Ekonomikos naujienos (archyvas)

[Lettered]

Sintezės reaktoriai, kosminės programos, LHC ir pan. T.y. Tokios aukštos technologijos, kurios pačios reikalauja kitų aukštų technologijų kūrimo. Jei "besivystančios" šalys aplenks "išsivysčiusias", gaminant įprastinę pramonės produkciją, tai žemų technologijų pramonė pradės grįžti, o aukštos technologijos - migruoti į anksčiau buvusias "besivystančias" valstybes. Aišku, tam reikia visiško tarptautinės prekybos liberalizavimo.

Dabar ta tarptautinė prekyba yra pakankamai laisva. Beje, ką vadini įprasta pramonės produkcija? Automobilius, kompiuterius, vaistus? Kažkaip sunku patikėti, kad galim gerai gyventi viską iš kinų pirkdami, į Marsą skraidyti irgi reikia už kažkokius pinigus, arba vėl viską pirkti. O kad kažkokia revoliucija įvyktų aukštose technologijose, kurios iš esmės pakeistų gyvenimą artimiausiais dešimtmečiais tikrai nematau, o gyventi reikia dabar.

[index]

Dabar ta tarptautinė prekyba yra pakankamai laisva.

Na čia kaip pasakius. Vis dar yra gana didelių trukdžių, dėl kurių pas mus dar labai daug dirbančių žemės ūkyje, kai pirkti iš afrikiečio ūkininko būtų gerokai pigiau.

Beje, ką vadini įprasta pramonės produkcija? Automobilius, kompiuterius, vaistus?

Is esmės taip, šių produktų gamybą. Jų kūrimas turėtų likti išsivysčiusiose valstybėse, dėl to, kad neišsivysčiusios to nesugebėtų.

Kažkaip sunku patikėti, kad galim gerai gyventi viską iš kinų pirkdami, į Marsą skraidyti irgi reikia už kažkokius pinigus, arba vėl viską pirkti. O kad kažkokia revoliucija įvyktų aukštose technologijose, kurios iš esmės pakeistų gyvenimą artimiausiais dešimtmečiais tikrai nematau, o gyventi reikia dabar.

Na toli grazu ne viska pirkdami. Jei leisime neissivysciusioms valstybems uzsidirbti - jie gales pirkti musu produkcija (idejas, kurinius, labai aukstas technologijas). O pradiniams etapams issivysciusios valstybes turi pakankamai didelius rezervus.

[Lettered]

Na čia kaip pasakius. Vis dar yra gana didelių trukdžių, dėl kurių pas mus dar labai daug dirbančių žemės ūkyje, kai pirkti iš afrikiečio ūkininko būtų gerokai pigiau.



Is esmės taip, šių produktų gamybą. Jų kūrimas turėtų likti išsivysčiusiose valstybėse, dėl to, kad neišsivysčiusios to nesugebėtų.



Na toli grazu ne viska pirkdami. Jei leisime neissivysciusioms valstybems uzsidirbti - jie gales pirkti musu produkcija (idejas, kurinius, labai aukstas technologijas). O pradiniams etapams issivysciusios valstybes turi pakankamai didelius rezervus.

Tai, kad pilna prekybos centruose afrikietiškų daržovių, net tokių lietuviškų kaip bulvės. Kartais net negali nusipirkti lietuviškų, nes nėra.
Tendencijos tokios, kad tai, kas anksčiau buvo aukštos technologijos, dabar lengvai gamina ir besivystančios šalys. Taip sakant greičiau vejasi besivystančios šalys, nei išsivysčiusios tolsta. Ir tai natūralu, išsivysčiusios yra konservatyvesnės, sunkiai priima naujoves, nes jos ir taip gerai gyvena, o besivystančios neturi pasirinkimo.

[index]

Tai, kad pilna prekybos centruose afrikietiškų daržovių, net tokių lietuviškų kaip bulvės. Kartais net negali nusipirkti lietuviškų, nes nėra.

Galbūt, bet čia vienetiniai atvejai. Kodėl pas mus tiek mažai parduodama grūdų iš Zimbabvės, Kenijos ir t.t. Kodėl didžioji dalis cukraus gaminama iš runkelių, kas yra gerokai brangiau nei gaminti iš kur nors Kuboje auginamų cukranendrių.

