Ekonomikos naujienos (archyvas)

[Eidvis]

Problema tiems, kuriuos jie pakeičia. Pvz., Iki prekybos centruose diegiamos automatinės kasos. Dalis kasininkių tampa nereikalingos. Toms automatinėms kasoms eksploatuoti irgi reikia darbuotojų, bet ne tiek daug ir ne tokios kvalifikacijos.
Mašinos, robotai gali dirbti našiai ir pagaminti daug. Tačiau tos sukurtos gėrybės pasiekia tik turinčius pinigų. O iš kur pinigų gaus atleista kasininkė? Kol grindis dar plauna ne robotai, gali įsidarbinti valytoja, o vėliau? Žinoma, veiklus žmogus ras už ko užsikabinti (emigracija, persikvalifikavimas ir kt.), tačiau tendencijos tokios, kad kuo daugiau modernių technologijų, tuo daugiau nereikalingų žmonių, priverstų sukti galvą, kaip išgyventi.

Oi, tikrai ne taip ekonomika veikia, nes pagal tokią logiką geriausiai ekonomikai ir žmonėms būtų jeigu vietoj traktorių visi su grėbliais į laukus išeitumėm- niekam darbo netrūktų, bet ar mes nuo to daugiau uždirbtumėm? Visa ekonominė gerovė yra paremta darbo našumu, t.y. išmokęs žmogus panaudoti ietį iškart pradėjo geriau gyventi, nes maistą lengviau susimedžiodavo. Taip ir dabar jeigu kasininkių darbą atlieka kompiuteris- tai vadinasi vienas IKI pardavėjas sukuria didesnę pridėtinę vertę. Žinoma, kadangi lietuvaičiai yra konspiracijų teorijų megėjai, tai jie galvoja, kad nuo to geriau tik IKI savininkams ir seimo nariams, tačiau tai nėra tiesa. Žinoma, verslininkai dažniausiai uždirba daugiau ir netgi daug daugiau, nei ta kasininkė, tačiau jie ir dirba daugiau, sudėtingesnį darbą, bei rizikuoja savo turtu ir tikrai ne visiems jiems pasiseka. Anyway, rinka viską sureguliuoja pati: IKI atleisdama kasininkes sutaupys pinigų. O tie pinigai keliaus į vieną iš trijų vietų:
1) Tie sutaupyti pinigai pavirs savininkų pelnu, tačiau IKI savininkas tada gali sau leisti nuvažiuoti į druskininkus savaitgalį, kur tuos pinigus ir išleis, sukurdamas papildomą darbo vietą.
Nors daugumai atrodo, kad šitas variantas yra dažniausias, tačiau jisai kaip tik būna rečiausias, nes dažniausiai pinigai yra paskirstomi kitiems dviem variantams:
2) Sutaupyti pinigai leis atpiginti prekes ir taip užkovoti geresnę poziciją rinkoje. (Šituo atveju laimime mes visi, nes sutaupome pinigų pirkdami pigesnes prekes, o tuos sutaupytus pinigus tada galime išleisti kitose srityse. Kadangi išleidžiami pinigai kitose srityse, tai tom sritims reikia daugiau darbuotojų- taigi Aldutė, IKI buvusi kasininkė, vėl gauna darbą.
3) Sutaupyti pinigai nukeliauja į įmonės plėtrą ar marketingą, taigi jau Aldutė gali dairytis darbo reklamos agentūroj ar statybose, nes tos sritys gaus didesnius pinigus ir užsakymus, kartu sukurdamos ir daugiau darbo vietų.

Taigi viskas eina ratu, kai darbas yra suefektyvinamas ir atsisakoma kasininkės, tai reiškia, kad atsiranda laisvų pinigų, kurie kažkur sukuria naują darbo vietą. Skirtumas tik toks, kad tokiu atveju yra padaromas ir kasininkės darbas ir tas kitas naujas darbas, tada valstybė skaičiuoja BVP padidėjimą, nes darbo buvo sukurta jau nebe už 1000 Lt, tačiau už 2000.

