Ekonomikos naujienos (archyvas)

[praetor]

Supranti, man tavo pasisakymai apie mane, tavo nuomonė apie mane, tavo įtarimai apie mane, man yra ant tiek nereikšmingi, kad. . .atstok.

Nesuprantu. Neatstosiu. Man nesąmonės apie Lietuvos nuvarymą į kapus ir šventvagiškos mintys Nepriklausomybės jubiliejaus akivaizdoj labai žeidžia jausmus ir protą.

Siūlau paskaityt šitą straipsnį:
http://www.lrytas.lt/-12683984141268...5-kovojome.htm

O apskritai tai sugalvojau Duok durniui kelią. Pastarasis sakinys nereiškia prieštaravimo pačiam sau.

[Aš]

Tai kuom gi pigi darbo jėga naudinga Lietuvoje? Ar mokesčių į SODR'ą daugiau surenkama nuo 1000Lt/mėn bruto, nei nuo 3000 - 4000 litų?

Viskas priklauso, kuo vadovausiesi: ilgąja ar trumpąja perspektyva. Tu vadovaujiesi trumpąja, aš - ilgąja. Paminėjau tau valstybės ūkio tarptautinį konkurencingumą. Dėka pigios darbo jėgos, produkcijos savikaina keičiasi atitinkamai. Augant tarptautiniam konkurencingumui, auga eksportas (ir pardavimai apskritai). Augant eksportui, auga pelnas, vystosi (arba vystosi sparčiau) ekonomika. Augant pelnui, augant ekonomikai, ilgojoje perspektyvoje, biudžeto pajamos padidės labiau, nei nukentės socialinio draudimo įplaukos dėl dalies darbo rinkos mažesnių atlyginimų.

Nesant pigios darbo jėgos pasiūlos, verslas gali ne tik neturėti galimybės plėstis, bet taip pat išlikdamas nekonkurencingas gali ir apskritai žlugti. Todėl apsvarstyk ir tokį retorinį klausimą: SoDrai bus sumokama daugiau mokesčių nuo menko atlyginimo ar nesant tos darbo vietos išvis.

Ir prie ko čia tas ūkio konkurencingumas, jei žmonės darbo neturi, o bedarbystė didėja geometrine progresija?

Mažesnė produkto/paslaugos savikaina - didesnis konkurencingumas rinkoje.

Ar nuo to, kad bedarbių Lietuvoje yra daugiau vien dėl to, kad CE vairuotojais dirba baltarusiai ir ukrainiečiai, Lietuvos ūkis jaus didesnį pakilimą? NIFIGA! Krenta apyvarta, žmonės nebeturi pinigų, įmonės ir įmonėlės užsilenkinėja. Patys su tokia ideologija stumiat Lietuvą į Rusijo glėbį! Nes mes vakarietiškų kainų su dirbtinai iškraipyta darbo rinka iš Rytų, neatlaikysim!

Pirmas pastebėjimas: kuo žmogus deda daugiau šauktukų, tuo menkiau adekvati atrodo jo nuomonė.

Kalbi taip, tarsi smėlio dėžėje žaistum tik tu vienas. Reikia suvokti, kad, griebusis protekcionistinės politikos, tokio pačio atsako galime sulaukti ir iš svetur. Jei darbo emigrantų iš Lietuvos neįsileistų kitos šalys, o Lietuva neįsileistų darbo imigrantų iš svetur, bedarbių skaičius Lietuvoje išaugtų nepalyginamai. Viso to įtaka bedarbių pašalpoms ir socialiniai gerovei būtų atitinkama. Tad gal geriau turėkim galimybę emigruoti ir suteikim galimybę imigruoti. Antra, Lietuvoje suteikiamų leidimų dirbti užsieniečiams skaičius kinta atitinkamai Lietuvos darbo rinkos tendencijoms. Aš jau paaiškinau, kad 2008 metais situacija darbo rinkoje ir ypač toje, kurioje buvo įdarbina daugiausiai užsieniečių, buvo visai kitokia ir jokios žalos papildomoje darbo jėgoje iš užsienio aš nematau. Šiems, kriziniams, metams leidimų skaičius gerokai sumažintas, o jų skaičius yra pakankamai mažas (ypatingai tai analizuojant valstybės mastu), kad tokia kritika tebūtų demagogija, realiai nesprendžianti nieko.

