Ekonomikos naujienos (archyvas)

[John]

Bet ar Lietuvos atveju defliacija nėra neišvengiamas reiškinys? Juk mes nei prisispausdinti pinigų galime, nei prisiskolinti stimulo paketams... viso labo vos išeina pasiskolinti biudžeto skylių kamšymui. Taigi, šia prasme ir ypač ilgalaikėje perspektyvoje, defliacija Lietuvoje yra teigiamas dalykas, kuris tiesiog sureguliuos kai kuriuos nereguliarumus, kas paklos pamatą darnesniam vystymuisi ir padidins konkurencingumą.

Dar dėl maisto kiainų.
Kažkur jau anksčiau minėjau pavyzdėlį iš supermarketo vs. provincijos turgelio kainų skirtumų, kur šalto rūkymo kiaulienos gabaliuko kaina Maximoje ir Anykčių turguje pas vietos ūkininką skiriasi bene 3 kartus... tiesiog panašu, kad kai kurie "viduriniosios klasės" naujalietuviai ant tiek išpindėjo, kad eiti į turgų pasidarė "nebe lygis"... tai ir kainos kyla supermarketuose... gi visvien mokės, kiek bus nurodyta... ir visai nesvarbu, kad kaimietis kokiam Anykščių turguje siūlo tą pačią maisto prekę keliskart pigiau.

O Lietuva didele dalimi tebėra smulkaus žemės ūkio šalis, todėl pigių maisto produktų pasiūlos tikrai nepritrūks. Tik ar pasibaigus krizei visi "urban middle class" ir vėl neišpindės ir vėl jiems bus "lygis" tik eiti į Rimi ar Iki pirkti 3x brangesnės mėsos ir daržovių.

[Analitikas PlėtRa]

O ką teorija (ar praktika) sako apie amžiną kainų augimą? Čia tipo normalu tada? O jei jos auga neproporcingai ir perkamoji galia mažėja?

Normaliausia, kad yra stabili 1-3 proc. infliacija, kuri ir yra daugelio CB pagrindinis kasdienis darbas tokią palaikyti. Viskas, kas yra defliacija ir aukšta infliacija - yra blogai ir turi būti išvengta, nes tai sukelia disbalansus ir spiralę infliacinę arba defliacinę, kuri priveda prie bumų ir burbulų arba depresijų adekvačiai..

Kas dėl naftos, tai na, taip, atpigo ji, bet ar dėl to pajutot labai didelį palengvėjimą? Kiek pamenu efektas iš to pigimo buvo vos kelis mėnesius, nes po to kirto degalų akcizų augimas, o po to atšoko ir nafta. Kaip matome, defliacija mūsų kieme iš esmės kol kas labai nedidelė, metiniam rezultate vis dar 4 proc. infliacijos, taigi ji tiesiog mažesnė tapo, beveik artima normaliam lygiui. Dujos? dujas mes perkam ne rinkos sąlygom taigi nieko jos faktiškai neatpigo. Ką rodo ir šildymo kainų naujas didinimas, nuo šio mėnesio vilniečiai vėl moka brangiau, faktiškai netoli tos kainos, kai ji buvo didžiausia.

Nežinau, kaip Jums, bet mano piniginė man skundžiasi, kad jokių defliacijų ji nejaučianti, tik infliaciją..

[c2h5oh]

Normaliausia, kad yra stabili 1-3 proc. infliacija, kuri ir yra daugelio CB pagrindinis kasdienis darbas tokią palaikyti.

Tai čia ekonomistai ir bankininkai pastaruosius porą dešimtmečių įtikėjo, kad ekonomikoje reikia matuoti tik vieną dydį (infliaciją, kurios dydis turi būti artimas, bet mažesnis negu 2%) ir jį reguliuoti vienu instrumentu (kaitaliojant cb palūkanų dydžius). Tikrovė pasirodė truputį sudėtingesnė.

[Valiukas]

Tik ar pasibaigus krizei visi "urban middle class" ir vėl neišpindės ir vėl jiems bus "lygis" tik eiti į Rimi ar Iki pirkti 3x brangesnės mėsos ir daržovių.

