Ekonomikos naujienos (archyvas)

[John]

O tai kas bus airiams iš ECB pusės? Nieko? Jokių sankcijų ar bent jau pagrąsymų? Taip tiesiog nesąžininga

[tivoli]

O tai kas bus airiams iš ECB pusės? Nieko? Jokių sankcijų ar bent jau pagrąsymų? Taip tiesiog nesąžininga

Na patys (t.y. airiai) kentės. Ypač manau kentėtų, jei tarkim Vokietija, Prancūzija ar Italija susitvarkytų su savo deficitais. Plius dabar galima prisidengti "sunkiais laikais", ką visi daro eurozonoje (ypač ispanai). Bet jei tik didieji išlips iš "nenormos", o Airija nesugebės (jau prognozuoja Bloomberg, jog Airijos "keltų tigro" burbulas sprogo bent trims metams), tada jau žiūrėsim, kokią muziką užsakys ECB Airijai.

[zajcik]

O gal viska suvienodins pagal rusijos federacijos muitus ?:-)))) Ir bus didesni muitai visoms salims:-)))
Importuojamų naudotų automobilių rinka 2009 metais dėl naujų muitų ir sumažėjusios perkamosios galios susitraukė 95% (3,5 mlrd. USD).

Ko gero būsi teisus dėl panaudotų automobilių. Visos trys šalys nuo 2010 sausio 1d. suvienodina muitinės tarifus ir senų auto importo muitas bus kaip dabartinis Rusijoje. Prieš kalėdas gali nusidriekti panaudotų auto eilės Baltarusijos pasienyje, nors šalys dėl kai kurių prekių grupių dar gali turėti pereinamąjį laikotarpį.

Sumažės importo muitai buitinei technikai, išskyrus šaldytuvus, televizorius ir skalbykles.

Smarkiai išauga muitas pigiems rūbams. Kinijoje pasiūti drabužiai turėtų pabrangti 80-100%.

Didėja muitai mėsai ir ryžiams, išskyrus kiaulieną ir vištieną (importuojami pagal kvotas).

[praetor]

Ko gero būsi teisus dėl panaudotų automobilių. Visos trys šalys nuo 2010 sausio 1d. suvienodina muitinės tarifus ir senų auto importo muitas bus kaip dabartinis Rusijoje. Prieš kalėdas gali nusidriekti panaudotų auto eilės Baltarusijos pasienyje, nors šalys dėl kai kurių prekių grupių dar gali turėti pereinamąjį laikotarpį.

Sumažės importo muitai buitinei technikai, išskyrus šaldytuvus, televizorius ir skalbykles.

Smarkiai išauga muitas pigiems rūbams. Kinijoje pasiūti drabužiai turėtų pabrangti 80-100%.

Didėja muitai mėsai ir ryžiams, išskyrus kiaulieną ir vištieną (importuojami pagal kvotas).

O RF toliau svaigsta apie narystę WTO

[Wycka]

Labai ilgas straipsnis, todėl necituoju viso. Daugelis teiginių labai verčia susimąstyti, pvz apie universitetų ruošiamų vadybininkų skaičių. Labai rekomenduoju nepagailėti 5 min. ir perskaityti:

Krizė: paskęsime ar išsikapanosime

Graikų kalba žodis „krizė” reiškia kaitos tašką, o kinų – tiek grėsmę, tiek galimybę. Istorijos vingiuose lietuviai išliko, nepaisant nuolatinės grėsmės Lietuvos egzistavimui. Galbūt šis sunkmetis yra tik dar vienas išbandymas, dar vienas kaitos taškas su naujomis galimybėmis?
(Yra daugiau)

[John]

Įdomus straipsnis žurnale "Valstybė" vis labiau aktualėjančia tema.

Į Vakarietiškų investicijų traukinį Lietuva pavėlavo. Įdomu, ar pavėluos ir į kinietiškų?


Kinija Lietuvą pirks kartu su Skandinavija?
http://www.delfi.lt/news/economy/bus....d?id=25958021

Atrodo, Kinija – paradoksų šalis, balansuojanti tarp savo augančios ekonominės galios ir senamadiškų šūkių. Amerikos dienraščio „The Christian Science Monitor“ korespondentas, stebėdamas Kinijos 60-mečio iškilmių renginius spalio pradžioje, išskyrė prieštaravimą tarp šalies lyderio Hu Jintao kalboje minėtų progreso šūkių ir tradicinių socializmo šlovinimų visuomenės ir kariuomenės parade. Karinis orkestras grojo tokius kūrinius kaip „Be komunistų partijos nėra naujos Kinijos“.