Tai džiaukis, kad tik aš stresuoju. Bet kai sustresuos CE vairuotojai, suvokę, kodėl jie darbo negauna, tai tave laužtuvais užmuš.

Matyt, jie labai pikti žmonės, tie "CE vairuotojai". Beje, šiuo metu Lietuvos darbo biržoje yra 71 laisva "Tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo" profesijos darbo vieta

O įsivaizduoji, kuom baigsis „svarščikų“ importas? Užsidarys profkės, pedagogai darbą praras, jaunimas tinkamų kvalifikacijų neįgis ir darbų negaus. Štai prie ko veda tavo dievinamas trečiųjų šalių piliečių įdarbinimas Lietuvoje!

Vis tiek 2012-12-21 bus pasaulio pabaiga, tad ko nerimauti.

Aš nesirengiu niekur iš Lietuvos išvykti, todėl jaučiuosi galįs Lietuvoje dalyvauti visuomeniniame ir politiniame gyvenime nepaisydamas dogmatinio cypdavatkių kniaukimo kažkur pašonėje.

Bene mums, "cypdavatkiams", gaila.

Tik kodėl tu manai, kad tau verta žarstytis tokiais epitetais ir kad kam nors tai rūpės, jei pačiam:

<...> pasisakymai apie mane, <...> nuomonė apie mane, <...> įtarimai apie mane, man yra ant tiek nereikšmingi <...>

[JlL]

o kodel dabar CE vairuotojui reikia moketi 3-4 t.lt?????????????????

ka jie tokio atliko iki jais tapdami kad tiek uzdirbtu? o ka daro jais dirbdami kad tiek uzdirbtu? (rizikuoja gauti ZIV nuo lenkiu prostituciu nesiskaito).

[Aš]

o kodel dabar CE vairuotojui reikia moketi 3-4 t.lt?????????????????

Mestelk akį čia (pirmas pasitaikęs skelbimas, į kurį dėbtelėjau). Atlyginimas 3000-5000 LTL. Reikalingas išsilavinimas - vidurinis su profesine kvalifikacija.

Man tai negaila, tegul žmonės dirba ir užsidirba. Tik aš nematau nieko blogo tame, jei įmonė siekia didinti savo konkurencingumą.

[r08n]

Baik tu su savo atkirčiais. Kas jį „kirs“? Demoralizuoti bedarbiai, negaunantys darbo Lietuvoje iš metų į metus?

O Magadane jų, žinoma, laukia su išskėstom rankom ir 32 349 руб. palučke. Dar, ko gero, ir visi tautiški gastarbaiteriai iš UK, Airijų, Ispanijų susigundys ir patrauks į Magadanus ir Kolymas laimės ieškoti. Jei taip, tai скатертью дорога.

Prasiskolinę žmonės, kuriuos Skandinavijos bankai veja lauk iš jų paskutinių būstų?

Kol paskolos liejosi laisvai -- niekam tie bankai neužkliuvo.

Bankrutuojantys verslininkai, kurie į Rusijos rinkas žvelgia išsiilgusiu žvilgsniu, bet dabar turime sieną ne iš Vakarų, o iš Rytų?

Todėl Lietuva ir sėdi $iknoj, kad daugelis verslininkų sugeba išgyventi tik žįsdami Rusijos spenį. Laimei, 1998-ųjų Rusijos krizė apmažino jų gretas, todėl po to netrukus į Lietuvą atėjo daugiau civilizacijos.

Pensininkai, kurių pensijas konservatoriai kai žirklėm nurėžė?

A jo, ikikonservinėje epochoje pensijos augo ant medžių, bet čia velnias atnešė laborantą su žirkle, ir baigėsi idilė.

Dabar Rusija yra valdoma vieno žmogaus, su kuriuo nieks nesiginčija. Jei ji sumąstytų sistemą, kurioje progresas vyktų nepriklausomai nuo Rusijos Caro,

Jeigu. Ir dar jeigu bobutė turėtų kiaušinius. Primink, kada Rusijoj buvo tokia sistema?

