Ekonomikos naujienos (archyvas)

[Lettered]

Seip tai pries kokius ~40-50 metu dirbo dar perpus maziau. Vakaru europoje buvo iprasta kad zmonos sedejo su vaikais namie. Ir nieko, prekiu deficito kazkaip nesijaute, visiems sociai prigamindavo. O juk darbo efektyvumas anais laikais buvo gerokai mazesnis. Ir kas paradoksaliausia, uzdirbdavo geriau nei dabar.

Tai prieš 50 metų Vakaruose statistiniam žmogui tekdavo daugiau gyvenamo ploto, automobilių, maisto ir visko kito?

[praeivis]

Imigrantai cia nieko labai nekeicia, gal tik kazkiek pagreitina procesa. Nebutu ju prisileide, butu bizniai issikrauste arba apsistate robotais. Cia jau spaudzia pats liberalios rinkos mechanizmas.

.

Imigrantai cia daro esmini pakeitima, nes salis ju prisileidusi per daug is karto pagal darbo uzmokesti smunka iki ju lygio. Stai konkretus tau pavyzdys: pradek isdavineti leidimus lietuvoje laisvai dirbti zmonems is kokios afrikos salies ,kur pas juos sakykim vidutinis darbo uzmokestis tik kokiu 100 dol/men. Ir tiems zmonems jau atrodys didele palaima dirbti uz kokius 300 dol cia ir visu likusiu atlyginimai Lietuvoje smuks iki afrikos salies lygio, nes darbdaviui bus pasirinkimas.
Vakaru salys isileido zymiai per daug imigrantu ,nei joms reikejo is tikruju ir dabar ko gero pacios to gailisi. Tas pats gavosi ir musu baltijos salis priemus i EU. Stai anglas furistas pries ES pletimasi uzdirbdavo apie 150 svaru i diena. Issipletus EU ir plustelejus darbuotojams ir firmoms is naujuju ES saliu,tu anglu furistu atlyginimai smuko iki 80 savru i diena. 100 svaru/d jiems jau -geras pasiekimas,nors ne per seniausiai jie uzdirbdavo 150. Taigi ju gyvenimo lygis smuko ir pradejo lygiuotis i tu silpnesniuju saliu lygi.

[blitz]

a_p: bankai niekada nelaiko daugiau pinigų rezervuose nei to reikalauja įvairūs likvidumo ir kt. reikalavimai. Taip daryti būtų kvaila. Atvirkščiai - bankai paleidžia kuo daugiau pinigų į rinką, kad gautų kuo didesnį pelną. Pinigas rinkoje yra pinigas kuris neša pelną. Pinigas stalčiuje nuvertėja. Todėl bankų pelno siekimo pagrindinis būdas yra pinigų paleidimas į rinką, o ne jų ištraukimas iš jos.

Kai bankai gauna pelną jie jį naudoja, iš esmės, dviem metodais:
1. Dalį išleidžia į rinką padengdami darbuotojų ir kt. išlaidas.
2. Kita dalį išleidžia į rinką investuodami į ką nors naujo.

Bet kokiu atveju, jie niekada nelaiko pinigų daugiau, nei privalo laikyti.

[Tomas]

Bet bankui tu turi grąžinti su palūkanomis. T.y. žymiai daugiau nei pasiskolinai, be to tam tikra banko nustatyta tvarka, o ne taip kaip tau išeina. Žodžiu gyveni surištomis rankomis (finansine prasme).
Vyksta du etapai - pirmas kai bankas staigiai išmeta krūvą pinigų (be to ne tikrų, o "banko pinigų") į rinką, o paskui ilgai ir nuobodžiai nusiurbinėja iš rinkos žymiai didesnę sumą (šį kartą jau tikrų, už sukurtą pridėtinę vertę gautų) pinigų.

[blitz]

Kuo tie "banko pinigai" yra mažiau "tikri" nei "tikri pinigai"?

[Sula]

„GetJar“ įkūrėjas: Lietuvoje yra darbuotojų rojus

http://www.delfi.lt/news/economy/ITb....d?id=29824341

Mano manymu, šiek tiek ginčytini šio verslininko teiginiai.

[Tomasl]

Kuo tie "banko pinigai" yra mažiau "tikri" nei "tikri pinigai"?

Tame kad Turint 1 bankini lita, galima paskolinti petrui ar
antanui , ir dar kam nors 9 litus prie
kuriu dar ir procentikai prilipdomi

[tadux]

Kuo tie "banko pinigai" yra mažiau "tikri" nei "tikri pinigai"?

Tuo, kad atejus indelininkam visu ju pasimti bankas ju neturi

[blitz]

Taip, nes būna per daug jų prileidęs į rinką, ką aš ir sakau.