[Wycka]

Problema tiems, kuriuos jie pakeičia. Pvz., Iki prekybos centruose diegiamos automatinės kasos. Dalis kasininkių tampa nereikalingos. Toms automatinėms kasoms eksploatuoti irgi reikia darbuotojų, bet ne tiek daug ir ne tokios kvalifikacijos.
Mašinos, robotai gali dirbti našiai ir pagaminti daug. Tačiau tos sukurtos gėrybės pasiekia tik turinčius pinigų. O iš kur pinigų gaus atleista kasininkė? Kol grindis dar plauna ne robotai, gali įsidarbinti valytoja, o vėliau? Žinoma, veiklus žmogus ras už ko užsikabinti (emigracija, persikvalifikavimas ir kt.), tačiau tendencijos tokios, kad kuo daugiau modernių technologijų, tuo daugiau nereikalingų žmonių, priverstų sukti galvą, kaip išgyventi.

Tamstos požiūris gerokai pasenęs ir nebeišlaikantis kritikos. Juk visada ekonominė pažanga ėjo lygiagrečiai su technologine pažanga. Tokių ir panašių automatinių kasų Vakarų šalyse ar Tolimuosiuose Rytuose (Japonija, P. Korėja, Taivanas, Singapūras) yra dar daugiau, bet ar nuo to tų šalių ekonomikoms blogiau?
O toks beatodairiškas priešinimasis technologijoms bent jau man primena XVIIa. vidurio levelerių ir digerių judėjimus UK O tokių idėjų platinimas tuo metu dažniausiai baigdavosi...

[senasnamas]

Tos automatinės kasos, kalbant konkrečiau, tai gana įžūli modernizacija, nes kasininko darbas perkeliamas ant pirkėjo pečių. Gal greitai prekybos centruose sumažės ir krovikų - bus rengiamos akcijos "pirkėjau, iškrauk sunkvežimį ir gauk nuolaidą" . Prekių pigimo atsiradus automatinėms kasoms kažkaip nepastebėjau - tai pernelyg smulkus veiksnys (turint galvoj, koks tas kasininkių atlyginimas), palyginti su bendra konkurencine aplinka, ekonomine padėtimi. O padidėjęs savininkų pelnas gali nukeliauti ir į akcijų biržą arba būti skirtas dar didesniam modernizavimui ir darbuotojų skaičiaus mažinimui . Kol kas tas modernizavimas nėra toks visuotinis, kad žmonės nerastų darbo kitose srityse. Tačiau juk galima įsivaizduoti, kad po kelių dešimtmečių užėjęs į parduotuvę gyvo personalo nepamatysi - bus tik keletas visą techniką prižiūrinčių specialistų. Tas pat gamybos srityje. Įmonės galės pagaminti ir sukurti daug, įdarbinusios mažai darbuotojų, dirbs efektyviai, tačiau visi tie pajėgumai neteks prasmės, jei bus 30 proc. bedarbių. Tie bedarbiai juk negalės pirkti ir vartoti, nes neturės tam lėšų. Kol kas tai dar negresia, bet tas efektyvinimas ir modernizavimas savu laiku turės ir šalutinį poveikį, kurį reikės kažkaip spręsti, pavyzdžiui, mažinti gyventojų skaičių . Tas Napoleono laikų užimtumo skatinimas, kai liepdavo iškasti griovį ir vėl užkasti, kažin ar naujaisiais laikais bus taikomas.

[Wycka]

/\ Neperskaitei mano ankstesnio pranešimo?
Na gerai, pateiksiu dar vieną pavydį. Nebepamenu kur tiksliai tai radau.
Maždaug XIXa. viduryje ar antroje pusėje vienas anglų inžinierius buvo pasamdytas į Kiniją statyti užtvanką. Nuvykęs į statybų vietą jis nustebo, kad visi darbininkai dirba kastuvais ir karučiais. Jis prieina prie artimiausio valdininko (statoma valstybės užsakymu) ir sako jam:
— Mano skaičiavimais, panaudojus šiuolaikinę techniką, užtvanką galima pastatyti dvigubai greičiau su dvigubai mažiau darbininkų.
— Bet tada pusė žmonių neturės darbo, — atsakė jam valdininkas.
— A, tada nuo rytojaus kasime ne kastuvais, o šaukštais, — atsakė anglas, — atsiųskite rytoj čia dar tiek pat darbininkų.