Jei Mahometas neina pas kalną, tai kalnas ateis pas Mahoetą Būtent šitas procesas dabar ir vyksta, kai apsukresni smulkūs mėsos perdirbėjai aikštelėse šalia didelių PC nuomojasi vietą savo vagonėliui ir iš jo pardavinėja geresnės kokybės ir pigesnius mėsos produktus nei randamus PC. Orientuota būtent į "urban middle class", kurie eina į Rimi kumpio pirkt, žiūri - pyst, kumpis, Kvepia per šimtą metrų. Kainuoja mažiau. Atrodo geriau. Imu

[Analitikas PlėtRa]

Sudetingesnė, be abejo. Tiksliau, gal ne tiek sudetingesnė, kiek per laisva bankams daryti finansų inžinerijas, kurios ištaško bet kokią, kad ir labai gerai reguliuojamą ekonominę aplinką.. Bet infliacijos suvaldomumo klausimo tai nepakeitė, netgi priešingai, dabar prispausdinus tiek pinigų, infliacija tampa tik dar svarbesniu rodikliu, kurį visi labai stebi, nes jei nespės laiku sureaguoti, dabar praūžusi burbulų ir sprogimų fazė atrodys kaip kukli repetecija prieš main events..

[senasnamas]

Šiaip infliacija yra normalus reiškinys išeinant iš krizės. 1980 m. JAV palūkanų norma buvo 21 proc. , siekiant pažaboti infliaciją. Ir nieko, po kiek laiko normalizavosi. Per 1990 m. recesiją taip pat infliacija išaugo. Tačiau dabar infliacija kol kas negresia, nes tie spausdinami pinigai nepasiekia realios ekonomikos. Obama neseniai susikvietęs stambiausius bankininkus skatino juos skolinti smulkiajam verslui. Tai rodo, kad bankai vengia skolinti nenorėdami rizikuoti ar dėl kitų priežasčių.
Per didžiąją depresiją, kai doleris dar buvo padengtas auksu, nebuvo galima kiek panorėjus prispausdinti pinigų, todėl įsisiautėjo defliacija: pramonės gamyba smuko 45 proc., namų statyba 80 proc. Šiuo metu elgiamasi kiek kitaip.

[Analitikas PlėtRa]

žinojau, kad Europai blogai.. bet taip blogai? totalus kosmosas - paskolos bedarbiams.. bent tiek, kad suma nedidelė kol kas tam numatoma.. nes kuom baigėsi paskolų dalinimas potencialiems bedarbiams JAV, visi jau žinom.. Retorinis klausimas, ko iš tiesų tada verti tie mūsų popierėliai, kuriuos laikom už vertės matą?..

http://www.delfi.lt/news/economy/bus....d?id=26880147

[senasnamas]

O kas čia bloga? Paskolos bedarbiams ne būstui pirkti, bet verslui kurti. Net ir gerais laikais verslą be paskolų retas pradeda. O krizės metu tegu tik skolina. Pinigų stygius ekonomikai nieko gera nežada. Pavojus nebent tame, kiek tų paskolų gavėjų sugebės sėkmingai verslauti. Parašyta, kad bus kredituojama per valstybines bei privačias kreditavimo įstaigas. Tai labai gerai - galėtų rastis daugiau naujų kreditavimo institucijų, mažinančių tų stambių besočių bankų įtaką.

[Wycka]

Tačiau dabar infliacija kol kas negresia, nes tie spausdinami pinigai nepasiekia realios ekonomikos. Obama neseniai susikvietęs stambiausius bankininkus skatino juos skolinti smulkiajam verslui. Tai rodo, kad bankai vengia skolinti nenorėdami rizikuoti ar dėl kitų priežasčių.
Per didžiąją depresiją, kai doleris dar buvo padengtas auksu, nebuvo galima kiek panorėjus prispausdinti pinigų, todėl įsisiautėjo defliacija: pramonės gamyba smuko 45 proc., namų statyba 80 proc. Šiuo metu elgiamasi kiek kitaip.

