Ekonomikos naujienos (archyvas)

[index]

O kaipgi, nepagrįstai pas mus ignoruojamas, visuotinio komunizmo modelis?

Problema su šiuo modeliu yra ta, kad jis reikalauja visiško žmonių nesavanaudiškumo, nes tuomet kapitalo savininkas (O gal jau buvęs kapitalo savininkas) turėtų gauti tiek pat, kiek ir kiti. O tai butų tiek neteisinga jų atžvilgiu, tiek susilauktų iš jų paprasčiausio psichologinio pasipriešinimo.

Manau, kad visgi kapitalo savininkas turėtų gauti daugiau nei kiti žmonės, bet ne tiek daug daugiau, kiek jis gautų esant absoliučiai laisvai rinkai. T.y. mano nuomone, mažėjant žmonių darbo poreikiui, paprasčiausiai turėtų didėti mokesčiai kapitalui, kol jie pasiektų lygi NETOLI komunizmo. Tuo tarpu žmonių įdarbinimas turėtų būti skatinamas. Pavyzdžiui panaikinant gyventojų pajamų mokestį.

[Wycka]

Tai būtent, kad vienintelė sritis, kur žmonės yra nepakeičiami yra menas ir mokslas. Vis dėlto, esant visiškai laisvai rinkai ir beveik visiškam automatizacijos laipsniui, beveik visam turtui nusėdant nedidelės grupelės rankose, jiems meno ir mokslo paslaugų reikės gerokai mažiau. Argi vienam žmogui reikia be galu daug spektaklių, parodų ir t.t. Tuo tarpu didžioji masė žmonių, kurie iki šiol daugiau ar mažiau vartojo šias paslaugas, neturės už ką jų įpirkti. Taip pat ir su mokslu. Kapitalo savininkas būtų suinteresuotas pirkti tik taikomąjį mokslą, vedantį tik dar didesnės automatizacijos link, o kitam mokslui neliktų nieko arba labai mažai (Nes jį finansuoja valstybė, kuri dabar beveik negautų GPM).
Taigi yra du variantai: Dirbam trumpiau, dėl automatizacijos - našiau, uždirbam tiek pat. Tuo nesuinteresuotas kapitalo savininkas, kuris rinktųsi mažint žmonių kiekį, nes laiko, kad pačių darbuotojų našumas nepadidėjo. Todėl čia reiktų įsikišti valastybei.
Arba: Verslininkai, kaip minėjau, atleidžia dalį darbuotojų. Nuo to padidėja jų pelnai, o valstybė padidina atimamą jo dalį, kurį panaudoja tų atleistų darbuotojų paslaugoms pirkti.
Ilgu laikotarpiu, kai žmonių darbo išvis nebereikia, iš kapitalo savininkų (tų, kuriems priklauso visas valstybės gamybos ir paslaugų pajamos), valstybė paima tiek, kiek reikia nupirkti visų kitų žmonių paslaugoms.

Nežinia kuo paremtos fantazijos. Pirmiausia prisiminkime, dėl ko kuriami robotai? Antra, koks didžiausias roboto trūkumas? Sufleruoju: neturėjimas fantazijos/nesugebėjimas veikti nestandartinėse situacijose.
Tikriausiai labiausiai robotizuota visuomenė šiandien yra japonai. Manai, pas juos nedarbas didesnis negu Baltijos valstybėse arba Afrikoje?

Tai būtent, kad vienintelė sritis, kur žmonės yra nepakeičiami yra menas ir mokslas.

+ valstybės/visuomenės valdymas. Gal dar teisingumas

[index]

Nežinia kuo paremtos fantazijos. Pirmiausia prisiminkime, dėl ko kuriami robotai? Antra, koks didžiausias roboto trūkumas? Sufleruoju: neturėjimas fantazijos/nesugebėjimas veikti nestandartinėse situacijose.

Pramonėje robotai gali daryti praktiškai viską (Dabar jau daro beveik viską, rankų darbas naudojamas tik pačioms brangiausioms prekėms).

Paslaugas jie irgi gali atlikti beveik visas (klientus aptarnauti jie gali, gali net transporto priemones vairuoti). Na išskyrus meną, mokslą, įmonės, valstybės valdymą ir dar pridėčiau mediciną. Taigi visi netekę darbo tose srityse, turės sutilpti šiose. O jos beveik visada išlaikomos valstybės. Todėl reikės kelti mokesčius. Simple .

