Ekonomikos naujienos (archyvas)

[Mørtã]

Gal čia turima galvoj jau išėjimą į atvirą jūrą. Nes patys fiordai, viename iš kurių yra ir Murmanskas, užšąlą.

Murmanskas (rus. Мурманск) – miestas šiaurės vakarinėje Rusijoje, neužšąlantis uostas prie Barenco jūros Kolos įlankos.
wikipedia.org

[Wycka]

Vezti 10k km traukiniu, po to krauti i laivus, tik tam kad dar 1k km gabenti jura. Gal geriau iskart visus 11k km traukinu tuos konteinerius vezti?

tik iki lenkijos,o toliau stop. o jei i europa vezti ne gelezinkeliu,o laivais,tai galima i laivus perkrauti ir rusijoje. nemanyciau,kad rusams tam neuztenka pajegumu.

Nejaugi Jums net nekilo klausimas kam iš viso prasidėjo kalba apie traukinius, jeigu iki šiol kroviniai lyg ir sėkmingai keliaudavo jūra? Čia esmė yra greitis. Tiksliai nepamenu kiek, berods dvigubai greičiau, o tikslų transportavimo laiką tikrai galima rasti panaršius internete

[Mørtã]

Tiksliai nepamenu kiek, berods dvigubai greičiau, o tikslų transportavimo laiką tikrai galima rasti panaršius internete

Tai gi duotas laikas, traukiniais 21 diena, laivais - 32.

Despatching a container from China to Europe by rail might take 21 days, compared to nearer 32 by sea

[Lettered]

Tai gi duotas laikas, traukiniais 21 diena, laivais - 32.

O kodėl toks nedidelis skirtumas? Juk atstumas sausuma yra dvigubai mažesnis nei vandeniu, o ir traukiniai gerokai greičiau važiuoja nei plaukia laivas.

[Wycka]

O kodėl toks nedidelis skirtumas? Juk atstumas sausuma yra dvigubai mažesnis nei vandeniu, o ir traukiniai gerokai greičiau važiuoja nei plaukia laivas.

Bijau suklysti, tad atsakysiu gana aptakiai:
Vidutinis prekinio traukinio greitis yra ~33km/h, BAM yra vienkelis (nors gal ir ne visas?), taigi pakeliui dažnokai tenka sustoti norint prasilenkti traukiniams, praleisti greitesnį keleivinį traukinį ir t.t., taip pat perkrovimas iš standartinės į rusišką vėžę, t.p. nors ir sąlyginai nedaug, bet užtrunka ir muitinės kontrolė.

[John]

Palyginkime Baltijos šalių BVP statistiką šiais metais (visa info iš Eurostato ir statistikos agentūrų... tikiuosi, neįvėliau kokios klaidos ):



Matome, kad susumavus Lietuvos ir Estijos BVP rodiklius, skaičiai gaunasi iš esmės identiški. Latviai atrodo truputį blogiau, bet iš esmės irgi panašiame lygyje.

Visgi, įdomaiusias dalykas yra ES BVP "prognozės". Kad išsipildytų Lietuvai pateikiama prognozė, 2009 Q4 kritimas turėtų būti gerokai per 20% (ko akivaizdžiai nebus), kuomet Estijos kritimas turėtų būti gerokai mažesnis t.y. apie -10%, kad išsipildytų pastarajai priskiriama prognozė. Ir visgi man įdomu, kuria savo kūno vieta remdamiesi ES statistikos rinkėjai daro tokias prognozes? Ar čia tuo pasireiškia Estijos "išskirtinumas" tarp Baltijos šalių, kai 10 metų iš eilės Estijai priskiriamos "geresnės" prognozės neišsipildo, bet jos visvien ir toliau visada būna geresnės?

Šiaip, panašu, kad Lietuvos BVP rodikliai 2009 gali būti geriausi iš visų Baltijos šalių (tegu ir marginaliai).

Gal kai kurie tamstos nutuokia, kokio kritimo galima tikėtis paskutiniame ketvirtyje? Kaip su ekonomikos aktyvumu Lietuvoje šiandien?