Tendencijos tokios, kad tai, kas anksčiau buvo aukštos technologijos, dabar lengvai gamina ir besivystančios šalys. Taip sakant greičiau vejasi besivystančios šalys, nei išsivysčiusios tolsta.

Tai taip ir turėtų būti. Kai silpnosios šalys sugeba įsisavinti tas technologijas, jų gamyba perkeliama į jas, o išsivysčiusios šalys imasi dar sudėtingesnių. Bet kažkodėl dar ir dabar išsivysčiusiose valstybėse gaminama daugybė produkcijos, kurios gamyba nereikalauja beveik jokios kvalifikacijos. Ir šios įmonės saugomos nuo užsienio gamintojų.

Juk jei leisi afrikiečiui, lotynų amerikiečiui, bangladešiečiui užsidirbti, jis taptų ir tavo produkcijos pirkėju. Kitu atveju reiks susitaikyti, kad ekonomikos augimo (beveik) nebus.

[Lettered]

Galbūt, bet čia vienetiniai atvejai. Kodėl pas mus tiek mažai parduodama grūdų iš Zimbabvės, Kenijos ir t.t. Kodėl didžioji dalis cukraus gaminama iš runkelių, kas yra gerokai brangiau nei gaminti iš kur nors Kuboje auginamų cukranendrių.

Juk transportavimas kiek kainuoja. Man kaip tik keista, kad tiek daug daržovių iš Afrikos atvežama, nors ten nei žemės normalios nėra, plius transportavimo išlaidos, laikas. Beto ir genda viskas vežant. O tuo tarpu Lietuvos ūkininkai skundžiasi, kad iš jų niekas neperka. Tikra laisva pasaulinė rinka.

[index]

Juk transportavimas kiek kainuoja. Man kaip tik keista, kad tiek daug daržovių iš Afrikos atvežama, nors ten nei žemės normalios nėra, plius transportavimo išlaidos. Beto ir genda viskas vežant. O tuo tarpu Lietuvos ūkininkai skundžiasi, kad iš jų niekas neperka. Tikra laisva pasaulinė rinka.

Na, bent jau kurį laiką labai pigi darbo jėga turbūt atpirktų transportavimo išlaidas. Kada darbo jėgos kaina daugmaž susilygintų, žemės ūkis vėl iš dalies grįžtų. Nors didelio smūgio mums gal ir nelabai būtų, dėl dar labiau smunkančio žemės ūkio dar turtingesnėse valstybėse. Taip pat mums reiktų vystyti naujas verslo sritis (taip pat ir žemės ūkio), kurio silpnosios valstybės nesugebėtų. Tokiu būdu įtrauktume milijardus žmonių į pasaulio ekonomiką (O čia kiek vietos augimui), kurie dabar yra nuo jos izoliuoti ir verčiami pusbadžiu gyventi iš iš išmaldos.

[Lettered]

Na, bent jau kurį laiką labai pigi darbo jėga turbūt atpirktų transportavimo išlaidas. Kada darbo jėgos kaina daugmaž susilygintų, žemės ūkis vėl iš dalies grįžtų. Nors didelio smūgio mums gal ir nelabai būtų, dėl dar labiau smunkančio žemės ūkio dar turtingesnėse valstybėse. Taip pat mums reiktų vystyti naujas verslo sritis (taip pat ir žemės ūkio), kurio silpnosios valstybės nesugebėtų. Tokiu būdu įtrauktume milijardus žmonių į pasaulio ekonomiką (O čia kiek vietos augimui), kurie dabar yra nuo jos izoliuoti ir verčiami pusbadžiu gyventi iš iš išmaldos.

Transportavimas daržovių tikrai brangus. Plius dar reikia temperatūrą palaikyti, kad negestų. Pats pagalvok, už kiek ,,pinigų'' gali pakrauti fūrą bulvių ar pvz. vaistų. O darbininkų nurinkti derlių nereikia tiek daug kaip anksčiau, dabar vienas traktorius gali daug nudirbti, plius dar kiek trašų reikia, kad augtų tos bulvės dykumoje. Taip, kad viską susumavus tikras stebuklas, kad galima nusipirkt bulvių iš Afrikos Maksimoje, juolab Lietuvoje tikrai per daug žmonių dirbančių žemės ūkyje ir jokio deficito neturėtų būti. Aišku geriausia įdarbinti milijardus žemės ūkyje ir iš jų pirkti žemos vertės pramonės produkciją, o jiems eksportuoti high-tech'ą.

