Ekonomikos naujienos (archyvas)

[John]

O kodėl tuomet, tarkim, JAV nedaro kaip Kinija ir neskiria kokio trilijono USD super-greitų geležinkelių tinklui, jungiančiam visus didelius JAV miestus? Būtų darbo kokiems 20 metų. Juo labiau, kad ten to tikrai reikia.

[blitz]

O kodėl tu neskiri kokio milijono vilai Bangkoke?

[John]

O kodėl tu neskiri kokio milijono vilai Bangkoke?

Nes neturiu pinigų spausdinimo mašinos?

[Lettered]

Nes neturiu pinigų spausdinimo mašinos?

JAV prioritetai yra kitokie, gal jiems nereikia tų greitųjų traukinių, kai dauguma gyventojų gyvena suburbuose. O tarp miestų lėktuvai skraido.

[blitz]

Nes neturiu pinigų spausdinimo mašinos?

Na jie turbūt negali dabar vėl spausdinti dėl infliacijos galimybės. Jie turbūt laukia kol anksčiau atspausdinti pinigai išsivaikščios po Kinijas ir Japonijas Tada vėl kals kokius 10 trilijonų kol Azija paskęs nuo žalio popieriaus pertekliaus

[a_p]

Investicijos vyksta finansuojant įvairius procesus. Pvz. jei bankas perka kompanijos akcijas, jis padidina tos kompanijos kapitalą, ta kompanija tada perka įrangą, samdo žmones ir tt., kol galiausiai akcijos kaina pakyla ir bankas tas akcijas parduoda taip užsidirbdamas. Tas pats ir su piniginėmis spekuliacijomis, investicijomis į "retail banking" ir kt. dalykais. Nelabai suprantu, kodėl tu manai, kad tai nėra pinigų paleidimas į rinką ir man tavo paaiškinimas nėra suprantamas.

Kiekvieno investavimo tikslas yra turto (pinigu kiekio) padidinimas. Sutariam?

Minetos banku investicijos (t.y. ju finansuojama veikla) didziaja dalimi yra nukreiptos i baigtini (t.y. jau zinoma) turta.

Tik labai nedidele ju dalis yra rizikos investicijos, t.y. veikla nukreipta i dar nezinoma turta. Tarkim nauju naftos greziniu paieska arba elektros energijos is vandens/saules/meslo/etc isgavima. Sutinki?

Taigi gaunasi, kad arba bankai veikia sekmingai kaip siurbliai issiurbdami is rinkos ten cirkuliuojancius pinigus arba veikia nuostolingai ir tuo paciu bankrutuoja.

Amerikos bankai su savo NT burbulu beje kaip tik ir iliejo pinigu i rinka. Todel JAV paskutini desimtmeti neblogai gyveno. Beda tik ta, kad tai reiske nuostolinga veikla kas savo ruoztu pavirto i krize.

Dėl antros tavo pranešimo dalies, tai mes kaip ir sutinkam vienas su kitu?

Del burbulu? Kodel gi ne. Tik tai ne priezastis o pasekme.

[a_p]

O kodėl tuomet, tarkim, JAV nedaro kaip Kinija ir neskiria kokio trilijono USD super-greitų geležinkelių tinklui, jungiančiam visus didelius JAV miestus? Būtų darbo kokiems 20 metų. Juo labiau, kad ten to tikrai reikia.

Paskutinius ~10 metu JAV tai ir dare, tik pinigus kiso ne i gelezinkelius o i statybas. Esmes tai nekeicia, ir vieno ir kito jiem vienodai nereikia.

Beda tame, kad kaip ir rasiau tuom negali uzsiimt be galo be krasto. Kapitalizme pinigai kaip ir visa kita vertingi tik del ju retumo (scarcity). Todel kazkada tenka mazint spausdinimo greicius. Nes kitaip investuotojai praras tikejima pinigu retumu, t.y. ju verte.

Kinai beje irgi pradeda mastyt apie stimulu mazinima. FT kaip tik buvo straipsnis, kad stabdomi ju gelezinkeliu planai, nes atseit "neatsipirks". Del to labai nerimauja zymensas & co.

[John]

JAV prioritetai yra kitokie, gal jiems nereikia tų greitųjų traukinių, kai dauguma gyventojų gyvena suburbuose. O tarp miestų lėktuvai skraido.

O tai kuo iš principo skiriasi keliavimas lėktuvu ir traukiniu Europoje nuo JAV? Europoje lėktuvai skraido nemažiau. Ne esmė, kur gyveni. Svarbu, už kokią kainą, kaip greit ir kaip patogiai keliausi. Traukiniai turi bent vieną didelį privalumą: patogumą (kaina maždaug panaši). Tai kad gyvena suburbuose, nieko nekeičia. Tiesiog užuot važiavę į oro uostą važiuos į traukinių stotį.