Europos Sąjungai Lietuva pasakytų „atia“ neužilgo (jei pameni, tai ten ir įstojo tik už alaus bokalą referendumo dalyviams),

Nepamenu. Primink, kaip ten buvo.

nes nuo ES patiriam tik neigiamą poveikį. Deja.

Kur dabar būtų daugelis LT įmonių ir tie patys ilgesingai į Rusiją žvelgiantys verslininkai, jeigu LT, pvz., turėtų mokėti importo muitus į ES eksportuojamoms prekėms? O kad LT sugeba pra$ikti milijardus, kurie skiriami mums iš balos traukti, tai čia jau kitas reikalas.

[Combat]

Nesant pigios darbo jėgos pasiūlos, verslas gali ne tik neturėti galimybės plėstis, bet taip pat išlikdamas nekonkurencingas gali ir apskritai žlugti. Todėl apsvarstyk ir tokį retorinį klausimą: SoDrai bus sumokama daugiau mokesčių nuo menko atlyginimo ar nesant tos darbo vietos išvis.

O kodėl tokia įsitikinus, kad tos darbo vietos neliks? Didžiojoje Britanijoje minimalus valandinis darbo užmokestis yra 22,04 Lt/val, ir darbo vietos yra, o Lietuvoje – 4,96 Lt/val, nors degalų, elektros ir maisto kainos panašios į esančias UK. O gal valdžioje yra tiesiog lūzeriai, verti ant šakių išnešti, jei vienintelė Lietuvos ūkio įsivažiavimo galimybė įžvelgiama tik per depozitų žmonėms mažinimą? Neįsivaizduoju Lietuvos, kurioje dirba trečiųjų šalių piliečiai už superminimumą, o lietuviai – emigravę arba beviltiški bedarbiai ne dėl jų kaltės.

Antra, Lietuvoje suteikiamų leidimų dirbti užsieniečiams skaičius kinta atitinkamai Lietuvos darbo rinkos tendencijoms.

Džiaugčiausi, jei taip būtų. Deja, įžvelgiu nusistovėjusią ir įsitvirtinusią sistemą, kurioje, galimai, darbo leidimų suteikimas trečiųjų šalių piliečiams priklauso ne nuo vidinių ES darbo rinkos poreikių, bet nuo „kalymo“, su kuriuo darbadvys ateina pas valstybės tarnautoją. Deja, tai – neįrodoma. Tu neįrodysi, kad taip nėra, o aš neįrodysiu, kad taip yra. Bet visa aplinka veda prie išvados, kad tai „yra“.

Beje, šiuo metu Lietuvos darbo biržoje yra 71 laisva "Tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo" profesijos darbo vieta

Tai puiku. Neįdarbinkime trečiųjų šalių piliečių ir palaukime, kol darbdavys atlyginimą sukels iki konkurencingo taip, kad tos darbo vietos užsipildytų.

Vis tiek 2012-12-21 bus pasaulio pabaiga, tad ko nerimauti.

Na, tavo pranašystės visai netikslios.

Jei pavasaris ateis staiga, o vasara bus karšta, prisimink tokį likusį pranašysčių tekstą:

1. Pats sunkiausias laikotarpis Lietuvai – 2011 – 2012 metai.
2. 2012 metais bus maisto pramonės pakilimas, tačiau politiniams gyvenimui tie metai bus bene sunkiausi (ar tik ne dėl tokių ideologų, kai tu?). Jei šalies vadovai tarpusavyje nesutars ir nepalengvins paprastų žmonių dalios (apie ką aš visą laiką ir kalbu), gali įvykti kruvinos riaušės.
3. 2013 metų rudenį turėtų būti geras grūdinių kultūrų derlius, pakils žemės ūkis, plėsis ūkis.
4. 2015 metais pradėsime lipti iš duobės. Tai pasiekti padės kai kurios didžiosios Europos valstybės, taip pat ir JAV. Kyla pavojus, kad toji invazija negrėstų tautiškumui.

