Ekonomikos naujienos (archyvas)

[Wycka]

as irgi rasiau auksciau ka mokytojams priraso i darbo valandas ir kaip jie jas atidirba.

Aš taip pat rašiau kodėl taip yra Kam kartotis?

kur zmogus dirba 40 valandu ir negauna 1400?? bet kur - maximoj, rimi, apsaugoj, statybose, draudimo agentai, kelioniu agentai, degalinese, kavinese, siuvyklose, baldu imonese, zemes ukyje ir dar daug daug kur kitur.

Tamsta lygini nekvalifikuotą ar mažai kvalifikuotą darbo jėgą, kuriai nereikalingas universitetinis išsilavinimas. Beje, Baltupių Maximoje dar prieš 1,5 metų kasininkai dirbdavo po 12h per dieną (4 dirba ir 4 laisvos), t.y. ~180h per mėnesį, arba jeigu jie dirbtų tik per visas darbo dienas, gautųsi ~8h per darbo dieną (bet visiškai laisvi savaitgaliai), o algos gaudavo ~1.200Lt į rankas. Aišku, dabar jie gauna maždaug ketvirčiu mažiau.
Taigi Tamstos pavyzdžiai neišlaiko kritikos

[praeivis]

Bet tuomet užsieniečiai darbuotojai čia nei prie ko. Net ir dirbant lietuviui būtų įmanoma tokia pati afera, jei tarnybos nebendradarbiauja. Čia reiktų kaip nors kurti ryšį tarp tarnybų, ar kurti vieną, viską apimančią. Neleidžiant dirbti užsieniečiams nieko neišloši.

Jei vienu duomenys vienoki,kitu kitoki,tai gali issikviesti ir apklausti pati darbuotoja,kad nustatyti esme. Uzsienio darbuotojo tu negali ,nei apklausti,nei issikviesti,nei patikrinti jo gautu sumu.
Be to ir is esmes : jei nelabai kvalifikuota darba dirba uzsienietis,vadinasi tokio darbo neteko vietinis,kuriam mokesi bedarbio pasalpas is biudzeto. Taigi biudzetas gaus ne pajamas,o tures vykdyti tik ismokas.

[Berliner]

tu juk idarbini ne kosminiu technologiju specialistus,kuriu Lietuva neruosia ir kuriu Lietuvoje nera. Tu idarbinai 1800 paprastu darbininku ir tiek pat vietiniu reiskia negavo darbo ir melzia sodra su bedarbio ismokomis. Tuo labiau ,kad tie 1800 (tolimuju pervezimu) darbuotoju uzdirba pinigus europoje ir paskui juos isvez i baltarusija.

Čia ir slypi tavo logikos problema. Tie 1800 darbuotojų yra priimami į tokias darbo vietas, kurių lietuviai nenori ar negali užimti. Visiškai nesvarbu, ar tai kosminės technologijos, ar tolimųjų pervežimų vairuotojas. Šie 1800 darbuotojų Lietuvoje sukuria tokią pridėtinę vertę, kokios negali sukurti lietuviai. Pavyzdžiui, joks lietuvis negali būti šefas kinų restorane, nes tiesiog nežino visų kinų virtuvės subtilybių. Ir beje, tie visi 1800 darbuotojų NĖRA tolimųjų reisų vairuotojai.

Lietuvai naudos absoliutus nulis,isskyrus tik tai,kad kazkiek praturtejo imones savininkas. Bet svininko isleidziami cia Lietuvoje pinigai nekompensuoja visu tu 1800 zmoniu bedarbiu ismoku. Taigi Lietuvai-gryniausias nuostolis.

Atvirkščiai, Lietuvai sukuriama pridėtinė vertė, kurios patys lietuviai sukurti negali. Galiausiai ši vertė yra apmokestinama ir mokesčių pavidalu padidina šalies biudžetą.

NET JEI tavo logika būtų teisi (aš įrodžiau priešingai), tie 1800 darbuotojų yra lašas jūroje ir neturėtų didesnio neigiamo ekonominio efekto, tad net neverta apie tai diskutuoti, valstybėje yra žymiai didesnių ekonominių problemų.