Apie tai (ir ne tik tai) yra labai puikus 2008-12-29 K. Griniaus straipsnis:

Apie tai nerašo niekas: Tikrosios pasaulinės finansų krizės priežastys

Pagrindinė ir vienintelė pasaulinės ekonomikos krizės griūties priežastis yra pagrindinės pasaulio valiutos - JAV dolerio perprodukcija. Nuo 1971 metų, kai buvo atšauktas dolerio susiejimas su aukso turiniu, turimu JAV, dolerius ėmė spausdinti neribotais kiekiais. Perkamoji dolerio galia buvo susieta ne tik su JAV BVP ( kaip tai vyksta kiekvienoje normalioje šalyje), bet ir su visų pasaulio šalių BVP. Viskas gal būtų ir neblogai, bet tos valstybės, kurių ekonomikos ėmė užtikrinti dolerio stiprumą, niekada nekontroliavo ir nekontroliuoja dolerio emisijos mastų. Šitos kontrolės realiai neturi ir JAV vyriausybė. Tokią teisę turi tik JAV FRS.
Federalinė JAV rezervų sistema ( kitais žodžiais Centrinis JAV bankas )- privati organizacija, priklausanti 20-iai privačių JAV bankų. Tai jų pagrindinis verslas - spausdinti pasaulio pinigus. Kad to pasiektų, dabartiniai FRS savininkai paaukojo daug laiko- dešimtmečius, o tiksliau, šimtmečius, ir daug pastangų - čia ir 1-asis ir 2-asis Pasauliniai karai, ir Bretonės-Vudo 1944 metų susitarimai ir t.t., ir, žinoma, pats FRS sukūrimas 1907 metais. Tokiu būdu grupelė privačių asmenų galutinai gavo teisę leisti į apyvartą dolerius, nuspręsti jų spausdinimo apimtis, laiką ir t.t. Nuo 1971 iki 2008 metų dolerių masės apimtys pasaulyje išaugo dešimtis kartų, daug kartų viršydamos pasaulyje realiai turimų prekių kiekį.
Tokia padėtis buvo pirmiausia išimtinai naudinga FRS savininkams kaip privačiai organizacijai, antra- pačioms JAV kaip valstybei. FRS savininkų naudą mes aptarsime kiek vėliau, o JAV nauda- tai galimybė nuo pat 1944 metų, o ypač nuo 1971 metų, t.y. 37 paskutiniuosius metus gyventi ne pagal pajamas, o viso likusio pasaulio sąskaita.

Straipsnis tikrai laaabai ilgas, tačiau laaabai įdomus, o tikram ekonomistui tiesiog būtinas perskaityti. Teisybės dėlei pridursiu, kad toli gražu ne visiems išsakytiems teiginiams pritariu. Labiausiai 'šokiruoja' tokie teiginiai:

Apskritai, dolerio griūtis, JAV dolerio atsisakymas ir jo pavertimas dulkėmis neišvengiami. Būkite tikri, tai įvyks 100% nelauktai visiems, išskyrus proceso vadovus. Iki paskutinio momento doleris bus stiprus, viskas klostysis neblogai. Paskui, vieną dieną, viskas pavirs dulkėmis.
Vienu metu žlugs euras, rublis ir t.t. Nors šioms valiutoms defolto nebus, bet jos dėl milžiniškų pasaulio finansų sistemos skylių akimirksniu atpigs 10-15 kartų. Kai praktiškai pas nieką nebeliks pinigų, prasidės lėta naujos pasaulio ekonominės sistemos statyba. Pagrindines pozicijas užims tie, kurie turės pačius pelningiausius aktyvus (realias įmones). Jie greičiausiai ir daugiausiai uždirbs pinigų. Kiti beviltiškai nuo jų atsiliks.

Man tik kilo klausimas dėl pabrauktojo sakinio. Kas slepiasi po tuo "ir t.t."? Ar žlugs viso pasaulio šiandien dar konvertuojamos valiutos, ar tik tos, kurios yra tiesiogiai ar nors ir netiesiogiai, bet gana tampriai susietos su doleriu? Tai kokia valiuta (ne prekė, o valiuta) yra patikima — Šveiarijos frankas, Kinijos juanis, Norvegijos krona ar dar kita? Ar išvis įmanoma apsisaugoti nuo pasaulinio 'defolto' ar bent sumažinti neigiamas pasekmes?

