Ekonomikos naujienos (archyvas)

[Wycka]

Na va, vis daugėja gerų ekonominių žinių:
Didžiausios Šiaurės ir Baltijos šalių finansų grupės „Nordea“analitikai naujausioje ekonomikos apžvalgoje skelbia, kad recesija jau baigėsi. Daugelis pasaulio šalių kyla iš nuosmukio, padedamos ekspansyvios ir stipriai koordinuotos ekonominės politikos, kurios ėmėsi jų vyriausybės. „Nordea Markets“ analitikai piešia nuosaikaus, bet ilgalaikio atsigavimo laikotarpį. Analitikų prognozėmis, pasaulio šalių BVP augimas jį patvirtins jau 2010-aisiais.
„Gegužę savo apžvalgoje sakėme, kad pasaulinė ekonomika priėjo kryžkelę — buvo besimezgančių pagerėjimo ženklų, bet netikrumas rinkose buvo itin didelis. Praėjus keturiems mėnesiams visi duomenys rodo, kad pavasario optimizmas pasitvirtino“, — sakė „Nordea“ vyriausiasis analitikas Helge J. Pedersenas.

Šaltinis ir visas straipsnis: http://www.delfi.lt/news/economy/bus....d?id=23841495

[John]

Ar tai reiskia, kad Lietuva 2010 nebeis i minusa BVP augimo prasme?

[Eidvis]

Nors uzmusk nesuprantu ka daro svedu bankai su musu indeliais.. kad ir euriniais uz pusantro procento. Pas juos centrinis bankas skolina su -0.25% (taip, MINUSINEMIS palukanomis). Tai pirmas toks atvejis istorijoje kai vyriausybe dar primoka bankui, kad tik tas paimtu pinigu. Full story:

http://edition.cnn.com/2009/BUSINESS...ef=mpstoryview

Jeigu Svedijos bankai sustabde skolinima ir Svedijoje, arba jeigu Svedu vyriausybe norejo atgaivinti ekonomika iliedama daugiau pinigu i rinka, tai jie ir galejo pradeti skolinti bankams su minusinemis palukanomis tam, kad bankai pradetu skolinti zmonems, o zmones tada daugiau pirkti, o isauge pirkimai atgaivintu ir visa ekonomika. Taciau manau, kad tokiu paskolu bankams pagrindines salygos turi buti, kad tie bankai tuos pinigus skolintu Svedijoje, o ne kur Lietuvoje, nes tada gaivintu Lietuvos, o ne Svedijos ekonomika. O Svedu banku investuoti pinigai Lietuvoje tuo tarpu yra kita sritis. Jeigu imone pardavineja du produktus ir vienam ir ju gauna kazkokias valstybes garantijas, tai nereiskia, kad kitu jie nebeturi rupintis, del to ir stengiasi susigrazinti pinigus is lietuviu, o Svedijos valstybe tikrai jiems neskolina neribotu sumu ir tikrai ne be tam tikru salygu.

[Eidvis]

A. Kubilius: Ekonomika: realybė, mitai, priežastys ir pasekmės

Labai geras ir daug informacijos suteikiantis straipsnis. Viena yra aisku, kad Kubilius yra pasimokes is Kirkilo, kai jisai sakydavo "jokios krizes nera" ir jis posakiais, kad krizes dugnas jau pasiektas, tikrai nesisvaidytu be reikalo, del to manau tikrai galime skelbti, kad krizes dugnas jau yra pasiektas. Zinoma, kritimas liks, taciau nebe toks staigus. Nors visi labai prognozuoja, kad kitais metais lietuvos ekonomika dar smuks 3-4%, taciau as kazkaip esu optimistas ir manau, kad kitais metais tikrai imanoma pasiekti pliusini augima, jau vien del to, kad palyginamoji siu metu baze bus labai zema. Zinoma viskas priklausys nuo eksporto ir banku noro vel pradeti skolinti.

[Wycka]

Ar tai reiskia, kad Lietuva 2010 nebeis i minusa BVP augimo prasme?