Taigi, pagal pranašystes iki kruvinų riaušių, nes jos tikrai bus ne tavo naudai, dar turi laiko išnešti autus iš Lietuvos.

[Combat]

o kodel dabar CE vairuotojui reikia moketi 3-4 t.lt?????????????????

ka jie tokio atliko iki jais tapdami kad tiek uzdirbtu? o ka daro jais dirbdami kad tiek uzdirbtu? (rizikuoja gauti ZIV nuo lenkiu prostituciu nesiskaito).

1. Pastovi rizika;
2. Pastovi įtampa;
3. 2 mėn trukmės gyvenimas automobilio kabinoje. O tai – ne laive.
4. Aukšta kvalifikacija (per 2 metus CE vairuotoju netapsi);
5. Saugiai perveža krovinį iš siuntėjo gavėjui.
6. Atlyginimo dydį diktuoja ES vidinė rinka. Kodėl Lietuvos vairuotojų atlyginimas turėtų būti mažesnis, nei, pvz., UK, jei jie toje pačioje Europoje malasi?

[praetor]

Na, tavo pranašystės visai netikslios.

Jei pavasaris ateis staiga, o vasara bus karšta, prisimink tokį likusį pranašysčių tekstą:

1. Pats sunkiausias laikotarpis Lietuvai – 2011 – 2012 metai.
2. 2012 metais bus maisto pramonės pakilimas, tačiau politiniams gyvenimui tie metai bus bene sunkiausi (ar tik ne dėl tokių ideologų, kai tu?). Jei šalies vadovai tarpusavyje nesutars ir nepalengvins paprastų žmonių dalios (apie ką aš visą laiką ir kalbu), gali įvykti kruvinos riaušės.
3. 2013 metų rudenį turėtų būti geras grūdinių kultūrų derlius, pakils žemės ūkis, plėsis ūkis.
4. 2015 metais pradėsime lipti iš duobės. Tai pasiekti padės kai kurios didžiosios Europos valstybės, taip pat ir JAV. Kyla pavojus, kad toji invazija negrėstų tautiškumui.

Taigi, pagal pranašystes iki kruvinų riaušių, nes jos tikrai bus ne tavo naudai, dar turi laiko išnešti autus iš Lietuvos.

Iš kur čia tas prognozes traukei?

Kodėl tu kalbi taip, lyg norėtum dar daugiau destrukcijos? Ir išvis, kodėl mintis turėtų kilt, jog tautiečiai turi palikt šalį?

[index]

1. Pats sunkiausias laikotarpis Lietuvai – 2011 – 2012 metai.
2. 2012 metais bus maisto pramonės pakilimas, tačiau politiniams gyvenimui tie metai bus bene sunkiausi (ar tik ne dėl tokių ideologų, kai tu?). Jei šalies vadovai tarpusavyje nesutars ir nepalengvins paprastų žmonių dalios (apie ką aš visą laiką ir kalbu), gali įvykti kruvinos riaušės.
3. 2013 metų rudenį turėtų būti geras grūdinių kultūrų derlius, pakils žemės ūkis, plėsis ūkis.
4. 2015 metais pradėsime lipti iš duobės. Tai pasiekti padės kai kurios didžiosios Europos valstybės, taip pat ir JAV. Kyla pavojus, kad toji invazija negrėstų tautiškumui.

O kokiu metodu tu visa tai prognozuoji? Ypač apie tuos grūdų derlius 2013 metais? Paprognozuok pirmadienio Vilniaus biržos indekso pokytį, bus galima patikrinti tavo sugebėjimus.

[John]

Kai kas per daug žiūri Russia Today.

[praetor]

Kai kas per daug žiūri Russia Today.

Greičiau jau naša raša

[JlL]

/\ viena galima konstuoti jau dabar - su galva tau kazkas tikrai negerai. Nuosirdziai uzjauciu...

[Sula]

Tai – ne mano. Tas pranašystes kažkuriame „Respublikos“ priede perskaičiau.

"Vakaro žinios"?

