Ekonomikos naujienos (archyvas)

[a_p]

FT Deutschland: Thomas Fricke - Wer zu viel Steuern senkt...den bestraft die Schuldenuhr

Vokiskam Financial Times pasirode gana idomus straipsnelis, gaila tik kad vokiskai. Anot autoriaus, statistika rodo, kad salys su maziausiais mokesciais galutiniam rezultate giliausiai sedi backoje. Kitaip tariant, logika "sumazinam mokescius -> pagyveja ekonomika -> praturetejam" realiam pasaulyje neveikia. Kas moka vokiskai - verta perskaityt.

[Lettered]

FT Deutschland: Thomas Fricke - Wer zu viel Steuern senkt...den bestraft die Schuldenuhr

Vokiskam Financial Times pasirode gana idomus straipsnelis, gaila tik kad vokiskai. Anot autoriaus, statistika rodo, kad salys su maziausiais mokesciais galutiniam rezultate giliausiai sedi backoje. Kitaip tariant, logika "sumazinam mokescius -> pagyveja ekonomika -> praturetejam" realiam pasaulyje neveikia. Kas moka vokiskai - verta perskaityt.

O kodėl tada pati Vokietija mažina mokesčius ir taip stengiasi gaivinti ekonomiką?

[zajcik]

Kitaip tariant, logika "sumazinam mokescius -> pagyveja ekonomika -> praturetejam" realiam pasaulyje neveikia. Kas moka vokiskai - verta perskaityt.

Tai yra tik vienas iš daug veiksnių. Mokesčius Haityje sumažink arba pakelk, kokį efektą gausi? Kitas dalykas išvystytos šalys su unikaliais produktais ir efektyviom bei inovatyviom ekonomikom. Kad ir paprastas pavyzdys su LEZ`ais - kiek tu betrauktum investuotojų į Kauno LEZ, vis tiek visi keliaus pagrinde į Klaipėda ir jokios mokestinės lengvatos ar užkelti mokesčiai čia nekalti, o esmė - Logistika ir infrastruktūra. Kaliningrade yra grandioziniai projektai kazino centra padaryti - investuotojų susidomėjimas beveik nulinis. Kodėl? Infrastruktūros jokios, susisiekimas su Kaliningradu minimalus, šalia atominė elektrinė.
Taigi pati mokesčių bendra našta nieko ypatingo nereiškia, svarbu matyti ir kitus aspektus.

Dar yra toks dalykas, kartais net svarbesnis už mokestinę naštą - pinigų kaina. Jeigu pritrauktos lėšos vienoje šalyje kainuoja 15%, o kitoje 3%. Ką tai reiškią? Ogi tai, kad mokestinė našta pirmojoje turėtų būti bent 10% mažesnė (Vokietijoje, Olandijoje ir Didžiojoje Britanijoje mokestinė našta didesnė 8-10%). Tuo pačiu ir pati verslo kaina skiriasi vien dėl tų palūkanų. P/E ratio pirmuoju atveju normali būtų 5-6, o antruoju galėtų būti virš 20. Taigi, kur mes renkamės investuoti?
Komunistai mums visą reikalą sugadino, nesugebėdami įvesti euro. O krizė tikrai būtų žymiai mažesnė ir bedarbių skaičius gal net per puse mažesnis būtų. Jau nekalbant apie konkurencinį pranašumą prieš kaimynes visais atžvilgiais.

Galime pasidžiaugti, VILIBOR 6 mėn. jau tik 3%, ir per 10 sesijų nukrito 1%. Tokiais tempais, po dviejų savaičių žmonės galėtų džiaugtis 2% būsto kredito palūkanom (neskaitant banko interesų). Kas liečia verslą - kapitalo kaina krenta, didėja konkurencingumas, patrauklumas investuotojams, akcijų birža, fondai ir etc.

