Ekonomikos naujienos (archyvas)

[Wycka]

Indijos laikas dar tik ateina. Kita vertus, kad tie juodadarbiai keltų ekonomiką, pirmiau turi patekti į griežtas kapitalistų rankas.

Na va — ekonomikos kilimas be gabių darbdavių NEĮMANOMAS. O juodadarbiai? O kaipgi — vienetai praturtėjo patys dirbdami. Kapitalas susikraunamas samdant darbo jėgą ir efektyviai ją išnaudojant. Elementari, tiesiog vadovėlinė verslo logika, ir kas čia nuostabaus???

Aš čia rašau ne apie save, o apie vidutinį paskolos gavėją ir kaip atrodo kelias nuo nesiskolinsiu iki prisiskolinsiu. O reklamos poveikio ginčyti neverta - jis didelis. Swedbankas 2006 m. rašė:
Per pastaruosius metus iš esmės pasikeitė banke imama vidutinės paskolos suma ir vidutinis paskolos grąžinimo laikotarpis. 2001 metais vidutinė paskola buvo 47 800 litų, 2003 metais - 78 200 litų, o šiandien - daugiau nei 175 tūkstančiai litų. 2001-aisiais paskola vidutiniškai buvo imama 17,5 metų, šiandien - 26,8 metų.

Logiška — augant ekonomikai didėjo ir visuomenės optimizmas. Nukentėjo pirmiausia tie, kurių lūkesčiai buvo nepagrįstai išpūsti. Todėl ir sakoma — burbulas sprogo. Beje, patys bankai ir nukenčia, kada nemokūs klientai laiku nebesugeba grąžinti paskolos — tai ko čia kaltinti bankus? Kai nori šunį mušti, visada lazdą rasi. Šįkart tuo šunimi tapo bankai, nors mušti reikėtų neprotingai pasiskolinusius.

[senasnamas]

Švedų bankų kaltinti gal ir nereikia - jie nėra labdaros organizacija. Tik man keista, kad savo šalyje ne taip seniai (1990 m.) išgyvenę nekilnojamojo turto burbulą ir nuo jo nukentėję vėl užlipo ant to paties grėblio. Kaltinti reikėtų Lietuvos centrinį banką, kuris turi priemonių burbulams pažaboti, tačiau kažkodėl išlieka stebėtojo vaidmenyje. Valstybė tam ir egzistuoja, kad ne kiekvienas už save atskirai kovotų, bet šalies interesais rūpintųsi atitinkamos institucijos. Kas iš to kad skolinosi ne visi - užtai šalies nuosmūkis paveikia visus. Pensininkai, manau, tikrai nesiskolino, bet ar jiems nuo to geriau? Kaip ten sakoma: pelnai privatizuojami, o nuostoliai socializuojami.
Pavyzdys, kaip vidutinis pilietis tvarkosi su pinigais:
http://www.delfi.lt/news/daily/emigr....d?id=27169645

[Wycka]

Valstybė tam ir egzistuoja, kad ne kiekvienas už save atskirai kovotų, bet šalies interesais rūpintųsi atitinkamos institucijos.

Ne visai taip. Valstybė yra suvereni visuomenė, kuri nusprendė tvarkytis savo reikalus savarankiškai (nepriklausomai nuo kitų visuomenių) ir tam tikslui nustatė savo teritoriją, išsirinko valdžią ir laikosi (arba susitarė laikytis) tam tikrų visiems vienodų elgesio/veiklos normų. Ne kas kitas, o ta pati visuomenė nurodo valstybei/jos institucijoms kiek ši gali kištis į atskiro individo asmeninį gyvenimą, kiek riboti laisves ir teises. Kadangi visuomenėje paprastai nėra bendro intereso (kiek žmonių — tiek interesų), todėl demokratinėje visuomenėje priimta atsižvelgti į daugumos nuomonę.

Kas iš to kad skolinosi ne visi - užtai šalies nuosmūkis paveikia visus. Pensininkai, manau, tikrai nesiskolino, bet ar jiems nuo to geriau? Kaip ten sakoma: pelnai privatizuojami, o nuostoliai socializuojami.

Dėl pensininkų sutinku, tačiau tiesa yra ir tai, kad iki 2008m. vidurio pensijos buvo keliamos labiau negu realios valstybės biudžeto/SoDros galimybės. Kita vertus, po truputį lyg ir judama privačios pensijos link. Tada bent jau teoriškai pensininkų pajamų nebeįtakotų valstybės ekonomikos nuosmūkiai

Pavyzdys, kaip vidutinis pilietis tvarkosi su pinigais:
http://www.delfi.lt/news/daily/emigr....d?id=27169645

Nu ir ką? Eilinis durnius/žioplys dar nėra visa visuomenė. Dideles sumas valdyti tas pats kas lėktuvą pilotuoti — ne kiekvienas tai sugeba.