[index]

Transportavimas daržovių tikrai brangus. Plius dar reikia temperatūrą palaikyti, kad negestų. Pats pagalvok, už kiek ,,pinigų'' gali pakrauti fūrą bulvių ar pvz. vaistų. O darbinikų nurinkti derlių nereikia tiek daug kai anksčiau, dabar vienas traktorius gali daug nudirbti, plius dar kiek trašų reikia, kad augtų tos bulvės dykumoje. Taip, kad viską susumavus tikras stebuklas, kad galima nusipirkt bulvių iš Afrikos Maksimoje, juolab Lietuvoje tikrai per daug žmonių dirbančių žemės ūkyje ir jokio deficito neturėtų būti.

Daržovės čia tik kaip pavyzdys (Nors Afrikos savanose dažnai derliu gali būti net kelis kartus geresnis nei pas mus). Jei kokia šalis užsiima tik žemės ūkiu, tai ji vistiek galėtų vežti jų produktus: cukrų, spiritą, aliejų ir t.t. Taip pat paprastai pagaminami dalykai kaip drabužiai, popierius, pieštukai ir t.t. ir t.t. ir t.t.

Aišku geriausia įdarbinti milijardus žemės ūkyje ir iš jų pirkti žemos vertės pramonės produkciją, o jiems eksportuoti high-tech'ą.

Nereikia taip suabsoliutinti. Tiesiog išsivysčiusios šalys jau dabar prigamina tiek produkcijos, kad pačios negali suvartoti. O nori gaminti dar daugiau (kitaip nebus augimo). O prekes bando išstumti kitoms išsivysčiusioms šalims, kurios ir taip savo pačių prekėm užsivertęs. Tada norint eksportuoti reikia pastoviai smukdyti tai vieną tai kitą valiutą. Tuo tarpu daugybė žmonių labai norėtų nusipirkti tos produkcijos, tik neturi už ką. Taigi, norint užsidirbti, tai reikia leisti daryti ir kitam.

[a_p]

Bet kas nutiks, jei nebus karų ar revoliucijų?

Priklauso nuo to kaip zmonija tvarkysis su kylanciom problemom. Galim pvz atsidurt taip vadinamoje 80-20 visuomeneje.

O krizės šaknys labai aiškios. Negali juk visi gyventi iš žaidimo akcijomis, žemės, NT, perpardavinėjimų, pašalpų, kažkas turi kurti realią vertę.

Tai sakai krize nutiko todel, kad zmones tiesiog eme tingeti ir per mazai prigamino?

O tos kuriančios šalys lengviausiai ir pergyvena tą krizę arba jos iš vis ten nėra. Iš vis galime net nevartoti sąvokos krizė, tiesiog, kas buvo prieš tai vadinkime burbulu, kuris sprogo. Vyksta natūralūs procesai, iš vieno sektoriaus žmonės pereina dirbti kitur.

Pvz kur? Jei tiket skaiciais, tai visam pasaulyje zmones daugumoj pereina i bedarbyste. Ir ne todel kad butu tinginiai, o todel kad ju paslaugu niekam nereikia.

[Lettered]

Priklauso nuo to kaip zmonija tvarkysis su kylanciom problemom. Galim pvz atsidurt taip vadinamoje 80-20 visuomeneje.



Tai sakai krize nutiko todel, kad zmones tiesiog eme tingeti ir per mazai prigamino?



Pvz kur? Jei tiket skaiciais, tai visam pasaulyje zmones daugumoj pereina i bedarbyste. Ir ne todel kad butu tinginiai, o todel kad ju paslaugu niekam nereikia.

Pvz. Kinija. Ir ta pati Vokietija. Ar auga ten nedarbas kaip ant mielių?
Reikia į tą tinginystę žvelgti plačiau. Ką reiškia nereikia paslaugų ir prekių? Jų reikia, netgi labai, tik ne visi gali sau leisti. O negali dėl to ką jau minėjau.

