Ekonomikos naujienos (archyvas)

[c2h5oh]

Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 3,7 mlrd. litų ir buvo 73,5 procento mažesnis nei 2008 m. tuo pačiu laikotarpiu. Tačiau rugsėjo mėn., palyginus su rugpjūčiu, eksportas ir importas padidėjo atitinkamai 8,7 ir 2,9 proc., o lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 9,3 proc.

Ši žinia gera tuo, kad paneigia "racionalų" argumentą devalvacijai. O tai reiškia mažiau panikavimo.

[Perfect]

Gal kas pakomentuos šį rodiklį?

Einamosios sąskaitos perviršis per mėnesį padidėjo beveik 700 mln. Lt
VZ.LT

2009 m. rugsėjo mėn. šalies mokėjimų balanso einamosios sąskaitos balanso perviršis sudarė 826,9 mln. Lt. Palyginti su rugpjūčio mėn., jis padidėjo 696,4 mln. Lt. Tai daugiausia lėmė teigiamas pajamų balanso pokytis, skelbia Lietuvos bankas.
Išankstiniais vertinimais, liepos–rugsėjo mėn. mokėjimų balanso einamosios sąskaitos perviršis, rodantis skirtumą tarp į šalį patenkančių ir ją paliekančių pinigų, sudarė 920,1 mln. Lt (3,9 % BVP), o sausio–rugsėjo mėn. – 971,5 mln. Lt (1,4 % BVP).
2008 m. liepos–rugsėjo mėn. ir sausio–rugsėjo mėn. einamosios sąskaitos balansai buvo deficitiniai ir atitinkamai sudarė 2,9 ir 12 mlrd. Lt (-9,9 % ir -14,5 % BVP).

[Sula]

Einamosios sąskaitos deficitas rodo investavimo ir taupymo balansą. Vadinasi šiemet investuojama tiek kiek sukaupiama, kas yra visai natūralu.

[John]

R.Rudzkis: po kelerių metų mus aplenks baltarusiai
http://www.delfi.lt/news/economy/bus....d?id=25611571

[praetor]

Kad jis nieko nesiūlo, tik eilinį kartą delfio eteryje paniurna. Juk visiem aišku, kad negerai dedas.

[Wycka]

Europoje oficialiai baigėsi recesija

Euro zonos ekonomika pakilo iš didžiausios recesijos nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, praneša „Bloomberg“. Paūgėjo ir visos Europos Sąjungos BVP.
Šešiolikos euro zonai priklausančių valstybių bendrasis vidaus produktas trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su antruoju, paaugo 0,4 proc. – padidėjęs Prancūzijos ir Vokietijos eksportas kompensavo išliekantį namų ūkių nenorą išlaidauti.
Vokietijos ir Prancūzijos ūkiai augo atitinkamai 0,7 proc. ir 0,3 proc., Italijos - 0,6 proc., tuo tarpu Ispanijos ekonomika smuko 0,3 procento.
Lietuvos ekonomika augo daugiausiai - 6 proc., Estijos - smuko 2,8 procento.
Tuo tarpu ekonomistai įspėja, jog ES augimą kurį laiką dar stabdys išaugęs nedarbo lygis.
„Bloomberg“ rašo, kad Europos ekonomikos atgauna jėgas po to, kai vyriausybės ėmėsi ekonomikos skatinimo priemonių, o Europos centrinis bankas, skatindamas skolinti, į rinkas įliejo milijardus eurų.

[Lettered]

Kad jis nieko nesiūlo, tik eilinį kartą delfio eteryje paniurna. Juk visiem aišku, kad negerai dedas.

Siūlo, tik gal konkretumo šiek tiek trūksta. Bet iš esmės kalba teisingai.