Pati mąstyk ir sukelk čionai savo mąstymo rezultatus. O mes apsvarstysim.

Keista kaip parašai faktais nepagrįstų teiginių ir paskui prašai, kad kiti tau įrodytų, jog tavo teiginiai nėra tiesa.

P.S. Aš ne pati, o pats.

[index]

Jei vienu duomenys vienoki,kitu kitoki,tai gali issikviesti ir apklausti pati darbuotoja,kad nustatyti esme. Uzsienio darbuotojo tu negali ,nei apklausti,nei issikviesti,nei patikrinti jo gautu sumu.
Be to ir is esmes : jei nelabai kvalifikuota darba dirba uzsienietis,vadinasi tokio darbo neteko vietinis,kuriam mokesi bedarbio pasalpas is biudzeto. Taigi biudzetas gaus ne pajamas,o tures vykdyti tik ismokas.

Tai jeigu instutucijos nebendradarbiauja, tai iki apklausimo vistiek nebūtų prieita, o jeigu ryšys tarp jų būtų - sukčiavimo faktą nustatytų ir be darbuotojo apklausos.

Jeigu imigrantas dirba nekvalifikuotą darbą, tai vietiniam reikia kelti savo kvalifikaciją, keisti profesiją (jeigu jis nenori su imigrantu konkuruoti kaina) arba dirbti ten, kur už jo nekvalifikuotą darbą moka didesnį užmokestį. O, kad jį paskantintume tai daryti galime apriboti bedarbio išmokų mokėjimą.

Aišku, gal ir reiktų, sukurti kokią sistemą, skaitinančią pirma ieškoti vietinio darbuotojo, bet, manau, kad norint darbdavys puikiausiai įrodytų, kad jo nerado. O jeigu visai neleistume dirbti užsieniečiams (Tai galima būtų padaryti tik su ne ES valstybių piliečiais), didelė tikimybė, kad nedarbas kristų žemiau natūralaus ir tai taptų ekonomikos augimo stabdžiu.

[JlL]

Aš taip pat rašiau kodėl taip yra Kam kartotis?

Tamsta lygini nekvalifikuotą ar mažai kvalifikuotą darbo jėgą, kuriai nereikalingas universitetinis išsilavinimas.
Taigi Tamstos pavyzdžiai neišlaiko kritikos

aha rasei kad duoda nuo 0 iki 7 pamoku uz kitka sakei nemoka. Tai kaip gaunasi kad uz 23,5 valandos gaunasi kaip 1,3 etato???

Statybose dirbantys inzinieriai ir projektuotojai kuriems tikrai reikalingas aukstasis dabar uzdirba apie 1200-1300.
Puse vilniaus ofisu darbuotoju (tame tarpe ir finansininkai) dabar uzdirba apie 1300-1400.
Didele dalis teisininku dirba uz 800 lt po 12 valandu.
Nekvalifikuoti darbuotojai siuo metu uzdirba nuo minimumo iki 1000 litu.

[praeivis]

Čia ir slypi tavo logikos problema. Tie 1800 darbuotojų yra priimami į tokias darbo vietas, kurių lietuviai nenori ar negali užimti. Visiškai nesvarbu, ar tai kosminės technologijos, ar tolimųjų pervežimų vairuotojas. Šie 1800 darbuotojų Lietuvoje sukuria tokią pridėtinę vertę, kokios negali sukurti lietuviai. Pavyzdžiui, joks lietuvis negali būti šefas kinų restorane, nes tiesiog nežino visų kinų virtuvės subtilybių. Ir beje, tie visi 1800 darbuotojų NĖRA tolimųjų reisų vairuotojai.



Atvirkščiai, Lietuvai sukuriama pridėtinė vertė, kurios patys lietuviai sukurti negali. Galiausiai ši vertė yra apmokestinama ir mokesčių pavidalu padidina šalies biudžetą.