P.S.: Tikiuosi supratai to anglo ironiją

[Mørtã]

Anglas i subalansuota sistema norejo ivesti disbalansa, tai irgi nera gerai.

[Ametistas]

Tos automatinės kasos, kalbant konkrečiau, tai gana įžūli modernizacija, nes kasininko darbas perkeliamas ant pirkėjo pečių. Gal greitai prekybos centruose sumažės ir krovikų - bus rengiamos akcijos "pirkėjau, iškrauk sunkvežimį ir gauk nuolaidą" . Prekių pigimo atsiradus automatinėms kasoms kažkaip nepastebėjau - tai pernelyg smulkus veiksnys (turint galvoj, koks tas kasininkių atlyginimas), palyginti su bendra konkurencine aplinka, ekonomine padėtimi. O padidėjęs savininkų pelnas gali nukeliauti ir į akcijų biržą arba būti skirtas dar didesniam modernizavimui ir darbuotojų skaičiaus mažinimui . Kol kas tas modernizavimas nėra toks visuotinis, kad žmonės nerastų darbo kitose srityse. Tačiau juk galima įsivaizduoti, kad po kelių dešimtmečių užėjęs į parduotuvę gyvo personalo nepamatysi - bus tik keletas visą techniką prižiūrinčių specialistų. Tas pat gamybos srityje. Įmonės galės pagaminti ir sukurti daug, įdarbinusios mažai darbuotojų, dirbs efektyviai, tačiau visi tie pajėgumai neteks prasmės, jei bus 30 proc. bedarbių. Tie bedarbiai juk negalės pirkti ir vartoti, nes neturės tam lėšų. Kol kas tai dar negresia, bet tas efektyvinimas ir modernizavimas savu laiku turės ir šalutinį poveikį, kurį reikės kažkaip spręsti, pavyzdžiui, mažinti gyventojų skaičių . Tas Napoleono laikų užimtumo skatinimas, kai liepdavo iškasti griovį ir vėl užkasti, kažin ar naujaisiais laikais bus taikomas.

Manyčiau, kliedi. Ir tokius paistalus galėtų kalbėti tik vidurinį išsilavinimą turintis žmogus, šiuo metu daugiau niekur nebesimokantis. Tu esi per daug pesimistas, technika ir technologijomis nepasitiki, nes esi nepakankamai išsimokslinęs, o technologinę pažangą sieji su neigiamais dalykais, nes nesupranti jų teigiamų savybių.
Arba esi išsimokslinęs, bet labai principingas, susidaręs savo nuomonę, neadekvačią tavo išsilavinimui, ir ją bandai įteigti neįteigiamais dalykais.

[Wycka]

Anglas i subalansuota sistema norejo ivesti disbalansa, tai irgi nera gerai.

Na disbalansas disbalansui nelygu. Kaip sako patarlė, nėjimas koja kojon su šiandiena yra tolygu žingsniui atgal
O baimę 'disbalansui' galima iliustruoti gana šviežiu pavyzdžiu, tai 1964m.-1985m. epocha TSRS, iš kurios net mes gana linksmai tyčiojomės vadindami tuos laikus stagnacija. Kuo visa tai baigėsi, Jūs patys visi puikiai žinote

[Mørtã]

Kaip nekeista pati buvau tokioj sutuacijoj. Cia buvo Pensylvanijoj restorane. Atnese ant lekstes visciuka ivyniota i pergamenta. Kai paklausem kur deti pergamenta, sake mesti ant gringu. I musu kvadratines akis atsake kad kitaip zmogus kuris surenka liks be pinigu, o jo seima badaus.

[jungengg]

Manyčiau, kliedi. Ir tokius paistalus galėtų kalbėti tik vidurinį išsilavinimą turintis žmogus, šiuo metu daugiau niekur nebesimokantis. Tu esi per daug pesimistas, technika ir technologijomis nepasitiki, nes esi nepakankamai išsimokslinęs, o technologinę pažangą sieji su neigiamais dalykais, nes nesupranti jų teigiamų savybių.
Arba esi išsimokslinęs, bet labai principingas, susidaręs savo nuomonę, neadekvačią tavo išsilavinimui, ir ją bandai įteigti neįteigiamais dalykais.