[a_p]

Taip pat mums reiktų vystyti naujas verslo sritis (taip pat ir žemės ūkio), kurio silpnosios valstybės nesugebėtų. Tokiu būdu įtrauktume milijardus žmonių į pasaulio ekonomiką (O čia kiek vietos augimui), kurie dabar yra nuo jos izoliuoti ir verčiami pusbadžiu gyventi iš iš išmaldos.

Ironija tame, kad jie badauja ne todel, kad mes neperkam ju zemes ukio produkcijos. Netgi atvirksciai, padidejus produktu paklausai tu miliardu zmoniu situacija dar labiau pablogeja, nes pelna susizeria mazuma, o daugumai tik pabrangsta pragyvenimas.

Aukstos technologijos issivysciusio pasaulio deja neisgelbes, nes sukuria pernelyg mazai darbo vietu. Net ir labiausiai issivysciusioje salyje toki darba gali dirbti tik maza zmoniu dalis, gal kokie 10%. O visiems kitiems nori ar nenori tenka parupinti paprastesniu darbu. Kurie kaip tik ir pasitepe slides i besivystancias salis. Todel ir sergam.

[a_p]

Pvz. Kinija. Ir ta pati Vokietija. Ar auga ten nedarbas kaip ant mielių?

Auga. Augtu dar zymiai greiciau tu jei nebutu stabdomas dirbtinemis priemonemis. Kurios yra laikinos.

Reikia į tą tinginystę žvelgti plačiau. Ką reiškia nereikia paslaugų ir prekių? Jų reikia, netgi labai, tik ne visi gali sau leisti. O negali dėl to ką jau minėjau.

Sakai? Akcijom, NT spekuliacijom ir perpardavinejimais uzsiiminejo tik labai nedidelis zmoniu kiekis. Ir pastarieji beje daugumoj gali sau leisti viska ko tik uzsimane.

O tie kurie negali sau leisti dazniausiai yra visiskai ne tinginiai. Tiesiog niekam nereikia ju paslaugu. Siais laikais pasamdyti darbo jegos visiskai ne problema. Problema yra sugalvot kaip "iskist" produkcija.

[Lettered]

Auga. Augtu dar zymiai greiciau tu jei nebutu stabdomas dirbtinemis priemonemis. Kurios yra laikinos.



Sakai? Akcijom, NT spekuliacijom ir perpardavinejimais uzsiiminejo tik labai nedidelis zmoniu kiekis. Ir pastarieji beje daugumoj gali sau leisti viska ko tik uzsimane.

O tie kurie negali sau leisti dazniausiai yra visiskai ne tinginiai. Tiesiog niekam nereikia ju paslaugu. Siais laikais pasamdyti darbo jegos visiskai ne problema. Problema yra sugalvot kaip "iskist" produkcija.

O kodėl yra problema su iškišimu? Žmonėms nieko nebereikia, nes visi viskuo apsirūpinę ar tiesiog neturi už ką pirkti? Gali ir palyginti maža žmonių grupė daryti didelę įtaką visai šalies ekonomikai.

[deep'as]

Kas atsitinka kai salyginai nedidele saujele produkcijos gamintoju sukaupia didziaja daly pasaulio pinigu.Paprasta, ima juos skolinti ir toliau auginti kapitala. O kas atsitinka tuomet kai jau nebera kam skolinti?

[Analitikas PlėtRa]

Šiandien labai įdomią statistiką paviešino mūsų STD.. Patikslintas BVP augo keik daugiau, net 0,5 proc., vietoj 0,1 pirmai skelbto.. bet ne čia įdomumai.. Ogi dingo garsusis, plačiai reklamuotas didžiausias Europoje III ketv. 6,1 proc. realaus BVP augimas per ketvirtį.. iš jo beliko vos procentėlis.. įdomu, ko snaudžia žiniasklaida?..

http://www.stat.gov.lt/lt/news/view?...a971e036fd0c04

[John]

Šiandien labai įdomią statistiką paviešino mūsų STD.. Patikslintas BVP augo keik daugiau, net 0,5 proc., vietoj 0,1 pirmai skelbto.. bet ne čia įdomumai.. Ogi dingo garsusis, plačiai reklamuotas didžiausias Europoje III ketv. 6,1 proc. realaus BVP augimas per ketvirtį.. iš jo beliko vos procentėlis.. įdomu, ko snaudžia žiniasklaida?..

http://www.stat.gov.lt/lt/news/view?...a971e036fd0c04

Kaži, kaip čia buvo? Įvėlė klaidą rašydami (dabar)? Pernelyg entuziastingai norėjo pasiPRinti? Labai jau sunku patikėti, kad paklaida siektų 5,1 proc. Nors net ir 1 proc. roiklis yra 3-4 ES.