O visapusiškai išvytytas transportas dar niekam nepakenkė. JAV čia tiesiog smarkiai atsilieka nuo Europos ir labiau pažengusių Azijos šalių (netgi Kinijos).

[a_p]

Išeitis: Mėnulio ir Marso apgyvendinimas ir žmonijos teritorijų plėtimas? Juk būtų oi kiek daug darbo, reiktų daugybės įrengimų, technologijų ir darbo valandų žemėje.

Vienas is variantu, tik labai fantastinis. Nes zmones patys savo privacia iniciatyva nepajegus numigruot i marsa, o verslas kol kas neturi plano sita dalyka padaryt pelninga. Tipo "nemokamas bilietas i marsa, o uz tai jus ten 10 metu atarsit uz maista".

As visdelto naiviai tikiuosi, kad zmonija susitvarkys ir be to. Taip pat ir be eiliniu smurtinio perdalijimo kataklizmu. Nes visa tai supranta ir turtingieji, kuriu rankoje sukaupti mineti turtai.

[Lettered]

O tai kuo iš principo skiriasi keliavimas lėktuvu ir traukiniu Europoje nuo JAV? Europoje lėktuvai skraido nemažiau. Ne esmė, kur gyveni. Svarbu, už kokią kainą, kaip greit ir kaip patogiai keliausi. Traukiniai turi bent vieną didelį privalumą: patogumą (kaina maždaug panaši). Tai kad gyvena suburbuose, nieko nekeičia. Tiesiog užuot važiavę į oro uostą važiuos į traukinių stotį.

O visapusiškai išvytytas transportas dar niekam nepakenkė. JAV čia tiesiog smarkiai atsilieka nuo Europos ir labiau pažengusių Azijos šalių (netgi Kinijos).

Atstumas, tai esminis skirtumas. Atstumai tarp vakarų Europos miestų labai maži palyginus su JAV, todėl ten visi skraido. Pvz. Paryžius-Londonas apie 350km, kai tarp Niujorko ir Los Andželo virš 4000km. Ir kodėl atsilieka? Man lėktuvai atrodo pažangesnė transporto rūšis nei traukiniai. Palygint keleivių lėktuvais skaičius. Iš 10 didžiausių pasaulio oro uosto, net 5 yra JAV:
http://en.wikipedia.org/wiki/World%2...senger_traffic

[blitz]

Kiekvieno investavimo tikslas yra turto (pinigu kiekio) padidinimas. Sutariam?

Be abejonės.

Minetos banku investicijos (t.y. ju finansuojama veikla) didziaja dalimi yra nukreiptos i baigtini (t.y. jau zinoma) turta.

Tik labai nedidele ju dalis yra rizikos investicijos, t.y. veikla nukreipta i dar nezinoma turta. Tarkim nauju naftos greziniu paieska arba elektros energijos is vandens/saules/meslo/etc isgavima. Sutinki?

Sunku pasakyti. Kuo remiesi sakydamas, kad "didžioji" dalis bankų investicijų yra nukreiptos jau į žinomą turtą? Kas apskritai yra žinomas turtas? Jei bankai skolina namų pirkimui - namų kainos išauga, kas didina namų statybos tempus ir taip yra didinamas NT objektų kiekis ar bent jau renovacijos ir pan. dalykai (taigi - kuriamas "naujas" turtas). Jei bankas perka akcijas - kompanija gauna daugiau investavimo, kuria darbus, didina efektyvumą ir tt. ir pan. (taigi vėl kuria naują turtą). Kai bankai investuoja į užsienio valiutas - taip pat yra paveikiamas ekonomikų balansas, prekyba ir kiti dalykai. Dėl to aš tikrai nelabai suprantu ką tu turi omeny. Gal gali pateikti konkretesnių pavyzdžių? Aš kaip tik sakyčiau, kad bankai neišsiurbia pinigų iš rinkos, o jų ten per daug pripompuoja. Per daug ir ne tais kanalais.

[a_p]

Atstumas, tai esminis skirtumas. Atstumai tarp vakarų Europos miestų labai maži palyginus su JAV, todėl ten visi skraido. Pvz. Paryžius-Londonas apie 350km, kai tarp Niujorko ir Los Andželo virš 4000km. Ir kodėl atsilieka? Palygint keleivių lėktuvais skaičius.

Nemanau kad amerikonai daugumoj atveju labai mobilesni uz europiecius. Dideli atstumai dar nereiskia, kad gyventojams privalu maltis po visa sali. Vien todel, kad tai tipo ne uzsienis.

