O kodėl tuomet, tarkim, JAV nedaro kaip Kinija ir neskiria kokio trilijono USD super-greitų geležinkelių tinklui, jungiančiam visus didelius JAV miestus? Būtų darbo kokiems 20 metų. Juo labiau, kad ten to tikrai reikia.
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Ekonomikos naujienos (archyvas)
Collapse
This topic is closed.
X
X
-
Parašė blitz Rodyti pranešimąO kodėl tu neskiri kokio milijono vilai Bangkoke?
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimąNes neturiu pinigų spausdinimo mašinos?
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimąNes neturiu pinigų spausdinimo mašinos?
Na jie turbūt negali dabar vėl spausdinti dėl infliacijos galimybės. Jie turbūt laukia kol anksčiau atspausdinti pinigai išsivaikščios po Kinijas ir Japonijas Tada vėl kals kokius 10 trilijonų kol Azija paskęs nuo žalio popieriaus pertekliausYou have your way. I have my way. As for the right way, the correct way, and the only way, it does not exist.
Comment
-
Parašė blitz Rodyti pranešimąInvesticijos vyksta finansuojant įvairius procesus. Pvz. jei bankas perka kompanijos akcijas, jis padidina tos kompanijos kapitalą, ta kompanija tada perka įrangą, samdo žmones ir tt., kol galiausiai akcijos kaina pakyla ir bankas tas akcijas parduoda taip užsidirbdamas. Tas pats ir su piniginėmis spekuliacijomis, investicijomis į "retail banking" ir kt. dalykais. Nelabai suprantu, kodėl tu manai, kad tai nėra pinigų paleidimas į rinką ir man tavo paaiškinimas nėra suprantamas.
Minetos banku investicijos (t.y. ju finansuojama veikla) didziaja dalimi yra nukreiptos i baigtini (t.y. jau zinoma) turta.
Tik labai nedidele ju dalis yra rizikos investicijos, t.y. veikla nukreipta i dar nezinoma turta. Tarkim nauju naftos greziniu paieska arba elektros energijos is vandens/saules/meslo/etc isgavima. Sutinki?
Taigi gaunasi, kad arba bankai veikia sekmingai kaip siurbliai issiurbdami is rinkos ten cirkuliuojancius pinigus arba veikia nuostolingai ir tuo paciu bankrutuoja.
Amerikos bankai su savo NT burbulu beje kaip tik ir iliejo pinigu i rinka. Todel JAV paskutini desimtmeti neblogai gyveno. Beda tik ta, kad tai reiske nuostolinga veikla kas savo ruoztu pavirto i krize.
Dėl antros tavo pranešimo dalies, tai mes kaip ir sutinkam vienas su kitu?
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimąO kodėl tuomet, tarkim, JAV nedaro kaip Kinija ir neskiria kokio trilijono USD super-greitų geležinkelių tinklui, jungiančiam visus didelius JAV miestus? Būtų darbo kokiems 20 metų. Juo labiau, kad ten to tikrai reikia.
Beda tame, kad kaip ir rasiau tuom negali uzsiimt be galo be krasto. Kapitalizme pinigai kaip ir visa kita vertingi tik del ju retumo (scarcity). Todel kazkada tenka mazint spausdinimo greicius. Nes kitaip investuotojai praras tikejima pinigu retumu, t.y. ju verte.
Kinai beje irgi pradeda mastyt apie stimulu mazinima. FT kaip tik buvo straipsnis, kad stabdomi ju gelezinkeliu planai, nes atseit "neatsipirks". Del to labai nerimauja zymensas & co.
Comment
-
Parašė Lettered Rodyti pranešimąJAV prioritetai yra kitokie, gal jiems nereikia tų greitųjų traukinių, kai dauguma gyventojų gyvena suburbuose. O tarp miestų lėktuvai skraido.
O visapusiškai išvytytas transportas dar niekam nepakenkė. JAV čia tiesiog smarkiai atsilieka nuo Europos ir labiau pažengusių Azijos šalių (netgi Kinijos).
