Ekonomikos naujienos (archyvas)

[Mjso]

Turbūt neteisingai supratai - paskaityk dar kartą. UAB "Fortakas" bankrutavo, o naujai įregistruota (ar jau nuo anksčiau - nežinau) įmonė UAB "Novanet" perima "Fortako" prekinį ženklą. Kaip supratau, "Novanet" neperima "Fortako" nekilnojamojo turto - perima tik prekinį ženklą.

Tavo tiesa Savanoriuose, priešais Hyperį greičiausia servisas yra. Todėl ir parašiau, kad dirba...

[Ametistas]

Tavo tiesa Savanoriuose, priešais Hyperį greičiausia servisas yra. Todėl ir parašiau, kad dirba...

O gal matei ar jie ten prekiauja kuo nors? Nes pagal viską neturėtų prekiaut - licencija sustabdyta, gali tik garantinį servisą aptarnaut.

[zajcik]

kas čia, reklama? o šiaip tai nieko gero tas jūsų turgus, juokingi ten tie likučiai po 3-5 kv. m, kas juos pirks, kad jie ir per pusę pigesni? nebent kas prabangiai laminatu nori išsikloti chruščiovkės tūliką?

Balkonui 5 kv. m kaip tik. Patys pirkome 4 kv. m prieš mėnesį. Parduotuvė skelbė kainasnet po 4,99lt/kv. m, kuriu niekas niekada nematė, įsigijome likučių balkonui po 12,99lt/kv. m. Chruščiovkės balkono atnaujinimui kaip tik

[fredis]

Balkonui 5 kv. m kaip tik. Patys pirkome 4 kv. m prieš mėnesį. Parduotuvė skelbė kainasnet po 4,99lt/kv. m, kuriu niekas niekada nematė, įsigijome likučių balkonui po 12,99lt/kv. m. Chruščiovkės balkono atnaujinimui kaip tik

Jeigu tas balkonas neįstiklintas tai po metų vėl galėsite keisti....

[Analitikas PlėtRa]

balkoną parketlentėm klojam? ir dar chruščiovkėj?.. tokio varianto dar nesu matęs.. krizė..

[daktaras]

/\ nu o tai kas čia tokio? reiktų ir man apie tai gal pagalvot, nes įstiklinus nesinori ant mūro trypti, o dar kai duoda už gerokai pigiau

[zajcik]

Be abejo, balkonas yra įstiklintas ir laminatas dedamas ant lentų, paklojus akmens vatą apačioje.

[Eidvis]

Pinigai į bankus teka intensyviau, nei iš jų išteka

Liepą bendrasis paskolų portfelis sumenko 721,075 mln. Lt. Tai bene 50 mln. Lt daugiau nei birželį. Bendra klientams suteiktų paskolų suma liepos pabaigoje siekė 65,855 mlrd. Lt. Nuo metų pradžios paskolų portfelis sumažėjo daugiau nei 5 mlrd. Lt.

Bendras fizinių, juridinių asmenų, valdžios institucijų ir finansų institucijų indėlių portfelis liepą, palyginti su birželiu, išaugo 42,496 mln. litų.

Taigi, turim tokią situaciją, kad negana to, jog bankai bene visiškai užsuko paskolų kranelį, tačiau dar ir sukėlė indėlių procentą, kad pritrauktų daugiau pinigų. Paskaičiuokim kiek gi jie pritraukia:
Neturiu tikslių skaičių, kiek išaugo indėliai bankuose, tačiau manant, kad liepos augimas yra vidutinis, tada indėlių banke šiais metais turėjo išaugti ~300 mln. Lt. Paskolų portfelis tuo tarpu sumenko 5 mlrd. Lt. Taigi kur tie 5,3 Mlrd Litų? O tie milijardai tikrai ne bankų seifuose stovi- bankuose protingi žmonės dirba ir supranta, kad stovintys pinigai yra beverčiai. Šitie visi pinigai keliauja į Skandinaviją- į motininių bankų kraitį. Kodėl taip vyksta? Bankai tikriausiai bijo galimos devalvacijos, bijo išaugusių blogų paskolų skaičiaus, galų gale bijo tos pačios krizės ir pačių darže, Skandinavijoje, ne piragai. Taigi siunčia jie tuos pinigus atgal į Skandinaviją, iš kurios ankščiau mes gaudavom paskoloms. Kiek gi yra tas 5,3 mlrd litų? Lietuvos metinis BVP sudarom ~100 mlrd litų, vadinasi iki liepos (7 mėnesiai), jis turėjo būti ~ 58 mlrd litų. Taigi, iki Liepos mūsų BVP turėjo sudaryti ~58 mlrd Lt, tačiau į Skandinaciją išplaukė 5,3 mlrd Lt, kas yra vos ne 10%. BVP pirmąjį pusmetį smuko 18%, vadinasi Skandinavijos bankai, pasiimdami pinigus iš Lietuvos į užsienį, yra kalti dėl daugiau nei pusės mūsų BVP smukimo. Lietuvos užsienio skola šiuo metu yra berods 70%, kas yra visiškai normalu. Mano manymu, vyriausybė, mažindama išlaidas, daug daugiau dėmesio turėtų skirti dialogui su bankais, kad jie taip drastiškai nevaržytų paskolų, gal būt valstybė turėtų prisiimti dalį naujų paskolų rizikos. Yra nuogirdų, kad bandoma prisivilioti naujų bankų iš užsienio, kas yra labai sveikintina, tačiau nereikia pamiršti, kad naujam bankui sukurti infrastruktūrą Lietuvoje prireiks ne vienerių metų, dėl to krizės metu tai gali būti tik kaip argumentas Skandinavijos bankams, kad jie nėra nepakeičiami ir kad ir patys turėtų prisiimti dalį atsakomybės dėl krizės.