[Wycka]

D.Mockus: didelis nedarbas – ne verslo, o valdžios problema

Pagrindinė šių metų problema bus nedarbas, tačiau verslas į ją reaguoja paprastai – kai nebepajėgia išlaikyti darbuotojų, juos atleidžia. Tokiu būdu tai tampa visuomenės ir valdžios problema. „Šiuo atveju verslo problema baigiasi tada, kai jis išvengia griūties atleisdamas darbuotojus ir sugeba toliau lėtai vegetuoti“, - interviu sakė vienas turtingiausių Lietuvos verslininkų, koncerno „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus, kurio nuomone, verslui ko norės tikėtis iš valdžios būtų naivu, nes tai veikiau yra biudžetininkų ir pensininkų aruodas.

Kaip konkrečiai atskirus verslo sektorius paveikė ekonomikos nuosmukis? Kada juose prasidėjo krizė ir kada pasiekė ar dar pasieks dugną?
– Tie verslo sektoriai, kurie sparčiausiai augo, krito greičiausiai ir labiausiai. Tarp sektorių egzistuoja tam tikros sąsajos. Ne paslaptis, kad labiausiai ir greičiausiai sureagavo NT ir statybų rinka, tai yra tos rinkos, kurios sparčiausiai kilo.
Dabar stebime antrąją bangą, kur ryškiausiai matyti mažmeninės prekybos kritimas. Būtinųjų prekių pardavimas krinta kitaip nei nebūtinųjų prekių: natūralu, kad pastarųjų pardavimas mažėja ryškiausiai, nes jis susijęs su NT rinka, pavyzdžiui, automobiliai ir elektros prekės. Pastaruoju metu jau galima stebėti ir maisto produktų, tai yra būtinųjų prekių, rinkos kritimą.
(...)
Kokią įtaką BVP atsigavimas gali daryti atskiriems sektoriams? Kokio BVP atsigavimo reikia, kad jie vėl pradėtų augti?
Versle labai svarbu jausti rinką ir realų vartotojų gebėjimą sumokėti už tam tikras paslaugas arba prekes. Kai šis jausmas vėl susistyguoja, tampa paprasčiau. Dabar verslą kamuoja nežinia, koks bus nuosmukis – 20 ar 30 procentų. Kai laisvasis kritimas baigiasi ir prasideda kad ir nedidelis augimas, jau galima kontroliuoti ir planuoti savo išlaidas ir pirkimą. Esant tokiems variantams, verslui labai didelis išbandymas yra nuspręsti, kuriuo scenarijumi tikėti.
Žinoma, tokiu atveju paprasčiausia sustoti ir nieko nedaryti, o tai, manau, šiuo metu Lietuvoje ir vyksta. Daugelyje sektorių investicijos suspenduotos, tai lemia ekonomikos šalimą, kuris greitai paveiks ir vartotojus: turėtų prastėti tam tikros paslaugos. Be to, kai bus išvalyti sandėliai ir prasidės nauji pirkimai, prekių kaina vėl kils ir turėsime infliacinį fondą.
(...)
Kaip manote, kokie valdžios sprendimai padidintų ilgalaikes ekonomikos augimo galimybes?
– Kaip verslininkas iš valdžios mažai tikiuosi, todėl nekeliu jiems didelių reikalavimų. Pagrindinė problema bus nedarbas, o verslas reaguoja paprastai: kai organizacijos nepajėgios generuoti pajamų ir išlaikyti asmenų, jos tiesiog atleidžia darbuotojus. Tai tampa visuomenės problema. Jei dabar nedarbas siekia 14 ar 16 proc., tokia padėtis kelia įtampą ir tampa jau nebe verslo, o valdžios problema. Šiuo atveju verslo problema baigiasi tada, kai jis išvengia griūties atleisdamas darbuotojus ir sugeba toliau lėtai vegetuoti.
Verslui tikėtis lėšų iš valdžios naivu, daugiausia iš valdžios tikisi biudžetininkai ir pensininkai. Iš Europos Sąjungos ateinančios lėšos galėtų pagelbėti, tačiau aš asmeniškai nelabai jaučiu didelio pagerėjimo, todėl nieko ir nesitikiu. Būdamas neutralus valdžios atžvilgiu manau, kad verslas turi pats rasti reikiamų sprendimų.