[a_p]

O kodėl yra problema su iškišimu? Žmonėms nieko nebereikia, nes visi viskuo apsirūpinę ar tiesiog neturi už ką pirkti? Gali ir palyginti maža žmonių grupė daryti didelę įtaką visai šalies ekonomikai.

Problema su iskisimu yra todel, kad zmonija techniskai pajegi pagaminti daugiau nei pati pajegi nupirkti.

Ir to priezastis anaiptol ne tai, kad zmones "tingi". Jei taip butu, tai butu sociai laisvu darbo vietu, o del darbdaviu tarpusavio konkurencijos augtu algos. Kai realybeje tokioj USA ar Vokietijoj eiliniu zmoniu algos nebeauga paskutinius kelis desimtmecius. Zmones vis daugiau aria ir vis maziau uzdirba, nors tuo paciu metu ju produktyvumas nesustodamas dideja. Ta pati rodo ir mizerna infliacija.

Todel ir krizenam, nes kaip teisingai pasake vienas nekvailas zmogus: "masinos neperka kitu masinu". O kai fabrikuose siais laikais dirba daugiausia tik masinos, tai nenuostabu kad zmones nebeturi uz ka islaidaut.

Visos tos NT spekuliacijos yra viso labo dekoracijos, tikroji priezastis yra ne jose.

[John]

Problema su iskisimu yra todel, kad zmonija techniskai pajegi pagaminti daugiau nei pati pajegi nupirkti.

Ir to priezastis anaiptol ne tai, kad zmones "tingi". Jei taip butu, tai butu sociai laisvu darbo vietu, o del darbdaviu tarpusavio konkurencijos augtu algos. Kai realybeje tokioj USA ar Vokietijoj eiliniu zmoniu algos nebeauga paskutinius kelis desimtmecius. Zmones vis daugiau aria ir vis maziau uzdirba, nors tuo paciu metu ju produktyvumas nesustodamas dideja. Ta pati rodo ir mizerna infliacija.

Todel ir krizenam, nes kaip teisingai pasake vienas nekvailas zmogus: "masinos neperka kitu masinu". O kai fabrikuose siais laikais dirba daugiausia tik masinos, tai nenuostabu kad zmones nebeturi uz ka islaidaut.

Visos tos NT spekuliacijos yra viso labo dekoracijos, tikroji priezastis yra ne jose.

O koks tokios "problemos" sprendimas? Gal jau pribrendo laikas komunizmui, kai mašinos prigamins visiems visko pagal poreikius be didesnsnių reikalavimų iš visuomenės?

[Lettered]

Problema su iskisimu yra todel, kad zmonija techniskai pajegi pagaminti daugiau nei pati pajegi nupirkti.

Bet ar problema yra tame, kad per daug pagamina žmonija, ar tiesiog sistemoje yra trūkumų (pvz. pinigų pasiskirstyme ir pan.). Visi visko daug prigamino, bet niekas to negali įsigyti? Nelogiška kažkaip.

[Sula]

Bet ar problema yra tame, kad per daug pagamina žmonija, ar tiesiog sistemoje yra trūkumų (pvz. pinigų pasiskirstyme ir pan.). Visi visko daug prigamino, bet niekas to negali įsigyti? Nelogiška kažkaip.

Be abejo, didelių trūkumų yra sistemoje. Pernelyg didelis pasitikėjimas savireguliacijos mechanizmais, politinės valios stoka, valstybės (netgi sakyčiau, valstybių visumos), kaip rinkos santykių užtikrinimo garanto nevertinimas, aiškių tikslų nebuvimas yra didžiulės XXI a. problemos. Apie tai daugelis ekonomistų šneka, bet visuomenė, matyt, be didesnių sukrėtimų nereaguos. Pastaroji krizė tikriausiai tik "gėlytės" prieš galingą krachą (jei nieko nebus daroma).