Na nedarbas Japonijoje yra nedidelis, bet pasižiūrėk kokie ten taikomi mokesčiai: http://www.worldwide-tax.com/japan/japan_tax.asp
Gaila, kad nerandu duomenų apie tai, kiek procentų žmonių Japonijoje dirba valstybiniame sektoriuje.

[senasnamas]

O dėl investuotojo, tai gal labiau koks Faberis galėjo taip pasakyt, nes Rogers'as visgi nėra toks fatalistas, sėdi sau Honkonge ar tai Singapūre ir šventai tiki, kad Kinija ir Azija amžinai augs.

Vis tik Rodžersas . Nėra jis fatalistas, bet žemės ūkį vertina. Visas interviu:
http://www.vartotojulyga.lt/lt/news/detail.php?ID=21117

Tai yra padidinti valstybės kišimąsi į ekonomiką paimant didesnę dalį pelno nei dabar iš labai našaus kapitalo savininkų ir padalinti įvairiems "veltėdžiams" (mokslininkams, menininkams, gydytojams, mokytojams ir t.t.), taip perteklinę darbo jėgą įdarbinant valstybiniame sektoriuje.

Būtent. Revoliucijas ir sukelia didėjanti turtinė nelygybė. Protingi kapitalistai numeta proletariatui trupinių, kad šis netriukšmautų . Kai didžiają dalį turtų valdo keli procentai žmonių, o likę skursta, kyla nepasitenkinimas. O dabartinė santvarka netrukdo kapitalui koncentruotis vienose rankose. Ir per kelis šimtmečius jau neblogai prikoncentruota.

Wycka, o kas butu jei staiga vaikus pradeda mokyti robotai kur anglu/rusu ar pan. reguliuojama mygtukos paspaudimu? cia sci-fi ideja...

Tai jau realybė . Tiesa, kol kas eksperimentų lygyje ir tik mokytojų trūkumo problemai spręsti, bet vėliau gyvi mokytojai turės niekada nepavargstantį konkurentą .

http://www.technologijos.lt/n/techno...2/249/3003&l=5

Na, postindustrinėse valstybėse gyventojų prieaugis JAU yra neigiamas. Bet kažkodėl stengiamasi didinti gimstamumą. Ar tai - klaida?

Kai gyventojų prieaugis neigiamas, visuomenė sensta ir vis sunkiau išlaikyti pensininkus. Šitą trūkumą padeda užlopyti ir imigracija.

O kaipgi, nepagrįstai pas mus ignoruojamas, visuotinio komunizmo modelis?

Ar JAV ne komunizmas? Citata iš minėto interviu su Rodžersu:
suteikčiau visišką galimybę bankrutuoti – visiems, kas pasirodė esąs nekompetentingas ir nemokus. Sistema veikia taip, kad tokių periodų, kaip dabartinis, metu, tie, kas yra mokūs ir kompetentingi pasiima aktyvus iš tų, kurie tokie nėra. Po to viskas prasideda iš naujo, ant sveiko pagrindo. Taip buvo padaryta Pietų Korėjoje, Rusijoje, kai kuriose kitose šalyse – pas juos viskas puikiai gavosi. O ką mes darome? Atimame aktyvus iš tų, kurie kompetentingi ir atiduodame tiems, kurie nekompetentingi ir sakome: o dabar imkite ir konkuruokite su kompetentingais žmonėmis, turėdami jų aktyvus ir jų pinigus. Tai baisu ne tik ekonominiu, bet ir moraliniu požiūriu.

Kitaip sakant, mokesčių mokėtojai gelbsti kapitalistus nuo bankroto. Savotiškai iškreiptas turto pasidalijimas – neturtingi dalinasi su turtingais.
Yra panašumų ir su Sovietų Sąjunga: pastarojoj buvo planinė gamyba, o JAV – planinis vartojimas . Kažkur mačiau skaičiavimus, koks turi būti vartojimas, kad JAV ekonomika augtų tuos reikalingus 2-3 proc. Reikiamą vartojimo lygį turi užtikrinti bankų paskolos. Deja, šiuo metu jau nebe. O Marksas rašė, kad bankai skolins skolins, kol žmonės neišsimokės, tada bankai bankrutuos, juos perims valstybė ir įsigalės komunizmas . Kai kuriose šalyse būtent tai ir vyksta.

