Ekonomikos naujienos (archyvas)

[kompotukas]

Tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor‘s“ pagerino Lietuvos ilgalaikio skolinimosi perspektyvą iš „neigiamos“ į „stabilią“.
http://vz.lt/straipsnis/2010/02/03/S...ingo_perspekt2

[John]

Vaziuojant susitikt su konkreciomis bendrovemis reikia parengt ir konkrecius pasiulymus, o su tokiais lozungais jau 15 metu traukiam investuotojus ir nieko nepritraukem ir nepritrauksim nes esam tarp rytu ir vakaru, o tai reiskia niekur.

Straipsnyje minimi ir konkretesni dalykai. Neabejoju, kad susitikimų metu buvo pasakyta dar daugiau.

O gerai yra tai, kad pats premjeras važiuoja, susitinka ir kalbasi. Tai gera pradžia galimiems konkretiems veiksmams.

[pablonis]

Tai Latvija, ar tuo labiau, Estija išnaudoja upes?

Laivybos Dauguva potencialas išblėsta pora kilometrų piečiau Rygos. Aizkraulės, Kegumos ir Rygos hidroelektrinės neturi šliuzų.

Daugiau rimtų upių ten kaip ir nėra...

[Sula]

Gal kas žino Latvių ir Estų metini BVP kritimą, ar dar nėra oficialiai paskelbtas?

"Veržliausieji" kol kas neskelbia savo duomenų už 2009m.

Prognozės yra tokios:

domestic product data

* WHEN: TUESDAY Feb 9 (Latvia) Thursday Feb 11 (Estonia)
* REUTERS FORECAST:

LATVIA (6 analysts) Q4 y/y 2009
Median -16.0 -17.9
Average -16.6 -17.0

ESTONIA (5 analysts)
Q4 y/y 2009
Median -12.6 -14.4
Average -11.5 -14.3

Primenu, kad Lietuvos duomenys jau paskelbti prieš savaitę, 2009m. 4 ketvirčio kritimas -13%.

[Švyturys]

Laivybos Dauguva potencialas išblėsta pora kilometrų piečiau Rygos. Aizkraulės, Kegumos ir Rygos hidroelektrinės neturi šliuzų.

Daugiau rimtų upių ten kaip ir nėra...

Tai kad Latvijoje ir Estijoje ir taip praktiškai viskas sukoncentruota prie jūros (Talinas, Ryga, dar Ventspilis). Tokiu atveju upės netenka savo reikšmės kaip transporto arterijos.

[Eimantas]

2010-02-06
Valstybinius miškus siūloma parduoti

Tą neatsakingų pliurpalų institutą reikia į kokį Madagaskarą evakuoti.

[Salvijus]

Laivybos Dauguva potencialas išblėsta pora kilometrų piečiau Rygos. Aizkraulės, Kegumos ir Rygos hidroelektrinės neturi šliuzų.

Daugiau rimtų upių ten kaip ir nėra...

O iki pastatant HES Dauguvoje buvo slenksčiai - taigi laivybai irgi netiko. Taigi Nemunas iki Kauno pranašesnis.
Laivybai labiausiai tinkama upė yra Lielupė kiek žemiau Bauskės ties Jumpravmuiža - lėta tėkmė, gili, mažai vingiuota. Iki kažkurio laiko Lielupe kursavo garlaiviai Ryga-Jelgava.
Gauja - vingiuota, sekli, srauni.

[zajcik]

Lyginant dabartini 6 mėn. VILINOR su prieš ~pusmetį buvusiu, skirtumas siekia beveik 5%. Taigi, naujai perskaičiavus paskolų įkainius, kai kurie skolininkai gali išeiti iš juodojo sąrašo, o daliai gyventojų - ženkliai padidės perkamoji galia. Krentantis EUR dolerio atžvilgiu, taip pat yra labai teigiamas veiksnys mūsų eksportuotojams, nes nemaža dalis eksporto rinkų sudaro NVS šalys.
Vienintelis blogas indikatorius - bedarbystė. Jai pradėjus mažėti, ekonomika kiltų į viršų ir nemažais tempais.