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimą
Išeitis: Mėnulio ir Marso apgyvendinimas ir žmonijos teritorijų plėtimas? Juk būtų oi kiek daug darbo, reiktų daugybės įrengimų, technologijų ir darbo valandų žemėje.
As visdelto naiviai tikiuosi, kad zmonija susitvarkys ir be to. Taip pat ir be eiliniu smurtinio perdalijimo kataklizmu. Nes visa tai supranta ir turtingieji, kuriu rankoje sukaupti mineti turtai.
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimąO tai kuo iš principo skiriasi keliavimas lėktuvu ir traukiniu Europoje nuo JAV? Europoje lėktuvai skraido nemažiau. Ne esmė, kur gyveni. Svarbu, už kokią kainą, kaip greit ir kaip patogiai keliausi. Traukiniai turi bent vieną didelį privalumą: patogumą (kaina maždaug panaši). Tai kad gyvena suburbuose, nieko nekeičia. Tiesiog užuot važiavę į oro uostą važiuos į traukinių stotį.
O visapusiškai išvytytas transportas dar niekam nepakenkė. JAV čia tiesiog smarkiai atsilieka nuo Europos ir labiau pažengusių Azijos šalių (netgi Kinijos).
http://en.wikipedia.org/wiki/World%2...senger_trafficPaskutinis taisė Lettered; 2010.03.05, 02:01.
Comment
-
Parašė a_p Rodyti pranešimąKiekvieno investavimo tikslas yra turto (pinigu kiekio) padidinimas. Sutariam?
Minetos banku investicijos (t.y. ju finansuojama veikla) didziaja dalimi yra nukreiptos i baigtini (t.y. jau zinoma) turta.
Tik labai nedidele ju dalis yra rizikos investicijos, t.y. veikla nukreipta i dar nezinoma turta. Tarkim nauju naftos greziniu paieska arba elektros energijos is vandens/saules/meslo/etc isgavima. Sutinki?You have your way. I have my way. As for the right way, the correct way, and the only way, it does not exist.
Comment
-
Parašė Lettered Rodyti pranešimąAtstumas, tai esminis skirtumas. Atstumai tarp vakarų Europos miestų labai maži palyginus su JAV, todėl ten visi skraido. Pvz. Paryžius-Londonas apie 350km, kai tarp Niujorko ir Los Andželo virš 4000km. Ir kodėl atsilieka? Palygint keleivių lėktuvais skaičius.
Pvz pazystu kruva vokieciu kurie gyvenime nera buve Berlyne ar Miunchene kurie yra uz 600km. Nors tai kaip ir ju sostine.
Lygiai taip pat koks nors LA gyventojas kokiam nors NY turi ne daugiau reikalu nei tarkim berlynietis Madride.
Comment
-
Parašė blitz Rodyti pranešimąSunku pasakyti. Kuo remiesi sakydamas, kad "didžioji" dalis bankų investicijų yra nukreiptos jau į žinomą turtą?
Ar turi kokiu nors skaiciu, liudijanciu, kad bankai zymia savo investiciju dali sukise i taip vadinama "rizikos kapitala"?
Kas apskritai yra žinomas turtas? Jei bankai skolina namų pirkimui - namų kainos išauga, kas didina namų statybos tempus ir taip yra didinamas NT objektų kiekis ar bent jau renovacijos ir pan. dalykai (taigi - kuriamas "naujas" turtas).
Va jei bankai be jokio papildomo uzstato pastatytu gyvenviete kur nors antarktidoje remdamiesi itarimu, kad ten po zeme yra dar nezinomas naftos telkinys, tada taip, tai butu "naujo turto kurimas".
Jei bankas perka akcijas - kompanija gauna daugiau investavimo, kuria darbus, didina efektyvumą ir tt. ir pan. (taigi vėl kuria naują turtą).
Pvz jei bankas investuos i kompanija, o pastaroji uz tuos pinigus sukonstruos robota ir atleis 100 darbininku, tai nors ir didinamas efektyvumas beigi sukuriama "nauja verte", bet yra butent pinigu nusiurbimas.