[John]

Turiu klausimą ekonomikos ir verslo ekspertams... apie viešbučius ir mašinas.

KODĖL panašaus lygio viešbučių kainos Vilniuje panašios į turtingiausių ir "brangių" V.Europos miestų (pvz. Miuncheno)? Taip pat, KODĖL išsinuomoti mašiną Miuncheno oro uoste kainuoja gerokai pigiau, nei Vilniuje? Juk tiek darbuotojų užmokesčiai, tiek eksploatacijos kaina Vilniuje turėtų būti gerokai mažesnė, nei, tarkim, Vokietijoje.

Tiesiog pasidarė įdomu, nes viešbučiai atrodo labai nepatenkinti padidintu PVM. Kap čia viskas yra? Ar aš kažko nesuprantu apie kai kuriuos verslo veikimo principus ar viešbučiai ir mašinų nuomos kompanijos Lietuvoje tiesiog neapgrįstai pelnosi iš savo klientų reikalaudamos santykinai gerokai didesnių kainų už savo paslaugas, nei tai kainuoja gerokai turtingesnėse šalyse?

[praeivis]

Turiu klausimą ekonomikos ir verslo ekspertams... apie viešbučius ir mašinas.

KODĖL panašaus lygio viešbučių kainos Vilniuje panašios į turtingiausių ir "brangių" V.Europos miestų (pvz. Miuncheno)? Taip pat, KODĖL išsinuomoti mašiną Miuncheno oro uoste kainuoja gerokai pigiau, nei Vilniuje? Juk tiek darbuotojų užmokesčiai, tiek eksploatacijos kaina Vilniuje turėtų būti gerokai mažesnė, nei, tarkim, Vokietijoje.

Tiesiog pasidarė įdomu, nes viešbučiai atrodo labai nepatenkinti padidintu PVM. Kap čia viskas yra? Ar aš kažko nesuprantu apie kai kuriuos verslo veikimo principus ar viešbučiai ir mašinų nuomos kompanijos Lietuvoje tiesiog neapgrįstai pelnosi iš savo klientų reikalaudamos santykinai gerokai didesnių kainų už savo paslaugas, nei tai kainuoja gerokai turtingesnėse šalyse?

Paprasciausiai stengiasi kuo daugiau pasipelnyti.Be to ir musu verslininku supratimas yra toks,kad biznis turi duoti 30-40 proc. pelna,nes kitaip tai ne biznis. Visi orientuojasi i toki trumpalaiki bizni,neplanuoja nieko desimciai metu i prieki. Prisimink taksistus vilniuje. Kai tik zuokas kisosi i versla ,paiste nesamones budamas meru,kad padarys reikalavimus jog visi taksi butu vienodai dazyti ir tik nuo tokiu tai metu laidos,tai ziurek kiek buvo kalbu ,kad jau ir uz 4 lt/km vezti jiems neapsimoka,kad reikia kelti kainas. Kai tik ta kysininka ir otkatu specialista zuoka ismete is valdzios, is karto pradejo veikti laisva rinka,konkurencija ir stai dabar veza tik uz 1,25 lito ir apsimoka ir dar pelno lieka:-)))
Tas pats ir su viesbuciais ir kitose sferose.

[zajcik]

kas liečia taksi,

čia joks Zuokas didelio vaidmens nevaidino. Prieš 3-4 metus taksi vairuotojas savaitgaliais nesugebėdavo įvykdyti visų užsakymų, o žmonės, nesugebėdami(tingėdami) jų išsikviesti, gaudydavo juos gatvėse. Nuo čia prasidėdavo "laisva rinka": 3-5-20 lt/km ar net daugiau
Dabar viskas apsivertė aukštyn kojom: taksistui nėra užsakymų, pagavęs jį gatvėje, gali būti nuvežtas pigiau nei oficialios kainos.

[praetor]

Turiu klausimą ekonomikos ir verslo ekspertams... apie viešbučius ir mašinas.

