Ekonomikos naujienos (archyvas)

[senasnamas]

Prieš rūšiuojant informaciją į sąmokslo ir ne sąmokslo teorijas reikėtų pasižiūrėti į Vakarų šalių, pirmiausia JAV, raidą. Stambių korporacijų amžius matuojamas triženkliais skaičiais. Nuo pat susikūrimo jos auga ir didina savo galią bei įtaką, perka smulkesnes įmones, rinkoje diktuoja sąlygas. Per krizes savo įtaką padidina dar labiau, nes turi lėšų, perka bankrutuojančius konkurentus ir t. t. Ar yra riba kur jos sustotų? Dideli pinigai leidžia daryti poveikį ir politikams, todėl ta vadinamoji demokratija jau senokai turėtų būti vadinama korporatyvine demokratija, nes realiai valdo ne politikai, bet pinigai.
Žinomas ekonomistas P. Krugman rašo, kad kilusias finansines problemas, kurias realiai sukėlė ne gobšūs ir greitai bei daug trokštantys uždirbti bankininkai, tačiau valdžios biurokratai ir jų veiksmai, kurie ir privedė šalį prie šios didelės krizės.
Galima pamanyti, kad biurokratai tiesiog paėmė ir niekieno neverčiami sumažino bankams taikomus reikalavimus, kad šie galėtų smagiai padirbėti. Ar buvo per krizę sugriežtinti reikalavimai JAV bankams? Kiek teko girdėti, kol kas viskas kalbų lygyje. O stambieji bankai džiaugiasi bankrutuojančiais konkurentais, užima jų rinkos dalį ir prasidėjus augimui bus dar didesni, stipresni ir įtakingesni.
Oficialia žiniasklaida irgi nereikėtų aklai pasitikėti, galioja tie patys dėsniai: magnatai vis didina savo dalį rinkoje, perka perspektyvius laikraščius, televizijos kanalus. Ar sunku susitikti keletui stambių žiniasklaidos atstovų, bankininkų ir susitarti dėl bendrų tikslų? Ar gali kažką iš esmės pakeisti ketverių metų kadencijai išrinktas prezidentas, kurio rinkimų kampaniją ko gero rėmė tos pačios korporacijos?

[Analitikas PlėtRa]

Tebūnie, kas nori tiki Griniaus ir panašių kliedesių straipsniais, kiti galvoja savo galva, ir visi turės ką veikti gyvenime.. nėr prasmės ginčytis.. vis vien nuo to nieks nepasikeis ir gėjai žydomasonai visus mus valdys..

O kas dėl JAV bankų griežtesnio kontroliavimo, tai po truputį vyksta, tai buvo tiek stress testai, tiek apribojimai susiję su TARP pasinaudojimu, dėl kurių pvz. šian CITI buvo priversta išsipardavinėti akcijas už labai ne kokias kaineles.. Taip pat nuo kitų metų įsigalioja labai sugriežtinta naujų kreditinių kortelių išdavimo tvarka, FDIC'as ketina priversti bankus mokėti įmokas jam, kad jei kada bankai užsilenkinės, jų pačių pinigais ir būtų periminėjami.. taip kad tai ne vien kalbos..

įdomus pareiškimas Kopenhagos klimato summite iš JAV pusės.. remti klimato kaitos fondą ar ką ten nori visi, JAV pasiryžus tik nuo 2020 po 100 mlrd. dolerių kasmet.. taip išeina, kad artimiausius 10 metų JAV jau pati supranta, kad nelabai gali leisti taškytis tokia, sąlyginai, kai jau pradėjom spausdint ir skoilntis trilijonais, nereikšminga suma net? Labai įdomu..

[zajcik]

taip išeina, kad artimiausius 10 metų JAV jau pati supranta, kad nelabai gali leisti taškytis tokia, sąlyginai, kai jau pradėjom spausdint ir skoilntis trilijonais, nereikšminga suma net? Labai įdomu..

Tikriausiai Giniaus minimas "dulkių" reiškinys atidedamas velesniam laikui

[senasnamas]

Trumpas N. Roubini (ne kokio nors paranojiko iš Rusijos ) straipsnelis apie tuos testus. Esmė - testams buvo naudoti pernelyg geri makroekonominiai duomenys. Kitaip sakant - labiau panašu į priemonę visuomenei nuraminti.
http://www.roubini.com/roubini-monit..._are_concluded