Ant tu 100 darbininku pajamu sutaupoma daugiau nei isleista paciai modernizacijai. Si pelna pasidalins bankas su firma.
Nei vienas nei kitas pelno neisleis vartojimui, o va mineti 100 darbininku vartos gerokai maziau.
Kai bankai investuoja į užsienio valiutas - taip pat yra paveikiamas ekonomikų balansas, prekyba ir kiti dalykai. Dėl to aš tikrai nelabai suprantu ką tu turi omeny. Gal gali pateikti konkretesnių pavyzdžių? Aš kaip tik sakyčiau, kad bankai neišsiurbia pinigų iš rinkos, o jų ten per daug pripompuoja. Per daug ir ne tais kanalais.
Pvz bankai per paskutinius keleta metu nemazai pinigu iliejo i lietuvos ekonomika. Rezultate turim kruva prasiskolinusiu zmoniu ir daug "naujos vertes" visokiu linksmakiemiu&co pavidalu. Mineti skolininkai dabar desimtmecius savo pajamas skirs ne vartojimui o mokes uz savo kreditus.
Taip, is statybos bumo dar uzdirbo keletas statybininku, medziagu tiekeju, beigi NT agenturu staffo kurie savo algas zinoma isleido vartojimui. Bet tai palyginti yra "saulegrazos" ir toli grazu nekompensuoja tos kruvos pinigu kuriuos bankas dabar desimtmecius nusiurbines is rinkos palukanu pavidalu.Paskutinis taisė a_p; 2010.03.05, 02:55.
Comment
-
Parašė a_p Rodyti pranešimąEkonomikos auga, o realios daugumos zmoniu pajamos jau keleta desimtmeciu stagnuoja (gali pasiziuret kokios JAV ar Vokietijos statistika). Neatrodo keista?
Viskas labai gerai ir grazu, bet problema tame, kad minetas PROTAS daugiausiai kaip tik orientuotas i minetos fizines veiklos eliminavima. O kadangi nera masines veiklos, tai nera ir masiniu pajamu.
O kodėl praleidai faktą, kad žmonijos protas dar nuo priešistorinių laikų siekė kiek įmanoma sumažinti fizinio darbo ir laiko sąnaudas? Pvz medžioti galima ir su vėzdais, bet žmogus išrado ietis, strėles, fakelus, spąstus; prisijaukino šunį ir t.t.. Pragyventi galima ir iš rankiojimo, tačiau žmogus užsiėmė žemės ūkiu, išrado kauptuką, arklą, akėčias, įdarbino arklį, vėliau jį pakeitė traktorius. Tingėjo kasdien medžioti, todėl prijaukino gyvulių ir paukščių, net ir bičių Visa tai anksčiau ar vėliau turėjo privesti prie sistemos, kai pagaminti galima gerokai daugiau, negu pajėgiama suvartoti. Tik niekas niekada negalvojo, kad tai kažkam taps net problema. Gerai sakoma, kad tikslo siekimas yra svarbiau už patį tikslą.
Taigi logiškai kyla klausimas: o ką daryti? Bet jau ir yra daroma: žmogui lieka vis daugiau laisvo laiko, kurį jis stengiasi išnaudoti savišvietai arba pramogoms. Juk Viduramžiais gana retas atvejis, kad žmogus kalbėtų keliolika kalbų, o dabar mažai ką benustebinsi. Taip pat gaminama tokia produkcija, kuri kokiam XVa. buvo tiesiog neįsivaizduojama — kompiuteriai, telefonai, televizoriai, radijas, kosminė įranga, fotoįranga, filmavimo įranga, elektra, medicininė įranga, skalbimo mašinos, šaldytuvai ir taip toliau, sąrašas būtų kone begalinis. Taip pat gaminamos sporto ir laisvalaikio (ne pirmo būtinumo) prekės: pačiūžos, sportbačiai, bobslėjaus/skeletono rogutės, įvairiausi kamuoliai, badmintono/teniso raketės ir t.t., net visokiausios vaikštynės. Dar sovietmečiu nebuvo įprasta mišraines pirkti prekybos centruose. Vis daugiau žmonių įdarbina pramogų sektorius, žiniasklaida.