[Wycka]

Pramonėje robotai gali daryti praktiškai viską (Dabar jau daro beveik viską, rankų darbas naudojamas tik pačioms brangiausioms prekėms).

Rankų darbas visada bus vertinamas. Pvz ir dabar rankų darbo saldainiai yra brangesni negu pramoniniu būdu pagaminti Dėl pramonės robotizavimo nieko blogo nematau, juk ir dabar reta valstybių kur pramonės sektorius įdarbina bent 1/3 dirbančiųjų.

Paslaugas jie irgi gali atlikti beveik visas (klientus aptarnauti jie gali, gali net transporto priemones vairuoti). Na išskyrus meną, mokslą, įmonės, valstybės valdymą ir dar pridėčiau mediciną. Taigi visi netekę darbo tose srityse, turės sutilpti šiose. O jos beveik visada išlaikomos valstybės. Todėl reikės kelti mokesčius. Simple.

Ech, žmogau, žvelg plačiau. Na nejaugi nepastebi, kad vis daugiau valstybių užsibrėžia tikslą siekti 7h darbo dienos? Matyt, po kelių dešimtmečių tikslas jau bus 6h. Klausimas — jeigu žmonių pajamos liks tos pačios, o laisvo laiko padaugės — ką tie žmonės veiks? Tai žinoma, kad didės vartojimas paslaugų srityje: kelionės, švietimas, pramogos ir t.t..
Beje, kad Tamstos išvardintos sritys visada išlaikomos valstybės, sutinku tik iš dalies. Valstybė stengiasi kiek įmanoma daugiau funkcijų perleisti privačiam sektoriui, medicina išvis tampa kone vien tik privačia sritimi, daugėja privataus švietimo (kol kas daugiausiai ikimokyklinis ugdymas ir užsienio kalbos). Mokslas vis labiau ieško privataus kapitalo, o didžiausios korporacijos turi savo mokslo/tyrimo centrus. Na o su menu visko galima rasti: pop/rock muzikos atlikėjai neprašo valstybės paramos, o patys moka mokesčius, Holivudas skaičiuoja milijoninius pelnus, dailininkai įsidarbina reklamos kompanijose ir t.t.. Atsiradus daugiau laisvo laiko, išaugs paslaugų potencialas, o ten norime ar nenorime vis tiek reikės žmogaus.

Na nedarbas Japonijoje yra nedidelis, bet pasižiūrėk kokie ten taikomi mokesčiai: http://www.worldwide-tax.com/japan/japan_tax.asp
Gaila, kad nerandu duomenų apie tai, kiek procentų žmonių Japonijoje dirba valstybiniame sektoriuje.

Mokesčiai, mokesčiai... Atkreipk dėmesį, kad kuo valstybė turtingesnė, tuo joje didesni mokesčiai, ir priešingai (nebent tai būtų nedemokratinė valstybė). Geriau pasidomėk kiek žmonių Skandinavijoje dirba valstybiniame sektoriuje (ne tik valstybės valdymas, bet ir valstybinės kompanijos, pvz Statoil) Panašu, kad bendrą lyginimo matą nėra lengva rasti Beje, Skandinavijoje taip pat yra nedidelis nedarbas

[index]

Ech, žmogau, žvelg plačiau. Na nejaugi nepastebi, kad vis daugiau valstybių užsibrėžia tikslą siekti 7h darbo dienos? Matyt, po kelių dešimtmečių tikslas jau bus 6h. Klausimas — jeigu žmonių pajamos liks tos pačios, o laisvo laiko padaugės — ką tie žmonės veiks? Tai žinoma, kad didės vartojimas paslaugų srityje: kelionės, švietimas, pramogos ir t.t..
Beje, kad Tamstos išvardintos sritys visada išlaikomos valstybės, sutinku tik iš dalies. Valstybė stengiasi kiek įmanoma daugiau funkcijų perleisti privačiam sektoriui, medicina išvis tampa kone vien tik privačia sritimi, daugėja privataus švietimo (kol kas daugiausiai ikimokyklinis ugdymas ir užsienio kalbos). Mokslas vis labiau ieško privataus kapitalo, o didžiausios korporacijos turi savo mokslo/tyrimo centrus. Na o su menu visko galima rasti: pop/rock muzikos atlikėjai neprašo valstybės paramos, o patys moka mokesčius, Holivudas skaičiuoja milijoninius pelnus, dailininkai įsidarbina reklamos kompanijose ir t.t.. Atsiradus daugiau laisvo laiko, išaugs paslaugų potencialas, o ten norime ar nenorime vis tiek reikės žmogaus.