KODĖL panašaus lygio viešbučių kainos Vilniuje panašios į turtingiausių ir "brangių" V.Europos miestų (pvz. Miuncheno)? Taip pat, KODĖL išsinuomoti mašiną Miuncheno oro uoste kainuoja gerokai pigiau, nei Vilniuje? Juk tiek darbuotojų užmokesčiai, tiek eksploatacijos kaina Vilniuje turėtų būti gerokai mažesnė, nei, tarkim, Vokietijoje.

Tiesiog pasidarė įdomu, nes viešbučiai atrodo labai nepatenkinti padidintu PVM. Kap čia viskas yra? Ar aš kažko nesuprantu apie kai kuriuos verslo veikimo principus ar viešbučiai ir mašinų nuomos kompanijos Lietuvoje tiesiog neapgrįstai pelnosi iš savo klientų reikalaudamos santykinai gerokai didesnių kainų už savo paslaugas, nei tai kainuoja gerokai turtingesnėse šalyse?

Nezinau del automobiliu nuomos, taciau speju, jog uz simta litu parai koki Polo ar panasaus dydzio analoga galima rast. Priklausomai nuo muomos periodo.
Bet va del viesbuciu, tai airbaltic saite galima rast labai geru viesbuciu pasiulymu Vilniuje. Pvz. viesbutis Martialis Antakalny uz simta litu dvivietis, gerai irengtas, su pusryciais.

Bet siaip tamstos minti gvildenau ir as kazkada.

[praetor]

kas liečia taksi,

čia joks Zuokas didelio vaidmens nevaidino. Prieš 3-4 metus taksi vairuotojas savaitgaliais nesugebėdavo įvykdyti visų užsakymų, o žmonės, nesugebėdami(tingėdami) jų išsikviesti, gaudydavo juos gatvėse. Nuo čia prasidėdavo "laisva rinka": 3-5-20 lt/km ar net daugiau
Dabar viskas apsivertė aukštyn kojom: taksistui nėra užsakymų, pagavęs jį gatvėje, gali būti nuvežtas pigiau nei oficialios kainos.

Vakar is "miegamojo" rajono i centra dvidesimt kainavo, kai realiai buna apie dvylika. Tarifas "Kaledinis".

[zajcik]

praetor,

elementaru: didesnis "trafikas" - didesnė kaina. Supply-demand dėsnis galioja. Aišku galima prie to pačio apeliuoti ir į Zuoko karjerą
Be to dar yra tokie faktoriai įtakojantys kainą kaip: taksisto sąžinės-piniginės kova, klijento elgsena, nuotaikos, oro salygos ir t.t.

[senasnamas]

KODĖL panašaus lygio viešbučių kainos Vilniuje panašios į turtingiausių ir "brangių" V.Europos miestų (pvz. Miuncheno)?

Panašu, kad Lietuvos viešbučiai kainą nustato daugiau žiūrėdami ne į savo sąnaudas, bet į užsieniečių piniginės storį. Kadangi dauguma klientų užsieniečiai, tai ir kainos užsienietiškos. Nors buvo straipsnių, kad Lietuvoje viešbučiai per daug vaikosi tų žvaigždučių, lyg visiems turistams būtų svarbu komfortas. Daug juk yra tokių, kurie tenori tiesiog pernakvoti ir visai netrokšta (arba negali) už dieną mokėti apie šimtą eurų ar dar daugiau. Bet per šiuos metus kainos gerokai pamažėjo: yra neblogų variantų 20-30 eurų intervale. O prabangesni irgi nupigę - Kongreso dvivietis kambarys 50 eur., Reval - 60, Klaipėda - 70, Novotel - apie 100 eur. Ir kažkaip negirdėjau apie viešbučių bankrotus, nors šie metai tikrai buvo nepalankūs. Vadinasi rezervo turi ir kainas mažinti gali.
Vokietijos viešbučiai nėra jau tokie brangūs Europos mastu. Bavarija nors ir turtinga, bet kainos to nerodo. Miunchene netoli centro galima rasti 2-3 žvaigždučių viešbutį už 50 eurų. O centre (ne kur nors už miesto) esančioje prekybinėje gatvėje galima apsipirkti pigiau nei Lietuvoje. Pvz., Skandinavijos šalyse kainos visai kitos ir kažką pirkti nekyla ranka, vos nuvykęs supranti, kad čia brangu. O Vokietijoje toks įspūdis nekyla. Helsinkyje viešbučio be 80 eur. nelabai gausi, nors miestas nepasižymi nei patraukliu klimatu, nei įspūdinga architektūra. Stockholmas daug įdomesnis, bet viešbučiai kažkiek pigesni nei Helsinkyje. Matyt, kainas lemia ne vien tik šalies ekonominis lygis, bet ir visokios mokestinės smulkmenos, įstatymų skirtumai ir pan.