O dėl TARP programos. Iš kur atsirado tie "toksiniai aktyvai"? Ar bankininkai neturėjo supratimo, kuo gresia NINJA (no income, no job, no asset) paskolos? Pirmakursis ekonomistas pasakytų, kad negalima dalinti bedarbiams paskolų būstui pirkti. O paskui, gerbiami mokesčių mokėtojai, pakratykit kišenes, nes mes per dideli bankrutuoti. Laisvos rinkos ekonomikoje turėtų galioti dėsnis "jei per didelis bankrutuoti, tai per didelis egzistuoti". Nes kai tokie milžinai molinėm kojom ima klupinėti, gali sugriauti visą ekonomiką. Labai gera pozicija: duokit pinigų, nes kai bankrutuosim bus visiems blogai.
Ir bankams neturi būti leidžiama siautėti su savo išvestiniais produktais. Nes juos normaliai supranta tik tie, kas sukuria, šiek tiek supranta tie, kas pardavinėja, o visi kiti, įskaitant ir pirkėjus, nieko nesupranta. Bankai pripakuoja tokių produktų, agentūra suteikia gerą įvertinimą, ir visokie investiciniai fondai merkia į juos daugiaženkles sumas. Skaičiau, kad kuriamas kažkoks naujas produktas, susijęs su gyvybės draudimu. Interneto bendrovių burbulas sprogo, nekilnojamojo turto - sprogo, reikia sumąstyti kažką naujo

[Analitikas PlėtRa]

Tai niekas ir neneigia, kad bankų įtaka JAV didelė ir jie motyvuoja politikus juos gelbėti, bet net ir nemotyvuojant aišku, kad gelbėt reikia, nes visas kortų namelis pavadinimu Crapitalism subyrėtų.. Bet spangti nesamones, kad Rotschild'as su draugais sudėdę prie staliuko viskio išgerti koordinuoja viso pasualio valdymą, durninimą ir karus, tai čia jau žinot.. aj, dar Grinius rašė, kad Rotschild'as ir jo draugai ir kiaulių gripą sukūrė, ir AIDS net, berods.. na, ta pati melodija žydomasonai bankininkai gėjai pedofilai valdo pasaulį.. Manau, Grinius su Tomkum galėtų kokį bestselerį kartu parašyt..

O paskolos bedarbiams būstui dar nieko palygint su paskolom bedarbiams verslui, ką siūlo ES, nes būstas vis dar yra kažkoks realus užstatas, o kokiu pagrindu bedarbiams paskolas dalins verslui? Pvz. jei verslas paslaugų? Greičiausiai tą patį nuosavą būstą prašys įkeisti, ir kas tada jei verslas feilins, ką ES, arba tie patys bankai, per kuriuos jas dalins, irgi tada turės būstą periminėt? Vienu žodžiu, labai įdomu, ir toliau iš malūnsparnių pinigai mėtomi.. gal tas investicinis auksas akropolyje ir nėra tokia jau bloga mintis..

[Tomasl]

Aš vis dar nerandu atskymo kas sukėlė krizę....
Ar fundamentinė perprodukcija.....
Ar finansinių machinacijų genijai.....

geriau tai būtų antrasis atvejis...

[DeSadas]

produktyvumo didejimas

[Analitikas PlėtRa]

abu, vienas kitą veikdami ir skatindami. nes perprodukcija pirma buvo kuriama skolų kiekyje ir pinigų kiekyje, kas iš paskos iššaukė investicijų, gamybos apimčių ir produkcijos perprodukciją.. dabar dar linksmiau, nes skolos toliau didėja jau per valstybių skolinimasi, o žmones prie konvejerių keičia robotai vis labiau, o ir šiaip senų, nedirbančių išlaikomų iš pensijų žmonių sparčiai daugėja ir daugės.. oh, boy, what a panorama..

[Lettered]

abu, vienas kitą veikdami ir skatindami. nes perprodukcija pirma buvo kuriama skolų kiekyje ir pinigų kiekyje, kas iš paskos iššaukė investicijų, gamybos apimčių ir produkcijos perprodukciją.. dabar dar linksmiau, nes skolos toliau didėja jau per valstybių skolinimasi, o žmones prie konvejerių keičia robotai vis labiau, o ir šiaip senų, nedirbančių išlaikomų iš pensijų žmonių sparčiai daugėja ir daugės.. oh, boy, what a panorama..

Argi tai problema, kad žmones pakeičia robotai? Juk yra paslaugų sektorius neišsemiamas. Beto ir tiems patiems robotams reikalinga darbo jėga priežiūroje valdyme.

[Tomas]

Argi tai problema, kad žmones pakeičia robotai? Juk yra paslaugų sektorius neišsemiamas. Beto ir tiems patiems robotams reikalinga darbo jėga priežiūroje valdyme.

Kuo bus daugiau robotų, tuo daugiau bedarbių. Bedarbiai neturi pinigų. Neturintys pinigų paslaugų sektoriaus nedomina, todėl jam plėstis nėra priežasčių. Kadangi paslaugų sektorius nesiplečia, tai bedarbiai negali gauti darbo tame "neišsemiamame" paslaugų sektoriuje.

[Wycka]

Kuo bus daugiau robotų, tuo daugiau bedarbių. Bedarbiai neturi pinigų. Neturintys pinigų paslaugų sektoriaus nedomina, todėl jam plėstis nėra priežasčių. Kadangi paslaugų sektorius nesiplečia, tai bedarbiai negali gauti darbo tame "neišsemiamame" paslaugų sektoriuje.