Mokesčiai, mokesčiai... Atkreipk dėmesį, kad kuo valstybė turtingesnė, tuo joje didesni mokesčiai, ir priešingai (nebent tai būtų nedemokratinė valstybė). Geriau pasidomėk kiek žmonių Skandinavijoje dirba valstybiniame sektoriuje (ne tik valstybės valdymas, bet ir valstybinės kompanijos, pvz Statoil) Panašu, kad bendrą lyginimo matą nėra lengva rasti Beje, Skandinavijoje taip pat yra nedidelis nedarbas

Panašu, kad baigiame sutarti . Augant darbo našumui būtinai reikia trumpinti darbo laiką (O pas mus jį planuojama ilginti). Taip būtų išlaikytas nedidelis nedarbas. Bet tam reikia valstybinio reguliavimo, ko aglosaksiškąjį modelį priėmęs pasaulis stengiasi kiek įmanoma vengti.

Dėl mokslo, tai privatus verslas remia tik taikomąjį mokslą. Fundamentaliąjam mokslui, bei kitoms sritims, kurių žinios galbūt bus pritaikomos tik po labai ilgo laiko.

Mano mintis buvo, kad augant darbo našumui bei automatizavimui, valstybė turės vis labiau kištis į ekonomiką.

[Wycka]

Panašu, kad baigiame sutarti

Na gal, žiūrint kuriose srityse

Augant darbo našumui būtinai reikia trumpinti darbo laiką (O pas mus jį planuojama ilginti). Taip būtų išlaikytas nedidelis nedarbas. Bet tam reikia valstybinio reguliavimo, ko aglosaksiškąjį modelį priėmęs pasaulis stengiasi kiek įmanoma vengti.

Kad Lietuvoje siūloma tiesiogiai ilginti darbo laiką, dar neteko girdėti. Buvo tik pasiūlymas leisti žmogui dirbti tiek, kiek jis pats nori ir sugeba (pvz yra viengungis arba tam tikru metu šeimai žiauriai reikia daugiau pinigų).
Augant darbo našumui galima trumpinti darbo laiką, bet tikrai nebūtina. Vietoj to galima sukurti papildomų darbo vietų (pvz vis aktualesnė tampa aplinkosauga, plastinė chirurgija), arba ankstinti pensijinį amžių, arba labiau finansuoti dienines studijas (su sąlyga, kad studentui mokama nemaža stipendija ir jam draudžiama dirbti studijų metu, išskyrus praktiką) — bet tada valstybė turėtų įsipareigoti finansuoti iki dviejų diplomų. Beje, man pastarasis variantas mažiausiai patinka, nes: a) tai didina finansinius valstybės įsipareigojimus, ir bent jau tam kartui smukdo ekonominį vystymąsi; b) išsilavinimas yra bet kurio žmogaus asmeninis reikalas, investicija į patį save. Investuoti valstybinius pinigus į aukštąjį išsilavinimą yra tas pats kas paskolinti valstybinius pinigus privačiai kompanijai be jokių palūkanų

Mano mintis buvo, kad augant darbo našumui bei automatizavimui, valstybė turės vis labiau kištis į ekonomiką.

Teoriškai valstybė turi kištis į ekonomiką tik tiek, kiek to pageidauja dauguma rinkėjų. tačiau mes žinoma krūvas pavyzdžių, kada net demokratiškai išrinkti atstovai neatsižvelgia į rinkėjų reikalavimus. Bet čia jau būtų nebe ekonominė diskusija

[tivoli]

Ar mano ontologinis mąstymas "neneša" iki kai kurių, ar ką... Tai atsakykit - kaip ekonomika įmanoma be žmogaus/žmonių? Juk tai grynai vienos iš socialinės veiklos įprasminimas. Nebus žmonių - nebus ekonomikos. Jei manote kitaip, tai pafantazuokime - kas tada yra ekonomika be žmogaus (kaip pirkėjo, gamintojo, transakcijos dalyvio ekonomikoje)? Norit pasakyti, jog šauniojo Adamso "laissez faire" ir nematoma rankos principas geba veikti ne-socialiniame lauke? Ar tai aksioma, ar tai dėsnis ar viso labo dėsningumas socialinėje aplinkoje?