[Wycka]

Vasarį į valstybės biudžetą surinkta 135 mln. Lt daugiau nei planuota

Finansų ministerijos duomenimis, per 2010m. vasario mėn. į valstybės biudžetą surinkta 1 mlrd. 35,2 mln. Lt, planuota — 899,9 mln. Lt, t.y. įplaukė 135,3 mln. litų daugiau nei planuota. Surinkta daugiau nei planuota pridėtinės vertės mokesčio ir gyventojų pajamų mokesčio, tačiau mažiau — už akcizus ir pelno mokestį.
„Biudžeto pajamų duomenys sudaro prielaidas tikėtis, kad atsigaunantis šalies ūkis padės pasiekti numatytą 2010 metų viešųjų finansų deficito uždavinį — 8,1 proc. BVP, o tai reiškia, kad sumažinti deficitą ir sustabdyti skolos augimą bus lengviau nei manyta,“ — sako finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
Vasario mėnesį daugiausia pajamų surinkta iš pridėtinės vertės mokesčio — 594,6 mln. Lt, buvo planuota surinkti 422,3 mln. Lt.
Per ta patį laikotarpį 209,5 mln. litų pajamų gauta iš akcizų (už visas akcizines prekes), planuota — 231,9 mln. Lt.
Pelno mokesčio per vasario mėn. gauta 4,8 mln. Lt, buvo planuota — 5,3 mln. Lt. Nacionalinio biudžeto pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio sudarė 278 mln. Lt, planuota gauti — 265,6 mln. Lt.
Anot ministerijos, kartu su Europos Sąjungos ir kitų užsienio šalių paramos lėšomis per vasarį į valstybės biudžetą buvo surinkta 1 mlrd. 290,4 mln. Lt pajamų (ES paramos lėšų dalis — 255,2 mln. Lt). Patvirtintame 2010 metų valstybės biudžeto plane numatyta gauti 21 mlrd. 270 mln. Lt pajamų, iš jų 7 mlrd. 892 mln. Lt — ES ir kitos paramos lėšos.

[a_p]

Viskas priklauso, kuo vadovausiesi: ilgąja ar trumpąja perspektyva. Tu vadovaujiesi trumpąja, aš - ilgąja. Paminėjau tau valstybės ūkio tarptautinį konkurencingumą. Dėka pigios darbo jėgos, produkcijos savikaina keičiasi atitinkamai. Augant tarptautiniam konkurencingumui, auga eksportas (ir pardavimai apskritai). Augant eksportui, auga pelnas, vystosi (arba vystosi sparčiau) ekonomika. Augant pelnui, augant ekonomikai, ilgojoje perspektyvoje, biudžeto pajamos padidės labiau, nei nukentės socialinio draudimo įplaukos dėl dalies darbo rinkos mažesnių atlyginimų.

Tuscios viltys, skirtingai nuo eiliniu zmoniu verslas yra neblogai ivaldes legalaus mokesciu "optimizavimo" technologijas. Todel pelno mokesciai niekada nekompensuos vartojimo mokesciu sumazejimo.

Nesant pigios darbo jėgos pasiūlos, verslas gali ne tik neturėti galimybės plėstis, bet taip pat išlikdamas nekonkurencingas gali ir apskritai žlugti. Todėl apsvarstyk ir tokį retorinį klausimą: SoDrai bus sumokama daugiau mokesčių nuo menko atlyginimo ar nesant tos darbo vietos išvis.

Gali zinoma. Esant darbo jegos pertekliui verslas be abejo gali diktuoti savo salygas.
Kita vertus, savikainos sprendimas darbo jegos saskaita yra bene paprasciausias, maziausiai efektyvus ir paprastai labai trumpalaikis budas.
Patys verslai turi daug vidiniu efektyvumo rezervu. Bet juk tai sudetinga ir daznai nemalonu/skausminga. Geriau dar truputi labiau ismelzt savo darbuotojus. O kai del to smuks kokybe / produktyvumas tai galima bus paaimanuot kad lietuvoj ner kas dirba ir isvis "bezpredelas".