[Wycka]

Lietuviškose durpėse ir bananai auga

Praėjusiais metais naują modernią durpių perdirbimo gamyklą pastačiusi „Durpeta“ skaičiuoja pelną ir didesnes pardavimo pajamas.
Bendrovė šiuo metu eksportuoja apie 70 proc. produkcijos, ją veža į kone visas Europos šalis.
„Kuo piečiau, tuo šviesiųjų durpių šalys turi mažiau. Skandinavai ir airiai jų turi patys, tad į jas mažiau eksportuojame. Kažkiek tokių durpių yra Vokietijoje, Lenkijoje, o Čekija, Austrija jų neturi, ką jau kalbėti apie Ispaniją ar Prancūziją“, — Lietuvoje iškasamų išteklių eksporto žemėlapį piešia Jonas Kantautas, „Durpeta“ generalinis direktorius.
Pasak jo, šiemet bendrovė atrado ir dar vieną, egzotišką rinką. Šiek tiek produkcijos gabenama į Gvadelupą (salynas rytinėje Karibų jūros dalyje, Prancūzijos užjūrio regionas) bananams auginti.

[Berliner]

Einamosios sąskaitos deficitas rodo investavimo ir taupymo balansą. Vadinasi šiemet investuojama tiek kiek sukaupiama, kas yra visai natūralu.

Einamosios sąskaitos deficitą ar perviršį didžiąja dalimi lemia prekių ir paslaugų eksporto ir importo skirtumas. Šiuo metu turime einamosios sąskaitos perviršį, tai reiškia, kad dėl sumažėjusios perkamosios galios importuojame mažiau prekių, o dėl atsigaunančių vakarų rinkų eksportuojame daugiau.

Taip aš jį suprantu. Gal gali plačiau pasidalinti savo mintimis, kaip einamosios sąskaitos deficitas rodo investavimo ir taupymo balansą?

[Wycka]

Pirmasis krematoriumas Lietuvoje bus statomas Kėdainiuose

Penktadienį Kėdainių verslo ir informacijos centre žiniasklaidos atstovai buvo supažindinti su krematoriumo statybomis Kėdainių pramoniniame parke.
Kėdainiečiams buvo pristatytas detalusis planas, naujos technologijos, paliestas aplinkos taršos klausimas, vietos pasirinkimas, pažvelgta į kitų šalių krematoriumų veiklą.
Pirmasis Lietuvoje krematoriumas bus statomas Kėdainių pamoniniame parke, 0,75 ha ploto žemės sklype. Planuojama investicija į statybą siekia 10,5 mln. litų, o paslaugos kaina klientams kainuos tik 1040 Lt. Šiuo metu Rygos krematoriume ši paslauga yra atliekama už 4500 Lt. „K2 LT“ taip pat užtikrina, kad šiuolaikinių technologijų krematoriumo įranga neterš aplinkos, ji puikiai išvalo dūmus nuo kenksmingų išmetamųjų dujų — tarša nesiekia Europos Sąjungos direktyvose nustatytų reikalavimų. Žmonės neužuos jokių kvapų, nes jie sudega kremavimo proceso metu, esant 850 laipsnių Celsijaus temperatūrai, ir nematys jokių dūmų.
„Jei visi veiksmai, atliekami pagal reglamentą vyks sklandžiai, statybos galėtų prasidėti 2010 m. pavasarį ir trukti iki rudens“, — sako UAB „K2 LT“, investicinio projekto — krematoriumo — direktorius Vytenis Labanauskas.

[praetor]

Įdomu įdomu, kaip ten su kvapais būna. Nes kas jau kas, bet žmogaus kūnas turi labai specifinį kvapą.
O šiaip sveikintinas žingsnis ir net keista, kad taip ilgai užtruko iki realių planų. Regis, popierizmai trukdė ilgą laiką.

[Wycka]

Įdomu įdomu, kaip ten su kvapais būna. Nes kas jau kas, bet žmogaus kūnas turi labai specifinį kvapą.
O šiaip sveikintinas žingsnis ir net keista, kad taip ilgai užtruko iki realių planų. Regis, popierizmai trukdė ilgą laiką.