Tikrovė vis tiek turiningesnė – pasak reguliariai Kinijoje besilankančio Vilniaus universiteto lektoriaus Vyčio Siliaus, nuvykęs į Šanchajų, Pekiną, Čongčingą, Nankiną ar kitus miestus supranti, kad iki jų mums dar labai toli. Kinijoje sėkmingai besiplečiančios Lietuvos įmonės „Fermentas“ generalinis direktorius ir netoli Honkongo esančiame Šendženo mieste įsteigtos įmonės „Fermentas China“ valdybos pirmininkas Algimantas Markauskas dar kategoriškesnis: palyginti su Šendženu, Čikaga atrodo kaip kaimas, tad Kinija tikrai nėra trečiojo pasaulio šalis.

Vilniaus universiteto lektoriaus nuomone, galvodami apie kinų investicijų įsileidimą, daugiau problemų gali turėti patys lietuviai, nes mūsų šalyje tebėra gana tvirtas Kinijos kaip trečiojo pasaulio šalies įsivaizdavimas. Kadangi dauguma mūsų joje niekada nebuvo, stereotipas apie pigius sportinius batelius ir trečiarūšius marškinėlius labai tvirtas. Kinijoje to esama, bet yra ir daugybė puikios kokybės daiktų bei aukštosios technologijos pavyzdžių. Mums dar sunku suvokti, kad čia atvykęs kinų verslininkas gali statyti gamyklą, kurti darbo vietas ir mus išmokyti kurti verslą. Ištrūkę iš Sovietų Sąjungos, tebesidžiaugiame Vakarais kaip pasaulio centru, bet horizontas jau „nubėgęs“ ir į Rytus (tarp kitko, daugėja šalių, tokių kaip Australija, kur kinų kalba dėstoma bendrojo lavinimo mokyklose).
Be to, nedera pamiršti, kad mūsų oligarchai save labai myli. Potencialiam kinų ar bet kurios kitos šalies investuotojui reikės būti labai apdairiam, kad kokiam vietiniam „oligopolui“ ar „grupei“ neužmintų ant kojos.

[praetor]

Į Vakarietiškų investicijų traukinį Lietuva pavėlavo.

Nu jau nu jau
Labai bulvarinė frazė. Viskas įmanoma, tik reikia terpę kurt tinkamą. Investicijų pasaulis juk nesustojo suktis tarkim 2002-aisiais, kaip investavo, taip ir investuos toliau. Tik va reik pradėt išskėstom rankom stovėt.

[Wycka]

Nu jau nu jau
Labai bulvarinė frazė. Viskas įmanoma, tik reikia terpę kurt tinkamą. Investicijų pasaulis juk nesustojo suktis tarkim 2002-aisiais, kaip investavo, taip ir investuos toliau. Tik va reik pradėt išskėstom rankom stovėt.