Mažesnė produkto/paslaugos savikaina - didesnis konkurencingumas rinkoje.

O dar tolesneje (globalioje) perspektyvoje: konkurencingumo didinimas algu saskaita reiskia tos pacios rinkos susitraukima. Kas seip jau ir dabar vyksta visame pasaulyje.

Bet lietuva be abejo yra maza zuvele, todel neturi daug galimybiu itakoti zaidimo taisykles. Kitas klausimas ar mes turim bent maziausia sansa kazka laimeti vergu eksploatacijos rungtynese. Kinai ir co sioje vietoje gerokai pranasesni.
Todel galbut labiau verta ieskot kitokiu nisu kur reikia mazesniu kiekiu kiek kokybiskesnes (ir ne tiek uzsmaugtos) darbo jegos.

[a_p]

Na bet stebina pats valandinis darbo uždarbis. Mano giminaitė prižiūri vaiką Niujorke - gauna 8USD už valandą. Jeigu dirbtų 70 val. tai gautų kaip vaikinai iš Silikono slėnio - absurdas kažkoks.
Buvęs grupiokas dirba JAV IT inžinieriumi irgi Kalifornijoje, metinė alga 140000USD, tiesa jis jau turi 10 metų patirtį. Bet kažkaip sugeba kartą per metus į Lietuvą atvažiuoti, po pasaulį pakeliauti.

As manau kad anas vaikinas mazumele "nenuosirdus", ypac kai lygina savo firma su visa lietuva apskritai. Tai net workaholiku salyje USA tikrai daugiau reta isimtis nei taisykle.

Tereikia isivaizduot ka realybeje reiskia 70val darbo savaite. Tai 10 valandu per diena, kiekviena diena be savaitgaliu ir be atostogu.

Jei tarsim, kad daugumai zmoniu reikia 8 val miegui, 1 val pietu pertraukai, 2 val kelionei is darbo ir atgal, tai jau gaunam 10 + 8 + 1 + 2 = 21 val. Lieka 3 valandos pusryciams, vakarienei, apsipirkt, issiskalbt ir seip pailset.

Visiskas vergo gyvenimas. Apie drauge, zmona, seima, hobby ar net seip bet koki socialini gyvenima gali visiskai pamirst. Ir visa tai uz tuos apgailetinus ~10$/h uz kvalifikuota darba, tegu ir netto.

Is kitos puses, 140k$ uz "inzinieriaus" darba siais laikais irgi kiek daugoka, tebunie ir su 10 metu patirtim. Arba nevisai inzinierius arba alga reiktu beveik dalint pusiau

[Combat]

"Vakaro žinios"?

Bijau pameluoti, bet atrodo, kad tai buvo Julius/Brigita. Tas priedas buvo užpraeitos, ar dar vėlesnės, savaitės.

Kairiajame puslapyje buvo atspausdintas interviu su ta moterimi, o puslapio apačioje, dešinėje pusėje, maždaug 12x7 cm plote, melsvame fone, atspausdintos jos išsakytos pranašystės.

[Combat]

„Biudžeto pajamų duomenys sudaro prielaidas tikėtis, kad atsigaunantis šalies ūkis padės pasiekti numatytą 2010 metų viešųjų finansų deficito uždavinį — 8,1 proc. BVP, o tai reiškia, kad sumažinti deficitą ir sustabdyti skolos augimą bus lengviau nei manyta,“ — sako finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Per ta patį laikotarpį 209,5 mln. litų pajamų gauta iš akcizų (už visas akcizines prekes), planuota — 231,9 mln. Lt.

Nesu finansistas, bet nesutinku su tuo, kad ūkis atsigauna. Gal tai – tik trumpalaikis finansinis džiaugsmas (taip, kaip Bigbanke pasiskolinus).

Akcizinės prekės, didžiąja dalimi – benzinas, dujos. Pagal akcizų mokesčių surinkimą dalinai galima spręsti apie tikrąją ūkio būklę.

Šiais metais vasario mėnesį surinkta 209,5 mln Lt, planuota – 231,9 mln. Lt.

Tiesa, apie ūkio būklę pagal mėnesius sunku spręsti.