Matyt dabar vilniečiai, ypač Naujininkų gyventojai nagus grauš ir vėl "valdžią" keiks — ypač per krizę papildoma darbo vieta ir sumokami mokesčiai niekam nepamaišys, o čia vat kad tau — pasirodo, nei dūmų nei kvapų nėra

[Wycka]

Dirbti motyvuoja nebe įmonės automobilis ar premija, o pats darbas

Darbdaviai neslėpdami rėžia, kad laikai, kai norint išlaikyti darbuotojus juos reikėjo papildomai motyvuoti, jau pasitraukė. Profsąjungos teigia, kad kai kur darbuotojų lojalumas dar skatinamas, tačiau ne taip kaip pernai ar užpernai, o kai kurie darbdaviai, net ir gerai gyvuodami, esą dangstosi krize, kad turėtų pretekstą dar apkarpyti algas.
„Dabar labiausiai žmones motyvuoja pats darbas“, – teigia Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos Verslo plėtros komiteto pirmininkė Nijolė Uinskienė.
Ji sakė žinanti įmonių, kurios naudojasi galimybėmis savo darbuotojams lengvatinėmis salygomis nupirkti mėsos, dešros, kiaušinių, tačiau, anot jos, tai „ne išeitis“.
„Mes, verslininkai, labai suinteresuoti, kad žmonės, kurie dirba pas mus, gautų normalesnį atlyginimą, kad būtų normalus apkrovimas, bet taip nėra. Apyvarta šiandien kritusi 40 proc., niekas nieko nenori pirkti, dairosi tik į pačius būtiniausius dalykus.
Duok Dieve, kad šiandien visi turėtume darbo, kad visos darbo dienos būtų dirbamos, o ne taip, kaip toje dainoje: „Kad vis taip būt, kad vis taip būt, kad visos šventos dienos būt, viena diena dirbama ir ta pati išgeriama“, – kalbėjo darbdavių atstovė.
Anot N. Uinskienės, esame „tokioje situacijoje, kai iš tikrųjų darbas ir užsakymai žmogui kaip ir tampa pagrindine motyvacija“.
Profsąjungos: situacija labai pasikeitė
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas sako, jog nepaisant sunkmečio Lietuvoje dar lieka įmonių, kurios ieško papildomų motyvų, kad išlaikytų darbuotojus, net jeigu ir tenka mažinti atlyginimus.
Tačiau pašnekovas neslepia, jog dėl pasikeitusios situacijos rinkoje „darbdavių motyvacija dėl darbuotojų išsaugojimo, lyginat su praėjusiais ir užpraeitais metais, yra sumažėjusi“.
Anot A. Černiausko, ir dabar yra įmonių, kurios savo darbuotojams apmoka medicinines paslaugas, kompensuoja dalį išlaidų už sanatorinį gydymą, poilsines keliones ar pietus, pusryčius, vakarienę įmonės teritorijoje esančiose maitinimo įstaigose.
„Bet iš kitos pusės mes turime būti sąžiningi ir pasakyti, kad rinkoje situacija labai pasikeitė. Jeigu kada buvo darbuotojų trūkumas (ypač profesionalų), esamus darbuotojus stengėsi išsaugoti, tai dabar to trūkumo taip stipriai nebesijaučia, nors kvalifikuotų specialistų ir dabar trūksta“, – teigė profsąjungų atstovas.
Jo tvirtinimu, „kai kurios įmonės, kurios net ir šiuo laikotarpiu gerai laikosi, vis tiek mažina darbuotojų užmokestį, teigdamos, kad krizė, visiems atlyginimai sumažėjo ir mes irgi turime mažinti“.
„Tokios įmonės tikrai neskiria jokių lėšų, kad motyvuotų darbuotoją likti lojalų įmonei“, – teigė A. Černiauskas.