Tikiuos čia, pasitelkiant šitas gremėzdiškas konstrukcijas, subtiliai juokaujama.B)

[jungengg]

Tos automatinės kasos, kalbant konkrečiau, tai gana įžūli modernizacija, nes kasininko darbas perkeliamas ant pirkėjo pečių.

Sakykim, tu sugaišti prie kasos su kasininku 5 min. Bet ir kasininkas sugaišta 5 min. Viso 10 min. Automatinėj kasoj sugaišti 6 min. Viso 6 min. Ekonomika laimi 4 min. Kurios gali būti skirtos kokių nors gėrybių kūrimui. Arba poilsiui. Nedarbas čia užsisteminis dalykas.

[Sula]

Na disbalansas disbalansui nelygu. Kaip sako patarlė, nėjimas koja kojon su šiandiena yra tolygu žingsniui atgal
O baimę 'disbalansui' galima iliustruoti gana šviežiu pavyzdžiu, tai 1964m.-1985m. epocha TSRS, iš kurios net mes gana linksmai tyčiojomės vadindami tuos laikus stagnacija. Kuo visa tai baigėsi, Jūs patys visi puikiai žinote

Būtent. Reikia matyti, kokiame laike mes gyvename. Ar dar prieš 15 metų galėjom manyti, kad kažkokios "sukuk" tolimame Dubajuje turi įtakos eiliniam Lietuvos piliečiui? "Pasididžiavimo" vertos gamyklos su 5000 darbuotojų ir 60-70-ųjų metų technologijomis atsidūrė ten, kur joms ir priklauso.

[Ametistas]

Tikiuos čia, pasitelkiant šitas gremėzdiškas konstrukcijas, subtiliai juokaujama.B)

Čia labiau ironiškas atoveiksmis į iki tol pasakytą lygiai tokį patį neargumentuotą komentarą, kuriame nieko protingo nepasakyta

[Tomas]

Manyčiau, kliedi. Ir tokius paistalus galėtų kalbėti tik vidurinį išsilavinimą turintis žmogus, šiuo metu daugiau niekur nebesimokantis. Tu esi per daug pesimistas, technika ir technologijomis nepasitiki, nes esi nepakankamai išsimokslinęs, o technologinę pažangą sieji su neigiamais dalykais, nes nesupranti jų teigiamų savybių.
Arba esi išsimokslinęs, bet labai principingas, susidaręs savo nuomonę, neadekvačią tavo išsilavinimui, ir ją bandai įteigti neįteigiamais dalykais.

Įsivaizduok situaciją. Viena dieną tau praneša. "apgailestaujame, bet nuo ateinančio mėnesio 1-os dienos lituanistai Lietuvoje nereikalingi. Nuo šiol reikalingi tik nanorobotų specialistai. Lietuvos darbo birža organizuos specializuotus persikvalifikavimo kursus. Trukmė 12 semestrų, semestro kaina 15000Lt".
Kokie tavo veiksmai?

Kita situacija realesnė. Tokia Vokietija pereidama iš industrinės į postindustrinę visuomenę daug metų susiduria su didžiule bedarbyste, kai kurių regionų nuosmukiu ir kitomis problemomis. Tai yra dėl to, kad gražios ekonominės teorijos realybėje veikia kur kas lėčiau nei norėtųsi, o žmonės valgyti nori šiandien.

[Eidvis]

Įmonės galės pagaminti ir sukurti daug, įdarbinusios mažai darbuotojų, dirbs efektyviai, tačiau visi tie pajėgumai neteks prasmės, jei bus 30 proc. bedarbių.