Lietuvos bankas:
(VILIBOR šios dienos ir prieš ~6 mėn.)
1 naktis 0,38 1,69
1 sav. 0,47 1,85
2 sav. 0,67 2,20
1 mėn. 1,00 4,97
3 mėn. 2,38 7,99
6 mėn. 3,75 8,66
1 metai 4,80 9,46

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktoriaus:
"ro-ro augimas yra realus indikatorius, kad vartojimas pradėjo augti - bent sausis rodo, kad galime tikėtis nebe ekonomikos traukimosi, o augimo"

[c2h5oh]

Vienintelis blogas indikatorius - bedarbystė. Jai pradėjus mažėti, ekonomika kiltų į viršų ir nemažais tempais.

Gal atvirščiai? Pirmiau turi pradėti kilti ekonomika, o tik tada ims mažėti nedarbas. Kaip gali mažėt nedarbas nekylant ekonomikai? Nebent imtume griovius kastuvais kasti.

p.s. <biški ne į temą>: bedarbystė - rusiškojo "bezrabotica" vertalas.

[Lettered]

Gal atvirščiai? Pirmiau turi pradėti kilti ekonomika, o tik tada ims mažėti nedarbas. Kaip gali mažėt nedarbas nekylant ekonomikai? Nebent imtume griovius kastuvais kasti.

p.s. <biški ne į temą>: bedarbystė - rusiškojo "bezrabotica" vertalas.

Beabejo, po 1999 metų krizės, kuri buvo gerokai mažesnė už šią, ekonomika gana sparčiai atsigavo, eksportas augo dvigubai kasmet, tačiau nedarbas ir atlyginimai dar kelis metus mažėjo, tad greito atsigavimo dabar galima nesitikėti.

[Sula]

Verslas turi pajusti darbo jėgos stygių, kad pradėtų mažėti bedarbystė. Kol jis neišnaudoja esamų pajėgumų, to neįvyksta. Panašiai yra ir su gamybos priemonių paklausa, kuri savaime gaivina rinką.

[zajcik]

Šiuo metu aiškiai vyksta verslo procesų optimizavimas. Atsisakomi nereikalingi etatai, labiau apkraunami esami. Mažinama "kavos puodelių ir pačios kavos paklausa". Nemažas skaičius darbuotojų dirba neoficialiai, nes: sutaupoma ~40% (nueinantys mokesčiams), gaunamos išmokos, paramos, kompensacijos iš biržos, socialinės paramos centro ir kitų įstaigų. Gera išeitis - mokesčių mažinimas paralelei su soc. išmokų mažinimu (turiu omenyje ne pensininkų ar neįgaliųjų nenaudai). Tai paskatintų dirbančiuosius nebe slėpti pajamų ar apgaulės būdu pasisavinti bendrus Mūsų pinigus.
Sumažėję pinigų srautai, kurie perskirstomi per biudžetą reikštų, kad vis daugiau lėšų yra įdarbinta efektyviai, o mokestinė aplinka - patrauklesnė naujam bei esamam verslui plėtoti (darbo vietos).

[a_p]

Šiuo metu aiškiai vyksta verslo procesų optimizavimas. Atsisakomi nereikalingi etatai, labiau apkraunami esami. Mažinama "kavos puodelių ir pačios kavos paklausa". Nemažas skaičius darbuotojų dirba neoficialiai, nes: sutaupoma ~40% (nueinantys mokesčiams), gaunamos išmokos, paramos, kompensacijos iš biržos, socialinės paramos centro ir kitų įstaigų. Gera išeitis - mokesčių mažinimas paralelei su soc. išmokų mažinimu (turiu omenyje ne pensininkų ar neįgaliųjų nenaudai). Tai paskatintų dirbančiuosius nebe slėpti pajamų ar apgaulės būdu pasisavinti bendrus Mūsų pinigus.

Nera taip paprasta. Tai pasitvirtintu tik tada, jei daug "bedarbiu" butu simuliantai ir sumazinus mokescius imtu saziningai juos moket. Sitai manau nenutiktu, nes minetiems "simuliantams" nera jokios prasmes legalizuotis. Juk dabar bedos atveju is valstybes gausi dar mazesne parama, tai kam moket net ir tuos 5-10-15%?

Sumažėję pinigų srautai, kurie perskirstomi per biudžetą reikštų, kad vis daugiau lėšų yra įdarbinta efektyviai, o mokestinė aplinka - patrauklesnė naujam bei esamam verslui plėtoti (darbo vietos).

Kad tu lesu anaiptol netruksta. Ko truksta tai ideju kur jas idarbinti. Ir sumazinti mokesciai sioje vietoje niekuo nepades.