[senasnamas]

Atsakymas paprastas - Estijos valdžia protingesnė .
Užtenka paminėti vien biudžeto pertekliaus iššvaistymą augimo metais. Pvz., motinystės išmokos yra nenormalaus dydžio, atsižvelgiant į šalies ekonominius pajėgumus. Dar skaičiau, kad Estijos valstybės įmonės pelną perveda į biudžetą, o mūsiškės - išsidalina. Ko gero, kad viso to priežasčių reikėtų ieškoti ir mentalitetų skirtume. Viską sudėję matome, kad esame uodegoje. Jei 4 ketv. ir bus neblogas, tai dar nieko nereikš, nes nuo sausio 1 d. verslo aplinką neigiamai veiks elektros kainos. Dabar svarbiausia politinis stabilumas, kad neprasidėtų rietenos valdžioje.
http://www.lrytas.lt/videonews/?id=12576888771257580532

[John]

Atsakymas paprastas - Estijos valdžia protingesnė .
Užtenka paminėti vien biudžeto pertekliaus iššvaistymą augimo metais. Pvz., motinystės išmokos yra nenormalaus dydžio, atsižvelgiant į šalies ekonominius pajėgumus. Dar skaičiau, kad Estijos valstybės įmonės pelną perveda į biudžetą, o mūsiškės - išsidalina. Ko gero, kad viso to priežasčių reikėtų ieškoti ir mentalitetų skirtume. Viską sudėję matome, kad esame uodegoje. Jei 4 ketv. ir bus neblogas, tai dar nieko nereikš, nes nuo sausio 1 d. verslo aplinką neigiamai veiks elektros kainos. Dabar svarbiausia politinis stabilumas, kad neprasidėtų rietenos valdžioje.
http://www.lrytas.lt/videonews/?id=12576888771257580532

Šimonytė iš esmės pasakė tą patį, ką ir aš (nekalbant apie rezervą) . Didelių skirtumų tarp Estijos ir Lietuvos ekonomikų ji nemato. Dėl biudžeto deficito tiesa, tačiau tai nėra vienintelis ir, ko gero, ne svarbiausias dalykas, įtakojantis šalies ekonominį vystymąsi.

O Jakilaitis šiek tiek meluoja (ir panašu, kad šiaip nelabai gaudosi finansiniuose ir ekonomikos reikaluose ). Pvz., BVP kritimas ne "kaip Latvijoje", bet greičiau "kaip Estijoje". Ir ne "dvidešimt procentų", o tik apie 14 procentų. Negana to, atsižvelgiant į 2008 BVP rodiklius, nuo krizės pradžios Lietuvos BVP krito mažiau, nei Estijos ar Latvijos. Tai yra faktas, kurio nereiktų nutylėti liaupsinant Estiją ir peikiant Lietuvą.


P.S. Šimonytei bekalbant nukrito apyrankė (nuo 8 min.)

[senasnamas]

Nėra tiek svarbu, ar BVP krito keliais procentais daugiau, ar mažiau. Biudžeto deficitas reiškia didėjančią valstybės skolą, didėjančius mokesčius jai užkišti ir didėjančias sumas jai aptarnauti. Vien dėl to negalima svajoti apie eurą 2011 m. kaip kad estai. Šiemet pasiskolinta maždaug 10 mlrd. Kitais metais reikės skolintis keliais milijardais mažiau. O estai per augimo metus buvo sukaupę 10 mlrd. litų. Ir ta pagalvė jiems leidžia daug laisviau elgtis, nekelti mokesčių ir t. t. Pasibaigus krizei jiems nereikės vargti su skolomis, todėl galės sparčiau žygiuoti į priekį, o jei įsives eurą, įgis didesnį konkurencinį pranašumą. Aišku, gal ir gražiai skamba, kai Kubilius per BBC sako, kad 3 ketv. Lietuvos ekonomika, palyginti su ankstesniu, kilo daugiausiai Europoje. Tačiau realiai tas vienas ketvirtis kol kas nieko nereiškia.

[John]

Nėra tiek svarbu, ar BVP krito keliais procentais daugiau, ar mažiau. Biudžeto deficitas reiškia didėjančią valstybės skolą, didėjančius mokesčius jai užkišti ir didėjančias sumas jai aptarnauti. Vien dėl to negalima svajoti apie eurą 2011 m. kaip kad estai. Šiemet pasiskolinta maždaug 10 mlrd. Kitais metais reikės skolintis keliais milijardais mažiau. O estai per augimo metus buvo sukaupę 10 mlrd. litų. Ir ta pagalvė jiems leidžia daug laisviau elgtis, nekelti mokesčių ir t. t. Pasibaigus krizei jiems nereikės vargti su skolomis, todėl galės sparčiau žygiuoti į priekį, o jei įsives eurą, įgis didesnį konkurencinį pranašumą. Aišku, gal ir gražiai skamba, kai Kubilius per BBC sako, kad 3 ketv. Lietuvos ekonomika, palyginti su ankstesniu, kilo daugiausiai Europoje. Tačiau realiai tas vienas ketvirtis kol kas nieko nereiškia.