Matai, analitikai teigia, kad Baltijos šalis vėliau pasiekė krizė/recesija, todėl jos vėliau pradės 'lipti iš balos', todėl BVP kritimas išliks, tačiau bus gerokai mažesnis:

2010-aisiais Baltijos šalių nuosmukio tempas, „Nordea“ prognozėmis, sulėtės: Estija smuktels 2,5 proc., Latvija 3 proc., Lietuva - apie 4 procentus. Globali ekonomika tuo metu jau turėtų rodyti atsigavimo ženklus ir kilti 3,4 proc., o euro zona - 2,1 procento.
Pirmieji atsigavimo ženklai Baltijos šalių BVP rodiklyje pasirodys 2011-aisiais, tada Latvijos ekonomika ūgtelės sparčiausiai - 2 proc., Estijos - 1,5 proc., Lietuvos - 1 procentu.

Šaltinis: http://www.delfi.lt/news/economy/bus....d?id=23841495

Manau, gal galutiniai rezultatai 2010m. ir 2011m. visgi bus nedaug, tačiau geresni nei 'piešia' Nordea analitikai. Kažin ar jie įvertina, kad minios lietuvių legaliai ir nelegaliai dirba atsigaunančiose JAV, Skandinavijoje, Didžiojoje Britanijoje, Airijoje ir Vokietijoje ir reguliariai siunčia dalį ten uždirbtų pinigų savo giminaičiams, gyvenantiems (ir vartojantiems) Lietuvoje. Kitas dalykas, kad Vakarų Europai greičiau atsigaunant, prognozuoju naują darbo emigracijos bangą, o tai sumažins bedarbių procentą Lietuvoje, adekvačiai ir 'SoDros' išmokas. Trečia, bet labiausiai abejotina priežastis, yra nauji investuotojai. Jau forume buvo minėti nauji rinkos žaidėjai iš Kinijos, Italijos ir Suomijos. Sunku pasakyti kas geriau, manau labai svarbu, gal net svarbiausia išlaikyti esamus investuotojus ir net paskatinti juos savo kapitalą reinvestuoti Lietuvoje. PVM padidinimas optimizmo nepriduoda...

[Wycka]

Manau, gal galutiniai rezultatai 2010m. ir 2011m. visgi bus nedaug, tačiau geresni nei 'piešia' Nordea analitikai. Kažin ar jie įvertina, kad minios lietuvių legaliai ir nelegaliai dirba atsigaunančiose JAV, Skandinavijoje, Didžiojoje Britanijoje, Airijoje ir Vokietijoje ir reguliariai siunčia dalį ten uždirbtų pinigų savo giminaičiams, gyvenantiems (ir vartojantiems) Lietuvoje. Kitas dalykas, kad Vakarų Europai greičiau atsigaunant, prognozuoju naują darbo emigracijos bangą, o tai sumažins bedarbių procentą Lietuvoje, adekvačiai ir 'SoDros' išmokas. Trečia, bet labiausiai abejotina priežastis, yra nauji investuotojai. Jau forume buvo minėti nauji rinkos žaidėjai iš Kinijos, Italijos ir Suomijos. Sunku pasakyti kas geriau, manau labai svarbu, gal net svarbiausia išlaikyti esamus investuotojus ir net paskatinti juos savo kapitalą reinvestuoti Lietuvoje. PVM padidinimas optimizmo nepriduoda...