[Wycka]

FT Deutschland: Thomas Fricke - Wer zu viel Steuern senkt...den bestraft die Schuldenuhr

Vokiskam Financial Times pasirode gana idomus straipsnelis, gaila tik kad vokiskai. Anot autoriaus, statistika rodo, kad salys su maziausiais mokesciais galutiniam rezultate giliausiai sedi backoje. Kitaip tariant, logika "sumazinam mokescius -> pagyveja ekonomika -> praturetejam" realiam pasaulyje neveikia. Kas moka vokiskai - verta perskaityt.

Nemoku vokiškai, todėl straipsnio neperskaičiau. Visgi autoriui galėčiau paoponuoti loginiais argumentais. Turtingiausios tos šalys, kurios beveik likvidavo korupciją (totaliai to padaryti ko gero neįmanoma) arba bent jau efektyviai su ja kovoja. Taip jau yra, kad visi žmonės iš prigimties yra daugiau ar mažiau egoistai, jie nepasikeičia ir tapę valdžios atstovais. Kuo daugiau per valstybės biudžetą perskirstoma lėšų — tuo daugiau žmonių turi priėjimą prie "valdiškų"/mokesčių mokėtojų pinigų — tuo daugiau sudaroma sąlygų korupcijai klestėti.
Dar kitas ekonomikos akmuo — mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas. Tai pakankamai akivaizdžiai matome ir Lietuvoje. Kartais tame yra korupcijos išdava, o dažnai tiesiog neūkiškumas. Pvz bėgių nuardymas Mažeikiai-Rengė, keleivinių geležinkelio stočių remontas ten, kur keleiviniai traukiniai nebevažinėja, SoDros ištaigingų rūmų statyba Lietuvos didmiesčiuose, savivaldybėms priklausantys butai, kuriuose niekas negyvena, bet "kažkam" reikia mokėti už jų šildymą. Taip pat ekonomikai 'sveikatos neprideda' piktnaudžiaujantieji valstybės socialinėmis išmokomis. Tikrai ne visada jos skiriamos tiems, kam to gyvybiškai reikia, ir niekas nesiveržia visam tam užkirsti kelią, nes pinigai kaip ir niekieno — "valstybės", o juos gaunantys skundžiasi nebent dėl per mažos sumos. Labai išplėtota lengvatų, pašalpų išmokų ir dotacijų sistema taip pat sukuria palankesnę dirvą korupcijai.

[alm]

FT Deutschland: Thomas Fricke - Wer zu viel Steuern senkt...den bestraft die Schuldenuhr

Vokiskam Financial Times pasirode gana idomus straipsnelis, gaila tik kad vokiskai. Anot autoriaus, statistika rodo, kad salys su maziausiais mokesciais galutiniam rezultate giliausiai sedi backoje. Kitaip tariant, logika "sumazinam mokescius -> pagyveja ekonomika -> praturetejam" realiam pasaulyje neveikia. Kas moka vokiskai - verta perskaityt.

Verta perskaityti, kad pamatyti kaip atrodo politinės kairės ekonominiai argumentai. O išvados - nežinau. Man rodos, tų geriau besilaikančių šalių kultūra, visuomenės žinių lygis ir infrastruktūra yra svarbesni veiksniai nei patys didesni mokesčiai.

[a_p]

O kodėl tada pati Vokietija mažina mokesčius ir taip stengiasi gaivinti ekonomiką?

O kodel manai kad mazina? Tai kad lietuvos filadelfijai parase dar visiskai nereiskia, kad tai tiesa.

[a_p]

Verta perskaityti, kad pamatyti kaip atrodo politinės kairės ekonominiai argumentai. O išvados - nežinau. Man rodos, tų geriau besilaikančių šalių kultūra, visuomenės žinių lygis ir infrastruktūra yra svarbesni veiksniai nei patys didesni mokesčiai.

Tai kad ne, tarp sedinciu backoj yra tokios salys kaip UK, IE, USA, Japonija. Na niekaip neitarsi prasta infrastruktura, korupcija ar pan.

Seip straipsnio autorius yra vokisko FT vyriausiasis ekonomistas. Kairumu kazkaip sudetinga itart.