NET JEI tavo logika būtų teisi (aš įrodžiau priešingai), tie 1800 darbuotojų yra lašas jūroje ir neturėtų didesnio neigiamo ekonominio efekto, tad net neverta apie tai diskutuoti, valstybėje yra žymiai didesnių ekonominių problemų.



Keista kaip parašai faktais nepagrįstų teiginių ir paskui prašai, kad kiti tau įrodytų, jog tavo teiginiai nėra tiesa.

P.S. Aš ne pati, o pats.

Visu pirma uzsienio darbuotoju skaicius ne 1800 ,o kazmur apie 10 000 kasmet .Jau esantiems pratesiami darbo leidimai ir vel priimama keturzenklis skaicius nauju. Skaiciai gana ispudingi. tolimuju reisu vairuotojai dirba europoje ir lietuvoje jokios pridetines ertes nesukuria. Jie perveza krovnius tarp ES saliu ar is ES i rusija,bet tai niekaip nesusije su Lietuvos ekonomika.Taip ,kad apie pridetine verte Lietuvoje gali sneketi tik tiek ,kiek imones sefas gaves pajamu ,isleido pinigu Lietuvoje.Ir tik tiek. Mokesciu i biudzeta jie moka minimaliai,nes yra smarkiai sukciaujama su pelnu,parodant,kad imones nuostolingios. Butent tam ir yra reikalingi uzsienieciai,kuriu gautu pajamu negali niekaip patikrinti.

[Wycka]

aha rasei kad duoda nuo 0 iki 7 pamoku uz kitka sakei nemoka. Tai kaip gaunasi kad uz 23,5 valandos gaunasi kaip 1,3 etato???

Skaičiuokite, tamsta, skaičiuokite. Kodėl mane, humanitarą, verčiate skaičiuoti?
Mokytojo etatas yra 18 kontaktinių pamokų per savaitę. Likęs darbo laiko koeficientas prirašomas priklausomai nuo dėstomo dalyko. Didžiausias darbo laiko koeficientas lituanistams, antroje vietoje užsienio kalbų mokytojai, o pvz kūno kultūros mokytojai gauna 0 koeficientą. 23,5 / 18 = ~1,3 etato.
Dar pridėkime tai, kas žargonu vadinama 'langais'. Tarkim per dieną turi 7 pamokas, plius 2 'langus' — tai yra tuščios pamokos, už kurias mokytojui nemokama ir jis pamokos neveda, tačiau paprastai šis laiką vis tiek praleidžiamas darbovietėje, ypač jeigu namai toli

Statybose dirbantys inzinieriai ir projektuotojai kuriems tikrai reikalingas aukstasis dabar uzdirba apie 1200-1300.
Puse vilniaus ofisu darbuotoju (tame tarpe ir finansininkai) dabar uzdirba apie 1300-1400.
Didele dalis teisininku dirba uz 800 lt po 12 valandu.
Nekvalifikuoti darbuotojai siuo metu uzdirba nuo minimumo iki 1000 litu.

Statybų sektorius labiausiai nukentėjo per krizę, o švietimo sektorius tokio sukrėtimo nepajuto (juk tiek daug nesumažėjo nei mokyklų, nei mokinių).
Apie finansininkus praktiškai nieko nežinau.
Apie teisininkus irgi nedaug. Paprastai jų alga priklauso nuo bylų/klientų skaičiaus. Bet tikriausiai visko būna.
Nekvalifikuoti darbuotojai = mokytojai? Oho

[praeivis]

Tai jeigu instutucijos nebendradarbiauja, tai iki apklausimo vistiek nebūtų prieita, o jeigu ryšys tarp jų būtų - sukčiavimo faktą nustatytų ir be darbuotojo apklausos.

Jeigu imigrantas dirba nekvalifikuotą darbą, tai vietiniam reikia kelti savo kvalifikaciją, keisti profesiją (jeigu jis nenori su imigrantu konkuruoti kaina) arba dirbti ten, kur už jo nekvalifikuotą darbą moka didesnį užmokestį. O, kad jį paskantintume tai daryti galime apriboti bedarbio išmokų mokėjimą.