[Wycka]

Kažkam gali būti labai paranku ir naudinga, kad blogos informacijos srautas neišsektų

Tiktų ir nebūtinai temai "Ekonomikos naujienos"...

Smegenų plovimas, arba didžioji žūklė drumstame vandenyje

Latą devalvuos, įkandin Latvijos grius ir Lietuvos valiuta, nekilnojamasis turtas dar labiau pigs. Tokiomis ir panašiomis žiniomis mus maitina kone kasdien. Kas ir kodėl tai daro?
Nieko jau seniai nestebina viešąją erdvę užpildęs negatyvios informacijos srautas. Suprantama – sunkmetis, žiniasklaidos prigimtis iškelti į viešumą neigiamus reiškinius, tačiau pastaruoju metu ši informacija akivaizdžiai yra perteklinė, tarsi kažkieno kryptingai generuojama ir nukreipiama į tam tikrus objektus.
Drumstam vandeny ir plikomis rankomis galima žuvis gaudyti - tai pirmas pastebėjo dar auksaburnis Ezopas. Kažkam gali būti labai paranku ir naudinga, kad blogos informacijos srautas neišsektų. Kam? Tiems, kurie negali pateikti rimtų atsakymų bei sprendimo variantų. Tiems, kas gali manipuoliuoti dideliais pinigais ir turi patikimų ryšių. Norintiems sukelti vienokį ar kitokį politinį (ir ekonominį) efektą.
Procesas nėra labai sudėtingas – neramiais laikais nereikia nė įrodymų, užtenka minios valdymo instrumentų. O įsiaudrinusioms masėms dažnai nė faktų nereikia - užtenka tikėjimo. Manipuliacinio triukšmo taisyklės sukurtos jau seniai, tačiau visi analitikai pripažįsta, jog propaganda – baltoji, pilkoji ar juodoji, dabar atgimsta iš naujo.
Teisus tas, kuris pirmas
Istorijai žinoma ne viena ryški propagandinio meno figūra. Kartais net nuostabu, pamačius, kad žmonių valdymo instrumentai iki šių laikų beveik nepakito.
„Publika visada linkusi 90 proc. patikėti net iki galo neišsakytu kaltinimu, o ne paneigimu, nors jis būtų pagrįstas visu 100 proc.“ Citatos autorius – Adolfas Hitleris. Jo bendražygis Josephas Goebbelsas įdiegė vieną pagrindinių manipuliacijos principų - pirmumo efektą. Žmogus, pirmas pranešęs pasauliui žinią, visada teisus. Tik vėliau rimti psichologai po daugkartinių tyrimų patvirtino, jog tai gryniausia tiesa: gaudamas prieštaringą informaciją, kurios patikrinti negali, homo sapiens linkęs tikėti ta, kurią išgirdo pirmiausia. Mat susiformavusią nuomonę pakeisti labai sunku, o pagaliau ir tingisi – juk galų gale vis tiek neaišku, kas teisus.
Pigu? Perku!
Neseniai pokalbyje su bendrovės „Hanner“ savininku Arvydu Avuliu „Playboy“ išgirdo intriguojančios informacijos. Verslininkas papasakojo apie šiuo metu Latvijoje taikomą praktiką. Kaimyninėje šalyje veikia kompanija „Latio“. Ji yra gavusi užsakymą iš stambaus investuotojo supirkti kuo daugiau nekilnojamojo turto. Tačiau užsakymą pradės vykdyti tik tada, kai kainos visai nukris.
„Taigi šiandien „Latio“ į rinką pumpuoja didžiulius neigiamos propagandos kiekius ir griauna latvių ekonomiką vien tam, kad išpildytų vieno investuotojo užsakymą, - pasakojo A.Avulis, - Man tiesiog gaila žiūrėti, jau nekalbant apie tai, kad tai neteisinga. Ir juk įrodyti žalingos veiklos praktiškai neįmanoma.“
A.Avulio žiniomis, panašių veiklos metodų galima įžvelgti ir Lietuvoje, tačiau konkrečių veikėjų įvardinti nepanoro – kam kišti plikus pirštus į ugnį.