Pvz pazystu kruva vokieciu kurie gyvenime nera buve Berlyne ar Miunchene kurie yra uz 600km. Nors tai kaip ir ju sostine.

Lygiai taip pat koks nors LA gyventojas kokiam nors NY turi ne daugiau reikalu nei tarkim berlynietis Madride.

[a_p]

Sunku pasakyti. Kuo remiesi sakydamas, kad "didžioji" dalis bankų investicijų yra nukreiptos jau į žinomą turtą?

Nes bankai pagal savo isipareigojimus niekur kitur investuot negali. Tik ten kur is anksto zinoma graza.

Ar turi kokiu nors skaiciu, liudijanciu, kad bankai zymia savo investiciju dali sukise i taip vadinama "rizikos kapitala"?

Kas apskritai yra žinomas turtas? Jei bankai skolina namų pirkimui - namų kainos išauga, kas didina namų statybos tempus ir taip yra didinamas NT objektų kiekis ar bent jau renovacijos ir pan. dalykai (taigi - kuriamas "naujas" turtas).

Visa tai nera naujas turtas. Namas vertas tik tiek kiek toje vietoje galima uzdirbti per tam tikra laiko tarpa. Sitai zinoma (t.y. numanoma su pakankamai didele tikimybe) jau is anksto. Todel tai yra zinomas turtas. Ir toje vietoje uzdirbti pinigai eis ne vartojimui o bankui, kuris velgi pelno forma juos perduos savo savininkams/indelininkams/kreditoriams. Kurie velgi ju neisleis vartojimui, nes kaip taisykle ir taip turi sociai turi pinigu.

Va jei bankai be jokio papildomo uzstato pastatytu gyvenviete kur nors antarktidoje remdamiesi itarimu, kad ten po zeme yra dar nezinomas naftos telkinys, tada taip, tai butu "naujo turto kurimas".

Jei bankas perka akcijas - kompanija gauna daugiau investavimo, kuria darbus, didina efektyvumą ir tt. ir pan. (taigi vėl kuria naują turtą).

Tik tiek kiek kompanijos sugeneruotos papildomos vertes bus "paliekama" rinkoje. Ir kam ji atiteks.

Pvz jei bankas investuos i kompanija, o pastaroji uz tuos pinigus sukonstruos robota ir atleis 100 darbininku, tai nors ir didinamas efektyvumas beigi sukuriama "nauja verte", bet yra butent pinigu nusiurbimas.
Ant tu 100 darbininku pajamu sutaupoma daugiau nei isleista paciai modernizacijai. Si pelna pasidalins bankas su firma.
Nei vienas nei kitas pelno neisleis vartojimui, o va mineti 100 darbininku vartos gerokai maziau.

Kai bankai investuoja į užsienio valiutas - taip pat yra paveikiamas ekonomikų balansas, prekyba ir kiti dalykai. Dėl to aš tikrai nelabai suprantu ką tu turi omeny. Gal gali pateikti konkretesnių pavyzdžių? Aš kaip tik sakyčiau, kad bankai neišsiurbia pinigų iš rinkos, o jų ten per daug pripompuoja. Per daug ir ne tais kanalais.

Na, siame poste jau yra pora visai konkreciu pavyzdziu. Galim paziuret ir i lietuva.

Pvz bankai per paskutinius keleta metu nemazai pinigu iliejo i lietuvos ekonomika. Rezultate turim kruva prasiskolinusiu zmoniu ir daug "naujos vertes" visokiu linksmakiemiu&co pavidalu. Mineti skolininkai dabar desimtmecius savo pajamas skirs ne vartojimui o mokes uz savo kreditus.
Taip, is statybos bumo dar uzdirbo keletas statybininku, medziagu tiekeju, beigi NT agenturu staffo kurie savo algas zinoma isleido vartojimui. Bet tai palyginti yra "saulegrazos" ir toli grazu nekompensuoja tos kruvos pinigu kuriuos bankas dabar desimtmecius nusiurbines is rinkos palukanu pavidalu.

[Wycka]

Ekonomikos auga, o realios daugumos zmoniu pajamos jau keleta desimtmeciu stagnuoja (gali pasiziuret kokios JAV ar Vokietijos statistika). Neatrodo keista?
Viskas labai gerai ir grazu, bet problema tame, kad minetas PROTAS daugiausiai kaip tik orientuotas i minetos fizines veiklos eliminavima. O kadangi nera masines veiklos, tai nera ir masiniu pajamu.