Projektas miega Seime
Anot Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko, situaciją galėtų kiek pagerinti Seimui pateikto Socialinių iniciatyvų įstatymo projekto priėmimas.
„Dar prieš ekonomikos sunkmetį 2007-2008 metais mes buvome paruošę Socialinių iniciatyvų įstatymo projektą. Ruošėme jį kartu su darbdaviais. Realiai tas projektas dabar yra Seime, sunkmečio laikotarpiu jo svarstymas atidėtas, bet jis niekur nedingęs. Jame numatoma, kad per kolektyvines sutartis darbuotojams bus suteikiamos tam tikros socialinės garantijos ir jos motyvuos darbuotojus būti lojalius“, – kalbėjo A. Černiauskas.
Anot jo, „numatomas platus garantijų spektras: ir maitinimas, ir gydymas, ir poilsis, ir mokymas, bet kol kas situacija yra ganėtinai sudėtinga, nes ne kiekviena įmonė turi pakankamai lėšų darbuotojams motyvuoti“.
Pageidauja laiku mokamo atlygio
Personalo atranką vykdančios kompanijos „Novalux“ projektų vadovė Jolanta Bendoraitienė sako, kad anksčiau į išskirtinę poziciją pretenduojantis asmuo iš potencialių darbdavių neretai pageidaudavo automobilio, nurodydavo ir pageidaujamą jo markę.
Taip pat būdavo pageidaujama gauti kuponų apsipirkti, finansuoti sporto klubo abonementą, premijuoti už metinius rezultatus.
Šiuo metu ieškantiems darbo žmones, pasak pašnekovės, didžiausia motyvacija yra „laiku mokamas stabilus atlyginimas“.
„Šiuo metu, kai kalbamės su kandidatais apie tai, kas juos motyvuotų, išaiškėja, kad jiems svarbiausia stabilumas – daugeliui pakanka normalaus dydžio laiku mokamo atlyginimo“, – pasakojo specialistė.
O ir pačios įmonės, anot J. Bendoraitienės, apie jokius papildomų premijų išmokėjimus nekalba.
„Yra įmonių, kuriose veikia finansinis motyvavimas, bet tai yra stabilus atlyginimas, ne jo didinimas. Stabilaus atlyginimo mokėjimas laiku turbūt pati didžiausia motyvacija šiuo metu“, – kalbėjo „Novalux“ projektų vadovė.
Motyvacinės priemonės — vadovo vertybių veidrodis
„Noriu personalo sprendimų“ grupės direktorė Palmira Sirusienė pažymi, kad motyvacinės priemonėmis, kuriomis darbuotojai bus arba nebus skatinami, labai priklauso nuo įmonės vadovo požiūrio ir vertybių, įmonėje suformuotos kultūros.
„Labai nemažai priklauso nuo vadovo supratimo apie žmonių valdymą, bet jeigu kompanijoje vyrauja labiau autokratinis valdymas (daugiau „seno sukirpimo“ bendrovėse), labiau tikėtina, kad dėmesys motyvacinėms priemonėms skiriamas mažesnis, dirbama senesniais metodais – priedai ir premijos ne visada tiesiogiai susiję su žmogaus darbo rezultatais, bet iš įpratimo pabarstoma, kai yra galimybė, arba nuimama, kai galimybės nėra“, – pasakojo pašnekovė.
„Kita vertus, yra labai šiuolaikiškai besitvarkančių kompanijų. Tiesiog laikmečio specifika ta, kad tikrai reikia stengtis daugiau, savaime tai jau nebevyksta, tampa aišku, kas realiai dirba, deda daug pastangų, o kas tik imituoja darbą“, – pridūrė P. Sirusienė.