[senasnamas]

Tokius straipsnius reikia skaityti kritiškai ir nepriimti kiekvieno sakinio už gryną pinigą. Prasidėjus krizei tokių skaitinių kiekis išaugo. Matyt, tai natūralu. Pavyzdžiui, tokie sakiniai "Paskui, vieną dieną, viskas pavirs dulkėmis" labiau primena apokalipsės knygą nei ekonominį tekstą. Nors tai, kas parašyta apie FED, yra tiesa - dolerių spausdinimas yra ne valstybės, bet privačiose rankose.
Kad dabartinės valiutos nėra amžinos galima numanyti, apie tai yra visokių pamąstymų. Pvz., doleris yra niekuo nepadengtas, vertę turi tol, kol pasitikima JAV kaip valstybe. Jei toks pasitikėjimas dingtų ir prasidėtų masinis atsikratymas doleriu, nesunku įsivaizduoti, kaip viskas atrodytų. Kai kurios šalys pamažu jau juda link atsiskaitymų kitomis valiutomis.
Kai kas sako, kad sekanti krizė bus valiutų krizė. Jei taip, tai santaupas laikyti grynaisiais ne pats geriausias variantas. Galimos alternatyvos auksas, stabiliai veikiančių įmonių akcijos (nors krizės metu pigtų ir jos), nekilnojamasis turtas.

[c2h5oh]

Tokius straipsnius reikia skaityti kritiškai ir nepriimti kiekvieno sakinio už gryną pinigą. Prasidėjus krizei tokių skaitinių kiekis išaugo. Matyt, tai natūralu. Pavyzdžiui, tokie sakiniai "Paskui, vieną dieną, viskas pavirs dulkėmis" labiau primena apokalipsės knygą nei ekonominį tekstą.

Bet užtat kaip gražiai skamba!

Pvz., doleris yra niekuo nepadengtas, vertę turi tol, kol pasitikima JAV kaip valstybe. Jei toks pasitikėjimas dingtų ir prasidėtų masinis atsikratymas doleriu, nesunku įsivaizduoti, kaip viskas atrodytų.

Bet tas pats galioja ir auksui. Jo kainą juk nulemia ne jo savaiminė vertė (kiek sunaudojama pramonei ir blizgučiams), o paklausa aukso kaip kaupimo priemonės. Skirtumas tik toks, kad popieriukų pasiūlą padidinti valdžia gali labai lengvai, o aukso - kol kas ne. Tad auksas savo statuso neprarado, kaip tai atsitiko su kakavos pupelėmis, akmenimis, kriauklelėmis, cigaretėmis (visi šitie daiktai buvo naudojami kaip pinigai).

Beje, yra nuomonė, kad dabar pučiasi aukso burbulas. Netiesioginis to įrodymas - jau netgi "akriopelyje" atsidarė investicinio aukso pardavimo kioskelis, pilna reklamos kokia tai gera investicija.

[senasnamas]

Kad auksas netektų vertės, turi kardinaliai pasikeisti žmonių požiūris į jį. Tai neįvyksta per vieną dieną ir kol kas tai tikrai negresia: šalių centriniai bankai laiko aukso rezervus, žmonės laiko visokius papuošalus. Be to, aukso kaip vertės mato, amžius skaičiuojamas tūkstančiais metų. Kita vertus, jo kiekis yra ribotas ir gavyba vis mažėja. Vien jau dėl to aukso vertė turėtų didėti. Paskutiniu metu buvo jo kainos šuoliukas, bet palyginti nedidelis - akcijos šiemet labiau brango. Kai infliacijos grėsmė taps didesnė, aukso kaina turėtų išaugti gerokai daugiau.