Labai sunku (bet įmanoma) lyginti tarkim XIXa. ir XXIa. žmonių pajamas ir išlaidas. Reiktų pasirinkti universalų matą, gal pvz gyvenimo trukmė? Progresas akivaizdus — tas pats darbininkas gyvena ilgiau. Jeigu rasi geresnį ar tikslesnį palyginimą — maloniai prašom tai pateikti čia
O kodėl praleidai faktą, kad žmonijos protas dar nuo priešistorinių laikų siekė kiek įmanoma sumažinti fizinio darbo ir laiko sąnaudas? Pvz medžioti galima ir su vėzdais, bet žmogus išrado ietis, strėles, fakelus, spąstus; prisijaukino šunį ir t.t.. Pragyventi galima ir iš rankiojimo, tačiau žmogus užsiėmė žemės ūkiu, išrado kauptuką, arklą, akėčias, įdarbino arklį, vėliau jį pakeitė traktorius. Tingėjo kasdien medžioti, todėl prijaukino gyvulių ir paukščių, net ir bičių Visa tai anksčiau ar vėliau turėjo privesti prie sistemos, kai pagaminti galima gerokai daugiau, negu pajėgiama suvartoti. Tik niekas niekada negalvojo, kad tai kažkam taps net problema. Gerai sakoma, kad tikslo siekimas yra svarbiau už patį tikslą.
Taigi logiškai kyla klausimas: o ką daryti? Bet jau ir yra daroma: žmogui lieka vis daugiau laisvo laiko, kurį jis stengiasi išnaudoti savišvietai arba pramogoms. Juk Viduramžiais gana retas atvejis, kad žmogus kalbėtų keliolika kalbų, o dabar mažai ką benustebinsi. Taip pat gaminama tokia produkcija, kuri kokiam XVa. buvo tiesiog neįsivaizduojama — kompiuteriai, telefonai, televizoriai, radijas, kosminė įranga, fotoįranga, filmavimo įranga, elektra, medicininė įranga, skalbimo mašinos, šaldytuvai ir taip toliau, sąrašas būtų kone begalinis. Taip pat gaminamos sporto ir laisvalaikio (ne pirmo būtinumo) prekės: pačiūžos, sportbačiai, bobslėjaus/skeletono rogutės, įvairiausi kamuoliai, badmintono/teniso raketės ir t.t., net visokiausios vaikštynės. Dar sovietmečiu nebuvo įprasta mišraines pirkti prekybos centruose. Vis daugiau žmonių įdarbina pramogų sektorius, žiniasklaida.
Drastiškas žmonijos užimtumo skatinimo būdas — karas. Šiandien jis vis rečiau naudojimas, tačiau dar gana dažnas atvejis. Jau Kinijoje pasigirsta nedrąsių pasiūlymų užpulti Taivaną — kažkiek išsispręstų ir vyrų pertekliaus visuomenėje problema, padidėtų kaimo žmonių užimtumas (juk kariuomenę ir ją aptarnaujantį personalą reikia maitinti, siūti uniformas, palapines), tuo pačiu ir miesto (reikia ginklų ir transporto technikos, medicininio aptarnavimo, o vėliau ir atstatyti sugriautas teritorijas).
Civilizuotas būdas, kaip didinti užimtumą, jau naudojamas Prancūzijoje ir Norvegijoje (gal ir dar kur nors). Šios šalys darbo laiką sumažino iki 35h per savaitę. Dar anksti sakyti, ar tai pasiteisino. Šiaip ar taip, žmonijos tikslas toks ir yra — kuo daugiau turėti už tai kuo mažiau dirbant.
O gamybos efektyvumas jau dabar yra akivaizdžiai sąlyginai didelis. Kokia visuomenės dalis realiai dirba (kuria pridėtinę vertę)? Iš 100proc. visuomenės numinusuokime vaikus ir pensininkus, tada pilnamečius moksleivius ir studentus, tada invalidus ir bedarbius. Kas lieka? Mačiau vienoje knygoje Lietuvos statistiką (prieš pat Rusijos krizę, todėl turėtų būti 1996m arba 1997m. duomenys), kad tokių (dirbančiųjų) tėra tik ~48proc.. Dar iš to skaičiaus išimkime atostogaujančius (eilinėse atostogose), vaikus auginančias mamas/tėčius (dekretinės atostogos), sergančiuosius (biuletenis), išlestuosius nemokamoms arba studijų sesijos atostogoms, pagaliau ir valkatas. Ką gauname? Ogi realiai dirba geriausiau atveju ~40proc. visuomenės, nors vartoja visi 100proc.