Taip, Tamsta teisus, tik manau ne taip supratai frazę "Lietuva pavėlavo į Vakarų investicijų traukinį". Gal ir aš ne taip suprantu, bet bandau paaiškinti pagal savo logiką:
1988m.-1992m. Vakarams (Vakarų Europa, Šiaurės Amerika, gal mažiau Australija, Naujoji Zelandija, Japonija ir Pietų Korėja) atsivėrė nauja investicijų niša: Centrinė postsocialistinė Europa. Ypač pasisekė VDR ir šalia jos esančioms Lenkijai ir Čekijai, nes VFR turėjo sąlyginai didelį investicinį potencialą. Austrija prisiminė Vengriją. Italija ir Austrija dėl geografinio artumo susidomėjo Slovėnija. Natūralu, kad šios šalys kone šovė aukštyn. Dar trupinius susrinko Estija iš Suomijos ir Švedijos. Paradoksalu, bet dalį investicijų iš Pabaltijo valstybių, Baltarusijos ir Ukrainos nupumpavo Rusija. Kodėl? Didelė rinka visada yra patrauklesnė dėl savo potencialo, o Maskva ir Peterburgas visada ekonomiškai pirmavo visoje Rusijoje. Pas mus (LTU) per pirmuosius 4-5 metus atėjo tik tie investuotojai, kurie visur eina: Coca Cola, BBH, Carlsberg, Kraft Jacobs, Philip Morris ir t.t.; arba investavo užsienio lietuviai (Omnitel), dar kelios išimtys, tokios kaip Sabonio ir Marčiulionio verslai.
Mes ilgai, iki 1996m. pabaigos neįsileidome užsienio bankų, iki 2001m. pradžios neleidome organizuoti azartinių žaidimų ir atlikome dar nemažai nesąmonių, dėl ko net stebuklas kad nežymiai lenkiame Latviją. Ne visada ir dabar užsienio kapitalui tik žalią šviesą degame (pvz nurenkame bėgius Mažeikiai-Rengė), todėl jis ilgai "laužosi" iki ateidamas čia (Barclay's bankas). Sveikintinas dalykas, kad SM susitinka su Kinijos transporto atstovais, traukinys Šanchajus-Klaipėda turėtų duoti milžinišką naudą mūsų pramonės ir transporto sektoriui, tačiau nuo susitarimo iki realių veiksmų paprastai ilgas kelias.

[praetor]

Taip, Tamsta teisus, tik manau ne taip supratai frazę "Lietuva pavėlavo į Vakarų investicijų traukinį". Gal ir aš ne taip suprantu, bet bandau paaiškinti pagal savo logiką

Supratau tamstą.
Gal ir taip, ta pagrindinė masė investicijų jau pravažiavo. Tačiau kaip ir minėjau - pasaulis nestovi vietoj, reik pasukt makaulę ir bus tų investicijų. O svarbiausia - nesiparint.

[sauls]

Įdomus straipsnis žurnale "Valstybė" vis labiau aktualėjančia tema.

Mums dar sunku suvokti, kad čia atvykęs kinų verslininkas gali statyti gamyklą, kurti darbo vietas ir mus išmokyti kurti verslą. Ištrūkę iš Sovietų Sąjungos, tebesidžiaugiame Vakarais kaip pasaulio centru, bet horizontas jau „nubėgęs“ ir į Rytus (tarp kitko, daugėja šalių, tokių kaip Australija, kur kinų kalba dėstoma bendrojo lavinimo mokyklose).

Na tenka pastebėti, kad kinų imonės kaip tik stengiasi kurti bendras įmones su Vakaru šalimis, kad perimtų jų vadybos ir marketingo patirti (kol kas jie moka tik gaminti). Geriausias pavyzdys - didžiausi Kinijos bankai, pritraukiantys investicijas iš Vakarų bankų. Kinai kol kas perka tik žaliavas, kasyklas ir naftos telkinius. Visur kitur jie ne kuria darbo vietas, bet perka prekinius vardus ir rinka (klientus) - Volvo, Hummer ir kitos istorijos. Taigi nereikia tik aklai kartoti kaip varnoms, kad "kinai mus išmokys".

Patarčiau pasidomėti apie Kinijos "investicijas" Afrikoje, kur kinai perka ūkius, atsiveža savo darbininkus juose dirbti, iš tos šalies praktiškai neperka nieko, o visa užaugintą maistą taip pat išsiveža. Jei kalbame apie tokias "investicijas" tai, ačiū, bet mums jų nereikia.

[Wycka]

