Wycka, o kas butu jei staiga vaikus pradeda mokyti robotai kur anglu/rusu ar pan. reguliuojama mygtukos paspaudimu? cia sci-fi ideja, bet mintis vienoda ir esme panasi... kur tada tam mokytojui detis? tavo pavyzdys nelabai koks nes pedagogine saka nera panaikinama... o cia kalbam apie situacija kai isnyktsa visa saka, o ne tik kad persidelioja sakos specialistu poreikis... ty mokytoju porekis nesumazejo, pasikeite tik mokytoju specializaciju pasiskirstymo poreikis...
Wycka, o kas butu jei staiga vaikus pradeda mokyti robotai kur anglu/rusu ar pan. reguliuojama mygtukos paspaudimu? cia sci-fi ideja, bet mintis vienoda ir esme panasi... kur tada tam mokytojui detis? tavo pavyzdys nelabai koks nes pedagogine saka nera panaikinama... o cia kalbam apie situacija kai isnyktsa visa saka, o ne tik kad persidelioja sakos specialistu poreikis... ty mokytoju porekis nesumazejo, pasikeite tik mokytoju specializaciju pasiskirstymo poreikis...
Jeigu norite konkretaus atsakymo — pateikite konkretų klausimą. Kur ir kada kokia visa šaka staiga ėmė ir išnyko?
Jeigu norite konkretaus atsakymo — pateikite konkretų klausimą. Kur ir kada kokia visa šaka staiga ėmė ir išnyko?
Cia buvo teorinis teiginys teigiantis, kad tavo pavyzdys nelabai tinkamas... staiga per diena ne viena saka neisnyks, su laiku tikrai taip... taciau klausimas ar tame laike susikurs atitinkama kiekis nauju saku, kad tie zmones galetu i jas eiti, ir ar to laiko pakaks persikvalifikuoti zmogui, kuris dirbo kitoki darba greiciau nei aukstosios mokyklos paruos naujus specialistus ivertinant tai kad zmoniu vis daugeja.
Isnykusios/nysktancios sakos - degtukai, vaznyciotojai, gatviu apsvietejai, krovejai... galima vardinti ir vardinti, tesiog paimkime sakas, kurios per pastaruosius 50-100 metu modernejimo deka tapo labiau mechanines, reikai vis maziau zmogaus tiesiogines rankos. O dabar pabandykime sumastyti per ta pati laika atsiradusias naujas sakas kuriom reikia daug zmoniu gyvos jegos? Gerai kai ta modernizacija ejo tokiu greiciu kad tam reikejo 50-100 metu, taciau kokias tempais einama dabar? Palyginkite pastaraji desimtmeti kaip viskas keicias, pakanka pazvelgti i savo namus, i darboviete...
Cia buvo teorinis teiginys teigiantis, kad tavo pavyzdys nelabai tinkamas... staiga per diena ne viena saka neisnyks, su laiku tikrai taip... taciau klausimas ar tame laike susikurs atitinkama kiekis nauju saku, kad tie zmones galetu i jas eiti, ir ar to laiko pakaks persikvalifikuoti zmogui, kuris dirbo kitoki darba greiciau nei aukstosios mokyklos paruos naujus specialistus ivertinant tai kad zmoniu vis daugeja.
Isnykusios/nysktancios sakos - degtukai, vaznyciotojai, gatviu apsvietejai, krovejai... galima vardinti ir vardinti, tesiog paimkime sakas, kurios per pastaruosius 50-100 metu modernejimo deka tapo labiau mechanines, reikai vis maziau zmogaus tiesiogines rankos. Gerai kai ta modernizacija ejo tokiu greiciu kad tam reikejo 50-100 metu, taciau kokias tempais einama dabar? Palyginkite pastaraji desimtmeti kaip viskas keicias, pakanka pazvelgti i savo namus, i darboviete...
Tai, ką Tamstos įrodinėjate, yra natūrali technikos progreso eiga. Kažkada atsirado automobilių ir geležinkelių pramonės šakos, vėliau pereita prie lėktuvų, šiandien masiškai gaminami telefonai ir kompiuteriai, ateitis (kurios nelabai žinome) — nanotechnologijose. Ir nereikia pergyventi, kad vat vat jau greitai liksime be darbo. Visada yra progreso avangardas, visada yra ir juodadarbiai. Nejaugi tikitės, kad visa žmonija tūkstantmečius vien grūdus ir bulves augins?
Na, norėjote teorijos, teoriškai ir atsakiau
Yra gi masė pavyzdžių. Pvz. Vokietijos, Prancūzijos ir Belgijos anglių ir plieno pramonė.