Šiaip tai pasaulis turi augti daug kur. Jei prisiminsime (kažkodėl) standartinį ir nekintantį pasaulinį paretą, jog 20% pasaulio žmonių naudojasi 80% pasauliniais ištekliais. Kalbame apie save dažnai, bet užmirštame "outsiderius" ekonomikoje; tai jei maždaug 5.5 milijardo žmonių gyvena ne santykiniame, o absoliučiame skurde, tai ekonomikai įprasminti yra daug kur vietos.
Einant toliau, prie pseudo-idiosinkratinio įsitikinimo, jog šiuolaikiniame pasaulyje viską pramonėje gamina robotai. Deja, tos pačios Kinijos ar Brazilijos stebuklas iš nieko neatsirado; visų pirma tai besivystančios šalys su minia - tais 5.5 milijardais alkanų burnų, kur rankų darbo jėga yra vis dar pigesnė nei robotizacija.
Kalbam apie Japoniją kaip robotizacijos simbolį, šaunu. Bet kažkodėl užmirštamas faktas, jog prieš kelis dešimtmečius Taivanas ir P. Korėja, o dabar Kinija vis dar gamina dėl ypatingai pigios darbo jėgos daugybė prekių, o robotai pasitelkiami dažniausiai baigtiniam arba pradiniam produkcijos gamybos etapui. Viduriniam gamybos etapui dažnai pasitelkiamos rankutės, nes tai sąlyginai pigiau nei konstruoti robotus kol kas. Vienas geras pavyzdys, kodėl dauguma III ar besivystančio pasaulio šalių ekonomikų augimo kompanjonė dažniausiai būna tesktilės ir lengvoji pramonė? Kodėl Indijoje, Kinijoje ar Indonezijoje vis dar siuvamos "šmutkės" vakarams ar tai pačiai Japonijai, jei įmanoma viską robotizuoti ir minimizuoti savo šalyje?

Taigi kai santykinis skurdas, išteklių ir ekonomikos sukuriamos gerovės sklaida bei darbo (sąlygų) standartizacija globaliai bus suvienodinta, tada apie ekonomikos epic failure ir galima būtų kalbėti; bet ar globaliai tai einama tuo keliu?

[tivoli]

Beje, kad Tamstos išvardintos sritys visada išlaikomos valstybės, sutinku tik iš dalies. Valstybė stengiasi kiek įmanoma daugiau funkcijų perleisti privačiam sektoriui, medicina išvis tampa kone vien tik privačia sritimi,

Kur čia? Lietuvoje? Jei Lietuvoje tai taip; jei tarkim JAV - tai atvirkščiai, tampa labiau valstybės globajama (Obama bando pramušinėti visuotinę Health care programme). Skirtingi kontekstai, skirtingi laikotarpiai, skirtingos patirtys.

Mokslas vis labiau ieško privataus kapitalo,

Čia apie tuos universitetus, kur diplomą gali už 2 savaičių kursus nuspirkti už 200$ internete?

Na o su menu visko galima rasti: pop/rock muzikos atlikėjai neprašo valstybės paramos, o patys moka mokesčius, Holivudas skaičiuoja milijoninius pelnus,

Holivudas, sportas, hip-hop'as, MTV ir kitas ale pop menas/šlamštas man yra didžiausias dabartinės pūliuojančios-burbulinės ekonomikos simbolis. Išleidžiama daugiau nei uždirbama, švaistoma į kairę ir dešinę, gyvenama skolon ir dar rodoma viešajame diskurse, jog taip gyventi yra gerai ir padedama net ekonomikai atsigauti. Pvz.: garsiausios blondinės - Paris Hilton paklausus, ar jūs labiau taupote per sunkmetį; jin atsakė, o kam, aš išleidžiu dar daugiau ir galbūt jau netelpu į savo finansus, bet taip padedu JAV ekonomikai...

[John]

Bankai jau švelnina BVP prognozes...