[Wycka]

I.Šimonytė: euras reikalingas kaip įmanoma greičiau

Apie eurą 2012-2013 m. vargu ar galime svajoti, tačiau jį įsivesti reikia kuo greičiau, nes vėliau Lietuvos skola užtrenks duris. Finansų ministrės Ingridos Šimonytės teigimu, norint bendros Europos Sąjungos valiutos dabar, reikėtų biudžeto išlaidas kirpti tiek, kad į euro zoną ne patys patektume, o mus įneštų.
„Bet kuriuo atveju reikia euro as soon as possible (angl. kaip įmanoma greičiau)“, - antradienį vykusioje Lietuvos verslo konfederacijos diskusijoje apie iššūkius verslui ir valstybei teigė ministrė, komentuodama Estijos užmojus įsivesti eurą jau 2011 m. ir mūsų šalies galimybes pasekti jos pavyzdžiu.
Vyriausybės narė prisiminė ne kartą girdėjusi nuostabą, esą kam reikalinga tokia užgaida, kaip euras. „Dabar imu galvoti, kad gal ir žmonės iš gatvės pradeda suprasti. Gyvenimas paneigė vieną labai aiškų mitą, kad įvedus eurą kyla kainos. Mes jau aiškiai pamatėme 2007-2008 m., kad kainos kyla dėl pinigų pertekliaus, o euras čia niekuo dėtas.“
Vienu euro privalumu Vyriausybė įsitikino birželį, platindama euroobligacijų emisiją. Ją tuomet platino ir Slovakija, jau turinti bendrą ES valiutą. Palūkanų skirtumas sudarė maždaug 4 procentinius punktus, arba euro kainą. „Anksčiau buvo sakoma, kad nereikia mokėti bet kokios kainos už euro įvedimą. Dabar mokame už euro neįvedimą“, - kalbėjo I. Šimonytė.
„Tie dalykai rodo, kad mums reikia euro kaip įmanoma greičiau, - pabrėžė ji. - Tai nereiškia, kad euras išspręs mūsų problemas, toli gražu ne. Bet mes skiriamės nuo estų keletu, deja, labai skausmingų parametrų. Estijos valdžia gerovės laiku elgėsi apdairiai. Jos žiniasklaida manęs klausia, ar patartumėte Vyriausybei vien dėl euro nupjauti (nuo deficito) 1 proc. BVP. Dėl to aukoti žmonių gerovę?.. Jei mums trūktų iki euro to 1 proc. deficito, sakyčiau, pjaukime bet ką, nes dar turime šansų patekti į euro zoną leisgyviai. Dabar, jei bandytume pjauti tiek, kiek mums reikėtų iki deficito ribos, mes į euro zoną patektume šiek tiek kitokios būklės. Raimondas Kuodis teisingai juokauja: mes turbūt nenorime, kad mus įneštų į euro zoną.“
Ministrės žodžiais, jei pavyks susitarti dėl visų 2010 m. biudžetų, bus galima kalbėti apie konkrečią euro įvedimo datą. „Faktas, kad 2012-ieji nėra reali data. Manau, kad ir 2013-ieji nėra reali. Bet mes negalime atidėlioti sprendimo labai toli, nes jei to nepadarysime, paskui skola mums užtrenks duris. Skola bus užaugusi tiek, kad mes vėl nebegalėsime (įsivesti euro – DELFI)“, - aiškino I. Šimonytė.
Ji užtikrino, kad ES nekeičia pozicijos dėl Mastrichto kriterijų švelninimo: „Manau, kad tai būtų bergždžia viltis.“
Lietuva siekė įsivesti eurą 2007 m., tačiau dėl infliacijos, keliomis dešimtosiomis procentinio punkto viršijusios nustatytą ribą, šio plano neįgyvendino.

[zajcik]

Jeigu niekas nepasikeis, tai nuo kitų metų vidurio turėtų atsigauti mūsų senų auto pardavėjai ir žinoma Marijampolė
Lapkryčio 27 dieną Rusijos, Kazachstano ir Baltarusijos prezidentai turi pasirašyti jau parengtą vieningą muitinės kodeksą, kuriame numatoma prekių išmuitinimą perkelti prie išorės sienų. Tai reiškia, jog importuojamas i Rusijos Federaciją naudotas automobilis bus apmokestinamas pagal Baltarusijos mokestinėje bazėje numatytas sumas ir laisvai per Minską toliau keliaus i RF.

Palyginimui:
Mazda 3, 1,6 l, 2008 m. — muitas Rusijoje minimum 3600 еurų, Baltarusijoje — 1120 еurų.
BMW X5, 3,0 l, 2003 m. — Rusija — 12000 eurų, Baltarusija — 1800 eurų.
Audi A4, 2,0 l, 2001 m. — Rusija — 9600 eurų, Baltarusija — 800 eurų.

Tikėkimės niekas nepasikeis

Importuojamų naudotų automobilių rinka 2009 metais dėl naujų muitų ir sumažėjusios perkamosios galios susitraukė 95% (3,5 mlrd. USD).

[Wycka]

„East Capital“: investuotojams atėjo laikas supirkinėti viską Baltijos šalyse (papildyta)

Krizės iškastos duobės dugnas — geriausias laikas apie ilgalaikes investicijas galvojantiems verslininkams. „East Capital“ grupės, investuojančios Rytų Europoje, vadovai teigia, kad atėjo laikas „supirkinėti viską“ Baltijos šalyse, nes turtas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra pernelyg nuvertintas ir gali atnešti naudos, kai pradės atsigauti Rusijos rinka.