Buitinės technikos gamybos iškėlimas iš Vakarų Europos į Rytų, ar dar blogiau - į Kiniją. Ir t.t. ir pan.
It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on
Tai, ką Tamstos įrodinėjate, yra natūrali technikos progreso eiga. Kažkada atsirado automobilių ir geležinkelių pramonės šakos, vėliau pereita prie lėktuvų, šiandien masiškai gaminami telefonai ir kompiuteriai, ateitis (kurios nelabai žinome) — nanotechnologijose. Ir nereikia pergyventi, kad vat vat jau greitai liksime be darbo. Visada yra progreso avangardas, visada yra ir juodadarbiai. Nejaugi tikitės, kad visa žmonija tūkstantmečius vien grūdus ir bulves augins?
Na, norėjote teorijos, teoriškai ir atsakiau
As nieko nesitikiu ir neskaitinu. As jau anksciau rasiau, kad man modelis ,kad laimes tik stipriausi, yra priimtinas. Tik teigiu, kad nevertetu taip drasiai sakyti jog del modernizacijos isnykstant kazkurioms zmogaus jegos rekalaujancioms sakoms, tikrai atsiras kitu uzpildanciu tuos zmones. Tikrai smarkiai tuom abejoju, nes naujosios sakos bus irgi modernios, nereikalaijancios zmogaus ar reikalaujancios tik minimalaus jo kisimosi.
NEJAUGI? Vis dar netiki? Nu OK, pateiksiu dar vieną pavyzdį. Štai Lietuvoje 1990m.-1991m. apsižiūrėta, kad yra gerokai per daug rusų kalbos mokytojų ir kaip labai trūksta anglų ir vokiečių kalbų specialistų. Kas atsitiko? Rusų kalbos mokytojai puolė kone masiškai persikvalifikuoti. Aš pats žinau ne vieną pavyzdį, kada buvę rusistai tapo anglistais, germanistais, lituanistais, pradinių klasių mokytojais, darželių auklėtojais, socialiniais pedagogais ar logopedais.
Kad rusu kalbos mokytojas galejo persikvalifikuoti i pradiniu klasiu mokytoja,soc.pedagoga ar darzelio aukletoja-tai sutinku. Bet ,kad rusistas staigai galejo persikvalifikuoti i anglu ar vokieciu kalbu specialista-tai absurdas. Kalba gerai ismokti reikia keleriu metu maziausiai,o ne persikvalifikuoti per kelis menesius:-)))
Kad rusu kalbos mokytojas galejo persikvalifikuoti i pradiniu klasiu mokytoja,soc.pedagoga ar darzelio aukletoja-tai sutinku. Bet ,kad rusistas staigai galejo persikvalifikuoti i anglu ar vokieciu kalbu specialista-tai absurdas. Kalba gerai ismokti reikia keleriu metu maziausiai,o ne persikvalifikuoti per kelis menesius:-)))
Pala pala, aš neteigiau, kad kelių mėnesių. Studijos/kursai vyko nuo 2 iki 4 metų. Beje, kalbos specialistui tapti dar vienos kalbos specialistu nėra taip jau sunku — dėstymo metodikos visų kalbų daugmaž panašios, žmogus jau yra įsisavinęs pedagogikos ir psichologijos žinių kursą, pagaliau jis jau turi įgūdžių mokyti(s) užsienio kalbos.
As nieko nesitikiu ir neskaitinu. As jau anksciau rasiau, kad man modelis ,kad laimes tik stipriausi, yra priimtinas. Tik teigiu, kad nevertetu taip drasiai sakyti jog del modernizacijos isnykstant kazkurioms zmogaus jegos rekalaujancioms sakoms, tikrai atsiras kitu uzpildanciu tuos zmones. Tikrai smarkiai tuom abejoju, nes naujosios sakos bus irgi modernios, nereikalaijancios zmogaus ar reikalaujancios tik minimalaus jo kisimosi.
Man šis modelis taip pat priimtinas, beje, jau milijonus metus vykstantis gamtoje (Darvinizmo teorija). Na o aš neabejoju, kad žmogaus darbo reikės ir reikės, bet tam įrodyti reikės laiko, o dabar bėgu su sūnum į lauką Kol kas sorry
Yra gi masė pavyzdžių. Pvz. Vokietijos, Prancūzijos ir Belgijos anglių ir plieno pramonė.
Buitinės technikos gamybos iškėlimas iš Vakarų Europos į Rytų, ar dar blogiau - į Kiniją. Ir t.t. ir pan.
Nu ir ką? Iškėlė šią pramonės šaką, sukūrė naują — gamybos robotų gamyba, branduolinių elektros reaktorių (vandenilio atomų sintezė į helį) gamyba ir t.t.. O kinams lengviau? Vakar žemdirbys, o šiandien jau darbininkas???