Pratęsiant mintį:
2011 metais Lietuvos ekonomika turėtų ūgtelėti tik 1 proc., Latvijai ir Estijai prognozuojamas kiek spartesnis - atitinkamai 2 proc. ir 1,5 proc. - BVP augimas.
Pasak "Nordea" vyriausiojo analitiko Helge J.Pederseno, kai kurios šalys - Vokietija, Prancūzija, Norvegija ir Japonija - atsigavo jau antrąjį šių metų ketvirtį, anksčiau, nei buvo prognozuota. Net krizės epicentre, JAV, yra akivaizdžių ženklų, kad ekonomika trečiąjį ketvirtį augs.
Nors šiuo metu vartotojų pasitikėjimo rodiklis Baltijos šalyse kyla, antrąjį pusmetį šalys vis dar susidurs su vartojimo sunkumais, kuriuos lemia problemos darbo rinkoje ir sumažėję viešojo sektoriaus atlyginimai. "Abi sritys ir toliau liks probleminės. Atlyginimų didėjimas 2005-2008 metais neatitiko produktyvumo augimo, ir atlyginimų korekcija tebevyksta", - sakė "Nordea Bank Latvia" vyriausiasis ekonomistas Andris Strazdas.
"Pirmieji pasaulio ekonomikos stabilizacijos ženklai kol kas patvirtina Lietuvos ekonomikos atsigavimo po dvejų trejų metų scenarijų. Kylančios eksporto rinkos vidutiniu laikotarpiu suteiks mūsų šalies ūkiui išeitį iš sunkios situacijos. Pasaulinių palūkanų normų didėjimas antroje 2010 metų pusėje taip pat pernelyg anksti neužgniauš Lietuvos ekonomikos pakilimo galimybių", - padėtį komentavo SEB banko Lietuvoje vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė.
Analitikas A.Strazdas viliasi, jog nedarbo lygis Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse neturėtų pasiekti 20 procentų. Šiemet Lietuvoje ir Estijoje nedarbo tikimasi kiek mažesnio - 15 proc., Latvijoje - 16 procentų. "Pirmųjų geresnių ženklų darbo rinkoje galime tikėtis tik 2011-aisiais", - sakė jis.
Lietuvoje 2010 ir 2011 metais prognozuojamas atitinkamai 17 ir 17,5 proc. nedarbas, Estijoje - atitinkamai 18 ir 17,5 proc., Latvijoje - 18,5 ir 18 procentų. "Nordea" analitiko teigimu, nedarbo lygio augimas Lietuvoje vis dar atsilieka nuo BVP kitimo tempo.

Šaltinis ir visas straipsnis: http://www.delfi.lt/news/economy/bus....d?id=23850436

[Analitikas PlėtRa]

Yra ir kitokių nuomonių.. http://www.bloomberg.com/apps/news?p...d=auGWGWlnohNo

“If we have a recovery at all, it isn’t sustainable,” Kevin Harrington, managing director at Clarium, said in an interview at the firm’s New York offices. “This is more likely a ski-jump recession, with short-term stimulus creating a bump that will ultimately lead to a more precipitous decline later.”

A focus on misleading indicators is driving markets, macro managers say.

Clarium watches the unemployment rate that accounts for discouraged job applicants and those working part-time because they can’t find full-time positions, Harrington said. July joblessness with those adjustments was 16 percent, according to the Department of Labor, rather than the more widely reported 9.4 percent.

The housing data isn’t as rosy as some see it, Harrington said. As existing U.S. home sales rose 7.2 percent in July from the previous month, distressed deals including foreclosures accounted for 31 percent of transactions, according to the National Association of Realtors, a Chicago-based trade group.

A report by the Mortgage Bankers Association, based in Washington, showed the share of home loans with one or more payments overdue rose to a seasonally adjusted 9.24 percent in the second quarter, an all-time high.


O Nordea, beje, šaudo pro šalį nuolat su savo prognozėm ir tie jų analitikai ten keičiasi kas pusmetį kažkaip pastebiu..

[John]

Bus idomu stebeti, kaip keisis JAV prekybos ir saskaitos deficitas. Jei ir toliau viskas veiks principu "skolinames is Azijos, perkame is Azijos", tai turbut nieko gero tikrai nebus.

[sauls]

Tikrai nera viskas taip gerai..

Spain = Japan 2.0?

We hate to bang on about Spain like an old Salvation Army drum, but we believe that Spain is a disaster waiting to happen. Misunderstanding the severity of the crisis will prove costly to investors as it will have profound implications to the European banking system.

Spain is set for a long, painful deflation that will manifest itself via a very high unemployment level for an industrialized economy, a real estate collapse and general banking insolvencies.

Spain had the mother of all housing bubbles. To put things in perspective, Spain now has as many unsold homes as the US, even though the US is about six times bigger. Spain is roughly 10% of the EU GDP, yet it accounted for 30% of all new homes built since 2000 in the EU. Most of the new homes were financed with capital from abroad, so Spain's housing crisis is closely tied in with a financing crisis.

The impact on the banking sector will be severe. Consider this: the value of outstanding loans to Spanish developers has gone from just €33.5 billion in 2000 to €318 billion in 2008, a rise of 850% in 8 years. If you add in construction sector debts, the overall value of outstanding loans to developers and construction companies rises to €470 billion. That's almost 50% of Spanish GDP. Most of these loans will go bad.