Tiesa, deficito nebuvimas yra pliusas. To niekas neneigia. Visgi faktas, kad BVP vis dėl to krito lėčiau, nei Estijoje NEPAISANT geresnės Estijos situacijos su biudžetu, rodo, kad Lietuvoje galbūt nėra viskas taip blogai, kaip kai kas kalba.

Aišku, vienintelis būdas sužinoti, kaip bus, yra tiesiog palaukti artimiausių ketvirčių duomenų.

[Eidvis]

Gal kai kurie tamstos nutuokia, kokio kritimo galima tikėtis paskutiniame ketvirtyje? Kaip su ekonomikos aktyvumu Lietuvoje šiandien?

Aš prognozuočiau 10-12% BVP kritimą ketvirtąj5 ketvirtį. Teigiamai BVP statistiką turėtų įtakoti tai, kad pernai paskutinį ketvirtį pirmą kartą buvo fiksuojamas BVP kritimas, kada BVP smuko -2,2%. Paaiškinimas: sakykime BVP trečiąjį praėjusių metų ketvirtį sudarė 100 mlrd LT, vadinasi kritimas šių metu trečiojo ketvirčio buvo skaičiuojamas nuo tu 100 mlrd LT, tačiau ketvirtojo ketvirčio BVP bus skaičiuojamas jau nuo 97,8 mlrd LT, nes pernais metais BVP ketvirtojo ketvirčio jau buvo sumažėjęs, o tai teigiamai įtakos paskutiniojo ketvirčio rezultatus.
Be šito, trečiasis ketvirtis nuteikė daug optimistiškiau ir atrodo, kad mūsų ūkis pradėjo atsigauti. Tačiau manau bus ir neigiamų veiksnių, vienas iš jų- kalėdinė prekyba, kuri turi daug reikšmės BVP, nes jeigu praeitais metais dar visi išlaidavo, tai šiemet kalėdinė prekyba gali būti ta sritis, kurios sąskaita bus taupoma labiausiai.

[John]

Aš prognozuočiau 10-12% BVP kritimą ketvirtąj5 ketvirtį. Teigiamai BVP statistiką turėtų įtakoti tai, kad pernai paskutinį ketvirtį pirmą kartą buvo fiksuojamas BVP kritimas, kada BVP smuko -2,2%. Paaiškinimas: sakykime BVP trečiąjį praėjusių metų ketvirtį sudarė 100 mlrd LT, vadinasi kritimas šių metu trečiojo ketvirčio buvo skaičiuojamas nuo tu 100 mlrd LT, tačiau ketvirtojo ketvirčio BVP bus skaičiuojamas jau nuo 97,8 mlrd LT, nes pernais metais BVP ketvirtojo ketvirčio jau buvo sumažėjęs, o tai teigiamai įtakos paskutiniojo ketvirčio rezultatus.
Be šito, trečiasis ketvirtis nuteikė daug optimistiškiau ir atrodo, kad mūsų ūkis pradėjo atsigauti. Tačiau manau bus ir neigiamų veiksnių, vienas iš jų- kalėdinė prekyba, kuri turi daug reikšmės BVP, nes jeigu praeitais metais dar visi išlaidavo, tai šiemet kalėdinė prekyba gali būti ta sritis, kurios sąskaita bus taupoma labiausiai.

Jei kritimas Q4 bus 10-12%, tai 2009 metinis kritimas bus 15-16%.

Dabar įdomu, kaip seksis estams.

Beje, dar vienas įdomus straipsnelis: http://www.europeanvoice.com/article...end/66426.aspx

Ten teigiama (apie 2009 Q3):

the highest percentage growth was achieved by Austria and Portugal, whose economies both grew by 0.9% of GDP.

Contraction
The economies of Estonia, Greece, Spain, Cyprus, Hungary, Romania and the UK all contracted in the third quarter. The largest contraction recorded was in Estonia, whose economy shrank by 2.8% compared to the previous three-month period.

Netiesa! Didžiausias augimas, lyginant su prieš tai buvusiu ketvirčiu, buvo ne Austrijoje ar Portugalijoje, bet Lietuvoje! Tai patvirtina Eurostat'o statistikos lentelės.

