasis į darbdavį dėl darbo.

O kas negerai suvirintojo atlyginime? Beto nebūtina "vienam moka tiek kiek tiem trims" suprasti visiškai aritmetiškai, tiesiog ženkliai daugiau

Ir apskritai kuo čia dėta darbo inspekcija būtent tokiu atvėju? Darbuotojas dirba visiškai teisėtai, ir jis ir darbdavys patenkinti bendradarbiavimu. Tai ar tikrai bus taip kaip sako Berliner "Jei galėtum dirbti tokį darbą, kurį dabar atlieka trečiosios šalies pilietis, net neabejoju, kad tu jį gausi."??? Aš manau, kad negaus, nes darbdaviui naudingiau turėti pigesnius darbuotojus.

[Aš]

Beto nebūtina "vienam moka tiek kiek tiem trims" suprasti visiškai aritmetiškai, tiesiog ženkliai daugiau

O man patinka konkretumas ir tikslumas, ypač ten, kur tai nesudėtingai įmanoma. Kitu atveju, prasideda hiperbolizavimai ir galiausiai paaiškėja, kad "ženkliai" daugiau realiai nebuvo taip jau "ženkliai".

Ir apskritai kuo čia dėta darbo inspekcija būtent tokiu atvėju?

Jei konkurencija dėl darbo vietos vyksta darbuotojų teisių pagrindu <...>

<...> darbdaviui naudingiau turėti pigesnius darbuotojus.

Naudingiau darbdaviui, naudingiau ūkiui, naudingiau valstybei. Tik reikėtų pasverti šią naudą su žala darbuotojų rinkai. Neperžengiant tam tikrų darbo imigracijos ribų, o aš nemanau, kad tie keli šimtai leidimų ją peržengia, pagrindo verkšlenimams būti neturėtų.

Pakalbėkim iš esmės: ar tikrai manai, kad valstybės turėtų vadovautis protekcionistine politika ir darbo vietas, visų pirma, "skirti" savo valstybės piliečiams, net jei tai mažintų ūkio konkurencingumą? Ar suvoki, jog tokia politika, pritaikyta tarptautiniu mastu, reikštų daugiau (gerokai) bedarbių Lietuvoje, o ne mažiau?