Bendrovė „Latio“ veikia paprastai. Išplatinamas pranešimas spaudai, kad „šį mėnesį NT kainos nukrito 10 proc., o kitą mėnesį, kaip prognozuojama, nukris dar 15 proc. O redakcijos mielai deda šią naujieną į pirmus puslapius. Nes tai labai bloga naujiena – vadinasi, verta dėmesio. Kas ją pasakė pirmas – tas ir teisus. Gali vėliau traukioti iš stalčiaus kažkokią statistiką, kaišioti skaičius – viskas tuščiai. Juodas darbas atliktas, baimė pasėta, sveikas protas išjungtas, karaliauja emocijos.
Neseniai tą patį girdėjome ir Lietuvoje – nuolat buvo kalbama, jog NT kainos kris, kad dugnas dar toli. O neseniai pasigirdo balsas iš kanapių – viename iš didžiųjų Lietuvos dienraščių skandinavų bankininkas pareiškė: „Dabar Lietuvoje NT toks pigus, kad pirkčiau jį visą“. Kaip vertinti tokią žinią? Vis dažniau prabylama, kad užsienio bankai iš mūsų valstybės jau gavo viską, ko norėjo, taigi dabar jiems jau paranku, kad rinka atsigautų. Bet vėlgi – tai neįrodoma, nors labai panašu į tiesą.
Visi – skiepytis
Atvejis iš kitos sferos – vadinamasis kiaulių gripas. Pasakyta, kad geriausia nuo jo skiepytis – ir šventa. Seniai įtariama, kad uš šios masinės isterijos kyšo farmacijos korporacijos ausys, bet paniška baimė – galingesnė už sąmokslo teorijas. Juk nuolat pranešama apie mirtinus atvejus (tiesa, niekam nerūpi, kad pernai Lietuvoje tokiu metu nuo plaučių uždegimo ligoninėse mirė panašus kiekis žmonių).
Danijos laikraštis „Information“ neseniai paskelbė svarbią žinią – Pasaulinei Sveikatos organizacijai (PSO), kuri birželį paskelbė pandemiją, patarinėja farmacijos kompanijų specialistai. Dar daugiau - PSO vadovų susitikimuose tų patarėjų būna daugiau nei pačios organizacijos ekspertų. Ne vieną šios organizacijos mediką nustebino farmacininkų patarimas, kad skiepytis nuo naujo gripo reikia du kartus, nors daugelis gydytojų mano, jog užtenka vieno.
O štai lenkų medikai įspėja, kad naujieji skiepai išmesti į rinką per greitai, todėl nepakankamai patikrinti – jie gali sukelti vyrų nevaisingumą. Bet kam rūpi kažkokie lenkai ar danai. Interesas pasaulinis, gripo baimė – taip pat. Kai kas net mano, kad tai savotiškas antikrizinis planas, kai viena panika išstumia kitą.
Proginės revoliucijos
Dar vienas tipiškas smegenų plovimo mechanizmas - spalvotosios revoliucijos. Oranžinės, aksominės, rožių, tulpių. Jau žinoma, kad jos vyko beveik pagal tą patį scenarijų ir beveik minučių tikslumu. Esmė čia – technika, orientuota į minios valdymą. Galbūt net revoliucijomis šiuos vyksmus galima pavadinti tik sąlygiškai – nes tiek ekonominė politika, tiek politinė sistema ir socialiniai santykiai „po visko“ neįgauna kitos prasmės.
Praktiškai tai – revoliucijos klonavimas. Paprasta ir suprantama idėja „prieš“ (nes minioje arba prie televizoriaus tingisi galvoti), truputis kraujo (ne per daug, kad nebūtų sukompromituota idėja, bet tiek, kad užtektų masėms įaudrinti), charizmatinis „naujo mąstymo“ lyderis (V. Koštunica, M. Saakašvilis, V. Juščenka), vyksmas – tik sostinėje, būtinai įtraukiami studentai, palapinės, roko koncertai... Kam visa tai naudinga, turbūt nė klausti nereikia, viskas ir taip pernelyg akivaizdu. Tačiau net išmėgintoms technologijoms būtinai reikia drumsto vandens – išankstinio žmonių nepasitenkinimo, nerimo, nes lygioje vietoje vis dėlto revoliucijos nesukursi.