[Lettered]

Kad auksas netektų vertės, turi kardinaliai pasikeisti žmonių požiūris į jį. Tai neįvyksta per vieną dieną ir kol kas tai tikrai negresia: šalių centriniai bankai laiko aukso rezervus, žmonės laiko visokius papuošalus. Be to, aukso kaip vertės mato, amžius skaičiuojamas tūkstančiais metų. Kita vertus, jo kiekis yra ribotas ir gavyba vis mažėja. Vien jau dėl to aukso vertė turėtų didėti. Paskutiniu metu buvo jo kainos šuoliukas, bet palyginti nedidelis - akcijos šiemet labiau brango. Kai infliacijos grėsmė taps didesnė, aukso kaina turėtų išaugti gerokai daugiau.

Vis tiek aukso vertė yra sąlyginis dydis kaip ir pinigų, gali tų papuošalų vieną dieną niekam nebereikėti, o priklausomai nuo paklausos ir kaina mažėja. Žemės dydis taip pat nekinta, o kaina kaip matome gali smukti labai greitai ir ženkliai.

[Analitikas PlėtRa]

Mano galva, tokių straipsnių tikras ekonomistas iš viso neturėtų skaityti, nes tai yra labai prastas sąmokslo teoretikų rašinėlis, geriausiu atveju, kaip grožinę literatūrą.. Maža to, gėda signatarui Griniui, kuris net nenurodė nuo ko nurašė ir išvertė jį ir prisiėmė autorystę sau.

[Lettered]

Mano galva, tokių straipsnių tikras ekonomistas iš viso neturėtų skaityti, nes tai yra labai prastas sąmokslo teoretikų rašinėlis, geriausiu atveju, kaip grožinę literatūrą.. Maža to, gėda signatarui Griniui, kuris net nenurodė nuo ko nurašė ir išvertė jį ir prisiėmė autorystę sau.

Kodėl sąmokslo teorija? Ar ten kas nors melagingo parašyta? Bent apie dolerį tai tikrai tiesa. Aišku geriausia nieko neveikti, nedirbti, negaminti, nekurti, prisispausdinsim pinigų arba pasiskolinsim ir viską pigiai iš kinų nupirksim.

[John]

Kodėl sąmokslo teorija? Ar ten kas nors melagingo parašyta? Bent apie dolerį tai tikrai tiesa. Aišku geriausia nieko neveikti, nedirbti, negaminti, nekurti, prisispausdinsim pinigų arba pasiskolinsim ir viską pigiai iš kinų nupirksim.

Nikas ir nesako, kad ten vien tik melas. Sąmokslo teoretikų taktika gan paprasta: įpaišyti keletą faktų, prilipdyti sąmokslo teorijų ir "parodyti" visa tai kaip "akivaizdų" faktą. Jei kažkas kažkuo abjeoja, rodoma į kokį nors pagrindžiamą faktą (pvz. situaciją su doleriu) taip lyg ir imponuojant, kad ir visa kita ten pateikiama informacija yra teisinga.

O sąmokslo teoretikų tikslas paprastas: išgarsėjimas ir pinigų darymasis pasinaudojant "alternatyviais" informacijos skleidimo metodais, kurie dažniausiai kertasi su faktais ir realybe. Nors ir paprasta žiniasklaida (pvz. BBC ar CNN) šiais laikais nestokoja sensacionalizmo. Taigi, šia prasme didžiausi "konspiratoriai" yra žiniasklaida, kuri tiesiog pasinaudodama savo išskirtine padėtimi kala pinigus. Ačiū dievui, šiais laikais yra internetas, kuris praplečia visų mūsų galimybes prieiti prie skirtingų šaltinių ir leidžia viską vertinti tiesiog sveikiau.

O jei jau mėgstame sąmokslo teorijas, tuomet visa žmonija yra vienas didžiulis "sąmokslas" su savo pinigų sistema, kuri laikosi ant pasitikėjimo, pasaulio galios centrais, ignoruojančiais mažesnius žaidėjus ir apskritai plėšria žmogaus prigimtimi, kuri niokoja ir keičia visą planetą. Priklauso, kaip į viską žiūrėsi.

[c2h5oh]

Kodėl sąmokslo teorija? Ar ten kas nors melagingo parašyta? Bent apie dolerį tai tikrai tiesa. Aišku geriausia nieko neveikti, nedirbti, negaminti, nekurti, prisispausdinsim pinigų arba pasiskolinsim ir viską pigiai iš kinų nupirksim.