2009 metais 1ą ketvirtį buvo surinkta 808,885 mln Lt, arba 269,628 mln Lt/mėn vidutiniškai.

[praeivis]

Tai kuom gi pigi darbo jėga naudinga Lietuvoje? Ar mokesčių į SODR'ą daugiau surenkama nuo 1000Lt/mėn bruto, nei nuo 3000 - 4000 litų? Tarkime, kad ir tarptautinių gabenimų sektoriuje (CE kategorijos vairuotojai). Ir prie ko čia tas ūkio konkurencingumas, jei žmonės darbo neturi, o bedarbystė didėja geometrine progresija? Ar nuo to, kad bedarbių Lietuvoje yra daugiau vien dėl to, kad CE vairuotojais dirba baltarusiai ir ukrainiečiai, Lietuvos ūkis jaus didesnį pakilimą? NIFIGA! Krenta apyvarta, žmonės nebeturi pinigų, įmonės ir įmonėlės užsilenkinėja. Patys su tokia ideologija stumiat Lietuvą į Rusijo glėbį! Nes mes vakarietiškų kainų su dirbtinai iškraipyta darbo rinka iš Rytų, neatlaikysim!

Norėtumei, kad mes, likę Lietuvoj, visai veltui dirbtume, kai atlyginimas ir taip retai 250 EUR/mėn neto siekia, o už degalus, elektrą ir maistą susimokėtume pasaulinėmis kainomis? Ar ne iš kito galo reikia žvelgti į ūkio konkurencingumą? Per Lito revalvaciją (tik nesupainiok su devalvacija), elektros ir degalų kainų mažinimą?



Tai džiaukis, kad tik aš stresuoju. Bet kai sustresuos CE vairuotojai, suvokę, kodėl jie darbo negauna, tai tave laužtuvais užmuš.

Neprieštarauju trečiųjų šalių piliečių įdarbinimui, kai tai yra būtina. Deja, lietuviai nebūtų lietuviais, jei, pajutę skyles įstatymuose, jomis nepasinaudotų. Ar CE vairuotojai yra tie, kurių Lietuva neturi ir kurių ji negali parengti? O sistema dabar yra tokia: darbdavys darbo biržoje registruoja laisvas CE vairuotojų vietas už 285,72 EUR/mėn atlyginimą neatskaičius mokesčių. Darbo sąlygos – 2mėn komandiruotėse. Laukia 2 mėnesius, o jei ir atsiranda koks vietinis lietuvis, atranda priežasčių, kodėl jį į darbą nepriimti. Tada pradeda veikti gerai organizuota sistema: atvyksta tinkantys baltarusiai arba ukrainiečiai. Ir dasivaro iki to, kad tų šalių piliečiai automašinas palieka prie sienos ir pėsčiom grįžta į gimtąją šalį.

O įsivaizduoji, kuom baigsis „svarščikų“ importas? Užsidarys profkės, pedagogai darbą praras, jaunimas tinkamų kvalifikacijų neįgis ir darbų negaus. Štai prie ko veda tavo dievinamas trečiųjų šalių piliečių įdarbinimas Lietuvoje!



Ačiū už palinkėjimus. Aš nesirengiu niekur iš Lietuvos išvykti, todėl jaučiuosi galįs Lietuvoje dalyvauti visuomeniniame ir politiniame gyvenime nepaisydamas dogmatinio cypdavatkių kniaukimo kažkur pašonėje.

---

Gaila, kad mano sukurta tema buvo tuoj pat uždaryta, nes dabar čia bus nebe „Ekonomikos naujienos“, o „Jovalas“.

Del treciuju saliu pilieciu idarbinimo tai esi daugiau nei 100 proc. teisus. Tie dalykai labai kenkia Lietuvos ekonomikai ir neaisku ,kodel valdzia to nenori matyti. Matyt labai gerai suveikia kysiu sistema,kai darbdaviai savo interesams ginti yra ikure atitinkamas zinybas. Pervezejai-linava, klaipedos laivu statyklos matyt irgi turi kazkoki priejima prie asmenu leianciu siuos sprendimus.