[John]

Momentas, kurio anksciau ar veliau reikejo tiketis: Kinija tapo didziausia pasaulio eksportuotoja, aplenkusi Vokietija

China edges ahead of Germany in race to be 'world export champion'
http://www.ft.com/cms/s/0/0ce27f58-9...44feabdc0.html

China exported goods worth $521.7bn in the first six months of this year, while Germany's total was $521.6bn, the Geneva-based World Trade Organisation reported.

[Wycka]

Momentas, kurio anksciau ar veliau reikejo tiketis: Kinija tapo didziausia pasaulio eksportuotoja, aplenkusi Vokietija

China edges ahead of Germany in race to be 'world export champion'
http://www.ft.com/cms/s/0/0ce27f58-9...44feabdc0.html

Įspūdinga, tačiau tai tas pats, kas vertinti knygą tik pagal jos viršelį. Vokietijoje gyvena 82mln. gyventojų, o Kinijoje — 1,3 mlr., tad vidutinė eksporto vertė 1 piliečiui vis tiek dar ilgai liks Vokietijos naudai. Tačiau vis tiek sveikinimai Kinijai.

[John]

Įspūdinga, tačiau tai tas pats, kas vertinti knygą tik pagal jos viršelį. Vokietijoje gyvena 82mln. gyventojų, o Kinijoje — 1,3 mlr., tad vidutinė eksporto vertė 1 piliečiui vis tiek dar ilgai liks Vokietijos naudai. Tačiau vis tiek sveikinimai Kinijai.

Be jokios abejones
Kalbant apie tokios dideles salies reikalus, iprastiniai matavimai nelabai ka pasako. Tarkim, Kinijos BVP 1 gyventojui tera skurdus $3300, vertinant pagal kuri Kinija yra skurdi treciojo pasaulio salis. Nepaisant to Pekinas ar Shanghajus savo modernumu ir pazangumu gali laisvai konkuruoti su Vakaru didmiesciais, o Kinijos finansine role pasaulyje tokia didele, kad siuo metu tai vienas svarbiausiu USD stabilumo faktoriu, jau nekalbant apie ekonomine role, prekyba ir t.t. Tai labiau turtingoms ir pazangioms salims budingos savybes. Taigi, Kinija, ko gero, dar labai ilga laika bus "besivystanti" ir "skurdi" ir tuo paciu "turtinga" ir "itakinga" pasaulines rinkos zaideja. Nelabai iprastas reiskinys, nes paprastai globaliame lygmenyje itakingos budavo tik turtingiausios salys (savo laiku D.Britanija, Prancuzija, Vokietija, siuo metu JAV).

Ko gero, prasmingiau butu vertinti atskiru Kinijos provinciju rodiklius, kurios savo dydziu ir populiacija butu artimesnes didesnems "iprastinems" valstybems.