Na taip, plieno suvirintojas turbūt gali nesunkiai persikvalifikuoti į aliuminio suvirintoją.
Bet kur kas sunkiau į biochemiką ar lazerių specialistą.
Ne suvirintojas turi persikvalifikuoti į biochemiką ar lazeristą, o jo sūnus. Jei nebus pažangos, tai ir tėvas, ir sūnus, ir sūnaus sūnus kaip virino taip ir virins, to pasekoje neturėsim nei biochemijos, nei lazerių pramonės.
O pamastykim kas bus kai dirbti galės vien kapitalas, o žmogaus darbo jiems visiškai nebereikės? Kai kapitalas galės netgi kurti naują kapitalą ? O tai gali būti ne taip ir vėlai. Galbūt net mes dar spėsim tai pamatyt. Juk Japonijoje robotai jau pradedami naudoti ir paslaugų sektoriuje.
O pamastykim kas bus kai dirbti galės vien kapitalas, o žmogaus darbo jiems visiškai nebereikės? Kai kapitalas galės netgi kurti naują kapitalą ? O tai gali būti ne taip ir vėlai. Galbūt net mes dar spėsim tai pamatyt. Juk Japonijoje robotai jau pradedami naudoti ir paslaugų sektoriuje.
O pamąstykim kas pirks bilietus į koncertus/teatrus/parodas ir t.t., jeigu atlikėjai/kūrėjai bus tik robotai?
Man atrodo, kad ši problema yra laužta iš piršto.
O pamąstykim kas pirks bilietus į koncertus/teatrus/parodas ir t.t., jeigu atlikėjai/kūrėjai bus tik robotai?
Man atrodo, kad ši problema yra laužta iš piršto.
Taigi robotai pirks ...
It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on
O pamastykim kas bus kai dirbti galės vien kapitalas, o žmogaus darbo jiems visiškai nebereikės? Kai kapitalas galės netgi kurti naują kapitalą ? O tai gali būti ne taip ir vėlai. Galbūt net mes dar spėsim tai pamatyt. Juk Japonijoje robotai jau pradedami naudoti ir paslaugų sektoriuje.
Dar blogiau. kad robotams reikės mokėti algas, jie galės samdytis aptarnaujantį personalą. O tuomet ir iki "Terminatoriuje" numatytų įvykių netolimas kelias...
O pamąstykim kas pirks bilietus į koncertus/teatrus/parodas ir t.t., jeigu atlikėjai/kūrėjai bus tik robotai?
Man atrodo, kad ši problema yra laužta iš piršto.
Tai būtent, kad vienintelė sritis, kur žmonės yra nepakeičiami yra menas ir mokslas. Vis dėlto, esant visiškai laisvai rinkai ir beveik visiškam automatizacijos laipsniui, beveik visam turtui nusėdant nedidelės grupelės rankose, jiems meno ir mokslo paslaugų reikės gerokai mažiau. Argi vienam žmogui reikia be galu daug spektaklių, parodų ir t.t. Tuo tarpu didžioji masė žmonių, kurie iki šiol daugiau ar mažiau vartojo šias paslaugas, neturės už ką jų įpirkti. Taip pat ir su mokslu. Kapitalo savininkas būtų suinteresuotas pirkti tik taikomąjį mokslą, vedantį tik dar didesnės automatizacijos link, o kitam mokslui neliktų nieko arba labai mažai (Nes jį finansuoja valstybė, kuri dabar beveik negautų GPM).
Taigi yra du variantai: Dirbam trumpiau, dėl automatizacijos - našiau, uždirbam tiek pat. Tuo nesuinteresuotas kapitalo savininkas, kuris rinktųsi mažint žmonių kiekį, nes laiko, kad pačių darbuotojų našumas nepadidėjo. Todėl čia reiktų įsikišti valastybei.
Arba: Verslininkai, kaip minėjau, atleidžia dalį darbuotojų. Nuo to padidėja jų pelnai, o valstybė padidina atimamą jo dalį, kurį panaudoja tų atleistų darbuotojų paslaugoms pirkti.
Ilgu laikotarpiu, kai žmonių darbo išvis nebereikia, iš kapitalo savininkų (tų, kuriems priklauso visas valstybės gamybos ir paslaugų pajamos), valstybė paima tiek, kiek reikia nupirkti visų kitų žmonių paslaugoms.
Kitu atveju turėsim "taspac modelį", kas iš esmės reiškia žmonijos išsisluoksniavimą į morlokus ir ylojus.
Comment