Drastiškas žmonijos užimtumo skatinimo būdas — karas. Šiandien jis vis rečiau naudojimas, tačiau dar gana dažnas atvejis. Jau Kinijoje pasigirsta nedrąsių pasiūlymų užpulti Taivaną — kažkiek išsispręstų ir vyrų pertekliaus visuomenėje problema, padidėtų kaimo žmonių užimtumas (juk kariuomenę ir ją aptarnaujantį personalą reikia maitinti, siūti uniformas, palapines), tuo pačiu ir miesto (reikia ginklų ir transporto technikos, medicininio aptarnavimo, o vėliau ir atstatyti sugriautas teritorijas).
Civilizuotas būdas, kaip didinti užimtumą, jau naudojamas Prancūzijoje ir Norvegijoje (gal ir dar kur nors). Šios šalys darbo laiką sumažino iki 35h per savaitę. Dar anksti sakyti, ar tai pasiteisino. Šiaip ar taip, žmonijos tikslas toks ir yra — kuo daugiau turėti už tai kuo mažiau dirbant.
O gamybos efektyvumas jau dabar yra akivaizdžiai sąlyginai didelis. Kokia visuomenės dalis realiai dirba (kuria pridėtinę vertę)? Iš 100proc. visuomenės numinusuokime vaikus ir pensininkus, tada pilnamečius moksleivius ir studentus, tada invalidus ir bedarbius. Kas lieka? Mačiau vienoje knygoje Lietuvos statistiką (prieš pat Rusijos krizę, todėl turėtų būti 1996m arba 1997m. duomenys), kad tokių (dirbančiųjų) tėra tik ~48proc.. Dar iš to skaičiaus išimkime atostogaujančius (eilinėse atostogose), vaikus auginančias mamas/tėčius (dekretinės atostogos), sergančiuosius (biuletenis), išlestuosius nemokamoms arba studijų sesijos atostogoms, pagaliau ir valkatas. Ką gauname? Ogi realiai dirba geriausiau atveju ~40proc. visuomenės, nors vartoja visi 100proc.I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
Parama Siaurojo geležinkelio klubui
Comment
-
Parašė Wycka Rodyti pranešimąLabai sunku (bet įmanoma) lyginti tarkim XIXa. ir XXIa. žmonių pajamas ir išlaidas. Reiktų pasirinkti universalų matą, gal pvz gyvenimo trukmė? Progresas akivaizdus — tas pats darbininkas gyvena ilgiau. Jeigu rasi geresnį ar tikslesnį palyginimą — maloniai prašom tai pateikti čia
Seip statistikai turi israde visokias perkamosios galios savokas. Manau tiksliau apibudina "gyvenimo kokybe" nei jo trukme.
O kodėl praleidai faktą, kad žmonijos protas dar nuo priešistorinių laikų siekė kiek įmanoma sumažinti fizinio darbo ir laiko sąnaudas? Pvz medžioti galima ir su vėzdais, bet žmogus išrado ietis, strėles, fakelus, spąstus; prisijaukino šunį ir t.t.. Pragyventi galima ir iš rankiojimo, tačiau žmogus užsiėmė žemės ūkiu, išrado kauptuką, arklą, akėčias, įdarbino arklį, vėliau jį pakeitė traktorius. Tingėjo kasdien medžioti, todėl prijaukino gyvulių ir paukščių, net ir bičių Visa tai anksčiau ar vėliau turėjo privesti prie sistemos, kai pagaminti galima gerokai daugiau, negu pajėgiama suvartoti. Tik niekas niekada negalvojo, kad tai kažkam taps net problema. Gerai sakoma, kad tikslo siekimas yra svarbiau už patį tikslą.
Blogai yra prie pasikeitusiu aplinkybiu nepritaikyta mineto darbo rezultatu paskirstymo sistema.
Taigi logiškai kyla klausimas: o ką daryti? Bet jau ir yra daroma: žmogui lieka vis daugiau laisvo laiko, kurį jis stengiasi išnaudoti savišvietai arba pramogoms.