Kaip plaunamos smegenys
Lietuvos politinėje arenoje taip pat jau ne kartą išmėgintos juodosios technologijos – rusiškos gamybos. Pirmiausia pasireiškusios per Rolando Pakso rinkimų vajų (paniką sukėklusi antis apie „Vilniaus banko“ nemokumą), vėliau jos buvo naudojamos kovojant dėl išlikimo prezidento poste ir mėginant dar kartą dėl jo kovoti, kol savo žodžio netarė Konstitucinis teismas.
Tiesa tai – palyginti smulkmenos su tuo, kas vyko ir vyksta Rusijoje, kur minia valdoma kaip klusnus šunelis. Reikia laimėti rinkimus: susprogdinai porą gyvenamųjų namų, apkaltinai čečėnus, surengei parodomąjį karą – ir matuojiesi caro karūną. Reikia sustiprinti pozicijas – vėl nuo bėgių rieda traukiniai. O liaudis tiki, pyksta ir reikalauja tvirtos rankos. Norite – prašome. Svarbu laiku pasėti paniką ir pirštu parodyti taikinį. Nebūtinai tikrą, svarbu, kad būtų patogus atsakomajam smūgiui. Toks kaip „Jukos“, arba, tarkime, „Maxima“.
Uodega vizgina šunį
Juodosios rinkimų technologijos? Kokia klasika! Jos jau seniai žinomos ir net suklasifikuotos, naudojamos mažiausiai pusšimtį metų, tačiau nuolat tobulinamos. Tinka viskas: plakatiniai karai, kai pasamdyti paaugliai nuplėšo arba išdarko konkurento plakatus. Dezinformacijos išmetimas paskutinę dieną, kad nebeliktų laiko jokiems paneigimams. Naktinių skambučių metodai, kai rinkėjai užknisami naktinėmis „agitacijomis“. Konkurentų bendrapavardžiai, išprovokuoti sekso skandalai, paviešintos vaizdajuostės – būdų daug, teireikia išsirinkti tinkamiasią konkrečioje situacijoje.
Yra tikrai smulkių, bet stebėtinai efektyvių niekšybių. Tarkime, štabo telefoninio ryšio sabotažas. Konkurento numeriai paskelbiami reklamoje dėl kokių nors patrauklių niekų – ir kelias dienas štabo ryšys paralyžiuojamas. Yra ir sunkioji artilerija – vadinamasis dalyvavimo efektas. Toks, kurį rodo filme „Uodega vizgina šunį“, kai gelbtsint politinio lyderio reputaciją sukuriamas net fiktyvus karinis konfliktas.
Apgaulės simboliai
Manipuliavimo technologijos visada yra neteisėtos arba prasilenkia su etiško žaidimo taisyklėmis. Geriausiai jos veikia, kai tautoms neramu – tada pateikti juodąjį ar pilkąjį turinį žymiai lengviau. Bet yra ir išvirkščioji manipuliacijos pusė – jei pagrindinis veikėjas susimaus arba pats patikės savo kliedesiais, sveiką kailį išnešti bus sunku.
Prezidentas gali netekti posto, politikas – netekti mandato ir garbės. Išskirtiniais atvejais šalis gali būti įtraukta į alinantį konfliktą, kurį galbūt pradėjo tik dėl užkulisinių žaidimų. Bet kuriuo atveju propagandos srautas neša ir patį jos autorių, ir visuomenę.
Keista, tačiau labiausiai jis užkabina tuos, kurie turi didesnį išsilavinimą. Mat jie daugiau skaito, labiau domisi – todėl savaime praryja ir didesnius sufabrikuotos tikrovės kiekius. Kaip pelus atskirti nuo grūdų? Reikia truputį domėtis istorija: dažniausiai propagandai naudojami išbandyti triukai, gestai, frazės, veido išraiškos. Simboliai, kadaise padėję apmulkinti milijonus.