Spanish banks, in our view, are now facing a very bleak outlook. Spain's unemployment rate reached over 17%; there are now four million unemployed Spaniards and over one million families with not a single person employed in the family.

We argue and will document anecdotally in this report that:

* The real estate crash in Spain is worse than is widely believed, much as the subprime problem was much worse than people believed
* Spanish banks are hiding their losses and rolling over debt to zombie companies, much as Japan did in the last decade
* Investors are deluding themselves if they believe that Spanish banks are among the strongest in the world. (This is a new theme. See Forbes's latest "Spanish Banks In Top Form" for an example of the new fawning articles on Spanish banks.)

If we are right, Spain will soon have zombie banks like Japan and it will face a prolonged period of deflation. However, Spain will be much worse. As Edward Hugh, the doyen of clear-headed analysts of Spain, points out, "Japan in 1992 could leverage its own savings, it had a current account surplus of 3% of GDP. Spain has massive external debt - in 2007 the current account deficit was 10% of GDP - and little in the way of major export industries."

saltinis InvestorsInsight Publishing, Inc. -- 14900 Landmark Blvd #350, Dallas, Texas 75254

[sauls]

dar is ten pat, daug apie Ispanija, kas mum turetu buti idomu: NT krize, gan nauja ES nare su buvusiu dideliu augimu, na ir lietuviu diaspora, siunciancia pinigus atgal i Lietuva:

Spain, and the rest of the European periphery, can solve their problems either through massive productivity gains, which is highly unlikely, or through a reduction in wages and prices in the order of 20-30%, which is what will happen slowly and painfully. You could call such a reduction of wages and prices an "internal devaluation".

Such an internal devaluation will imply large losses to domestic banks and to external creditors. In the case of Eastern European countries, the damage will be bad, but not very large. In the case of Spain, writing off mortgage debt will be massive. We estimate that Spanish real estate losses will be over €250 billion when all is said and done. Clearly Spanish and foreign banks are unwilling to admit to the size of the problem and write off the debt. That is why the losses are being hidden.

Indeed, Spain's current account deficit at one stage was the largest in the world besides the United States in absolute terms. The Spanish economy acted like a giant consumer sucking up savings from the rest of Europe.

The high degree of consumption in Spain has mostly come from external borrowing and has not been financed out of existing savings.

Eastern Europe, Spain and Ireland are now all experiencing the beginning of deflation. We believe that we will see much more deflation to come, which will have broad ramifications across the European banking sector. The periphery countries are net debtors, and the rest of Europe is the net creditor. When a debtor can't pay, the creditor suffers. Germany, France and others will need to cope with recapitalizing the periphery and Spain. In the words of Plautus, "I am a rich man as long as I don't pay my creditors." A deflationary spiral means that most of the debt will need to be written off, and the creditors will have to absorb the losses.

In a deflationary environment, servicing debt becomes even harder. Even when rates go to zero, prices and wages can go down faster and the real burden of debt can still go up. That is why deflation is such a terrible thing.

Spain is not the only country facing deflation. It is a problem for the entire European periphery. Ireland, for example, has the highest rate of deflation in the world. Prices in Ireland are falling at an annual rate of 5.9%, well ahead of the drops in other countries - only Thailand, at 4.4%, comes even close.

We believe that Ireland's experience is what Spain will see more of in the months ahead as the economy slowly adjusts to new realities. Almost all of Ireland's banks have been taken over by the government, and Ireland is struggling to decide how best to dispose of its bad assets. We believe Spain will be much more like Ireland than any of its European neighbours.

Given how far out of line wages are with unit labor costs and the reality of deflation in Spain, we see Spain's unemployment level heading towards 25%. With a 25% unemployment rate and a debt deflationary dynamic, how exactly do the banks think they'll be paid back? Who will earn the money to pay the mortgage payments, and how will housing be affordable when wages have been deflated? Assuming the worst has passed in Spain does not pass the common sense test.

We believe Spanish politicians and international investors have grossly misjudged Spain, but events will force them to change their mind. In retrospect Spain will be viewed much like subprime where all the banking results looked good, until they didn't. This is typical of bubbles, and Spain will be no different.