[a_p]

Tai yra tik vienas iš daug veiksnių. Mokesčius Haityje sumažink arba pakelk, kokį efektą gausi? Kitas dalykas išvystytos šalys su unikaliais produktais ir efektyviom bei inovatyviom ekonomikom.

Zinoma. Bet straipsnelyje apsiribojama daug maz adekvaciom salim. Pvz kuom tigru vadinta Airija nusileidzia tokiai Vokietijai?

[Lettered]

O kodel manai kad mazina? Tai kad lietuvos filadelfijai parase dar visiskai nereiskia, kad tai tiesa.

O kaip yra iš tikrųjų? Merkel pastoviai apie mokesčių mažinimą kalba.

[Eimantas]

2010-02-19
Klaipėdiečiai įtikinėjo E.Masiulį, jog privatizacija nenaudinga
http://klaipeda.diena.lt/naujienos/m...audinga-264129

[a_p]

O kaip yra iš tikrųjų? Merkel pastoviai apie mokesčių mažinimą kalba.

Kalbet tai kalba, nes zadejo pries vasara ivykusius rinkimus. Jos koalicijos partneriai yra liberalai (FDP) kurie zinoma nori parodyt savo rinkejams kad stengiasi.

Tik kol kas nieko realiai nedaro, nes finansu ministras klausia "o is ko visa tai finansuosit?". Tiesa viena PVM lengvata viesbuciams ant staigiuju prastume, nes mineta industrija juos per rinkimus pareme pora milionu euru. Uz ka dabar kritikuojami tiek opozicijos tiek visu is eiles ekonomistu, nes viesbuciu kainos del to vistiek nesumazejo ir valstybei ne pro kur nenaudingos. Gali buti kad mineta sumazinima atsauks.

Seip vokieciai jau daug metu turi labai specifiniu problemu. Is vienos puses yra eksporto lyderiai (tik simet kinai aplenke), is kitos puses ziauriai smukes vidinis vartojimas. Del stagnuojanciu algu ir neaiskios ateities zmones labai daug taupo ir mazai perka. Zodziu mazdaug JAV antipodai.

Tai savo ruoztu labai didina salies ekonomikos priklausomuma nuo pasauliniu problemu. Minetas kai kuriu mokesciu sumazinimas (toli grazu ne visiems) butu bandymas sita dalyka kazkiek isjudinti. Kad zmones pradetu daugiau leist.

[zajcik]

Zinoma. Bet straipsnelyje apsiribojama daug maz adekvaciom salim. Pvz kuom tigru vadinta Airija nusileidzia tokiai Vokietijai?

Jokiu būdu negalime lyginti Vokietijos ir Airijos vien pagal mokestinę naštą. Pastaroji šalis yra labiausiai prasiskolinusi pasaulyje, pagal debt to GDP ratio. Tai pat, b8sto kain7 burbulas Airijoje buvo vienas iš didžiausių, kai tuo tarpu Vokietijoje vienas mažiausių.
Vokiečių Financial Times finansininkas padarė paprastą PR`ą su skambiom išvadom. O jo išvadų pagrindas yra labai siauras ir neturi didelės vertės imant atskirai, o ne derinant su kitais veiksniais.

Taigi, Pasaulio Bankas pateikia tokius duomenis (debt to GDP):
1. Ireland (1352%)
2. United Kingdom (427.6% )
3. Netherland (395.6%)
4. Switzerland (390%)
5. Belgium (345,6%)
..
14. Germany (189,4%)
...
20. US (95.9%)

P.S.
"Lietuvių emigrantų rojuje" kiekvienam gyventojui tenka kiek daugiau nei puse milijono dolerių užsienio skolos.

[zajcik]

Po Eifelio bokštu 40 milijandai barelių naftos(virš 5 metų poreikis JAV). O juos surado maža kompanija iš Teksaso.
Realu ar PR`as? Vertė - 2,8 trilijonai dolerių.

[Lettered]

Po Eifelio bokštu 40 milijandai barelių naftos(virš 5 metų poreikis JAV). O juos surado maža kompanija iš Teksaso.
Realu ar PR`as? Vertė - 2,8 trilijonai dolerių.