Aišku, gal ir reiktų, sukurti kokią sistemą, skaitinančią pirma ieškoti vietinio darbuotojo, bet, manau, kad norint darbdavys puikiausiai įrodytų, kad jo nerado. O jeigu visai neleistume dirbti užsieniečiams (Tai galima būtų padaryti tik su ne ES valstybių piliečiais), didelė tikimybė, kad nedarbas kristų žemiau natūralaus ir tai taptų ekonomikos augimo stabdžiu.

Net jei institucijos bendradarbiautu ,sukciavimo fakta labai sunku irodyti,jei dirba uzsienieciai. stai tau pavyzdys: VMI sako-pagal musu turimus popierius baltarusas dirbo. Transporto inspekcija sako-pagal mums pateiktas taxo ,nera jokiu irodymu,kad baltarusas tuo metu dirbo. Firmos savininkas sako-baltarusas dirbo,bet nepristate taxo saibu. Viskas,ratas uzsidare. Nori nustatyti tiesa-reikia apklausti baltarusa. Baltaruso nera ,jis neatvyksta i jokias apklausas, lukasenka su tavim nebendradarbiauja. Tuomet tegali nubausti firmos savininka del trukstamu taxo saibu keliais simtais litu.O jam i tai nusispjauti ,nes tik nuo vieno zmogaus per menesi jis sutaupo apie 6000 litu:-))
Dabar Lietuvoje 300 000 bedarbiu,taip,kad jei uzdrausi keliom desimtim tukstanciu uzsienieciu cia dirbti,tai nedarbas tikrai nekris zemiau naturalaus lygio:-)) tiesiog nedraugauji su skaiciais tamsta.

[Combat]

P.S. Aš ne pati, o pats.

Kodėl sprendžiu, kad tu „pati“, o ne „pats“? Todėl, kad tik moteriškės (netaikau visoms) užsispiria, kad „aš teisi, ir tiek“, nes, pasak jų, pas jas dirba abu smegenų pusrutuliai, o pas vyrus – vienas (esu sulaukęs ir tokio priekaišto). Ir aišku, kadangi jos teigia, kad pas jas veikia abu pusrutuliai vienu metu, rezervo įjungti dar vieną pusrutulį mąstymui, nebelieka.

Trečiųjų šalių piliečių darbo Lietuvoje neigiami aspektai išdiskutuoti jau pakankamai. Ta tema pasisakė ir akivaizdus tų dalykų žinovas „praeivis“. Bet jei aklas įsitikinimas dėl kažkieno į galvą įkaltų reprodukcinių dogmų neleidžia mąstymui progresuoti analizuojant žemiau (kitiems gal – aukščiau) esančius pasisakymus, tai toliau su tavimi diskutuoti yra tuščias laiko švaistymas. Ir tau siūliau ne paneigti mano argumentus, bet sukurti savuosius, kodėl trečiųjų šalių piliečių įdarbininmas yra blogai Lietuvoje, kad ir kaip tau tai nepatiktų, t.y., siūlau pačiam atrasti argumentus paneigti savo paties dabartinę nuomonę.

Ir dar, kas nebuvo šioje diskusijoje pasakyta. Realizuotas faktas: kvalifikuotam CE vairuotojui darbo biržoje iškart pasakė: „jie priima tik užsieniečius“. Buvo uomenyje turimi ukrainiečiai ir baltarusiai. Taip ir buvo: darbo žmogus toje įmonėje, net už 1000Lt/mėn, negavo, nors buvo su patirtimi, kvalifikuotas ir nepriekaštingos reputacijos.

Ir visa tai veda prie to, kodėl aš šalininkų, kas dėl išstojimo iš ES, pritraukčiau daugiau, nei tu, kodėl ten reikėtų likti. Bet kadangi tu esi aklai įsitikinęs, kad Lietuvos pilietis – lūzeris, o baltarusis – tai jėga, pats skatini sistemas, tampančias siūlus iš ir taip silpnai sulipdytų ES sienų, nors aš ir nesu patriotas darinio, kurioje stipresnieji liepia patylėti progai pasitaikius pasisakyti.