[Wycka]

Atkirtis Lietuvos ekonomikos pesimistams:

G. Verheugenas: Lietuvos ekonomikoje matyti pokyčių pradžia

Lietuvoje jau matyti ekonomikos atsigavimo požymiai, o mūsų šalyje vykdomas ekonomikos skatinimo planas vertintinas kaip labai geras, teigia Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Guenteris Verheugenas.
Šiuo metu Lietuvoje viešintis Europos Sąjungos pareigūnas, atsakingas už įmonių ir pramonės politiką, paklaustas, kada, jo nuomone, atsigaus Lietuvos ekonomika ir kaip jis vertina mūsų šalies ekonomikos skatinimo planą, neslėpė, kad yra pagrindas turėti optimizmo.
"Manau, kad posūkio taškas jau matyti. Tada, kai šalis jau nusileido į patį žemiausią lygį, prasideda kilimas. Žinoma, mes dar aptarsime šiuos klausimus šiandien vėliau, bet strateginė linija yra ir aš ją sveikinu. Tai būtų politika, kuri remia mažas ir vidutines verslo įmones, mažina biurokratiją, taip pat skatina verslumą - tai yra planas apie kurį aš esu labai geros nuomonės", - po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite žurnalistams sakė G. Verheugenas.
Anot Europos Komisijos pirmininko pavaduotojo, jeigu šis planas vykdomas gerai, jis turi geras perspektyvas.
Šaltinis: http://www.delfi.lt/news/economy/bus....d?id=23870455

[le bronius]

Atkirtis Lietuvos ekonomikos pesimistams:

G. Verheugenas: Lietuvos ekonomikoje matyti pokyčių pradžia

Lietuvoje jau matyti ekonomikos atsigavimo požymiai, o mūsų šalyje vykdomas ekonomikos skatinimo planas vertintinas kaip labai geras, teigia Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Guenteris Verheugenas.
...

Na bet ūkio ministerija pati pripažino, kad planas realiai neveikia, nes vis dar negaunami pinigai iš Europos investicinio fondo.

www.skatinimoplanas.lt

Veslo finansavimo galimybių išplėtimas. Atlikta darbų 0%
Pastatų energetinio efetyvumo didinimas. Atlikta darbų 0%
Spartesnis ES struktūrinės paramos panaudojimas. Atlikta darbų 0%
Verslo aplinkos gerinimas. Atlikta darbų 0%
Eksportas ir investicijos. Atlikta darbų 0%

Aš jau irgi pamažu virstu į pesimistą...

[Kema]

Lietuvoje jau matyti ekonomikos atsigavimo požymiai, o mūsų šalyje vykdomas ekonomikos skatinimo planas vertintinas kaip labai geras, teigia Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Guenteris Verheugenas.
Šiuo metu Lietuvoje viešintis Europos Sąjungos pareigūnas, atsakingas už įmonių ir pramonės politiką, paklaustas, kada, jo nuomone, atsigaus Lietuvos ekonomika ir kaip jis vertina mūsų šalies ekonomikos skatinimo planą, neslėpė, kad yra pagrindas turėti optimizmo.

bla bla bla. Įkyriai paklausinėjo, mandagiai atsakė, padrąsino. Pasisvečiuos, pašnekės, dar su Dalia ordinais apsikeis ir išvažiuos.
Šita vyriausybė neįgali susitvarkyti su krize. Per pusmetį pasiskolinta apie 7 mlrd. Lt. Kur tie pinigai? Kur Vyriausybės ūkio gaivinimo plano realus veikimas?? Kokios realios kreditų gavimo galimybės? Kokios Vyriausybės požiūriu bus naujos mūsų eksporto rinkos? Klausimų daug, bet kam juos užduoti? Apskaitininkei-buhalterei tapusiai fin. ministre?

[Wycka]

Na bet ūkio ministerija pati pripažino, kad planas realiai neveikia, nes vis dar negaunami pinigai iš Europos investicinio fondo.

www.skatinimoplanas.lt

Veslo finansavimo galimybių išplėtimas. Atlikta darbų 0%
Pastatų energetinio efetyvumo didinimas. Atlikta darbų 0%
Spartesnis ES struktūrinės paramos panaudojimas. Atlikta darbų 0%
Verslo aplinkos gerinimas. Atlikta darbų 0%
Eksportas ir investicijos. Atlikta darbų 0%

Aš jau irgi pamažu virstu į pesimistą...