Aišku, kad PR.

[aviDer]

Estijoje sparčiai didėja darbo pasiūla

Darbuotojų paieškos ir atrankos paslaugų bendrovė "CV-Online Eesti" konstatuoja šiemet sparčiai augančią darbo pasiūlą.

Per "CV-Online" portalą Estijoje pernai vidutiniškai per mėnesį buvo pateikiami 650-750 darbo pasiūlos skelbimai. Šiemet jų skaičius išaugo iki 900, o pastarąją savaitę - iki 1000.

Pirmadienį per "CV-Online Eesti" buvo siūlomos 1067 laisvos darbo vietos.

"CV-Online" neturi duomenų, kiek tokių skelbimų pasiekia tikslą.

Manau tai 2011 valiutos keitimas į Eurus davė savo vaisių (kaip ir dauguma forumo lankytojų tai rašė anksčiau). Pradeda investuoti verslininkai į Estiją, nes mato perspektyvas, geras mokesčiu sistemas Estijoje. Manau ateityje t.y. 5 metus į prieki estai Baltijos šalių bus lyderiai tai faktas. Tikrai Estija mane stebina, ar tik nereikės lietuviams kaip į Airiją plusti į Estiją darbų ieškotis (jai ten Verslas augs kaip ant mielių).

[a_p]

Manau tai 2011 valiutos keitimas į Eurus davė savo vaisių (kaip ir dauguma forumo lankytojų tai rašė anksčiau). Pradeda investuoti verslininkai į Estiją, nes mato perspektyvas, geras mokesčiu sistemas Estijoje. Manau ateityje t.y. 5 metus į prieki estai Baltijos šalių bus lyderiai tai faktas. Tikrai Estija mane stebina, ar tik nereikės lietuviams kaip į Airiją plusti į Estiją darbų ieškotis (jai ten Verslas augs kaip ant mielių).

Tai kad kol kas labai jau kuklus pokyciai, is tiek nedaryciau jokiu globaliu isvadu. Ipac turint omeny, kad absoliutus bedarbiu skaicius vis dar auga:

Estonia has over 90,000 registered unemployed

22.01.2010, 16:09

According to the reports of Postimees Online, 3,059 new registered jobless were added in Estonia during the week of January 14-21.

That many new registered jobless were added in a week at the beginning of March last year latest, show Unemployment Insurance Fund statistics.

On January 21, the number of registered jobless amounted to 90,671, by 1,261 more than the week before. This forms 13.8% of workforce in the age of 16 to retirement age.

Verslas tiesiog persistenge su pesimistine reakcija ir pamate kad braska siules dabar eme po truputi vel priiminet zmones beigi investuot i savo veikla.

[a_p]

Jokiu būdu negalime lyginti Vokietijos ir Airijos vien pagal mokestinę naštą.

Uztat galime lyginti pagal issivystyma ir korupcijos lygi. Lyg ir apie tai buvo kalba, kai rasei apie mokesciu sumazinimo efekta ir kaip pavyzdi minejai haiti.

Pastaroji šalis yra labiausiai prasiskolinusi pasaulyje, pagal debt to GDP ratio. Tai pat, b8sto kain7 burbulas Airijoje buvo vienas iš didžiausių, kai tuo tarpu Vokietijoje vienas mažiausių.

Vokiečių Financial Times finansininkas padarė paprastą PR`ą su skambiom išvadom. O jo išvadų pagrindas yra labai siauras ir neturi didelės vertės imant atskirai, o ne derinant su kitais veiksniais.

Nezinau kame cia iziuri jo PR. Tiesiog is ten pateiktu skaiciu matyti tendencija, kad maziausius mokescius taikancios valstybes yra tarp greiciausiai grimstanciu i skolas. T.y. tam tikros "mokyklos" skleidziama "universali tiesa", kad sumazinus mokescius bus surenkama ju daugiau daugeliu atveju nepasitvirtina. Tik tiek.