[index]

Dabar Lietuvoje 300 000 bedarbiu,taip,kad jei uzdrausi keliom desimtim tukstanciu uzsienieciu cia dirbti,tai nedarbas tikrai nekris zemiau naturalaus lygio:-)) tiesiog nedraugauji su skaiciais tamsta.

Tie 300000 dabar yra cikliniai bedarbiai, kurie ekonomikos ciklui einant į viršų tą darbą vėl labai sėkmingai gaus. Ir neįsileidžiant užsieniečių, tikėtina, kad ciklo viršūnėje darbo jėgos paprasčiausiai pritrūksim (Tai jau patyrėme prieš porą metų, kai nedarbas siekė vos 3 %).

[praeivis]

Tie 300000 dabar yra cikliniai bedarbiai, kurie ekonomikos ciklui einant į viršų tą darbą vėl labai sėkmingai gaus. Ir neįsileidžiant užsieniečių, tikėtina, kad ciklo viršūnėje darbo jėgos paprasčiausiai pritrūksim (Tai jau patyrėme prieš porą metų, kai nedarbas siekė vos 3 %).

3 proc nedarbas ,tai beveik idealus variantas ir jokio darbuotoju trukumo cia nera.

[tajus]

Trečiųjų šalių piliečių darbo Lietuvoje neigiami aspektai išdiskutuoti jau pakankamai. Ta tema pasisakė ir akivaizdus tų dalykų žinovas „praeivis“. Bet jei aklas įsitikinimas dėl kažkieno į galvą įkaltų reprodukcinių dogmų neleidžia mąstymui progresuoti analizuojant žemiau (kitiems gal – aukščiau) esančius pasisakymus, tai toliau su tavimi diskutuoti yra tuščias laiko švaistymas. Ir tau siūliau ne paneigti mano argumentus, bet sukurti savuosius, kodėl trečiųjų šalių piliečių įdarbininmas yra blogai Lietuvoje, kad ir kaip tau tai nepatiktų, t.y., siūlau pačiam atrasti argumentus paneigti savo paties dabartinę nuomonę.

Ir dar, kas nebuvo šioje diskusijoje pasakyta. Realizuotas faktas: kvalifikuotam CE vairuotojui darbo biržoje iškart pasakė: „jie priima tik užsieniečius“. Buvo uomenyje turimi ukrainiečiai ir baltarusiai. Taip ir buvo: darbo žmogus toje įmonėje, net už 1000Lt/mėn, negavo, nors buvo su patirtimi, kvalifikuotas ir nepriekaštingos reputacijos.

Imigracijos naudingumu išsivysčiusių šalių (taip pat ir tokio lygio kaip Lietuva) ekonomikai neabejoja nei vienas ekonomistas. Aišku, tą procesą reikia tinkamai reguliuoti ir prižiūrėti įvairius socialinius, demografinius aspektus.

Keletas šaltinių pasiskaitymui ir apsišvietimui šia tema.

http://en.wikipedia.org/wiki/Economi...tion_to_Canada

Throughout its history Canada has relied on a large stream of immigrants for its economic success

http://www.publications.parliament.u...onaf/82/82.pdf

http://www.economist.com/debate/days/view/371

If one believes that the freer flow of traded goods or capital helps make the world wealthier, then it makes similar sense to promote freer movement of labour too.

[praeivis]

Imigracijos naudingumu išsivysčiusių šalių (taip pat ir tokio lygio kaip Lietuva) ekonomikai neabejoja nei vienas ekonomistas. Aišku, tą procesą reikia tinkamai reguliuoti ir prižiūrėti įvairius socialinius, demografinius aspektus.