Tai logiska liberalios rinkos ir darbo jegos pertekliaus pasekme. Pertekline darbo jega atleidziama, tampa bedarbiais ir ima "spausti" dirbanciuosius. Kurie noredami islikti darbe priversti sutikti su mazinamom algom ir ilginamom darbo valandom. Tai velgi leidzia atleisti dar daugiau zmoniu. Ir spirale sukasi toliau.
Sitas procesas "pirmajame" pasaulyje be pertraukos vyksta jau keleta desimtmeciu. Siame fone labai idomus bandymai tolinti pensijini amziu, nes 50'meciai jau dabar turi dideliu problemu susirasti sau darba.
Juk Viduramžiais gana retas atvejis, kad žmogus kalbėtų keliolika kalbų, o dabar mažai ką benustebinsi. Taip pat gaminama tokia produkcija, kuri kokiam XVa. buvo tiesiog neįsivaizduojama — kompiuteriai, telefonai, televizoriai, radijas, kosminė įranga, fotoįranga, filmavimo įranga, elektra, medicininė įranga, skalbimo mašinos, šaldytuvai ir taip toliau, sąrašas būtų kone begalinis. Taip pat gaminamos sporto ir laisvalaikio (ne pirmo būtinumo) prekės: pačiūžos, sportbačiai, bobslėjaus/skeletono rogutės, įvairiausi kamuoliai, badmintono/teniso raketės ir t.t., net visokiausios vaikštynės. Dar sovietmečiu nebuvo įprasta mišraines pirkti prekybos centruose. Vis daugiau žmonių įdarbina pramogų sektorius, žiniasklaida.
Drastiškas žmonijos užimtumo skatinimo būdas — karas. Šiandien jis vis rečiau naudojimas, tačiau dar gana dažnas atvejis.
Plius paciu fundamentaliu rinkos persotinimo problemu jis ne pro kur neisspres, nes karai sunaikina ne tik darbo jega bet ir vartotojus. Pastaruosius beje dar labiau, nes del tu paciu technologiju pazangos kareiviu siais laikais reikia gerokai maziau nei anksciau.
Civilizuotas būdas, kaip didinti užimtumą, jau naudojamas Prancūzijoje ir Norvegijoje (gal ir dar kur nors). Šios šalys darbo laiką sumažino iki 35h per savaitę. Dar anksti sakyti, ar tai pasiteisino. Šiaip ar taip, žmonijos tikslas toks ir yra — kuo daugiau turėti už tai kuo mažiau dirbant.
Bet visiskai kertasi su dabartineje pasaulio ekonomikoje vyraujanciu liberalizmu. Todel jei noresim kazka daryt tai teks keist vyraujancia ideologija. Globalizacijos kontekste tai nepaprasta.
Tiesa pasakius idomu kiek tie istatymai dar laikysis. Pvz vokieciai po truputi "liberalizuojasi". Parduotuves dirba zymiai ilgiau nei dar pries 10 metu, zmones irgi dirba vis ilgiau ir uz tiek pat pinigu kaip ir pries 10 metu. Tie kurie vis dar turi normalu darba.
O gamybos efektyvumas jau dabar yra akivaizdžiai sąlyginai didelis. Kokia visuomenės dalis realiai dirba (kuria pridėtinę vertę)? Iš 100proc. visuomenės numinusuokime vaikus ir pensininkus, tada pilnamečius moksleivius ir studentus, tada invalidus ir bedarbius. Kas lieka? Mačiau vienoje knygoje Lietuvos statistiką (prieš pat Rusijos krizę, todėl turėtų būti 1996m arba 1997m. duomenys), kad tokių (dirbančiųjų) tėra tik ~48proc.. Dar iš to skaičiaus išimkime atostogaujančius (eilinėse atostogose), vaikus auginančias mamas/tėčius (dekretinės atostogos), sergančiuosius (biuletenis), išlestuosius nemokamoms arba studijų sesijos atostogoms, pagaliau ir valkatas. Ką gauname? Ogi realiai dirba geriausiau atveju ~40proc. visuomenės, nors vartoja visi 100proc.