Vilniaus apskrityje sukuriama 39 proc. šalies BVP

Vilniaus apskričiai pernai teko 39 proc. šalyje sukurto bendrojo vidaus produkto (BVP). Kauno apskrityje praėjusiais metais sukurta 19,3 proc., Klaipėdos - 11,3 proc. šalies BVP.
2008 metais visų apskričių BVP apimtis, skaičiuojant vienam gyventojui, padidėjo. Daugiausia nominalusis BVP vienam gyventojui išaugo Utenos apskrityje (19,2 proc.) ir Marijampolės apskrityje (17,1 proc.), kai šalies nominalusis BVP vienam gyventojui išaugo 13,4 procento, pranešė Statistikos departamentas.
Kaip ir ankstesniais metais, lyginant vienam gyventojui tenkančią BVP dalį su šalies vidurkiu, daugiausia teko Vilniaus (154,3 proc.) ir Klaipėdos (100,1 proc.) apskritims, tačiau vienam gyventojui nominalusis šiose apskrityse išaugo tik atitinkamai 11,5 ir 10,7 proc. - tai pats mažiausias nominalaus BVP vienam gyventojui augimas apskrityse.
Penkiose apskrityse (Alytaus, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių ir Tauragės) sukurto BVP vienam gyventojui dalis vis dar sudaro iki 80 proc. šalies vidurkio. 2007 metais tokių apskričių buvo šešios.
Rezultatai rodo, kad skirtumas tarp Vilniaus ir kitų regionų pernai nesumažėjo. Vilniaus apskrities BVP vienam gyventojui du ir daugiau kartų viršija Alytaus, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių ir Tauragės apskričių rodiklius.
__________________________________________________

Taigi Vilnius jau pastaruosius ~20 metų (gal ir ilgiau) yra Lietuvos ekonominis variklis.
Dar faktų:
Gyventojai http://lt.wikipedia.org:
Lietuva — 3 366 357, 100proc.
Vilniaus apskritis — 849000, 25,22proc.
Kauno apskritis — 701500, 20,83proc.
Klaipėdos apskritis — 385700, 11,46proc.
Šiaulių apskritis — 370000, 10,99proc.
Panevėžio apskritis — 299900, 8,91proc.
Alytaus apskritis — 187700, 5,58proc.
Marijampolės apskritis — 188600, 5,60proc.
Utenos apskritis — 185900, 5,52proc.
Telšių apskritis — 179800, 5,34proc.
Tauragės apskritis — 134200, 3,99proc.

Taigi turime skaičius, kad Vilniaus apskrityje sukurta 39proc. BVP, nors joje gyvena 25,22proc. LR gyventojų. Taigi išeina, kad 1 gyventojui teko 1,546 BVP vidurkio. Einam toliau. Kauno apskrityje sukurta 19,3proc. BVP, ir joje gyvena 20,83proc. LR gyventojų, tad 1 gyventojui teko 0,927 BVP vidurkio. Toliau — Klaipėdos apskritis, ir atitinkamai 11,3proc., 11,46proc. ir 1 gyventojui teko 0,986 BVP vidurkio. Gaila, kad nėra tikslesnių kitose apskrityse sukurto BVP duomenų, tad darome taip: likusiose 7 apskrityse sukurta 30,4proc. BVP, jose gyvena 42,49proc. LR gyventojų, taigi 1 gyventojui teko tik 0,715proc. BVP vidurkio.
Išvada?
Vilniaus apskritis 'nokautuoja' kitas apskritis ekonomikos (BVP sukūrimo) srityje. Kodėl? Vat dėl to kviečiu Jus į diskusiją. Tik nereikia aiškinti, kad valdžios aparatas ar užsienio šalių ambasados kuria BVP
P.S.: Jeigu iš tikrųjų IAE uždaro ir jos vietoje nepastato naujos jėgainės, teoriškai Vilniaus apskrities BVP dalis Lietuvos rodiklyje dar labiau išaugs.

[praetor]

Vilniaus apskrityje sukuriama 39 proc. šalies BVP

Vilniaus apskritis 'nokautuoja' kitas apskritis ekonomikos (BVP sukūrimo) srityje. Kodėl? Vat dėl to kviečiu Jus į diskusiją. Tik nereikia aiškinti, kad valdžios aparatas ar užsienio šalių ambasados kuria BVP
P.S.: Jeigu iš tikrųjų IAE uždaro ir jos vietoje nepastato naujos jėgainės, teoriškai Vilniaus apskrities BVP dalis Lietuvos rodiklyje dar labiau išaugs.

Būtų Kaunas sostinė - būtų ten max BVP sukuriamas. Va, kokia diskusija tikėtina

Nesupykit, man šiai Kaunas patinka

[John]

Na tenka pastebėti, kad kinų imonės kaip tik stengiasi kurti bendras įmones su Vakaru šalimis, kad perimtų jų vadybos ir marketingo patirti (kol kas jie moka tik gaminti).
Geriausias pavyzdys - didžiausi Kinijos bankai, pritraukiantys investicijas iš Vakarų bankų. Kinai kol kas perka tik žaliavas, kasyklas ir naftos telkinius. Visur kitur jie ne kuria darbo vietas, bet perka prekinius vardus ir rinka (klientus) - Volvo, Hummer ir kitos istorijos. Taigi nereikia tik aklai kartoti kaip varnoms, kad "kinai mus išmokys".