Suplakei i kruva visiskai skirtingus dalykus.Kai salys kvieciasi aukstos kvalifikacijos specialistus ,kuriu jai truksta-tuomet gerai. Kai isduodami leidimai eiliniams darbininkams ,kuriu ir taip salyje pakankamai-tuomet tai tik didina nedarba,sekina biudzeta del socialiniu ismoku bedarbiams ir kelia socialine itampa. O pats cia viska suplakei i kruva ir aiskini,kad imigracija yra visuomet tik gerai:-)))

[Combat]

Tie 300000 dabar yra cikliniai bedarbiai, kurie ekonomikos ciklui einant į viršų tą darbą vėl labai sėkmingai gaus. Ir neįsileidžiant užsieniečių, tikėtina, kad ciklo viršūnėje darbo jėgos paprasčiausiai pritrūksim (Tai jau patyrėme prieš porą metų, kai nedarbas siekė vos 3 %).

2004 buvo išduota 0,9 tūkt. darbo leidimų dirbti užsieniečiams, 2005 – 1,5 tūkst., 2006– 3 tūkst., 2007 (jau – Lietuvos darbo birža) – 5,7 tūkst. (CE – 2,4 tūkst.), 2008 – 7,8 tūkst., 2009 – 2,2tūkst.
Bedarbių Lietuvoje: 2004 metais buvo 184,4 tūkst., 2005 – 132,9 tūkst., 2006 – 89,3 tūkst., 2007 – 69 tūkst., 2008 – 129,8 tūkst. (staigus šuolis IV ketvirtį), 2009 – 269 tūkst. metų pabaigoj, 2010 – 300 tūkts. kovo mėn. viduryje.

O dabar tuos skaičius sugretinkime:
metai, išduota darbo leidimų treč. šalių piliečiams, bedarbių sk. Lietuvoje, tūkst.

- 2004 ----------- 0,9 / 184,4
- 2005 ----------- 1,5 / 132,9
- 2006 ------------- 3 / 89,3
- 2007---5,7 (CE– 2,4) / 69
- 2008-------------7,8 / 129,8
- 2009-------------2,2 / 269

Taigi, kol kas smingam sėkmingai žemyn. Ir palygink, kiek darbo leidimų buvo išduota 2004 ir 2005 metais, kai bedarbių skaičius svyravo apie 150 tūkst. ir 209 metais, kai bedarbių skaičius pasiekė 269 tūkst.
Kaip trečiųjų šalių piliečių įdarbinimas gali įtakoti Lietuvos ekonomikos augimą, kai didėja nuosavų bedarbių skaičius (t.y., savų darbuotojų mes niekaip nepritrūksim), ir apskritai, neaišku, kiek šiuo metu Lietuvos įmonėse yra dirbančių trečiųjų šalių piliečių? Tik nesupainiok: aš nekalbu apie darbo jėgos migraciją iš ES šalių.

Dabar, žvelgiant į bedarbystės didėjimo tendenciją, ekonomikos ciklo viršūnės perspektyvos aš niekaip neįžvelgiu. O darbo leidimai nesustojamu konvejeriu štampuojami toliau trečiųjų šalių piliečiams, kuriems mokamas darbo užmokestis dirbtinai iškraipo tikrąją darbo rinką ES viduje, taip žlugdant vartojimą Lietuvos viduje, kas atsilieps ir joje esančioms įmonėms.

Aišku, trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo Lietuvoje komponentas lemiamai visumos fone Lietuvos ūkio nepaveiks, bet sukuria precendentą negerai praktikai, taip pat ir mokesčių, mokamų į valstybės biudžetą, mažinimui (apie tai jau daug pasisakė „praeivis“). O kai tokie tokie komponentai sudaro visumą ( o nagrinėjant kiekvieną komponentą atskirai, visada atsiranda tokių, kurie tvirtina: o kas čia tokio?), griūva visa Lietuvos ūkio piramidė.

[tajus]

Suplakei i kruva visiskai skirtingus dalykus.Kai salys kvieciasi aukstos kvalifikacijos specialistus ,kuriu jai truksta-tuomet gerai. Kai isduodami leidimai eiliniams darbininkams ,kuriu ir taip salyje pakankamai-tuomet tai tik didina nedarba,sekina biudzeta del socialiniu ismoku bedarbiams ir kelia socialine itampa. O pats cia viska suplakei i kruva ir aiskini,kad imigracija yra visuomet tik gerai:-)))

Ekonomistai sutaria, kad net ir nekvalifikuotų darbininkų imigracija yra ekonomiškai naudinga (Taigi čia ekonomikos pagrindai, žmogau!). Priežastis labai paprasta, kad yra sutaupoma daug išlaidų, kurios skirtos tų žmonių auginimui ir bent šiokiam tokiam išsimokslinimui iki žmogus tampa darbingo amžiaus.