Gerai, kad bent jau neužsiminė, kad didžiausias augimas buvo Estijoje (aišku, tokio nebuvo, bet, turint omeny, kad pateikiama informacija visvien melaginga, tai koks gi skirtumas)

[Wycka]

Kinų taikinyje — Ukmergė

Lietuvos rinkoje mėginantys įsitvirtinti kinai savo prekybos centrus atidaro kaimyniniuose rajonuose. Kinų prekybininkai domisi verslo galimybėmis ir Ukmergės mieste.
Smulkių rajono verslininkų žinia apie kiniečių parduotuves nedžiugina. Juos gąsdina kinų prekybininkų konkurencija. Pirkėjai žiūri iš savo bokšto — tikisi, kad, atsiradus tiesioginiam tiekėjui, kiniškų prekių kelias nuo gamintojo iki prekystalio sutrumpės ir prekių kainos sumažės.
(...)
Iki šiol kinai savo prekyvietėms rinkosi ne mažesnius kaip 30 tūkstančių gyventojų šalies miestus. Mažiausias miestas, kuriame neseniai buvo apsispręsta atidaryti kiniškų prekių prekybos centrą, — Kėdainiai, kuriuose gyvena 29 tūkstančiai gyventojų.
Beje, S. Narvilas sako, kad daugelis įsivaizduoja, jog kinų prekybos centruose — vien tik kiniškos prekės: „Jie ieško prekių ir kitose šalyse — Italijoje, Ispanijoje, Turkijoje.“
Šiemet prasidėjus kinų prekybininkų antplūdžiui Lietuvoje šaknis įleido jau apie trisdešimt Kinijos prekybos įmonių.

[sauls]

Tiesa. Dėl to lengvumas pradėti verslą mums yra ypač svarbus - kad tiems, kas sugalvojo pradėt verslą, tas noras nepraeitų bevaikštant pažymų iš vienos valdiškos įstaigos į kitą.

Na neverkit jus del to pazymu. Kazin ar bent vienas savo versla (bet realu, ne perku-parduodu) darote? Ne pazymos didziausia verslo kliutis - jei taip butu, tai seniai isikure imones (kurios savo pazymas pries simta metu jau susitvarke) nebankrutuotu.

Bet kurio verslo kraujas - pinigai. O pinigai ateina is pardavimu. Jei mokesi parduoti savo sukurta produktua, visa kita bus smulkmenos.

[Ametistas]

Na neverkit jus del to pazymu. Kazin ar bent vienas savo versla (bet realu, ne perku-parduodu) darote? Ne pazymos didziausia verslo kliutis - jei taip butu, tai seniai isikure imones (kurios savo pazymas pries simta metu jau susitvarke) nebankrutuotu.

Bet kurio verslo kraujas - pinigai. O pinigai ateina is pardavimu. Jei mokesi parduoti savo sukurta produktua, visa kita bus smulkmenos.

Lietuvoj didelė dalis "verslininkų" tėra "iš gatvės" atėję, jokio ekonominio išsilavinimo neturintys žmonės, kurie tikisi, kad jiems pavyks užauginti pinigų medį. Lietuvoj dauguma verslo valdytojų netgi neplanuoja verslo - nerašo verslo planų, tai ko mes galime tikėtis iš tokių "verslininkų"?

Manau didžiausia Lietuvoje verslumo problema - per maža verslininkų kompetencija, verslininkų nemokėjimas planuotis verslo valdymo, verslininkų neryžtingumas imtis kardinalių priemonių, kad būtų išreklamuotas produktas, pritrauktas pirkėjas. Lietuvoje yra mažai žmonių, vertų žodžio verslininkas ir tai puikiai matyti - daugiau nei pusė įmonių Lietuvoje suklypo kaip kortų nameliai per ekonominę krizę, nes neplanavo savo veiklos į priekį.

[Sula]

Iš tiesų, biurokratinės kliūtys daugumai Lietuvos verslo nėra itin didelės, gal būt išimtys yra visuomeninio maitinimo, viešbučių paslaugos.
Šiuo metu yra atsivėrusios nišos tam tikrose rinkose. T.y. rinka duoda šansų pradėti/vystyti verslą. sauls teisus, kad verslo variklis - pinigai. Ir čia mūsų verslas pralošia konkurentams, nes gauti pinigų iš bankų šiuo metu Lietuvoje praktiškai neįmanoma - tai yra esminė kliūtis.

[jungengg]

Lietuvoj didelė dalis "verslininkų" tėra "iš gatvės" atėję, jokio ekonominio išsilavinimo neturintys žmonės, kurie tikisi, kad jiems pavyks užauginti pinigų medį. Lietuvoj dauguma verslo valdytojų netgi neplanuoja verslo - nerašo verslo planų, tai ko mes galime tikėtis iš tokių "verslininkų"?