Tipiška sąmokso teorija. Vartojami neapribrėžtos savokos ("jie" - bet lieka neaišku, kas tie "jie". Kodėl tokia gili analizė mums nepasako, kas tie 20 bankų, kuriems priklauso FRS, savininkai?). Visos ekonomikos krizės ir netgi abu pasauliniai karai, pasak autoriaus, yra suorganizuoti FRS savininkų ("dėl to buvo organizuota keletas krizių ir pora pasaulinių karų"). FRS savininkai sukelė ir karą Irake, kad neleistų Irakui eksportuot pigios naftos. Netgi Volodia Putinas yra FRS savininktų marionetė.

Nei vienam teiginiui nėra pateikta įrodymų. pvz:

Šveicarijos ir Anglijos Centriniai bankai pardavė investuotojams po pusę savo aukso atsargų, jei neklystu- apie 2500 tonų ( pabandykite atspėti, kas jas nupirko ).

Taigi autorius daro užuominą, kad kažkokie sąmokslininkai apstūmė Šveicarijos ir Anglijos centrinius bankus, bet kas jie tokie - mums nepasako. Tai paliekama skaitytojų fantazijai.

Ir žinoma, būtinas geros sąmokslo teorijos ingredientas - įrodymų nebuvimas yra geriausias įrodymas:

Beje, apie proto jėgą byloja vienas netiesioginis pavyzdys. „Forbes“ sąraše daug milijardierių iš Rusijos:
-Deripaska- 28 milijardai dolerių,
-Mardaševas- 24 milijardai dolerių,
-Abramovičius- 24 milijardai dolerių ir t.t.
Bet pasauliniame „Forbes“ sąraše nėra tokių bankininkų kaip Rokfeleris ir Rotšildas, pirmasis turi apie 800 milijonus dolerių, o antrasis apie 750 milijonų dolerių. Net iki milijardo netraukia. Nors, mano sumetimu, kiekvienas iš jų realiai „sveria“ po 9-10 trilijonų dolerių. Taip gerai save pateikti – geriausias jų intelekto rodiklis. Jie lyg netraukia iki milijardierių.

Iš tekste vartojamų posakių ir smulkių klaidelių (fantai, fondų rinka, teraktai, ipoteka, nepraeina)akivaizdu, kad tekstas yra išvestas iš rusų kalbos.

Išvada - kliedesiukai.

[Tomasl]

Dar maney as dept ir zeisgeit ar kaip ten , priversti reikėtu , pradėti dėstyti ekonomistamas universitete

Tegul Grinius parašo kur centriniai bankai ar frs deda uždirbtus pinigus ?
Kaip spėjat ar parašys....neee neparašys, nes tada ir visas propogandinis straipsnis pavirs tuščiu blevyzgojimu ir pajuoks autoriu.

[Berliner]

Lietuva pagal savo skolos riziką užima 7 vietą pasaulyje, mus sugebėjo aplenkti tik Dubajus, Islandija, Latvija, Argentina, Ukraina ir Venesuela.

Šaltinis:
http://ftalphaville.ft.com/blog/2009...borrower-2009/



Čia šiek tiek senesnis pilnas report apie tai: http://www.cmavision.com/images/uplo...rt_Q3_2009.pdf

[zajcik]

Dar maney as dept ir zeisgeit ar kaip ten , priversti reikėtu , pradėti dėstyti ekonomistamas universitete

Tegul Grinius parašo kur centriniai bankai ar frs deda uždirbtus pinigus ?
Kaip spėjat ar parašys....neee neparašys, nes tada ir visas propogandinis straipsnis pavirs tuščiu blevyzgojimu ir pajuoks autoriu.

Spek kokie FRS pelnai prie 0% bazinių palūkanų? Ir kur dingsta tas gapas tarp bazinių ir realių palūkanų užsienio vyriausybėms, tokioms kaip Baltijos šalių.
Kaip yra sakoma - kuom susirgai, tuom ir gydykis