Pavyzdžiai kokia imigracija skatinama Kanadoje iš to paties šaltinio:
http://en.wikipedia.org/wiki/Economi...tion_to_Canada

In the late 19th century this included bringing Chinese migrants to build the Canadian Pacific Railway and actively advertising in Europe to find farmers with the Last Best West campaign. Today similar recruitment efforts are needed to staff the oil sands projects in Alberta.[12]

[praeivis]

2004 buvo išduota 0,9 tūkt. leidimų dirbti užsieniečiams, 2005 – 1,5 tūkst., 2006– 3 tūkst., 2007 (jau – Lietuvos darbo birža) – 5,7 tūkst. (CE – 2,4 tūkst.), 2008 – 7,8 tūkst., 2009 – 2,2tūkst.
Bedarbių Lietuvoje: 2004 metais buvo 184,4 tūkst., 2005 – 132,9 tūkst., 2006 – 89,3 tūkst., 2007 – 69 tūkst., 2008 – 129,8 tūkst. (staigus šuolis IV ketvirtį), 2009 – 269 tūkst. metų pabaigoj, 2010 – 300 tūkts. kovo mėn. viduryje.

O dabar tuos skaičius sugretinkime:
metai, išduota darbo leidimų treč. šalių piliečiams, bedarbių sk. Lietuvoje, tūkst.

- 2004 ----------- 0,9 / 184,4
- 2005 ----------- 1,5 / 132,9
- 2006 ------------- 3 / 89,3
- 2007---5,7 (CE– 2,4) / 69
- 2008-------------7,8 / 129,8
- 2009-------------2,2 / 269

Taigi, kol kas smingam sėkmingai žemyn. Ir palygink, kiek darbo leidimų buvo išduota 2004 ir 2005 metais, kai bedarbių skaičius svyravo apie 150 tūkst. ir 209 metais, kai bedarbių skaičius pasiekė 269 tūkst.
Kaip trečiųjų šalių piliečių įdarbinimas gali įtakoti Lietuvos ekonomikos augimą, kai didėja nuosavų bedarbių skaičius (t.y., savų darbuotojų mes niekaip nepritrūksim), ir apskritai, neaišku, kiek šiuo metu Lietuvos įmonėse yra dirbančių trečiųjų šalių piliečių? Tik nesupainiok: aš nekalbu apie darbo jėgos migraciją iš ES šalių.

Dabar, žvelgiant į bedarbystės didėjimo tendenciją, ekonomikos ciklo viršūnės perspektyvos aš niekaip neįžvelgiu. O darbo leidimai nesustojamu konvejeriu štampuojami toliau trečiųjų šalių piliečiams, kuriems mokamas darbo užmokestis dirbtinai iškraipo tikrąją darbo rinką ES viduje, taip žlugdant vartojimą Lietuvos viduje, kas atsilieps ir joje esančioms įmonėms.

Aišku, trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo Lietuvoje komponentas lemiamai visumos fone Lietuvos ūkio nepaveiks, bet sukuria precendentą negerai praktikai, taip pat ir mokesčių, mokamų į valstybės biudžetą, mažinimui (apie tai jau daug pasisakė „praeivis“). O kai tokie tokie komponentai sudaro visumą ( o nagrinėjant kiekvieną komponentą atskirai, visada atsiranda tokių, kurie tvirtina: o kas čia tokio?), griūva visa Lietuvos ūkio piramidė.