Perka, nes tai pats protingiausias ir labiausiai ekonomiškai pagrįstas variantas dabartinėje aplinkoje. Krizės metu turintiems pinigų - tikras rojus. Taip jau išėjo, kad būtent Kinija turėjo prisikaupusi daug $ ir dabar juos pamažu leidžia pirkiniams. Toks veikimas tik dar labiau paspartins Kinijos verslo plėtrą ir technologinį pažangumą.

Patarčiau pasidomėti apie Kinijos "investicijas" Afrikoje, kur kinai perka ūkius, atsiveža savo darbininkus juose dirbti, iš tos šalies praktiškai neperka nieko, o visa užaugintą maistą taip pat išsiveža.

Perka, ir dar kaip: naftą, metalus, kitas žaliavas. Už tai stato kelius, geležinkelius, ligonines ir t.t. Aišku, galima sakyti, kad Afrikos šalys taip "išnaudojamos", bet pažiūrėjus, kokiame mėšle jie dabar sėdi, tai jiems lyg dovana iš dangaus. Ar nebūsi prisiskaitęs "Vakaro Žinių" tipo paistalų? Siūlyčiau pasidomėti kiek giliau apie Kinijos investicijas Afrikoje (pageidautina iš neutralių šaltinių t.y. ne BBC ar pan., kurie dažnai neapsieina be politinės potekstės)

Jei kalbame apie tokias "investicijas" tai, ačiū, bet mums jų nereikia.

"ne ačiū" Lietuva sakė nuo pat 1990. Kas iš to? Esame Estijos ir Latvijos uodegoje pagal investicijas... greit būsim (gal irgi esam?) ir Bulgarijos bei Rumunijos uodegoje. Panašia "logika" vadovavosi ir Vilniaus Oro uostas, kuriam "nereikėjo" nuolaidžiauti "plėšrioms" avialinijoms, kurios neneša pelno. Kur tai nuvedė? Su tokiu verslo suvokimu toli neisim.

O pasimokyti iš kinų mums reikia paprasčiausio verslumo (entrepreneurship). Geras pavyzdys pačioje Kinijoje - Szhenzheno miestas, kuris buvo pradėtas prieš 30 metų nuo nulio kaip LEZ teritorija. Rezultate šiandien ten stovi miestas didesnis už Londoną su aukščiausiu BVP per capita šalyje ir nesuskaičiuojama krūva investuotojų (tiek vietos, tiek užsienio).

Geras pavyzdys - Barclay's Banko IT skyriaus įsikūrimas Vilniuje. Nors net ir šiuo atveju atsirado tokių lapausių, kurie "įžvelgė" tame kažką neigiamo (dėl valstybės dotacijos).

Kadangi esame labai konkurencingoje aplinkoje, investuotojus renkamės ne mes, bet investuotojai renkasi mus. Taigi, viskas, ką mes galime daryti, stengtis ir daryti viską, kad jie pasirinktų būtent mus. Kol kas mes darėme atvirkščiai, ko pasekoje likome paprasčiausiais luzeriais.

[c2h5oh]

Išvada?
Vilniaus apskritis 'nokautuoja' kitas apskritis ekonomikos (BVP sukūrimo) srityje. Kodėl? Vat dėl to kviečiu Jus į diskusiją. Tik nereikia aiškinti, kad valdžios aparatas ar užsienio šalių ambasados kuria BVP
P.S.: Jeigu iš tikrųjų IAE uždaro ir jos vietoje nepastato naujos jėgainės, teoriškai Vilniaus apskrities BVP dalis Lietuvos rodiklyje dar labiau išaugs.

Vilniaus - Kauno grybų karui šioje temoje ne vieta.

ps: lietuviškos apskritys - toks dirbtinis darinys, kad lyginimasis apskritimis nieko neparodo.

[Wycka]

Vilniaus - Kauno grybų karui šioje temoje ne vieta.

ps: lietuviškos apskritys - toks dirbtinis darinys, kad lyginimasis apskritimis nieko neparodo.