Comment
-
Parašė a_p Rodyti pranešimąSeip tai pries kokius ~40-50 metu dirbo dar perpus maziau. Vakaru europoje buvo iprasta kad zmonos sedejo su vaikais namie. Ir nieko, prekiu deficito kazkaip nesijaute, visiems sociai prigamindavo. O juk darbo efektyvumas anais laikais buvo gerokai mazesnis. Ir kas paradoksaliausia, uzdirbdavo geriau nei dabar.
Comment
-
Parašė a_p Rodyti pranešimąSeip tai pries kokius ~40-50 metu dirbo dar perpus maziau. Vakaru europoje buvo iprasta kad zmonos sedejo su vaikais namie. Ir nieko, prekiu deficito kazkaip nesijaute, visiems sociai prigamindavo. O juk darbo efektyvumas anais laikais buvo gerokai mazesnis. Ir kas paradoksaliausia, uzdirbdavo geriau nei dabar.
Taip atsitiko todel,kad prisileido visokiu emigrantu ir ju atlyginimai ir pragyvenimo lygis krito,nes uzdarbiai susilygino . Imigrantas sutiko dirbti uz maziau,vadinasi ir vietiniam niekas jau nebemokes tiek kiek mokejo, nes uztenka imigrantu.
Lygiai tas pats darosi ir lietuvoje. stai pries kiek laiko furistu darbas buvo gana gerai apmokamas. Po to 'pramuse' leidimus idarbinti uzsieniecius( baltarusus) ir dabar toje sferoje atlyginimai yra nukrite iki baltarusijos lygio...
Comment
-
Parašė praeivis Rodyti pranešimąTaip atsitiko todel,kad prisileido visokiu emigrantu ir ju atlyginimai ir pragyvenimo lygis krito,nes uzdarbiai susilygino . Imigrantas sutiko dirbti uz maziau,vadinasi ir vietiniam niekas jau nebemokes tiek kiek mokejo, nes uztenka imigrantu.
Lygiai tas pats darosi ir lietuvoje. stai pries kiek laiko furistu darbas buvo gana gerai apmokamas. Po to 'pramuse' leidimus idarbinti uzsieniecius( baltarusus) ir dabar toje sferoje atlyginimai yra nukrite iki baltarusijos lygio...
Beje, va vel nuostabus demagogijos pavyzdelis: R.Skyrienė: Darbo kodeksą reikėtų perrašyti
„Lengvesnis atleidimas ir lengvesnis priėmimas į darbą. Tai yra dalykai, kurie skatina darbo rinką. Mes galvojame, kad įspėjimo laikas turėtų būti trumpesnis, turėtų dingti tos grupės žmonių, kuriuos reikėtų įspėti anksčiau, taip reikėtų naikinti darbo laiko suvaržymus, leisti daryti ilgesnę darbo savaitę. Tiesiog perkelti Europos Sąjungos direktyvą. Pas mus yra gerokai griežtesnės sąlygos ir Darbo kodekse įrašyti reikalavimai darbdaviui yra per aukšti. (...) Apskritai Darbo kodeksą reikėtų perrašyti, jis yra labai dar sovietinis“, – kalbėjo R. Skyrienė.
„Palikus tokį darbo kodeksą, koks yra dabar, nedarbo nesumažinsi“, – jai antrino ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Rūta Vainienė.
Comment
-
Parašė a_p Rodyti pranešimąAbi tetos sneka visiskus vejus. Ir pacios tai puikiai supranta. Vienintelis ju pasiulymu rezultatas bus dar didesnis nedarbas ir dar mazesnes algos. Ir zinoma dar labiau smukes vartojimas.
Kita vertus, tai dėsninga, kol darbuotojai nesuvokia savęs kaip visuomenės dalies, nėra socializavęsi, nesiburia į jokias visuomenines grupes, nesilavina, nesiima savo verslo, lengvai emigruoja ten, kur (kažkodėl) darbo santykiai ir darbo suvokimas yra šiek tiek kitoks nei Lietuvoje XXI a.