SEB persigalvojo: kitąmet mato ne minusą, o BVP augimą 1 proc.
http://www.delfi.lt/news/economy/bus....d?id=27109405

Nors anokia čia naujiena... jau po Q3 rezultatų buvo akivaizdu, kad 2010, blogiausiu atveju, bus apie 0. Tik va prireikė bent poros mėnesių pripažinti, kad gaaaaaal tas BVP taip jau labai smarkiai ir nekris... gal ir biškiuką augs... gal 1%... vat... tsakant

[Tomasl]

Peržengus pirmą žmogaus poreikių hierarchijos laiptelį, atsiranda norų ekonomika, nėra norų nėra ekonomikos. Norų deficitas neįmanomas, tik su jų realizcija nuolat kyla problemos. Ir viena iš šių problemų , ankščiau minėta kapitalizcija, tai yra kai nedidukė grupė gali pateikti likusiai masei ko ji tik pageidauja, o likusi masė atgal neturi ką duoti. Ir kaip bebūtų keista problema yra tikrai ne didžiojoje masėje.....

[Sula]

Jei jau baiminatės nedarbo problemos, tai reikia priminti, kad ji yra palyginti nesena ir nulemta tam tikrų ekonomikos ir visuomenės savireguliacijos trūkumų. Ir Lietuvos ekonomika yra geras to pavyzdys. Visuomenės saugumas, medicina (t.t. slauga ir reabilitacija), mokslas, menas ir aplinkotvarka ir netgi administravimas mūsų visuomenės nelaikomi poreikius tenkinančiomis paslaugomis. Mes manome, kad tai yra mistinės "valdžios" neatlygintina ir nemokama funkcija. Šios sferos yra potencialus ir neišsenkantis darbo (beje - sunkiai automatizuojamo) šaltinis.

[doncius]

Nežinau ar čia pataikiau bet tai susiją su ekonomika. Žadu dalyvauti Radviliškio vizijos konkurse ir pasirinkta tema yra apie verslą. Gal kas turit ar žinot kur rasti pavyzdžių su šios sryties vizija(analizes, tikslų, priemonių) pavyzdžiais. Gal kas esat dalyvavę panašiuose konkursuose? Mat turiu savo minčių tik jas sunkoka apipavidalinti, būtų neprošal patarimai ar pavyzdžiai.

[Wycka]

Kur čia? Lietuvoje? Jei Lietuvoje tai taip; jei tarkim JAV - tai atvirkščiai, tampa labiau valstybės globajama (Obama bando pramušinėti visuotinę Health care programme). Skirtingi kontekstai, skirtingi laikotarpiai, skirtingos patirtys.

Čia aš suplakiau viską (pasaulis + Lietuva) į vieną, todėl tyčia neakcentavau labai konkrečių pavyzdžių

Čia apie tuos universitetus, kur diplomą gali už 2 savaičių kursus nuspirkti už 200$ internete? .

Na kolega Jūs kolega... Šaipotės iš manęs? Nereikia apsimetinėti, kad esate mokslo neragavęs. Iš ankstesnių pranešimų sprendžiu, kad esate baigęs aukštąją arba paskutinio kurso studentas. Vadinasi, žinote, kuo skiriasi mokslas nuo mokymo. Tai kam tada apsimesti šlanga?

Holivudas, sportas, hip-hop'as, MTV ir kitas ale pop menas/šlamštas man yra didžiausias dabartinės pūliuojančios-burbulinės ekonomikos simbolis. Išleidžiama daugiau nei uždirbama, švaistoma į kairę ir dešinę, gyvenama skolon ir dar rodoma viešajame diskurse, jog taip gyventi yra gerai ir padedama net ekonomikai atsigauti. Pvz.: garsiausios blondinės - Paris Hilton paklausus, ar jūs labiau taupote per sunkmetį; jin atsakė, o kam, aš išleidžiu dar daugiau ir galbūt jau netelpu į savo finansus, bet taip padedu JAV ekonomikai...

Šlamštas ne šlamštas, dažnas mūsų dar ne tokį šlamštiną darbą dirba kad pinigų prasimanytume. Tas šlamštas tiesioginės žalos niekam nedaro, o dar mokesčius moka, tad tebūnie Pagaliau nebūtų paklausos — nebūtų ir pasiūlos

[taspac]

Nauja krize neivengiama

http://www.delfi.lt/news/daily/world....d?id=27152311

[tivoli]

Na kolega Jūs kolega... Šaipotės iš manęs? Nereikia apsimetinėti, kad esate mokslo neragavęs. Iš ankstesnių pranešimų sprendžiu, kad esate baigęs aukštąją arba paskutinio kurso studentas. Vadinasi, žinote, kuo skiriasi mokslas nuo mokymo. Tai kam tada apsimesti šlanga?