[praeivis]

kas liečia taksi,

čia joks Zuokas didelio vaidmens nevaidino. Prieš 3-4 metus taksi vairuotojas savaitgaliais nesugebėdavo įvykdyti visų užsakymų, o žmonės, nesugebėdami(tingėdami) jų išsikviesti, gaudydavo juos gatvėse. Nuo čia prasidėdavo "laisva rinka": 3-5-20 lt/km ar net daugiau
Dabar viskas apsivertė aukštyn kojom: taksistui nėra užsakymų, pagavęs jį gatvėje, gali būti nuvežtas pigiau nei oficialios kainos.

Tu neteisus .zuoko tikslas buvo visus isstumti is rinkos ir palikti tik tas firmas,kurios duoda ;otkata'. Dar ir dabar is tu zuoko laiku isliko reikalavimas taksistams specialaus egazmino,kad nebutu konkurencijos ir negaletu taksistu dirbti bet kas ir taip numusineti kainos.

[praeivis]

Panašu, kad Lietuvos viešbučiai kainą nustato daugiau žiūrėdami ne į savo sąnaudas, bet į užsieniečių piniginės storį. Kadangi dauguma klientų užsieniečiai, tai ir kainos užsienietiškos. Nors buvo straipsnių, kad Lietuvoje viešbučiai per daug vaikosi tų žvaigždučių, lyg visiems turistams būtų svarbu komfortas. Daug juk yra tokių, kurie tenori tiesiog pernakvoti ir visai netrokšta (arba negali) už dieną mokėti apie šimtą eurų ar dar daugiau. Bet per šiuos metus kainos gerokai pamažėjo: yra neblogų variantų 20-30 eurų intervale. O prabangesni irgi nupigę - Kongreso dvivietis kambarys 50 eur., Reval - 60, Klaipėda - 70, Novotel - apie 100 eur. Ir kažkaip negirdėjau apie viešbučių bankrotus, nors šie metai tikrai buvo nepalankūs. Vadinasi rezervo turi ir kainas mažinti gali.
Vokietijos viešbučiai nėra jau tokie brangūs Europos mastu. Bavarija nors ir turtinga, bet kainos to nerodo. Miunchene netoli centro galima rasti 2-3 žvaigždučių viešbutį už 50 eurų. O centre (ne kur nors už miesto) esančioje prekybinėje gatvėje galima apsipirkti pigiau nei Lietuvoje. Pvz., Skandinavijos šalyse kainos visai kitos ir kažką pirkti nekyla ranka, vos nuvykęs supranti, kad čia brangu. O Vokietijoje toks įspūdis nekyla. Helsinkyje viešbučio be 80 eur. nelabai gausi, nors miestas nepasižymi nei patraukliu klimatu, nei įspūdinga architektūra. Stockholmas daug įdomesnis, bet viešbučiai kažkiek pigesni nei Helsinkyje. Matyt, kainas lemia ne vien tik šalies ekonominis lygis, bet ir visokios mokestinės smulkmenos, įstatymų skirtumai ir pan.

Kur tu matei lietuvoje viesbuti uz 20 euru??? Pateik pavyzdi.

[praeivis]

Nezinau del automobiliu nuomos, taciau speju, jog uz simta litu parai koki Polo ar panasaus dydzio analoga galima rast. Priklausomai nuo muomos periodo.
Bet va del viesbuciu, tai airbaltic saite galima rast labai geru viesbuciu pasiulymu Vilniuje. Pvz. viesbutis Martialis Antakalny uz simta litu dvivietis, gerai irengtas, su pusryciais.

Bet siaip tamstos minti gvildenau ir as kazkada.

O dabar pats pagalvok logiskai. Viesbucio tam tikro ploto islaikymas kainuos tiek pat kiek ir tokio pat ploto standartinio buto. Stai tu uz buta tokio ploto kaip viesbucio kambarys sakykim su visais mokesciais sumoki kokius 500 lt/men,arba dienai gausis iki 20 litu. Pridek,kad viesbuciui reikia keisti patalyne ir ta buta tvarkyti ,....na tai gali padauginti ta suma is dvieju ,nors tiek ir nekainuos. Taigi gauni dienai islaidas apie 40 litu ,o pigiausias 2 kambariu viesbutis kainuos....Taigi gali pasiskaiciuoti kiek simtu procentu pelno jie turi ir kokius turi rezervus tas kainas mazinti. Bet lietuviskas godumas matomai cia ims virsu: jei jam viesbucio statyba neatsiperka per du metus-tai cia jau ne biznis:-)))

[senasnamas]

http://www.booking.com/searchresults...=price_for_two

Dviviečiai kambariai prasideda nuo 21 eur. Ir tai ne nakvynės namai prie stoties, bet 2-3 žvaigždučių viešbučiai su gerais klientų įvertinimais. Pvz., 4 žvaigždučių Šarūne, kurio įvertinimas 8, dvivietis kambarys tik 32 eur.

[zixelis]

o kur auomobili issinuomot pigiausiai? pvz Kaune, savaitei, vasario menesi, ekonomines klases, dviems zmonems pasivazinet. daug praziurejau, bet turbut pigiau nei 550Lt neradau
P.S. kas realiai pades, tam lauktuviu parvesiu

[Wycka]

Nakvynė vienvietyje už 18 eurų parai

Kur tu matei lietuvoje viesbuti uz 20 euru??? Pateik pavyzdi.