Aš išties visaip bandžiau vaizdžiai paaiškinti, kad efektyvumas nedidina nedarbo, bet ar tu neskaitei ar nesupratai, tačiau pabandyk suprasti, kad tie didesnio efektyvumo sutaupyti pinigai nėra užšaldomi, tačiau jie nueina kažkur kitur sukurti naujas darbo vietas. Galima sakyti, kad jeigu automatas pakeičia kasininke, tai kažkur kitur yra sukuriama kita darbo vieta, nes tie sutaupyti pinigai vienokia ar kitokia forma yra išleidžiami kitos darbo vietos sukūrimui. Ir kas čia tokio, kad pats pasiskaičiuosi kiek mokėti? Prieš dešimt metų kažkas bijojo, kad pačiam į krepšelį prekę dėti reikės- tačiau krautuvės išnyko (dėl neefektyvumo) ir ar tai blogai? Jeigu sakysi, kad blogai, tai tada paraginsiu susirasti kokia krautuvėlę ir eiti į ją pirkti daug brangesnių produktų, brangesnių, nes ta krautuvė negali taip efektyviai dirbti, dėl to ir antkainis didesnis turi būti.

Įsivaizduok situaciją. Viena dieną tau praneša. "apgailestaujame, bet nuo ateinančio mėnesio 1-os dienos lituanistai Lietuvoje nereikalingi. Nuo šiol reikalingi tik nanorobotų specialistai. Lietuvos darbo birža organizuos specializuotus persikvalifikavimo kursus. Trukmė 12 semestrų, semestro kaina 15000Lt".
Kokie tavo veiksmai?

Tikrai nežinau kokios programos yra siūlomos darbo biržos ir ar jos mokamos, tačiau visą laiką ūkininkais likti negalime, reikia keistis, reikia persikvalifikuoti ir tobulėti. Nelabai suprantu kaip jūs įsivaizduojate ekonomikos augimą? Iš kur jis atsiranda? Kas jį sukuria? Nes ekonomika yra kuriama tik efektyvinant gamybą, paslaugas, viešajį sektorių, švietimą, sveikatos apsaugą ir apskritai visas sritis.

[waitas]

man atrodo, kad ludizmas, o ne luditizmas

[aviDer]

Kauno savivaldybei gresia bankrotas

Kiekvienas Kauno savivaldybės gaunamas milijonas pradingsta it lašas jūroje. Miesto skolos jau siekia apie 123 mln. litų. Ne vienas kreditorius grasina areštuoti sąskaitas.

Savivaldybės Apskaitos skyriuje gulintys kreditorių sąrašai netrumpėja. Ne vienas jų savivaldybei be užuolankų grasina sankcijomis. Jų imtis galvoja ne tik privačios bendrovės, bet ir „Sodra“.

„Šiandien „Sodrai“ pervedėm milijoną litų. Susitarėme, kad dar palauks“, - pirmadienį sakė Apskaitos skyriaus vedėja Birutė Liaudenskienė.

„Sodrai“ savivaldybės skola jau siekė septynis mln. litų, o iš viso miestas įbridęs į 123 mln. litų skolų liūną.

„Mes skolingi visiems, su kuo turime kažkokių reikalų, bet visi yra geranoriški ir supranta situaciją. Šiandien pervedėm apie aštuonis mln. litų, rytoj dar kažkiek pervesim, bet beveik visa našta liks kitiems metams“, - optimizmu netryško B.Liaudenskienė.

Pirmadienį savivaldybė pervedė 6 mln. litų „Kauno energijai“ už šildymą, 145 tūkst. litų „VST“ - už elektros energiją.

„Prieš savaitę perskirstėme biudžetą, todėl šiek tiek pinigų atsirado. Kažkoks judėjimas yra, bet situacija išties prasta. Didžiausia problema, kad negavome planuotų 79 mln. litų iš gyventojų pajamų mokesčių (GPM)“, - apgailestavo meras Andrius Kupčinskas.

Savivaldybė šiaip ne taip išmokėjo atlyginimus biudžetinių įstaigų darbuotojams. Skolos iki metų pabaigos gali aptirpti, tačiau nežymiai. Skolų našta nusikels į kitus metus, kurie turėtų būti ne ką geresni, tačiau savivaldybės administracijos direktorius Vygantas Gudėnas viliasi, kad sausį įsiskolinimus pavyks dar šiek tiek apkarpyti.