Na aš atlaidžiau žiūriu į perspektyvą. Dar yra žemės ūkis, kuris nors ir kiek besitrauktų, bet vis tiek išliks, o ir paslaugų sektorius nebūtinai turi būti komercinis, pvz darbo birža, valstybės valdymo funkcijos ir pan.

[Lettered]

Kuo bus daugiau robotų, tuo daugiau bedarbių. Bedarbiai neturi pinigų. Neturintys pinigų paslaugų sektoriaus nedomina, todėl jam plėstis nėra priežasčių. Kadangi paslaugų sektorius nesiplečia, tai bedarbiai negali gauti darbo tame "neišsemiamame" paslaugų sektoriuje.

Ekonomikoje nėra viskas taip paprasta. Paslaugų sektorius iš esmės ir yra ta pati gamyba - pramonė, tik ne visiškai materialų, arba tiksliau sakant apčiuopiamų prekių. O kiek reikia tų apčiuopiamų, o kiek ne, tai jau rinka apsprendžia.

[Tomas]

Aš tik noriu pasakyti, kad darbo vietų naikinimas viename sektoriuje visai nereiškia automatinio darbo vietų atsiradimo kitame sektoriuje, greičiau atvirkščiai.

[Analitikas PlėtRa]

Tomas teisingai kalba.

O Wycka irgi teisingai kalba.. darbo birža bus viena perspektyviausių augančių veiklų..

[praeivis]

Ekonomikoje nėra viskas taip paprasta. Paslaugų sektorius iš esmės ir yra ta pati gamyba - pramonė, tik ne visiškai materialų, arba tiksliau sakant apčiuopiamų prekių. O kiek reikia tų apčiuopiamų, o kiek ne, tai jau rinka apsprendžia.

Gamyba ir paslaugos nera tas pats. Stai tu pasodinai bulve-uzsiimi gamyba. O as teikiu tau paslaugas: patarineju, buiti kazka palengvinu,isploviau tavo kambari,tavo rubus nuveziau ir parveziau is skalbyklos ir t.t. Tai yra suteikiau tau aibe ivairiausiu paslaugu,bet..... faktiskai pasodinta tik ta viena bulve, o visa kita tik .....

[Mantas]

Aš tik noriu pasakyti, kad darbo vietų naikinimas viename sektoriuje visai nereiškia automatinio darbo vietų atsiradimo kitame sektoriuje, greičiau atvirkščiai.

Trumpuoju laikotarpiu galbūt, tačiau ilguoju laikotarpiu gamyba tampa našesnė, dėl ko atsiranda galimybių didinti vidutinį atlyginimą. Istorija dar nuo pramonės revoliucijos parodė, kad gamybos automatizavimas negriauna darbo rinkos situacijos.

[senasnamas]

Argi tai problema, kad žmones pakeičia robotai?

Problema tiems, kuriuos jie pakeičia. Pvz., Iki prekybos centruose diegiamos automatinės kasos. Dalis kasininkių tampa nereikalingos. Toms automatinėms kasoms eksploatuoti irgi reikia darbuotojų, bet ne tiek daug ir ne tokios kvalifikacijos.
Mašinos, robotai gali dirbti našiai ir pagaminti daug. Tačiau tos sukurtos gėrybės pasiekia tik turinčius pinigų. O iš kur pinigų gaus atleista kasininkė? Kol grindis dar plauna ne robotai, gali įsidarbinti valytoja, o vėliau? Žinoma, veiklus žmogus ras už ko užsikabinti (emigracija, persikvalifikavimas ir kt.), tačiau tendencijos tokios, kad kuo daugiau modernių technologijų, tuo daugiau nereikalingų žmonių, priverstų sukti galvą, kaip išgyventi.

[Tomas]

Trumpuoju laikotarpiu galbūt, tačiau ilguoju laikotarpiu gamyba tampa našesnė, dėl ko atsiranda galimybių didinti vidutinį atlyginimą. Istorija dar nuo pramonės revoliucijos parodė, kad gamybos automatizavimas negriauna darbo rinkos situacijos.

Problema tai, kad eiliniam piliečiui svarbus būtent trumpasis laikotarpis.
T.y. šiandien tapęs bedarbiu visai nesirūpina tuo, kad po 100 metų žmonija gyvens geriau.

[Mantas]

Problema tai, kad eiliniam piliečiui svarbus būtent trumpasis laikotarpis.
T.y. šiandien tapęs bedarbiu visai nesirūpina tuo, kad po 100 metų žmonija gyvens geriau.

Baimė neturėtų būti progreso stabdis. Kaip bebūtų, gamybos automatizavimas vyksta lėčiau, nei darbo rinka sugeba įsisavinti atsilaisvinusią darbo jėgą, taigi čia nematyčiau didelių problemų.

[AIRzol]

Atsiduoda luditizmu