Jau nekalbant apie tai kad sitai dar labiau nusmukdys darbo jegos kokybe ir tas pats verslas ims dejuoti, kad ner ka samdyt, aplink vieni alkoholikai, vagys etc. O visi kiti isvaziavo.

[zajcik]

a_p,
pabandyk pakonkuruoti prekių ar paslaugų segmente, kuris yra imlus darbui ir kuriame tavo konkurentai naudojasi 40% mokesčių privilegija, o tu sažiningai moki mokesčius. Ypač tokiais neramiais laikais, manau rezultatas būtų aiškus.
Jeigu transporto, statybų ir panašių sryčių įmonės vykdytų savo veiklą skaidriai ir mokėtų visus mokesčius - vyriausybė spręstų klausimą ne kiek mažinti soc. išmokas, o kiek jas padidinti. Tada iškyla kitas klausimas - kokioje padėtyje, lyginant su kaimyninių šalių atstovais, atsidurtų mūsų vežėjai. Manau Rumunijos, Bulgarijos, Lenkijos ir Latvijos valstybiniai auto numeriai mūsų keliuose būtų kasdienybė.
Kas liečia verslo skatinimą, mes kalbame apie skirtingus dalykus. Turėjau omenyje tuos apie 300 000 tavo vadinamų alkoholikų, vagių ir etc. Su jais taip pat reikia kažką daryti, kokie jie bebūtų.
O kad gera mokestinė politika niekuo nepadės - tikrai klysti. Nuleisk akcizą kurui 40ct/l ir pamatysi, kaip sekmingai valstybė eksportuos akcizo bei kitus mokesčius į aplinkines šalis. Baltarusija ir Kaliningrado srytis tą sėkmingai daro per cigarečių ir kuro upes, tekančias į kaimynines šalis. Primesk kiek akcizo ir pridėtinės vertės mokesčio mes sumokame i Baltarusijos ir Kaliningrado biudžetus.
TAX export + high value/effective business yra geriausias variantas.
Europos viena iš pagrindinių problemų lyginant su JAV ar Rusija - PVM.

[Recoiler]

Beklaidziodamas stai kokia idomybe atradau

[Analitikas PlėtRa]

totalus briedas.. koks dar take off 1998-2001, kai Rusijos krizė papjovė šalį, NT rinka buvo panašiame krache kaip dabar, kainos santykinai smuko ne ką mažiau nei dabar, aišku iki tol iš viso nelabai išsivysčius buvo. koks dar bear trap 2002, kai tik maždaug tais metais ėmė atsistatyti rinka po kracho, koks dar bull trap 2009, kai visus metus kainos čiuožė žemyn, ir pardavimai stabiliai dugnu vaikščiojo aktyvumo? grafiko autoriau, sėsk, kuolas, paskatinimui dar viena pridedam - du.

[c2h5oh]

totalus briedas.. koks dar take off 1998-2001, kai Rusijos krizė papjovė šalį, NT rinka buvo panašiame krache kaip dabar, kainos santykinai smuko ne ką mažiau nei dabar, aišku iki tol iš viso nelabai išsivysčius buvo. koks dar bear trap 2002, kai tik maždaug tais metais ėmė atsistatyti rinka po kracho, koks dar bull trap 2009, kai visus metus kainos čiuožė žemyn, ir pardavimai stabiliai dugnu vaikščiojo aktyvumo? grafiko autoriau, sėsk, kuolas, paskatinimui dar viena pridedam - du.

Šitas grafikas yra iš amerikoniškų blogų. Kažkoks "umnikas" ant jo užrašė "Lithuania" ir iš lempos nupiešė metus.

[zajcik]

Maxima eina į Sankt Peterburgą?
Prisistatymas ar šiaip reklama?
dp.ru - Литовский феномен: торговая сеть Maxima

[a_p]

a_p,
pabandyk pakonkuruoti prekių ar paslaugų segmente, kuris yra imlus darbui ir kuriame tavo konkurentai naudojasi 40% mokesčių privilegija, o tu sažiningai moki mokesčius. Ypač tokiais neramiais laikais, manau rezultatas būtų aiškus.
Jeigu transporto, statybų ir panašių sryčių įmonės vykdytų savo veiklą skaidriai ir mokėtų visus mokesčius - vyriausybė spręstų klausimą ne kiek mažinti soc. išmokas, o kiek jas padidinti.