Manau didžiausia Lietuvoje verslumo problema - per maža verslininkų kompetencija, verslininkų nemokėjimas planuotis verslo valdymo, verslininkų neryžtingumas imtis kardinalių priemonių, kad būtų išreklamuotas produktas, pritrauktas pirkėjas. Lietuvoje yra mažai žmonių, vertų žodžio verslininkas ir tai puikiai matyti - daugiau nei pusė įmonių Lietuvoje suklypo kaip kortų nameliai per ekonominę krizę, nes neplanavo savo veiklos į priekį.

Man tai čia skamba labiau kaip piktoka demagogija, nei analizė.

Beje, JAV apie puse smulkių įmonių neišgyvena ilgiau kelių metų.

[c2h5oh]

Lietuvoj didelė dalis "verslininkų" tėra "iš gatvės" atėję, jokio ekonominio išsilavinimo neturintys žmonės, kurie tikisi, kad jiems pavyks užauginti pinigų medį. Lietuvoj dauguma verslo valdytojų netgi neplanuoja verslo - nerašo verslo planų, tai ko mes galime tikėtis iš tokių "verslininkų"?

Manau didžiausia Lietuvoje verslumo problema - per maža verslininkų kompetencija, verslininkų nemokėjimas planuotis verslo valdymo, verslininkų neryžtingumas imtis kardinalių priemonių, kad būtų išreklamuotas produktas, pritrauktas pirkėjas. Lietuvoje yra mažai žmonių, vertų žodžio verslininkas ir tai puikiai matyti - daugiau nei pusė įmonių Lietuvoje suklypo kaip kortų nameliai per ekonominę krizę, nes neplanavo savo veiklos į priekį.

O iš kur atsiras tie "verslininkai" jau gatavai su išsilavinimu ir viską mokantys šalyje, kuri 50 metų statė komunizmą? Iš mėnulio atskris? Ar juos kažkaip stebuklingai universitetuose išmokys dėstytojai, kurie patys prieš 25 metus rašė disertacijas apie "socialistinį brigadinį lenktyniavimą" ir panašius briedus?

Visos tos kompetencijos pagrindas - praktika. Bandymai ir klaidos.

[Valiukas]

O iš kur atsiras tie "verslininkai" jau gatavai su išsilavinimu ir viską mokantys šalyje, kuri 50 metų statė komunizmą? Iš mėnulio atskris? Ar juos kažkaip stebuklingai universitetuose išmokys dėstytojai, kurie patys prieš 25 metus rašė disertacijas apie "socialistinį brigadinį lenktyniavimą" ir panašius briedus?

Visos tos kompetencijos pagrindas - praktika. Bandymai ir klaidos.

Pritariu 100 proc. Šiuo metu galbūt vienintelė mokslo įstaiga, gebanti bent kažkiek realiau ugdyti verslumą ir mokyti taip vadinamos enterprenerystės, yra ISM, kuris taip pat organizuoja mokymus ir jau sėkmingai dirbantiems verslininkams. Na o apie "klasikinius" VU, VGTU mokslus net nesinori kalbėt. Aš pats asmeniškai žiauriai gailiuosi, kad ėmiausi studijuot VU verslo vadybos magistrantūroje.. pinigai į balą visiškai.

[Analitikas PlėtRa]

o Valiukai, tu tiki, kad verslumo galima išmokti? aš manau, gali tik įsikirsti į verslo reikalus, bet ne tapti versliu. ir nieko tokio, kad verslą daro ne vien verslo vadybą baigę, netgi ačiū dievui, nes tai leidžia turėti labai įvairių idėjų, produktų ir t.t., kurie neatsirastų jei visi mastytų racionaliai kaip verslininkai. kad žemas lygis mūsų aukštojo mokslo, taip taip, ir pats ta ir čia šimtus kartų sakiau, bet net jei tarkim pas mus atsidarytų Cambridge ar Wharton filialas, tai verslumo musyse neišugdytų, taip mes būtume labiau išsilavinę, apsiskaitę, eruditai, bet verslumas nuo to kardinaliai nepasikeistų. Tiesa pasakius, baigiu įtikėti, kad lietuvio mentalas tinkamas iš esmės tik vogti ir kombinuoti.. su kai kuriom gražiom išeitim, kurios tik patvirtinta taisyklę..