Bet kokiu atveju, banko paleistas 1 LTL yra lygus bet kuriam kitam 1 LTL rinkoje.

[sauls]

„GetJar“ įkūrėjas: Lietuvoje yra darbuotojų rojus

http://www.delfi.lt/news/economy/ITb....d?id=29824341

Mano manymu, šiek tiek ginčytini šio verslininko teiginiai.

Manau jis labai teisus. Šiuo metu ieškom darbuotojų toje pačioje srityje, atlyginimą 90% atvejų mokam tokį, kokio žmogus ir paprašo (na nebent jau visiškai neadekvatus).. deja pasamdyti reikiamus žmones sekasi labai sunkiai, iš gan nemažo srauto CV, bent minimalius reikalavimus atitinka vienas per savaitę.. na o suradus ir pasamdžius neretai prasideda visokie navarotai a la man stalas toks netinka, nedirbsiu su laptopu, man i darbą važinėti per toli (pvz. iš Kauno centro i Technopolį), nepatinka bendradarbiai ir pan.. nors darbas tikrai įdomus, dirbam prie projektų įvairiose Europos šalyse. Atlyginimai - 3-6k ir daugiau į rankas.

Kai šią situaciją papasakoju savo giminėms ar pažįstamiems, nesusidūrusiems su IT, jie kraupsta, ir mažų mažiausiai laiko tai išsigalvojimu, o kartais ir iš viso keistai pradeda žiūrėti, kaip į ufonautą, kuris ruošia puotą maro metu

Prieš tai pačiam daugybę metų teko dirbti JAV įmonėje, ir puikiai žinau kad yra labai įprasta neturėti atostogų kada nori (pvz. vasarą arba tarp Kalėdų ir Naujų metų), sėsti į lėktuvą ir skristi į kitą žemyną jei šefas iš vakaro užsimanė, skambučius darbo klausimais bet kuriuo paros (!) metu iš anksto neperspėjus bei daugelį kitų dalykų apie kuriuos Ilja kalba. Lietuviam tas mentalitetas sunkiai suvokiamas, tačiau ši filosofija dažnai pasitarnauja jei kas turi ambicijų ką nors pasiekti ne tik "namų" rinkoje. [paskutinė pastraipa ne apie dabartinę mūsų įmonę jei ką, mes tokių dalykų nepateisinam]

[sauls]

Tame kad Turint 1 bankini lita, galima paskolinti petrui ar
antanui , ir dar kam nors 9 litus prie
kuriu dar ir procentikai prilipdomi

Šiuo metu rinkoje yra atvirkštinis efektas. Vienas litas paskolintas bankui, rinkoje sugeneruoja pvz. tik 0.8 ar 0.9 lito rinkoje. Tai yra vadinama atvirkšiniu multiplikatoriumi. Šiuo atveju bankas gautu litu didina savo likvidumą, bet jo neperskolina. Kaip tik dėl to JAV nekyla infliacijos banga, nors pinigai bankams skolinami visu pajėgumu ir praktiškai už dyką. Tam tikromis sąlygomis bankai neveikia kaip pinigų multiplikatoriai, kad ir kaip vyriausybė to norėtų. Jokiomis sąlygomis jų priversti negali, kol bankai nesusimažins savo rizikos (neišsivalys balansų ir nepasididins rezervų).

[John]

Ko gero, vienas rimčiausių straipsnių apie Lietuvos ekonomiką paskutiniu metu. Siūlau perskaityti visą.



Interviu: tokio vartojimo nebebus niekados

...
Kada vėl Lietuvos ekonomika galėtų augti 4-5%, 8%?

Lietuvos ūkis gali augti 4-5 procentais iškart po to, kai 2-3 metus į pelningus gamybinius pajėgumus bus investuojama po ketvirtadalį ar trečdalį BVP. Aštuonis procentus siekiantis ir dviženklis augimas būtų įmanomas, jeigu stebuklingai į Lietuvą, kaip į Airiją 2000-2003 m. imtų plūsti užsienio investicijos, viršijančios 30% BVP.

Tai sudarytų sąlygas perimti modernias technologijas iš užsienio verslininkų. Tačiau, kol Lietuvoje nėra garantuotas ilgalaikis ekonomikos stabilumas, kol ES neleido vietoje nacionalinės valiutos naudoti eurų, tai toks stebuklingas scenarijus nesulauks rimtų finansų planuotojų dėmesio.
...