Dviviečiai kambariai prasideda nuo 21 eur. Ir tai ne nakvynės namai prie stoties, bet 2-3 žvaigždučių viešbučiai su gerais klientų įvertinimais. Pvz., 4 žvaigždučių Šarūne, kurio įvertinimas 8, dvivietis kambarys tik 32 eur.

Kas labai ieško, tas randa Radau Panevėžyje (juk čia dar Lietuva, ar ne?) vienvietį už 18eur/parai Kam reikia, nuorodą atsiųsiu į AŽ, o tai mane išbanins už reklamą

[JlL]

KODĖL panašaus lygio viešbučių kainos Vilniuje panašios į turtingiausių ir "brangių" V.Europos miestų (pvz. Miuncheno)? Taip pat, KODĖL išsinuomoti mašiną Miuncheno oro uoste kainuoja gerokai pigiau, nei Vilniuje? Juk tiek darbuotojų užmokesčiai, tiek eksploatacijos kaina Vilniuje turėtų būti gerokai mažesnė, nei, tarkim, Vokietijoje.

Ar viešbučiai ir mašinų nuomos kompanijos Lietuvoje tiesiog neapgrįstai pelnosi iš savo klientų reikalaudamos santykinai gerokai didesnių kainų už savo paslaugas, nei tai kainuoja gerokai turtingesnėse šalyse?

Didziausia Lietuvoje problema tai darbo neefektyvumas. Zmones dar nemoka organizuoti darbu taip, kad visas darbo laikas butu isnaudojamas tikslingai, del to reikia daugiau personalo tam paciam darbui atlikti. Pvz daugelis vidutinio lygio vadovu dar nesupranta, kad darbus reik planuot ne ryte atejus i darba o is vakaro ar net pries savaite. Kodel pas mus visada matom kaip 20 kelininku nieko neveikia, o vienas dirba? Taip yra visur tik kelininkus pastebim labiau nes jie ant gatves. Juk jei koks darbu vadovas nesuveike irankiu/medziagu/breziniu/atsakymo i klausima tai darbai stovi. Taip issvaistoma didele dalis laiko uz kuria darbdavys moka alga. Taip ir gaunasi, kad sanaudos labai dideles ir tai neleidzia nuleisti kainu.

Del automobiliu nuomos dar yra toks variantas kad automobilio uzimtumas lietuvoje siekia kokius 50% kai Miunchene 95%. Automobilio kaina pas mus ir miunchene vienoda, lizingo aptarnavimas pas mus brangesnis vat ir kainu skirtumas. Galbut tai tinka ir viesbuciams, ju uzimtumas pas mus irgi nedidelis, o visi statyti ir irengti uz paskolas.

[praeivis]

Del automobiliu nuomos dar yra toks variantas kad automobilio uzimtumas lietuvoje siekia kokius 50% kai Miunchene 95%. Automobilio kaina pas mus ir miunchene vienoda, lizingo aptarnavimas pas mus brangesnis vat ir kainu skirtumas. Galbut tai tinka ir viesbuciams, ju uzimtumas pas mus irgi nedidelis, o visi statyti ir irengti uz paskolas.

Kuo labiau didinsi kainas,tuo labiau mazes uzimtas ir zmoniu noras naudotis tokiomis paslaugomis. uzburtas ratas:-)))

[Lettered]

O dabar pats pagalvok logiskai. Viesbucio tam tikro ploto islaikymas kainuos tiek pat kiek ir tokio pat ploto standartinio buto. Stai tu uz buta tokio ploto kaip viesbucio kambarys sakykim su visais mokesciais sumoki kokius 500 lt/men,arba dienai gausis iki 20 litu. Pridek,kad viesbuciui reikia keisti patalyne ir ta buta tvarkyti ,....na tai gali padauginti ta suma is dvieju ,nors tiek ir nekainuos. Taigi gauni dienai islaidas apie 40 litu ,o pigiausias 2 kambariu viesbutis kainuos....Taigi gali pasiskaiciuoti kiek simtu procentu pelno jie turi ir kokius turi rezervus tas kainas mazinti. Bet lietuviskas godumas matomai cia ims virsu: jei jam viesbucio statyba neatsiperka per du metus-tai cia jau ne biznis:-)))

Vėl visiškai nusišneki, viešbučio išlaikymas ne tik patalynė, reikia mokėti atlyginimus darbuotojams, paskolą, komunalines, atnaujintį patį viešbutį, viskas susidėvi juk. Jeigu toks protingas esi, pasistatyk viešbutį ir nuomok kambarius po 50 Lt už parą. Daug uždirbsi, ir turistai bus patenkinti žemomis kainomis.