[a_p]

Labai sunku (bet įmanoma) lyginti tarkim XIXa. ir XXIa. žmonių pajamas ir išlaidas. Reiktų pasirinkti universalų matą, gal pvz gyvenimo trukmė? Progresas akivaizdus — tas pats darbininkas gyvena ilgiau. Jeigu rasi geresnį ar tikslesnį palyginimą — maloniai prašom tai pateikti čia

Nes zmonija per paskutini simtmeti ivalde nemazai zmoniu remonto technologiju beigi geriau skiria kas sveika ir kas ne. Be to nepamirskim, kad dabartines gyvenimo trukmes metrikos remiasi praeityje (XXa antroje puseje) gyvenusiais zmonem. Kaip bus su dabartine karta - neaisku. Bus matyt kiek kentes nuo kasdieninio streso sukeltu sirdies/kraujotakos ligu ar visokiu alzheimeriu.

Seip statistikai turi israde visokias perkamosios galios savokas. Manau tiksliau apibudina "gyvenimo kokybe" nei jo trukme.

O kodėl praleidai faktą, kad žmonijos protas dar nuo priešistorinių laikų siekė kiek įmanoma sumažinti fizinio darbo ir laiko sąnaudas? Pvz medžioti galima ir su vėzdais, bet žmogus išrado ietis, strėles, fakelus, spąstus; prisijaukino šunį ir t.t.. Pragyventi galima ir iš rankiojimo, tačiau žmogus užsiėmė žemės ūkiu, išrado kauptuką, arklą, akėčias, įdarbino arklį, vėliau jį pakeitė traktorius. Tingėjo kasdien medžioti, todėl prijaukino gyvulių ir paukščių, net ir bičių Visa tai anksčiau ar vėliau turėjo privesti prie sistemos, kai pagaminti galima gerokai daugiau, negu pajėgiama suvartoti. Tik niekas niekada negalvojo, kad tai kažkam taps net problema. Gerai sakoma, kad tikslo siekimas yra svarbiau už patį tikslą.

As niekada neteigiau, kad efektyvesnis darbas yra blogai. Jis pats savaime netgi labai gerai.
Blogai yra prie pasikeitusiu aplinkybiu nepritaikyta mineto darbo rezultatu paskirstymo sistema.

Taigi logiškai kyla klausimas: o ką daryti? Bet jau ir yra daroma: žmogui lieka vis daugiau laisvo laiko, kurį jis stengiasi išnaudoti savišvietai arba pramogoms.

Jei netycia nepastebejai, tai laisvo laiko kiekis paskutinius desimtmecius vis labiau mazeja. Zmones dirba vis daugiau, o uzdirba vis maziau. Ir nepanasu kad sita tendencija savaime pasikeistu.

Tai logiska liberalios rinkos ir darbo jegos pertekliaus pasekme. Pertekline darbo jega atleidziama, tampa bedarbiais ir ima "spausti" dirbanciuosius. Kurie noredami islikti darbe priversti sutikti su mazinamom algom ir ilginamom darbo valandom. Tai velgi leidzia atleisti dar daugiau zmoniu. Ir spirale sukasi toliau.

Sitas procesas "pirmajame" pasaulyje be pertraukos vyksta jau keleta desimtmeciu. Siame fone labai idomus bandymai tolinti pensijini amziu, nes 50'meciai jau dabar turi dideliu problemu susirasti sau darba.

Juk Viduramžiais gana retas atvejis, kad žmogus kalbėtų keliolika kalbų, o dabar mažai ką benustebinsi. Taip pat gaminama tokia produkcija, kuri kokiam XVa. buvo tiesiog neįsivaizduojama — kompiuteriai, telefonai, televizoriai, radijas, kosminė įranga, fotoįranga, filmavimo įranga, elektra, medicininė įranga, skalbimo mašinos, šaldytuvai ir taip toliau, sąrašas būtų kone begalinis. Taip pat gaminamos sporto ir laisvalaikio (ne pirmo būtinumo) prekės: pačiūžos, sportbačiai, bobslėjaus/skeletono rogutės, įvairiausi kamuoliai, badmintono/teniso raketės ir t.t., net visokiausios vaikštynės. Dar sovietmečiu nebuvo įprasta mišraines pirkti prekybos centruose. Vis daugiau žmonių įdarbina pramogų sektorius, žiniasklaida.

Taip, visa tai labai gerai ir grazu, bet sito jau neuztenka. Ypac turint omenyje, kad pinigai nera visiskai begalinis resursas (jei norim kad jie pinigais ir isliktu), o vartojimo apyvartoje esantis ju kiekis vis labiau senka.

Drastiškas žmonijos užimtumo skatinimo būdas — karas. Šiandien jis vis rečiau naudojimas, tačiau dar gana dažnas atvejis.

Taip, karas vienas is turto perskirstymo variantu. Klausimas - ar mes tikrai norim kad jis taptu butina ir neisvengiama musu civilizacijos egzistavimo ciklo dalis?