Visiškai sutinku, kad diskusija/pokalbis neturėtų pereiti į Vilnius vs Kaunas
Apskritys — dirbtinis darinys, tačiau kaip dar palyginti skirtingų LT regionų ekonomikas? Akivaizdu, kad Vilniaus apskritis yra LT ekonomikos 'lokomotyvas', o kitos apskritys tik 'vagonai'. Tad kyla klausimas, kas tą sąlygoja. Kažkas iš forumiečių anksčiau yra teigęs, kad jeigu įmonė yra registruota Vilniuje/Vilniaus apskrityje, tačiau didžiąją veiklos dalį vykdo kitur (pvz VP Market), jos finansiniai rodikliai fiksuojami tik Vilniaus apskrityje. Gal yra forumiečių, kurie su ta tvarka susipažinę ir galėtų kitus labiau apšviesti?
P.S.: Pagaliau jeigu ekonomika aiškiai koncentruojasi viename šalies centre — tai yra gerai ar blogai? Kodėl?

[Tomas]

Diskusija visai beprasmė, nes nežinoma BVP skaičiavimo metodika.

[suoliuojantis]

Aš pats nesu šios srities specialistas, bet mano žmona yra būtent šių reikalų specialistė. Kažkada esu bandęs jos išklausti kaip BVP skaičiuojamas, tai iš to išėjo , kad taip – BVP priskiriamas tai apskričiai, kurioje įmonė yra registruota. Su jos kolegomis esu bandęs diskutuoti, kad tai nėra teisinga, bet jie mane yra gana įtikinę, kad tiksliai suskaičiuoti ir neįmanoma. Pvz, LG perveža rusišką tranzitinį krovinį iš Kenos į Klaipėdą. Procese dalyvauja (ir be abejo kuria BVP) ir Radviliškio depas, ir Klaipėdos uosto geležinkelininkai, bet kaip įvertinti kiekvienos iš tų grandžių indėlį ? Todėl ir BVP priskiriamas tai vietovei, kur įmonė registruota. Tas pats ir su kokiu VP Market, pardavusiu ką nors pvz. Šiauliuose. Galima paskaičiuoti viso proceso metu sukurtą BVP, bet kaip ji padalinti tarp parduotuvės Šiauliuose, sandėlių Vilniuje ir pvz. Panevėžyje esančių jų vežikų ? Todėl Vilniaus BVP buhalteriškai yra didesnis negu „realus“. Jis yra tikrai didesnis negu Lietuvos vidurkis vienam gyventojui, tačiau ne toks didelis kaip oficialiai deklaruojama.

[r08n]

Vilniaus apskritis 'nokautuoja' kitas apskritis ekonomikos (BVP sukūrimo) srityje. Kodėl? Vat dėl to kviečiu Jus į diskusiją.

Spėju, kad bus tik dar viena liepsna (fleimas).

Tik nereikia aiškinti, kad valdžios aparatas ar užsienio šalių ambasados kuria BVP

Apie ką tada diskutuoti? Apie įmonės registracijos vietą ir jos sukuriamo BVP priskyrimą jau minėta (kažkada klausiau apie tai, tai suoliuojantis dabar ir atsakė).
Daugybė valdininkų, pradedant prezidentu(-e), baigiant visokių departamentų klerkeliais, finansuojami iš visos LT biudžeto, bet reziduoja VNO, tai ten didžiąją dalį pajamų ir išleidžia, jos ten is pasilieka; o dirba jie ne už minimumą. Aišku, atitinkamai ir kitos įstaigos iš jų uždirba; komunaliniai mokesčiai už valstybinių institucijų išlaikymą irgi pasilieka VNO. Na, ir dar daug čia galima prirašyti. Kitas klausimas - kokį procentą apskrities BVP jie sudaro; pats aš tokių duomenų neturiu, bet gal kas turi ir pasidalintų?

Gal VNO kažkokios ypatingai patrauklesnės verslo sąlygos? Prisiminiau 1 tokį pvz: buvo kadaise Kaune toks SBA koncernas, o prieš kažkiek metų jis persikraustė į VNO. Vienas iš paaiškinimų buvo toks: kai jie buvo įsikūrę KUN, jų valdžiai tekdavo net po kelis kartus per dieną važinėti į VNO derinti visokių reikalų valdžios įstaigose. Aišku, dėl tos priežastiems vilniškiams lengviau tvarkyti reikalus, negu kokiam šilutiškiui, atitinkamai, palankiau turėti būstinę VNO negu kažkur kitur. Bet tai tik rodo šalies biurokratizaciją, kitaip sakant - žemą valdymo veiksmingumą, o ne kažkokį VNO privalumą.