„Pavyzdžiui, pernai sausį įkrito tikrai daug pinigėlių, o kol nebūna patvirtintas savivaldybės biudžetas, jais galime padengti dalį skolų“, - sakė V.Gudėnas.

Kitais metais savivaldybei šiek tiek daugiau oro leis įkvėpti nuo sausio įsigaliosiantis naujas gyventojų pajamų mokesčių (GPM) perskirstymas. Šiemet Kauno biudžete likdavo 71 proc. nuo kauniečių sumokamų GPM. Kitais metais ši dalis sieks 94 proc.

Tačiau bendra finansinė padėtis kitais metais bus prasta. Todėl savivaldybė bus priversta imtis dar daugiau nepopuliarių sprendimų.

Kiek matau Kaunas neatsilieka nuo Vilniaus skolomis.

[index]

Aš išties visaip bandžiau vaizdžiai paaiškinti, kad efektyvumas nedidina nedarbo, bet ar tu neskaitei ar nesupratai, tačiau pabandyk suprasti, kad tie didesnio efektyvumo sutaupyti pinigai nėra užšaldomi, tačiau jie nueina kažkur kitur sukurti naujas darbo vietas. Galima sakyti, kad jeigu automatas pakeičia kasininke, tai kažkur kitur yra sukuriama kita darbo vieta, nes tie sutaupyti pinigai vienokia ar kitokia forma yra išleidžiami kitos darbo vietos sukūrimui. Ir kas čia tokio, kad pats pasiskaičiuosi kiek mokėti? Prieš dešimt metų kažkas bijojo, kad pačiam į krepšelį prekę dėti reikės- tačiau krautuvės išnyko (dėl neefektyvumo) ir ar tai blogai? Jeigu sakysi, kad blogai, tai tada paraginsiu susirasti kokia krautuvėlę ir eiti į ją pirkti daug brangesnių produktų, brangesnių, nes ta krautuvė negali taip efektyviai dirbti, dėl to ir antkainis didesnis turi būti.

Taip tai veikia, bet tik tol kol yra darbų, kuriuos gali atlikti tik žmonės. Įdomiausia bus kai robotai galės kurti ir gaminti robotus, kurie gamins ir atliks paslaugas . Tuomet arba prasidės masinis naujas luditų judėjimas arba privalėsim statyti komunizmą.

[AIRzol]

man atrodo, kad ludizmas, o ne luditizmas

Atsiprašau, jei suklydau Esmė yra ta, kad matau nenorinčių mokytis iš istorijos.

[Mantas]

Įsivaizduok situaciją.

Gal pradėkim nuo realių situacijų. Ar gali iš istorijos pateikt bent vieną pavyzdį, kada atsitiko panašus kataklizmas?

[Analitikas PlėtRa]

Pamirškit mūsų ar latvių biudžeto deficitą, nes čia katino ašaros, geriau pangrinėkim kaip sekas mūsų planetos ekonomikos ašiai suvaldyti biudžetą..

http://www.automatedtrader.net/real-...utlays-2539bln

įspūdingiausia čia jau pats pavadinimas. ir faktai kiek vėliau straipsnyje. Lapkričio federalinio biudžeto pajamos 133,6 mlrd. popieriukų. Pirmas linksmas faktas, kad lyginant su pernai, kai griuvo dangus, o dabar neva tai viskas atsigauna, jos sumažėjo. Antras linksmas faktas, išlaidos tą patį lakpritį siekė 253,9 mlrd. popieriukų.. taigi, vos ne dvigubai JAV daugiau išleidžia nei gauna.. impressive isn't it? jei taip būtų kokioj lietuvoj, mums jau niekas neskolintų ir mes defaultintume.. įdomu, kur riba JAV? kraupokas balansas, šiaip jau, net ir JAV, tokiais tempais šita ponzi schema ilgai nebetemps.. Beje, šiandien CMA Data duomenimis, didžiausios ir svarbiausios JAV valstijos Kalifornijos cummulative probability of default (CPD) tikimybė tapo didesnė nei Lietuvos.. http://www.cmavision.com/market-data fun anyone?