Plius paciu fundamentaliu rinkos persotinimo problemu jis ne pro kur neisspres, nes karai sunaikina ne tik darbo jega bet ir vartotojus. Pastaruosius beje dar labiau, nes del tu paciu technologiju pazangos kareiviu siais laikais reikia gerokai maziau nei anksciau.

Civilizuotas būdas, kaip didinti užimtumą, jau naudojamas Prancūzijoje ir Norvegijoje (gal ir dar kur nors). Šios šalys darbo laiką sumažino iki 35h per savaitę. Dar anksti sakyti, ar tai pasiteisino. Šiaip ar taip, žmonijos tikslas toks ir yra — kuo daugiau turėti už tai kuo mažiau dirbant.

Budas neblogas ir manau vienas is perspektyvesniu. Bent jau tol kol atsiras "next big thing" kuriam vel reikes daug zmoniu darbo.

Bet visiskai kertasi su dabartineje pasaulio ekonomikoje vyraujanciu liberalizmu. Todel jei noresim kazka daryt tai teks keist vyraujancia ideologija. Globalizacijos kontekste tai nepaprasta.

Tiesa pasakius idomu kiek tie istatymai dar laikysis. Pvz vokieciai po truputi "liberalizuojasi". Parduotuves dirba zymiai ilgiau nei dar pries 10 metu, zmones irgi dirba vis ilgiau ir uz tiek pat pinigu kaip ir pries 10 metu. Tie kurie vis dar turi normalu darba.

O gamybos efektyvumas jau dabar yra akivaizdžiai sąlyginai didelis. Kokia visuomenės dalis realiai dirba (kuria pridėtinę vertę)? Iš 100proc. visuomenės numinusuokime vaikus ir pensininkus, tada pilnamečius moksleivius ir studentus, tada invalidus ir bedarbius. Kas lieka? Mačiau vienoje knygoje Lietuvos statistiką (prieš pat Rusijos krizę, todėl turėtų būti 1996m arba 1997m. duomenys), kad tokių (dirbančiųjų) tėra tik ~48proc.. Dar iš to skaičiaus išimkime atostogaujančius (eilinėse atostogose), vaikus auginančias mamas/tėčius (dekretinės atostogos), sergančiuosius (biuletenis), išlestuosius nemokamoms arba studijų sesijos atostogoms, pagaliau ir valkatas. Ką gauname? Ogi realiai dirba geriausiau atveju ~40proc. visuomenės, nors vartoja visi 100proc.

Seip tai pries kokius ~40-50 metu dirbo dar perpus maziau. Vakaru europoje buvo iprasta kad zmonos sedejo su vaikais namie. Ir nieko, prekiu deficito kazkaip nesijaute, visiems sociai prigamindavo. O juk darbo efektyvumas anais laikais buvo gerokai mazesnis. Ir kas paradoksaliausia, uzdirbdavo geriau nei dabar.

[Sula]

Seip tai pries kokius ~40-50 metu dirbo dar perpus maziau. Vakaru europoje buvo iprasta kad zmonos sedejo su vaikais namie. Ir nieko, prekiu deficito kazkaip nesijaute, visiems sociai prigamindavo. O juk darbo efektyvumas anais laikais buvo gerokai mazesnis. Ir kas paradoksaliausia, uzdirbdavo geriau nei dabar.

Todėl, kad pasikeitė verčių santykis. Pramonės produkcija tapo neproporcingai pigi. Dėl to dar vienas paradoksas - vidutinis pramonės darbuotojas vien maistui šiuo metu išleidžia bene daugiau nei prieš 60-70 metų.

[praeivis]

Seip tai pries kokius ~40-50 metu dirbo dar perpus maziau. Vakaru europoje buvo iprasta kad zmonos sedejo su vaikais namie. Ir nieko, prekiu deficito kazkaip nesijaute, visiems sociai prigamindavo. O juk darbo efektyvumas anais laikais buvo gerokai mazesnis. Ir kas paradoksaliausia, uzdirbdavo geriau nei dabar.

Taip atsitiko todel,kad prisileido visokiu emigrantu ir ju atlyginimai ir pragyvenimo lygis krito,nes uzdarbiai susilygino . Imigrantas sutiko dirbti uz maziau,vadinasi ir vietiniam niekas jau nebemokes tiek kiek mokejo, nes uztenka imigrantu.
Lygiai tas pats darosi ir lietuvoje. stai pries kiek laiko furistu darbas buvo gana gerai apmokamas. Po to 'pramuse' leidimus idarbinti uzsieniecius( baltarusus) ir dabar toje sferoje atlyginimai yra nukrite iki baltarusijos lygio...