Patikėk nesišaipau. Nesupratai ironijos (kuri nebuvo į tave nukreipta). Pasirodo nepadeda kartais net pirst: ir t.t.

Šlamštas ne šlamštas, dažnas mūsų dar ne tokį šlamštiną darbą dirba kad pinigų prasimanytume. Tas šlamštas tiesioginės žalos niekam nedaro, o dar mokesčius moka, tad tebūnie Pagaliau nebūtų paklausos — nebūtų ir pasiūlos

Tiesioginės- ne; bet yra toks dalykas kaip psichologija ir įvaizdžiai, reklamos, kurie dar ir kaip pridaro žalos neteisiogiai. Neatsakingi, neracionalūs asmenys dispinuojantys savo žinoje populiarumu ar priėjimu prie viešo diskurso geba įteigti ateites kartoms, jog skola ir jos augimas yra normalus dalykas savo buities ekonomijoje ir ekonomikoje.

[Wycka]

Tiesioginės- ne; bet yra toks dalykas kaip psichologija ir įvaizdžiai, reklamos, kurie dar ir kaip pridaro žalos neteisiogiai. Neatsakingi, neracionalūs asmenys dispinuojantys savo žinoje populiarumu ar priėjimu prie viešo diskurso geba įteigti ateites kartoms, jog skola ir jos augimas yra normalus dalykas savo buities ekonomijoje ir ekonomikoje.

Ką ten teigia Analitikas PlėtRa savo paraše? A, štai ką:

Komentaro autorius neatsako už nieką išskyrus save — galvokit savo galva, jis nėra Jūsų dvasinis gyvenimo vadovas.

Kitaip tariant, suaugęs žmogus pats atsako už save ir niekas neturi teisės jam nurodinėti imti kreditą ar ne, kaip ir kokį automobilį pirkti/nepirkti. Dar kitaip tariant, jeigu žmogus negali atsakyti už savo asmeninio gyvenimo sprendimus — kokią jis turi teisę eiti balsuoti ir priimti sprendimus, kurie įtakoja VISOS visuomenės gyvenimą???

[senasnamas]

Jei prisiminsime (kažkodėl) standartinį ir nekintantį pasaulinį paretą, jog 20% pasaulio žmonių naudojasi 80% pasauliniais ištekliais. Kalbame apie save dažnai, bet užmirštame "outsiderius" ekonomikoje; tai jei maždaug 5.5 milijardo žmonių gyvena ne santykiniame, o absoliučiame skurde, tai ekonomikai įprasminti yra daug kur vietos.

Kad ir keistai gali nuskambėti, bet ekonomikos augimą tie skurstantys ir palaiko. Kol yra po 12 valandų už kelis dolerius dirbančių, tol galima generuoti pelnus, pasiekti didelį BVP ir t. t. Juk prakutusios šalys gamybą paprastai perkelia į pigios darbo jėgos šalis. Robotai masiškiau pradės skverbtis tik kai neliks pigių darbo rankų. O kapitalo ir įtakos koncentracija tik didėja. Dėsnis paprastas - kuo esi turtingesnis, tuo lengviau praturtėti dar labiau. O išsiveržti iš gyvenimo nuo algos iki algos pavyksta ne tokiam dideliam skaičiui. Patrauklios skolinimosi sąlygos gerokai pamažina tokių "išsišokėlių" skaičių.

Kitaip tariant, suaugęs žmogus pats atsako už save ir niekas neturi teisės jam nurodinėti imti kreditą ar ne, kaip ir kokį automobilį pirkti/nepirkti. Dar kitaip tariant, jeigu žmogus negali atsakyti už savo asmeninio gyvenimo sprendimus

Manai verslas veltui mėto didelius pinigus reklamai? Iš pradžių žmogus galvoja, kad 40-iai metų skolintis yra kvailystė, bet pamato reklamą, kad mažos palūkanos, sužino, kad Jonas ir Petras jau pasiskolino, iš kaimynės išgirsta, kad vėliau tokių sąlygų nebus, reklama apie geras skolinimosi sąlygas eina iš radijo ir televizijos ir žmogus nebeatlaiko - lekia į banką pasirašyti sutarties . Tuo metu jam atrodo, kad tai pats geriausias sprendimas, kurį jis priėmė gerai pagalvojęs . Vidutinis lietuvis ekonomiškai dar nėra tiek išprusęs, kad suprastų visas skolinimosi rizikas ir blaiviai vertintų situaciją, o paskolų dalintojai nesuinteresuoti skaityti ekonomikos paskaitas - jiems svarbu gauti parašą ant sutarties.