[Eimantas]

Kalotės sąvartynas duos dujas (foto)
2010 m. kovo 09 d.
http://www.ve.lt/?data=2010-03-09&ru...rub=1190113119

[John]

Manau jis labai teisus. Šiuo metu ieškom darbuotojų toje pačioje srityje, atlyginimą 90% atvejų mokam tokį, kokio žmogus ir paprašo (na nebent jau visiškai neadekvatus).. deja pasamdyti reikiamus žmones sekasi labai sunkiai, iš gan nemažo srauto CV, bent minimalius reikalavimus atitinka vienas per savaitę.. na o suradus ir pasamdžius neretai prasideda visokie navarotai a la man stalas toks netinka, nedirbsiu su laptopu, man i darbą važinėti per toli (pvz. iš Kauno centro i Technopolį), nepatinka bendradarbiai ir pan.. nors darbas tikrai įdomus, dirbam prie projektų įvairiose Europos šalyse. Atlyginimai - 3-6k ir daugiau į rankas.

Kai šią situaciją papasakoju savo giminėms ar pažįstamiems, nesusidūrusiems su IT, jie kraupsta, ir mažų mažiausiai laiko tai išsigalvojimu, o kartais ir iš viso keistai pradeda žiūrėti, kaip į ufonautą, kuris ruošia puotą maro metu

Prieš tai pačiam daugybę metų teko dirbti JAV įmonėje, ir puikiai žinau kad yra labai įprasta neturėti atostogų kada nori (pvz. vasarą arba tarp Kalėdų ir Naujų metų), sėsti į lėktuvą ir skristi į kitą žemyną jei šefas iš vakaro užsimanė, skambučius darbo klausimais bet kuriuo paros (!) metu iš anksto neperspėjus bei daugelį kitų dalykų apie kuriuos Ilja kalba. Lietuviam tas mentalitetas sunkiai suvokiamas, tačiau ši filosofija dažnai pasitarnauja jei kas turi ambicijų ką nors pasiekti ne tik "namų" rinkoje. [paskutinė pastraipa ne apie dabartinę mūsų įmonę jei ką, mes tokių dalykų nepateisinam]

Ko gero, taip.

Nors dėl šito...

„Požiūris, kad darbo žmogus Lietuvoje yra išnaudojamas yra žlugdantis ir neteisingas, visų pirma, paties darbuotojo atžvilgiu. Bent jau IT srityje. Palyginimui, vidutiniškai mūsų programuotojas JAV biure dirba 70 valandų per savaitę, t.y. beveik dvigubai daugiau palyginus su Lietuva. Atostogos trunka 7 dienas per metus ir darbdavys jų neapmoka. Dar 7 dienas ir ne daugiau darbuotojas gali pasiimti dėl ligos, vėlgi darbdaviui jų neapmokant. Darbdavys gali atleisti darbuotoją bet kurią minutę be jokių išeitinių kompensacijų. Taigi kalbant apie išnaudojimą, Lietuvoje yra darbuotojų rojus“, – atsakydamas į skaitytojo klausimą, ką reikėtų daryti, kad Lietuvoje būtų užkirstas kelias darbo žmogaus išnaudojimui, atsakė verslininkas.

Lauras tiesiog lygina konkrečius atvejus: JAV vs. Lietuvos darbo kultūrą, bet pamiršta, kad ne vien JAV stiliaus darbo kultūra gali veikti sėkmingai. Jei ką, tai Lietuva turėtų vadovautis Skandinaviškuoju modeliu, nes Anglosaksiškas modelis pas mus vargu, ar turi perspektyvų.

Pažiūrim čia

1. Singapore
...
4. United States
5. United Kingdom
6. Denmark
...
26. Lithuania

Jis didele dalimi teisus, akivaizdu, kad Lietuvoje daryti verslą yra vis dar sunku, lyginant su JAV ar UK... nors šiaip globaliu mastu atrodom labai neblogai (ypač palyginus su kokiais graikais ).


Visgi matome, kad verslo darymo sąlygos JAV, UK ir Danijoje yra labai panašios t.y. jos yra labai geros. Kaži, ką jis pasakytu apie nemokamas atostogas ir 70 val. darbo savaitę Danijoje ar UK (kaip, beje, ir Lietuvoje... nes juk ES galioja panaši tvarka)? Manau, Danijoje į jį būtų pažiūrėta kaip į liaudies priešą... arba bent jau kaip į nelabai protingą žmogų

Nereiktų taip akcentuoti ilgų darbo valandų ir atostogų nebuvimo kaip kažko pozityvaus, nes, sprendžiant iš WB reitingo, tai nėra taip svarbu sėkmngai verslo plėtrai. Amerikietiškoji darbo kultūra bei socialinė apsauga šia prasme vargiai yra didelis privalumas... ko gero, ilgainiui tai taps minusas.

Dėl viso kito reikia sutikti. Su entrepreneurship kultūra Lietuvoje dar reikia nemažai padirbėti (vyriausybei, beje, taip pat).