Comment
-
Parašė a_p Rodyti pranešimąNes zmonija per paskutini simtmeti ivalde nemazai zmoniu remonto technologiju beigi geriau skiria kas sveika ir kas ne. Be to nepamirskim, kad dabartines gyvenimo trukmes metrikos remiasi praeityje (XXa antroje puseje) gyvenusiais zmonem. Kaip bus su dabartine karta - neaisku. Bus matyt kiek kentes nuo kasdieninio streso sukeltu sirdies/kraujotakos ligu ar visokiu alzheimeriu.
Seip statistikai turi israde visokias perkamosios galios savokas. Manau tiksliau apibudina "gyvenimo kokybe" nei jo trukme.
Gyvenimo kokybė — tai ne tik turtas, bet tai sudaro didžiąją dalį. Tai ir sveikata, gyvenimo trukmė, išsilavinimas, higieniška aplinka, teisė žinoti/pažinti, teisė keliauti ir t.t.. Teks pripažinti, kad visa tai stipriai patobulėjo.
Parašė a_p Rodyti pranešimąAs niekada neteigiau, kad efektyvesnis darbas yra blogai. Jis pats savaime netgi labai gerai.
Blogai yra prie pasikeitusiu aplinkybiu nepritaikyta mineto darbo rezultatu paskirstymo sistema.
Parašė a_p Rodyti pranešimąJei netycia nepastebejai, tai laisvo laiko kiekis paskutinius desimtmecius vis labiau mazeja. Zmones dirba vis daugiau, o uzdirba vis maziau. Ir nepanasu kad sita tendencija savaime pasikeistu.
Tai logiska liberalios rinkos ir darbo jegos pertekliaus pasekme. Perteklinio darbo jega atleidziama, tampa bedarbiais ir ima "spausti" dirbanciuosius. Kurie noredami islikti darbe priversti sutikti su mazinamom algom ir ilginamom darbo valandom. Tai velgi leidzia atleisti dar daugiau zmoniu. Ir spirale sukasi toliau.
Sitas procesas "pirmajame" pasaulyje be pertraukos vyksta jau keleta desimtmeciu. Siame fone labai idomus bandymai tolinti pensijini amziu, nes 50'meciai jau dabar turi dideliu problemu susirasti sau darba.
Pamiršti tai, kad pramonė efektyvindama gamybą (ir taip mažindama darbuotojų skaičių) tuo pačiu apsiima naujų produktų gamyba, kurių anksčiau niekas negamindavo (pvz jogurtas, limonadas, skrudintuvai, lėktuvai, kosminės technologijos, sauskelnės ir t.t.), kas savo ruožtu kompensuoja darbo jėgos poreikio sumažėjimą.
Šiaip netikiu, kad pensijinis amžius bus žymiai didinamas. Jis bus didinamas nebent dėl to, kad proporcingai didėja pačių pensininkų (mažėja gimstamumas, ilgėja gyvenimo trukmė). Tačiau daugėja nedarbo dienų, ilgėja mokamos atostogos.
Parašė a_p Rodyti pranešimąTiesa pasakius idomu kiek tie istatymai dar laikysis. Pvz vokieciai po truputi "liberalizuojasi". Parduotuves dirba zymiai ilgiau nei dar pries 10 metu, zmones irgi dirba vis ilgiau ir uz tiek pat pinigu kaip ir pries 10 metu. Tie kurie vis dar turi normalu darba.
Parašė a_p Rodyti pranešimąSeip tai pries kokius ~40-50 metu dirbo dar perpus maziau. Vakaru europoje buvo iprasta kad zmonos sedejo su vaikais namie. Ir nieko, prekiu deficito kazkaip nesijaute, visiems sociai prigamindavo. O juk darbo efektyvumas anais laikais buvo gerokai mazesnis. Ir kas paradoksaliausia, uzdirbdavo geriau nei dabar.I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
Parama Siaurojo geležinkelio klubui
Comment
Comment