[Wycka]

Kad ir keistai gali nuskambėti, bet ekonomikos augimą tie skurstantys ir palaiko. Kol yra po 12 valandų už kelis dolerius dirbančių, tol galima generuoti pelnus, pasiekti didelį BVP ir t. t. Juk prakutusios šalys gamybą paprastai perkelia į pigios darbo jėgos šalis. Robotai masiškiau pradės skverbtis tik kai neliks pigių darbo rankų. O kapitalo ir įtakos koncentracija tik didėja. Dėsnis paprastas - kuo esi turtingesnis, tuo lengviau praturtėti dar labiau. O išsiveržti iš gyvenimo nuo algos iki algos pavyksta ne tokiam dideliam skaičiui. Patrauklios skolinimosi sąlygos gerokai pamažina tokių "išsišokėlių" skaičių.

Hmmm, gal ir taip, gal ir ne, priklauso kokiu kampu pažiūrėsi. Afrikoje ar Indijoje visada netrūko juodadarbių, bet taip ir nepraturtėjo. Aš manau, kad ekonomiką pakelia visuotinis išsilavinimas, nesvarbu kurios srities.
Paskola gali sužlugdyti, bet gali ir ištempti. Viskas priklauso kaip tu elgiesi su pinigais. Čia kaip ir automobilis — vieni sugeba iš jo užsidirbti, kiti nejausdami ribų užmuša žmogų

Manai verslas veltui mėto didelius pinigus reklamai? Iš pradžių žmogus galvoja, kad 40-iai metų skolintis yra kvailystė, bet pamato reklamą, kad mažos palūkanos, sužino, kad Jonas ir Petras jau pasiskolino, iš kaimynės išgirsta, kad vėliau tokių sąlygų nebus, reklama apie geras skolinimosi sąlygas eina iš radijo ir televizijos ir žmogus nebeatlaiko - lekia į banką pasirašyti sutarties . Tuo metu jam atrodo, kad tai pats geriausias sprendimas, kurį jis priėmė gerai pagalvojęs . Vidutinis lietuvis ekonomiškai dar nėra tiek išprusęs, kad suprastų visas skolinimosi rizikas ir blaiviai vertintų situaciją, o paskolų dalintojai nesuinteresuoti skaityti ekonomikos paskaitas - jiems svarbu gauti parašą ant sutarties.

Į šiuos argumentus jau atsakiau ankstesniuose pranešimuose. Kodėl verti mane kartotis??? Tai kuo tu mąstai: savo ar reklamos gamintojų galva??? Ir išvis, nuo durnumo ir žioplumo vaistų nėra.
Tokie pavirkavimai "reklamos gamintojai mulkina mane" primena hamburgerių mėgėjus, kurie virkauja dėl savo viršsvorio, esą niekas jų neinformavo dėl cholesterolio pavojaus. Gal ir ant degtinės butelio turi atsirasti užrašai "Nevairuok išgėręs"?

[senasnamas]

Afrikoje ar Indijoje visada netrūko juodadarbių, bet taip ir nepraturtėjo.

Indijos laikas dar tik ateina. Kita vertus, kad tie juodadarbiai keltų ekonomiką, pirmiau turi patekti į griežtas kapitalistų rankas .

Į šiuos argumentus jau atsakiau ankstesniuose pranešimuose. Kodėl verti mane kartotis???

Turbūt ne visus juos perskaičiau . Aš čia rašau ne apie save, o apie vidutinį paskolos gavėją ir kaip atrodo kelias nuo nesiskolinsiu iki prisiskolinsiu. O reklamos poveikio ginčyti neverta - jis didelis. Swedbankas 2006 m. rašė:
Per pastaruosius metus iš esmės pasikeitė banke imama vidutinės paskolos suma ir vidutinis paskolos grąžinimo laikotarpis. 2001 metais vidutinė paskola buvo 47 800 litų, 2003 metais - 78 200 litų, o šiandien - daugiau nei 175 tūkstančiai litų. 2001-aisiais paskola vidutiniškai buvo imama 17,5 metų, šiandien - 26,8 metų.