Dar galima pridė tikslinį finansavimą -- Mindaugo karūnavimo 750-metis,
VEKS2009 ir pan.

IMHO, LT atveju toks vienos apskrities (miesto) dominavimas tik rodo feodalinę
valstybės santvarką, kai visi stengiasi telktis arčiau dvaro, kur nubyra daugiausia trupinių.

[Eidvis]

Aš pats nesu šios srities specialistas, bet mano žmona yra būtent šių reikalų specialistė. Kažkada esu bandęs jos išklausti kaip BVP skaičiuojamas, tai iš to išėjo , kad taip – BVP priskiriamas tai apskričiai, kurioje įmonė yra registruota. Su jos kolegomis esu bandęs diskutuoti, kad tai nėra teisinga, bet jie mane yra gana įtikinę, kad tiksliai suskaičiuoti ir neįmanoma. Pvz, LG perveža rusišką tranzitinį krovinį iš Kenos į Klaipėdą. Procese dalyvauja (ir be abejo kuria BVP) ir Radviliškio depas, ir Klaipėdos uosto geležinkelininkai, bet kaip įvertinti kiekvienos iš tų grandžių indėlį ? Todėl ir BVP priskiriamas tai vietovei, kur įmonė registruota. Tas pats ir su kokiu VP Market, pardavusiu ką nors pvz. Šiauliuose. Galima paskaičiuoti viso proceso metu sukurtą BVP, bet kaip ji padalinti tarp parduotuvės Šiauliuose, sandėlių Vilniuje ir pvz. Panevėžyje esančių jų vežikų ? Todėl Vilniaus BVP buhalteriškai yra didesnis negu „realus“. Jis yra tikrai didesnis negu Lietuvos vidurkis vienam gyventojui, tačiau ne toks didelis kaip oficialiai deklaruojama.

Nesu ir aš šitos srities specialistas, tačiau kiek suprantu, kai LG pasirašo su kokia Rusijos kompanija sutartis ir jinai už jas atsiskaito- tai skaičiuojasi kaip Vilniaus BVP, tačiau Šiaulių maximos apyvarta turi būti skaičiuojama į Šiaulių BVP kraitį, nes už prekes yra atsiskaitoma ir jos parduodamos Šiauliuose, pirkėjai nevažiuoja už jas susimokėti Vilniuje. O Vilniaus BVP yra daug didesnis daugiausiai dėl įmonių centrinių būstinių, kurios yra Vilniuje, taip pat kaip ir dauguma valdžios institucijų, organizacijų ar užsienio šalių atstovybių.

[tivoli]

Viena aišku, jog skaičiavimo metodika sujungiant į apskritis yra ydinga; ir nesuparntu, kodėl taip daroma - komet kiekviena (beveik) savivaldybė turi atskirą statistiką renkant padalinį.
O Jūs vėl mielieji kolegos: Vilnius, Šilutė, Klaipėda, Kaunas ir t.t... Juk aiškiai parašyta - kintamieji yra apskritys, ne savivaldybės!!! Taip Vilniaus apskrities BVP liūto dalį sukuria Vilnius, bet kiek to BVP (tarkim % išraiška) sukuria, neįmanoma pasakyti, nes atskirai kiekvienos savivaldybės indikatorių nepateikta - tada interpretacijos ir diskusijos, pagal tokią statistiką, tampa blefu, kuomet kiekvienas gali įrodinėti savo tiesą aptakiais/super abstrakčiais rezultatais.

Plius pagal tokius gautus (aptakius) rezultatus išeitų/galima spėti/interpretuoti - jog darbo našumas Vilniaus apskrityje irgi belekoks; o tarkim Maximos kasininkė Šalčininkuose geba sukurti aukštesnę pridėtinę vertę nei tarkim Maximos kasininkė Panevėžyje.

Jei galima nueiti iki tokių absurdiškumų - tai apie kokią diskusiją galima kalbėti.