Kaip aš supratau, kad G. Verheugenas vertina paruoštą planą, o ne nuveiktus darbus. Kiek žinau, tam planui dar nė pusmečio nėra. Pagaliau paties G.V. žodžiai: "...strateginė linija yra ir aš ją sveikinu." Pagaliau patys Lietuvos politikai jau per daug užsižaidę Valinsko personos klausimu, gal todėl mažiau nei derėtų dėmesio skiriama ekonominiams dalykams.

[Wycka]

bla bla bla. Įkyriai paklausinėjo, mandagiai atsakė, padrąsino. Pasisvečiuos, pašnekės, dar su Dalia ordinais apsikeis ir išvažiuos.
Šita vyriausybė neįgali susitvarkyti su krize. Per pusmetį pasiskolinta apie 7 mlrd. Lt. Kur tie pinigai? Kur Vyriausybės ūkio gaivinimo plano realus veikimas?? Kokios realios kreditų gavimo galimybės? Kokios Vyriausybės požiūriu bus naujos mūsų eksporto rinkos? Klausimų daug, bet kam juos užduoti? Apskaitininkei-buhalterei tapusiai fin. ministre?

Ne į visus klausimus ir aš galiu atsakyti. Šiaip Tamstos klausimai nors ir ekonominiai, bet su aštriu politikos prieskoniu.

"Šita vyriausybė neįgali susitvarkyti su krize"
Krizė prasidėjo 2008m. vasarą, kai "šitos vyriausybės" dar nebuvo.

"Kokios Vyriausybės požiūriu bus naujos mūsų eksporto rinkos?"
Tolimieji Rytai.

[Kema]

Ne į visus klausimus ir aš galiu atsakyti. Šiaip Tamstos klausimai nors ir ekonominiai, bet su aštriu politikos prieskoniu.

"Šita vyriausybė neįgali susitvarkyti su krize"
Krizė prasidėjo 2008m. vasarą, kai "šitos vyriausybės" dar nebuvo.

"Kokios Vyriausybės požiūriu bus naujos mūsų eksporto rinkos?"
Tolimieji Rytai.

Nesvarbu kada ji prasidėjo, faktas kad krizės suvaldyti neišeina. Kolkas matau tik besaikį skolinimąsi ir mokesčių kėlimą. O kur ten visokios saulėlydžio komisijos? Kur valdininkų ir jų algų mažinimas (privačiame sektoriuje jau nuo metų pradžios algos pamažėjo apie 20-30 proc.)? Valdžia ir toliau išlaidauja kaip ir išlaidavo, nors biudžetas nusirito turbūt į kokius 2006 m.
Kuro akcizus reikėjo pasiderinti pagal kaimynus, o ne padidinti iki maksimumo. PVM padaryti kelių tarifų, skatinant viską, kas atveža pinigus į Lietuvą - eksportą, turizmą ir t.t. Pasiskolintus pinigus skirti pirmiausia užimtumo skatinimo programoms. Parengti ir efektyviai vykdyti verslo skatinimo programą, paskolintus pinigus nukreipiant į verslą. Paspausti bankus. Daug ką reikėjo daryti kitaip.

[Wycka]

Nesvarbu kada ji prasidėjo, faktas kad krizės suvaldyti neišeina. Kolkas matau tik besaikį skolinimąsi ir mokesčių kėlimą. O kur ten visokios saulėlydžio komisijos? Kur valdininkų ir jų algų mažinimas (privačiame sektoriuje jau nuo metų pradžios algos pamažėjo apie 20-30 proc.)? Valdžia ir toliau išlaidauja kaip ir išlaidavo, nors biudžetas nusirito turbūt į kokius 2006 m.
Kuro akcizus reikėjo pasiderinti pagal kaimynus, o ne padidinti iki maksimumo. PVM padaryti kelių tarifų, skatinant viską, kas atveža pinigus į Lietuvą - eksportą, turizmą ir t.t. Pasiskolintus pinigus skirti pirmiausia užimtumo skatinimo programoms. Parengti ir efektyviai vykdyti verslo skatinimo programą, paskolintus pinigus nukreipiant į verslą. Paspausti bankus. Daug ką reikėjo daryti kitaip.