[a_p]

Taip atsitiko todel,kad prisileido visokiu emigrantu ir ju atlyginimai ir pragyvenimo lygis krito,nes uzdarbiai susilygino . Imigrantas sutiko dirbti uz maziau,vadinasi ir vietiniam niekas jau nebemokes tiek kiek mokejo, nes uztenka imigrantu.
Lygiai tas pats darosi ir lietuvoje. stai pries kiek laiko furistu darbas buvo gana gerai apmokamas. Po to 'pramuse' leidimus idarbinti uzsieniecius( baltarusus) ir dabar toje sferoje atlyginimai yra nukrite iki baltarusijos lygio...

Imigrantai cia nieko labai nekeicia, gal tik kazkiek pagreitina procesa. Nebutu ju prisileide, butu bizniai issikrauste arba apsistate robotais. Cia jau spaudzia pats liberalios rinkos mechanizmas.

Beje, va vel nuostabus demagogijos pavyzdelis: R.Skyrienė: Darbo kodeksą reikėtų perrašyti

„Lengvesnis atleidimas ir lengvesnis priėmimas į darbą. Tai yra dalykai, kurie skatina darbo rinką. Mes galvojame, kad įspėjimo laikas turėtų būti trumpesnis, turėtų dingti tos grupės žmonių, kuriuos reikėtų įspėti anksčiau, taip reikėtų naikinti darbo laiko suvaržymus, leisti daryti ilgesnę darbo savaitę. Tiesiog perkelti Europos Sąjungos direktyvą. Pas mus yra gerokai griežtesnės sąlygos ir Darbo kodekse įrašyti reikalavimai darbdaviui yra per aukšti. (...) Apskritai Darbo kodeksą reikėtų perrašyti, jis yra labai dar sovietinis“, – kalbėjo R. Skyrienė.

„Palikus tokį darbo kodeksą, koks yra dabar, nedarbo nesumažinsi“, – jai antrino ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Rūta Vainienė.

Abi tetos sneka visiskus vejus. Ir pacios tai puikiai supranta. Vienintelis ju pasiulymu rezultatas bus dar didesnis nedarbas ir dar mazesnes algos. Ir zinoma dar labiau smukes vartojimas.

[Sula]

Abi tetos sneka visiskus vejus. Ir pacios tai puikiai supranta. Vienintelis ju pasiulymu rezultatas bus dar didesnis nedarbas ir dar mazesnes algos. Ir zinoma dar labiau smukes vartojimas.

Jos į darbuotoją žiūri tik kaip bejausmę, bet kaprizingą ir be galo brangią darbo priemonę. Sekantis žingsnis būtų - "Susidevėjusių darbuotojų utilizacijos tvarka".
Kita vertus, tai dėsninga, kol darbuotojai nesuvokia savęs kaip visuomenės dalies, nėra socializavęsi, nesiburia į jokias visuomenines grupes, nesilavina, nesiima savo verslo, lengvai emigruoja ten, kur (kažkodėl) darbo santykiai ir darbo suvokimas yra šiek tiek kitoks nei Lietuvoje XXI a.

[Wycka]

Nes zmonija per paskutini simtmeti ivalde nemazai zmoniu remonto technologiju beigi geriau skiria kas sveika ir kas ne. Be to nepamirskim, kad dabartines gyvenimo trukmes metrikos remiasi praeityje (XXa antroje puseje) gyvenusiais zmonem. Kaip bus su dabartine karta - neaisku. Bus matyt kiek kentes nuo kasdieninio streso sukeltu sirdies/kraujotakos ligu ar visokiu alzheimeriu.
Seip statistikai turi israde visokias perkamosios galios savokas. Manau tiksliau apibudina "gyvenimo kokybe" nei jo trukme.

Vienas ligas išnaikinome, naujų atsirado. Kažkada žmonės negaudavo jokių vaistų nuo maro, džiovos ar raupų ir mirdavo. Šiandien šios ligos de facto išnaikintos, tačiau turime vėžį ir AIDS. Na taip, šias ligas gydome... atsiprašau, gydome ligos pasekmes, o ne pačią ligą. Visa tai kainuoja žvėriškai daug, ir dažniausiai jokios apčiuopiamos naudos neduoda (žmogus miršta arba vis tiek lieka nedarbingas). Daug ligų vis dar neišgydomos, nors sveikatos apsaugai skiriamos milijardinės lėšos, daug sugaištama laiko ir neuždirbami pinigai gydantis (biuletenis); ne paslaptis, kad didelė dalis tų biuletenių yra perkami. Aš savo kailiu ne kartą bendradarbiams buvau įrodęs, kad dirbti net sergant gripu įmanoma — tam yra specialūs vaistai (Terra flu, Gripostad, Grippex), pagaliau veido kaukės. Bet dabar ne apie tai.
Gyvenimo kokybė — tai ne tik turtas, bet tai sudaro didžiąją dalį. Tai ir sveikata, gyvenimo trukmė, išsilavinimas, higieniška aplinka, teisė žinoti/pažinti, teisė keliauti ir t.t.. Teks pripažinti, kad visa tai stipriai patobulėjo.