[Sula]

Prieš tai pačiam daugybę metų teko dirbti JAV įmonėje, ir puikiai žinau kad yra labai įprasta neturėti atostogų kada nori (pvz. vasarą arba tarp Kalėdų ir Naujų metų), sėsti į lėktuvą ir skristi į kitą žemyną jei šefas iš vakaro užsimanė, skambučius darbo klausimais bet kuriuo paros (!) metu iš anksto neperspėjus bei daugelį kitų dalykų apie kuriuos Ilja kalba. Lietuviam tas mentalitetas sunkiai suvokiamas, tačiau ši filosofija dažnai pasitarnauja jei kas turi ambicijų ką nors pasiekti ne tik "namų" rinkoje. [paskutinė pastraipa ne apie dabartinę mūsų įmonę jei ką, mes tokių dalykų nepateisinam]

Manau, kad kiekvieno patirtis yra skirtinga. Kažkodėl mūsų lietuviško kapitalo įmonėje dalykai, apie kuriuos mini, yra visai įprasti. Gaila, kad neturime Lietuvoje kas atlieka gilesnės darbo rinkos analizės.
Gal čia tik IT (beje - per plati sąvoka) specifika? Nors mus aptarnaujančios IT firmos darbuotojai tikrai nėra išlepinti.
Kita vertus, šalia sėdi gigantiškos JAV bendrovės padalinys Lietuvoje, tai galiu pasakyti, kad labiau "atsipūtusių" šiame sektoriuje aš nesu matęs.
Beje, rinktis kvalifikuotus darbuotojus pagal CV yra gana nedėkingas reikalas. Gerokai efektyviau - tikslinė paieška.

[c2h5oh]

Palyginimui, vidutiniškai mūsų programuotojas JAV biure dirba 70 valandų per savaitę, t.y. beveik dvigubai daugiau palyginus su Lietuva.

Mano spėjimas - programuotojas JAV biure gauna atlyginimą už valandą, o programuotojas Lietuvos biure už mėnesį. Todėl JAV programuotojas suinteresuotas kiurksoti darbe kuo ilgiau, o Lietuvos programuotojas - kuo greičiau padaryti darbą ir šiaušti namo. Su darbo rezultatais tai nebūtinai susiję - ypač jeigu darbas labiau kūrybinis nei "konvejerinis".

[Sula]

Mano spėjimas - programuotojas JAV biure gauna atlyginimą už valandą, o programuotojas Lietuvos biure už mėnesį. Todėl JAV programuotojas suinteresuotas kiurksoti darbe kuo ilgiau, o Lietuvos programuotojas - kuo greičiau padaryti darbą ir šiaušti namo. Su darbo rezultatais tai nebūtinai susiję - ypač jeigu darbas labiau kūrybinis nei "konvejerinis".

Na bet stebina pats valandinis darbo uždarbis. Mano giminaitė prižiūri vaiką Niujorke - gauna 8USD už valandą. Jeigu dirbtų 70 val. tai gautų kaip vaikinai iš Silikono slėnio - absurdas kažkoks.
Buvęs grupiokas dirba JAV IT inžinieriumi irgi Kalifornijoje, metinė alga 140000USD, tiesa jis jau turi 10 metų patirtį. Bet kažkaip sugeba kartą per metus į Lietuvą atvažiuoti, po pasaulį pakeliauti.

[SAULIUS]

Gal reikia imtis kažkokių veiksmų dėl tokių dalykų
http://www.delfi.lt/news/economy/aut....d?id=29856741

[justs]

„GetJar“ įkūrėjas: Lietuvoje yra darbuotojų rojus

http://www.delfi.lt/news/economy/ITb....d?id=29824341

Mano manymu, šiek tiek ginčytini šio verslininko teiginiai.

Tai jau tikrai kad galima ginčytis. Kad pas lietuvį algalapyje matosi 40 apmokėtų val. tai dar nereiškia kad jis 20 val už dyką nedirbo. Įprasta praktika Lietuvoj, kai darbuotojams duodamos nerealios užduotys, ir jei nespėsi įgyvendint tai tik tavo problemos, sėdėk viršvalandžius, už kuriuos niekas nemokės. Nepatinka - eik lauk, tik apie jokias išeitines negalvok, bet kokiu atveju išeisi "savo noru".
Nors dėl atostogų tai sutinku, turim tikrai labai neblogas sąlygas.

[Mørtã]

Na bet stebina pats valandinis darbo uždarbis...

Nyderlanduose irgi valandinis. Vaikai nuo 12 metu jau gali dirbti. Minimalus valandinis priklauso nuo darbuotojo amziaus. Jei vaikas gauna 6 €/val, tai jaunam zmogui nemažiau - 10 €/val. Vaikai gali dirbti kad ir dvi valandas i savaite. Darbdavys suinteresuotas priimti i nekvalifikuota darba vaika/studenta, nes mažiau moketi reikia.