99% sutinku. Pasiguoskime bent tuo, kad mums vis dėlto pasisekė labiau nei latviams ar islandams. JAV būtų 'in total collapse', jei ne pasaulinė valiuta doleris.

[le bronius]

Per pusmetį pasiskolinta apie 7 mlrd. Lt. Kur tie pinigai? ...

...Kolkas matau tik besaikį skolinimąsi ...

Na šioje vietoje nesutinku. Dauguma skolintų pinigų buvo skirta refinansuoti ankstesniems įsiskolinimams. Taip sutapo, kad krizės metu atėjo laikas grąžinti senas skolas. o dėl kitų punktų daugmaž sutinku. Nors vėlgi, pagal Kubiliaus matymą - karpymas ir mokesčių didinimas būtinas, nes geriau 2-3% didesnis BVP kritimas, nei 5% didesnis valdžios sektoriaus deficitas.

[Wycka]

Juk sakiau, kad nėra taip jau blogai. Atėjo laikas geresniems laikams, taigi nosis aukštyn

D.Grybauskaitė: Lietuva jau pasiekė dugną

„Lietuva jau pasiekė smukimo dugną, dabar ryžtingomis priemonėmis turime pradėti kopti aukštyn, vykdydami struktūrines šalies reformas, - Prancūzijos verslininkų verslo asociacijos (MEDEF) susitikime teigė Prezidentė D. Grybauskaitė. - 2010 metai Europai bus lengvesni, tačiau Europos politikai turi dėti dar daugiau pastangų, kad padėtų savo šalių verslui išgyventi."
Kalbėdama ekonomikos forume apie laisvę, kaip vertybę, atlaikiusią visus laiko išbandymus, Prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė ir laisvės verslui būtinybę. Pasak valstybės vadovės, kiekviena krizė suteikia ir galimybes peržiūrėti investicijų strategiją, prisitaikyti prie naujų rinkų reikalavimų.
MEDEF yra didžiausia Prancūzijos verslo asociacija, į kurią įeina ir didelės, ir vidutinės verslo kompanijos, dirbančios įvairiausiose srityse: pramonės, energetikos, statybų ir bankininkystės bei kitose srityse.

[Wycka]

Dar žiupsnelis optimizmo:

G.Verheugenas: Lietuvoje euras galėtų būti įvestas 2015 m.

Lietuva eurą galėtų įsivesti 2015 metais, teigia Europos Komisijos (EK) pirmininko pavaduotojas Guenteris Verheugenas. Šiuo metu Lietuvoje viešintis Europos Sąjungos (ES) pareigūnas, atsakingas už įmonių ir pramonės politiką, prognozuoja, kad Lietuvoje jau ne tik matyti ekonomikos atsigavimo lūžio taškas, bet ir tai, kad 2015 metais galėtume įsivesti eurą.
Anot G. Verheugeno, Vyriausybė elgiasi protingai, nenumatydama konkretaus valiutos įvedimo laiko.
"Žiūrint iš šiandienos pozicijų, turbūt reikėtų kalbėti apie kito dešimtmečio vidurį. Bet čia vėlgi priklauso nuo biudžeto deficito sumažinimo ir atrodo tikrai ta kryptimi einama, tai bus įvestas ir euras. Tik data nėra aiški", - penktadienį po susitikimo su verslininkais Ūkio ministerijoje žurnalistams sakė EK vicepirmininkas.
Savo ruožtu premjeras Andrius Kubilius eurą regi 2012 metais.
"Turime labai aiškią ilgalaikę strategiją: 2011 metais turėti už Mastrichto kriterijų mažesnį fiskalinį deficitą, o 2012 metais - būti pajėgūs prisijungti prie euro", - birželį Briuselyje interviu "Bloomberg" televizijai aiškino premjeras.
Lietuvai įsivesti eurą tarp 2013 ir 2015 metų, nepaisant sunkmečio, prezidentei Daliai Grybauskaitei atrodo taip pat realu.