As niekada neteigiau, kad efektyvesnis darbas yra blogai. Jis pats savaime netgi labai gerai.
Blogai yra prie pasikeitusiu aplinkybiu nepritaikyta mineto darbo rezultatu paskirstymo sistema.

Darbo rezultatų paskirstymas? Kas čia per marazmas? Kiekvienas gauna tiek, kiek užsidirbo. Idealiu atveju. Aišku, yra nusikalstamas svetimo turto/darbo rezultatų pasisavinimas, bet tam ir yra policija, kad kovotų su tokiais veiksmais.

Jei netycia nepastebejai, tai laisvo laiko kiekis paskutinius desimtmecius vis labiau mazeja. Zmones dirba vis daugiau, o uzdirba vis maziau. Ir nepanasu kad sita tendencija savaime pasikeistu.
Tai logiska liberalios rinkos ir darbo jegos pertekliaus pasekme. Perteklinio darbo jega atleidziama, tampa bedarbiais ir ima "spausti" dirbanciuosius. Kurie noredami islikti darbe priversti sutikti su mazinamom algom ir ilginamom darbo valandom. Tai velgi leidzia atleisti dar daugiau zmoniu. Ir spirale sukasi toliau.
Sitas procesas "pirmajame" pasaulyje be pertraukos vyksta jau keleta desimtmeciu. Siame fone labai idomus bandymai tolinti pensijini amziu, nes 50'meciai jau dabar turi dideliu problemu susirasti sau darba.

Laisvo laiko mažėja todėl, kad pasaulis tampa vis labiau nenuspėjamas ir vis sunkiau susiplanuoti savo ateitį. Žemdirbiškoje visuomenėje buvo labai paprasta susiplanuoti, todėl sąlyginai daug likdavo ir laisvo laiko. Šiandien nesi garantuotas, ar tavo paslaugų/prekių kažkam reikės rytoj, ir daugiausiai laimi tie, kurie greičiausiai prisitaiko prie besikeičiančių sąlygų. Tai taikytina ne tik verslui, bet ir darbininkams. Demokratiškose valstybėse ir politikams. Pasauliniu mastu ir valstybėms.
Pamiršti tai, kad pramonė efektyvindama gamybą (ir taip mažindama darbuotojų skaičių) tuo pačiu apsiima naujų produktų gamyba, kurių anksčiau niekas negamindavo (pvz jogurtas, limonadas, skrudintuvai, lėktuvai, kosminės technologijos, sauskelnės ir t.t.), kas savo ruožtu kompensuoja darbo jėgos poreikio sumažėjimą.
Šiaip netikiu, kad pensijinis amžius bus žymiai didinamas. Jis bus didinamas nebent dėl to, kad proporcingai didėja pačių pensininkų (mažėja gimstamumas, ilgėja gyvenimo trukmė). Tačiau daugėja nedarbo dienų, ilgėja mokamos atostogos.

Tiesa pasakius idomu kiek tie istatymai dar laikysis. Pvz vokieciai po truputi "liberalizuojasi". Parduotuves dirba zymiai ilgiau nei dar pries 10 metu, zmones irgi dirba vis ilgiau ir uz tiek pat pinigu kaip ir pries 10 metu. Tie kurie vis dar turi normalu darba.

Už tiek pat pinigų? Sunku patikėti. Reikia įrodymų... Beje, jei neklystu, iki WWII pabaigos Vokietijoje nebuvo bedarbių išmokų...

Seip tai pries kokius ~40-50 metu dirbo dar perpus maziau. Vakaru europoje buvo iprasta kad zmonos sedejo su vaikais namie. Ir nieko, prekiu deficito kazkaip nesijaute, visiems sociai prigamindavo. O juk darbo efektyvumas anais laikais buvo gerokai mazesnis. Ir kas paradoksaliausia, uzdirbdavo geriau nei dabar.

Nesijautė maisto deficito, nes absoliuti dauguma užsiėmė veikla, glaudžiai susijusia su žemės ūkiu. Vidutiniam šeimos nariui gaunamos pajamos buvo gerokai mažesnės, bet ir poreikia buvo mažesni (arkliui benzino nereikia, o garvežiui nereikia dyzelio).