Tavo pateikti imigrantu skaiciai yra gerokai sumazinti ir neatitinka tikroves. Is tikruju imigrantu yra isileista zymiaidaugiau:

''Iš 10,496 tūkst. pernai gautų prašymų 3452 pateikė žmonės leidimo gyventi prašantys pirmą kartą, o 7044 norėjo prasitęsti jau turimus leidimus.
2008 m. sulaukta trečdaliu daugiau – 15,730 tūkst. – prašymų išduoti arba pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje. Absoliuti dauguma jų buvo patenkinta. 2008 m. gerokai daugiau nei pernai sulaukta prašymų leisti gyventi dėl darbo – 9353.

Migracijos departamento atstovė spaudai Nomeda Pikelytė ''

[praeivis]

Ekonomistai sutaria, kad net ir nekvalifikuotų darbininkų imigracija yra ekonomiškai naudinga (Taigi čia ekonomikos pagrindai, žmogau!). Priežastis labai paprasta, kad yra sutaupoma daug išlaidų, kurios skirtos tų žmonių auginimui ir bent šiokiam tokiam išsimokslinimui iki žmogus tampa darbingo amžiaus.

As tau pateikiu ne kazkieno kazkokius teorinius samprotavimus,o konkrecius pavyzdzius is Lietuvos gyvenimo. Vairuotoju bedarbiu pilna ir Lietuvoje,ju jau ruosti nieko nereikia ir valstybe absoliuciai cia nieko nesutaupo isileisdama imigrantus is baltarusijos. Jei butu kalbama apie kokus atomines elektrines specialistus-tada su tavim sutikciau: taip sutaupoma ,nes nereikia ruosti,o paruosimas ilgas ir brangiai kainuoja. O cia kalbama juk apie eilinius darbininkus. Taigi siuo konkreciu atveju ,tai yra didziulis nuostolis valstybei,nes reikia moketi bedarbiu pasalpas,dideja socialine itampa ir t.t.

[Combat]

Priežastis labai paprasta, kad yra sutaupoma daug išlaidų, kurios skirtos tų žmonių auginimui ir bent šiokiam tokiam išsimokslinimui iki žmogus tampa darbingo amžiaus.

Pavyzdžiai kokia imigracija skatinama Kanadoje iš to paties šaltinio:

Pirmasis postulatas, bent jau mums, Lietuvoje, yra žiauriai netinkamas. Ar aš turiu susitaikyti su tuo, kad mano vaikai Lietuvoje liks tokiais, kurių sąskaita bus sutaupyta, t.y., neišsimokslinusiais ir be profesijos, nes, vadovaujantis tuo postulatu, užsidarys visos profesinio rengimo mokyklos, dalis – aukštesniųjų ir daugiau nei pusė – aukštųjų? Tai – tiesioginis kelias į socialinį sprogimą, revoliuciją ir Vyriausybės išnešimą ant šakių lauk. Nedidelė repeticija jau buvo, kai Seime dužo langai.

Taigi, tai, kas tinka Kanadai, kuri gali priimti 10 kart daugiau gyventojų, nei joje pačioje gyvena, kad įsisavinti visą Kanados teritoriją, yra visiškai netinkama Lietuvai.

[Sula]

Lietuvos bedarbiai yra nelabai mobilūs. Pvz.: mano pažįstamas aukštos kvalifikacijos suvirintojas galėtų įsidarbinti Klaipėdoje, tačiau nesiruošia iš Vilniaus niekur važiuoti (šeima, namai, vaikai..). Tuo tarpu imigrantui yra beveik tas pats kur dirbti - Klaipėdoje, Alytuje ar Kaune, gal Vilniuje net prasčiau, nes yra brangesnė nuoma.

[praeivis]

Kaltas, kad neparyškinau teksto. Pateikiau statistiką apie išduotus ledimus ne gyventi, bet dirbti Lietuvoje. Imigracijos masto ir jos pasekmių aš nenagrinėjau.
Gyventi Lietuvoje leidimus išduoda Migracijos departamentas, o dirbti – Lietuvos darbo birža.

Vis tiek ju duomenys kazkodel didesni :

2008 m. gerokai daugiau nei pernai sulaukta prašymų leisti gyventi dėl darbo – 9353.