Tai gal reiktu imtis tu kurie nusukineja mokescius ir taip nesaziningai konkuruoja? Europos fone lietuviski mokesciai yra vieni is mazesniu.

Tada iškyla kitas klausimas - kokioje padėtyje, lyginant su kaimyninių šalių atstovais, atsidurtų mūsų vežėjai. Manau Rumunijos, Bulgarijos, Lenkijos ir Latvijos valstybiniai auto numeriai mūsų keliuose būtų kasdienybė.

Beje, kiek tie musu vezejai sumoka i biudzeta? Ne akcizu uz kura ar keliu mokesciu (juos jie ir dabar gali moket ten kur jiem labiau apsimoka), bet realiu mokesciu? Ir ar tikrai kitose tavo paminetose salyse mokesciai zenkliai mazesni nei lietuvoje?

Kas liečia verslo skatinimą, mes kalbame apie skirtingus dalykus. Turėjau omenyje tuos apie 300 000 tavo vadinamų alkoholikų, vagių ir etc. Su jais taip pat reikia kažką daryti, kokie jie bebūtų.

300000? Teigi, kad visi dabartiniai lietuvos bedarbiai yra alkoholikai, vagys etc? Sakyciau gan rimtas teiginys

O kad gera mokestinė politika niekuo nepadės - tikrai klysti. Nuleisk akcizą kurui 40ct/l ir pamatysi, kaip sekmingai valstybė eksportuos akcizo bei kitus mokesčius į aplinkines šalis. Baltarusija ir Kaliningrado srytis tą sėkmingai daro per cigarečių ir kuro upes, tekančias į kaimynines šalis. Primesk kiek akcizo ir pridėtinės vertės mokesčio mes sumokame i Baltarusijos ir Kaliningrado biudžetus.

T.y. siulai pradet akcizu lenktynes, kas labiau sumazins? As pvz visai nesu tikras, kad is padidejusios apyvartos sugebesi kompensuot nesurinkta suma. O ir seip esant norui tai pigiau issprendziama sienu apsaugos metodika.

TAX export + high value/effective business yra geriausias variantas.
Europos viena iš pagrindinių problemų lyginant su JAV ar Rusija - PVM.

Taigi rusijos PVM siuo metu yra lyg ir 18%. Europos fone tai nekazikas labai daug.
Kas link "high value/effective business" tai su tavo siuloma politika nuo sito labiau tolstama nei artejama. Nes "high value" bizniui reikia kokybiskos darbo jegos. O ji savaime ant medziu neauga, ja reikia kryptingai ugdyti. O tam reikia ilgalaikiu organizuotu pastangu, nes rezultatai pasimato ne po metu, ne po 5 ir ne po 10. Todel privatus biznis sioje vietoje nelabai dega noru kazka dayti.

[zajcik]

a_p,
tu dar ir idealistas. Kur tu matei sąžiningą konkurenciją? Kai kurios verslo srytys, net ir nesąžiningai dabar verslą, balansuoja ant rentabilumo ribos. O tokie pasakymai kaip "reikėtų imtis", taip ir lieka pasakymais. Mūsų mokesčių administratoriui dar tobulėt ir tobulėt.
Dėl akcizų niekas ir nesako, kad vien šio mokesčio pavidalu nebus gaunama mažiau įplaukų į biudžetą, tačiau yra kita medalio pusė - sumažėjusios sąnaudos tiek verslui, tiek fizinukams (padidėja jų perkamoji galia), sumažėja pinigų nutekėjimas iš šalies, bei pritraukiama daugiau lėšų iš svetur. Sienos apsaugos gerinimas, taip pat paveiktų teigiamai. Kas dėl akcizų karo - reikia ne kariauti, o apgalvotai protingai elgtis. PVZ: AIRBaltic dempingavimas ir pagrindinių konkurentų sužlugdymas, Rygoj labai daug nepatenkintų, kad Latvijos oro uostai pralaimėjo kovą dėl Ryanair (dėl žemesnių mokesčių Kaune ir Vilniuje). Net tokia aukštų mokesčių šalis kaip Olndija, turi autonomijas, kur yra žiaurios mokestinės lengvatos, ko pasekoje 3 iš 4 mūsų didžiųjų prekybos tinklų yra registravę savo NT valdymo bendrovių būstines būtent ten. Lietuvos kompanijos bega mokėti mokesčius į aukštų mokesčių valstybes? Ka fizikos dėsniai veikia?