Grupės valdybos pirmininkas Peteris Hakanssonas teigė, kad atsižvelgiant į paskutinius trijų Baltijos šalių vertinimus, dabar išaušo geriausias metas investuoti. „Aš pirkčiau viską“, — optimizmo nestokojo jis.
Stokholme įsikūrusi bendrovė, turinti turto už 3 mlrd. eurų, Lietuvoje yra investavusi į akcinę bendrovę „Pieno žvaigždės“ ir telekomunikacijų bendrovę „Teo LT“.
Smarkiausiai nuo ekonomikos nuosmukio nukentėjęs Europos Sąjungos regionas ėmė siųsti teigiamus stabilizacijos ženklus investuotojams. Suomijos „Pohjola“ bankas praėjusį mėnesį pranešė apie galimybę atidaryti savo filialus Baltijos šalyse. Latvija užsiminė radusi galimą pirkėją „Parex“ bankui.
Didžiausi šalyse veikiantys bankai „Swedbank“ ir SEB pranešė, kad blogų paskolų skaičius nebeturėtų augti.
P.Hakanssonas teigė, kad investuotojų pasitikėjimas Baltijos šalimis padidėjo, kai švedų gigantas „TeliaSonera“ pasiūlė supirkti visas „Teo LT“ ir „Eesti Telekom“ akcijas. Jis pridūrė, kad Estijos, Latvijos ir Lietuvos vyriausybės gali privatizuoti valstybės valdomas įmones.
Taip jos gali elgtis todėl, kad Lenkija, bandydama sumažinti kitų metų deficitą, parduoda elektros, naftos, kasybos ir telekomunikacijų bendrovių akcijų dalį. „Baltijos šalys turi pasivyti. Jos turi dar daug ką parduoti“, — įsitikinęs P.Hakanssonas.

[praeivis]

O gal viska suvienodins pagal rusijos federacijos muitus ?:-)))) Ir bus didesni muitai visoms salims:-)))
Importuojamų naudotų automobilių rinka 2009 metais dėl naujų muitų ir sumažėjusios perkamosios galios susitraukė 95% (3,5 mlrd. USD).[/QUOTE]

[c2h5oh]

O gal viska suvienodins pagal rusijos federacijos muitus ?:-)))) Ir bus didesni muitai visoms salims:-)))
Importuojamų naudotų automobilių rinka 2009 metais dėl naujų muitų ir sumažėjusios perkamosios galios susitraukė 95% (3,5 mlrd. USD).

[/QUOTE]

Arba, kaip dažnai būna Rytuose, bus iškilmingai pasirašytas susitarimas, bet niekas nepasikeis, nes jis tiesiog nebus vykdomas.

[c2h5oh]

Šios savaitės Economiste yra įdomus straipsnelis apie ES šalių viešuosius finansus

http://www.economist.com/world/europ...ry_id=14921414

Mes vis mušame gulintį kubilių, o pasirodo, kad Airijos biudžeto deficitas yra 14% bvp, o biudžeto įplaukos sumažėjo trečdaliu. Skirtumas tik toks, kad vidutiniam airiui tas biudžeto deficitas - tolima abstrakcija kurios jis gatvėje nemato (ir netgi priešingai, gatvės gražėja, jeigu valdžia ima "skatinti" ūkį viešaisisia darbais, pvz gėlyčių sodinimu).

[praetor]

Šios savaitės Economiste yra įdomus straipsnelis apie ES šalių viešuosius finansus

http://www.economist.com/world/europ...ry_id=14921414

Mes vis mušame gulintį kubilių, o pasirodo, kad Airijos biudžeto deficitas yra 14% bvp, o biudžeto įplaukos sumažėjo trečdaliu. Skirtumas tik toks, kad vidutiniam airiui tas biudžeto deficitas - tolima abstrakcija kurios jis gatvėje nemato (ir netgi priešingai, gatvės gražėja, jeigu valdžia ima "skatinti" ūkį viešaisisia darbais, pvz gėlyčių sodinimu).

Keistas man tas reguliavimas ir ECB politika tokių šalių atžvilgiu, galima tris procentus, tie turi keturiolika. Patekai su trim, o tada belekas jau...