Taigi, Pasaulio Bankas pateikia tokius duomenis (debt to GDP):
1. Ireland (1352%)
2. United Kingdom (427.6% )
3. Netherland (395.6%)
4. Switzerland (390%)
5. Belgium (345,6%)
..
14. Germany (189,4%)
...
20. US (95.9%)

P.S.
"Lietuvių emigrantų rojuje" kiekvienam gyventojui tenka kiek daugiau nei puse milijono dolerių užsienio skolos.

Keisti skaiciai, jei tu apie valstybes skola. Cia nurodyti net 4 saltiniai teigia visai ka kitka:
http://en.wikipedia.org/wiki/List_of...by_public_debt

Pvz airijoje "public debt to gdp" yra priklausomai nuo saltinio viso labo 30-40% GDP. O ne 1352%

[John]

Manau tai 2011 valiutos keitimas į Eurus davė savo vaisių (kaip ir dauguma forumo lankytojų tai rašė anksčiau). Pradeda investuoti verslininkai į Estiją, nes mato perspektyvas, geras mokesčiu sistemas Estijoje. Manau ateityje t.y. 5 metus į prieki estai Baltijos šalių bus lyderiai tai faktas. Tikrai Estija mane stebina, ar tik nereikės lietuviams kaip į Airiją plusti į Estiją darbų ieškotis (jai ten Verslas augs kaip ant mielių).

Kuo Estija fundamentaliai pranašesnė už Lietuvą šia prasme, neskaičiuojant kažkada buvusio geresnio ir kiek priblėsusio PR'o? Kuo Estijos mokesčių sistema geresnė ir kuo konkrečiai turėtų pasireikšti Estijos lyderiavimas?

[aviDer]

Kuo Estija fundamentaliai pranašesnė už Lietuvą šia prasme, neskaičiuojant kažkada buvusio geresnio ir kiek priblėsusio PR'o? Kuo Estijos mokesčių sistema geresnė ir kuo konkrečiai turėtų pasireikšti Estijos lyderiavimas?

Visu pirma mokesčiai mažesni nei Lietuvos, kitas dalykas pirmoji įsives Eurą ir turi mažiausia deficitą iš Baltijos šalių. Kuo greičiau įsivedamas šalyje Euras tuo greičiau ir užtikrinčiau plaukia į ją investicijos. Paminėkim dar tai, kad anksčiau ji kaupė šalies biudžeto rezervą blogiems laikams (tai pasiteisino dabar) todėl jie ne taip kenčia kaip mes ar latviai. Tiesiog šalies Seimas logiškai galvoja, ir žvelgia į ateitį.

[John]

Visu pirma mokesčiai mažesni nei Lietuvos, kitas dalykas pirmoji įsives Eurą ir turi mažiausia deficitą iš Baltijos šalių. Kuo greičiau įsivedamas šalyje Euras tuo greičiau ir užtikrinčiau plaukia į ją investicijos. Paminėkim dar tai, kad anksčiau ji kaupė šalies biudžeto rezervą blogiems laikams (tai pasiteisino dabar) todėl jie ne taip kenčia kaip mes ar latviai. Tiesiog šalies Seimas logiškai galvoja, ir žvelgia į ateitį.

Mažesni? Ar tikrai? Šiaip, bent jau šiame popieriuje (pagal Eurostat duomenis) nurodoma, kad Lietuvos mokesčių našta mažesnė už Estijos (nors visvien labai panaši). Taigi, mokesčiai, ko gero, nėra joks Estijos pranašumas.

Mažas deficitas yra short-term dalykas ir Lietuva turėtų su tuo susidoroti pakankamai greitai, ens šiaip mūsų finansinė situacija nėra bloga, kaip kokių graikų. Neturime ir įsipareigojimų IMF'ui kaip latviai.

O kas daugiau? Tik PR'as? Suomių turistai? Na, tai labiau 90's veikusi dainelė, kuri šiandien nors ir yra naudinga estams, bet kažkokių fundamentalių privalumų jiems lyg ir nesuteikia.