[Analitikas PlėtRa]

Nu nu, tu man paaiškink tada pagal šitą savo logiką, jei indėliai pritraukiami už dideles palūkanas, tai iš ko jie tas palūkanas tie skardinavai moka, jei išveža pinigus motinoms? ar nori pasakyti, kad motinos iš dukrų skolinasi tuos litukus už dar didesnes palūkanas? nes pagal tavo šitą modelį, tai bankai eina į kiaurą minusą (už indėlius reik mokėt labai daug, naujų paskolų neišduoda,t.y. pajamos iš palūkanų mažėja, be to, tenka nurašyti labai daug blogų paskolų apskritai) ir jie visi turėtų tuoj užsilenkti? indėlį juk reikės grąžint, jis netampa nuosavybe, tai tas pats pasiskolinimas. Na, o jei jie grąžina motinoms paskolas už kurias turėjo mokėti dideles palūkanas, tai nuo to tik geriau, vadinasi, mūsų ekonomika ir bankų sektorius labai sėkmingai deleveraginasi ir tai yra tik į sveikatą, kas leis vėliau iš naujo vėl pūsti paskolų portfelį su jau prisitaikiusiom prie naujos realybės sąlygom imant iš motinų pinigus. Kaip kad augom ant paskolų bumo, taip dabar ir traukiamės tais 18 proc. dėl to, kad nebeliko paskolų ir jų galinčių ir norinčių imti. Simple. Buvom persivartoję, dabar teks pabūti abstinentais, kol vėl užsėsim ant adatos.

Pinigai į bankus teka intensyviau, nei iš jų išteka


Taigi, turim tokią situaciją, kad negana to, jog bankai bene visiškai užsuko paskolų kranelį, tačiau dar ir sukėlė indėlių procentą, kad pritrauktų daugiau pinigų. Paskaičiuokim kiek gi jie pritraukia:
Neturiu tikslių skaičių, kiek išaugo indėliai bankuose, tačiau manant, kad liepos augimas yra vidutinis, tada indėlių banke šiais metais turėjo išaugti ~300 mln. Lt. Paskolų portfelis tuo tarpu sumenko 5 mlrd. Lt. Taigi kur tie 5,3 Mlrd Litų? O tie milijardai tikrai ne bankų seifuose stovi- bankuose protingi žmonės dirba ir supranta, kad stovintys pinigai yra beverčiai. Šitie visi pinigai keliauja į Skandinaviją- į motininių bankų kraitį. Kodėl taip vyksta? Bankai tikriausiai bijo galimos devalvacijos, bijo išaugusių blogų paskolų skaičiaus, galų gale bijo tos pačios krizės ir pačių darže, Skandinavijoje, ne piragai. Taigi siunčia jie tuos pinigus atgal į Skandinaviją, iš kurios ankščiau mes gaudavom paskoloms. Kiek gi yra tas 5,3 mlrd litų? Lietuvos metinis BVP sudarom ~100 mlrd litų, vadinasi iki liepos (7 mėnesiai), jis turėjo būti ~ 58 mlrd litų. Taigi, iki Liepos mūsų BVP turėjo sudaryti ~58 mlrd Lt, tačiau į Skandinaciją išplaukė 5,3 mlrd Lt, kas yra vos ne 10%. BVP pirmąjį pusmetį smuko 18%, vadinasi Skandinavijos bankai, pasiimdami pinigus iš Lietuvos į užsienį, yra kalti dėl daugiau nei pusės mūsų BVP smukimo. Lietuvos užsienio skola šiuo metu yra berods 70%, kas yra visiškai normalu. Mano manymu, vyriausybė, mažindama išlaidas, daug daugiau dėmesio turėtų skirti dialogui su bankais, kad jie taip drastiškai nevaržytų paskolų, gal būt valstybė turėtų prisiimti dalį naujų paskolų rizikos. Yra nuogirdų, kad bandoma prisivilioti naujų bankų iš užsienio, kas yra labai sveikintina, tačiau nereikia pamiršti, kad naujam bankui sukurti infrastruktūrą Lietuvoje prireiks ne vienerių metų, dėl to krizės metu tai gali būti tik kaip argumentas Skandinavijos bankams, kad jie nėra nepakeičiami ir kad ir patys turėtų prisiimti dalį atsakomybės dėl krizės.

[Guciukas]

O gal matei ar jie ten prekiauja kuo nors? Nes pagal viską neturėtų prekiaut - licencija sustabdyta, gali tik garantinį servisą aptarnaut.

Licenzija jokia nesustabdyta. Parduotuve Vilniuje atidaroma nuo Rugsejo 2d, o Kaune turetume startuoti normaliai nuo Spalio 1d. Kol UAB "Gera kaina" neissikraustys is patalpu, tol nelabai normaliai galim dirbti. Kol kas nuo Rugsejo 10d turetu startuoti el parduotuve.

[sauls]

Nu nu, tu man paaiškink tada pagal šitą savo logiką, jei indėliai pritraukiami už dideles palūkanas, tai iš ko jie tas palūkanas tie skardinavai moka, jei išveža pinigus motinoms? ar nori pasakyti, kad motinos iš dukrų skolinasi tuos litukus už dar didesnes palūkanas? nes pagal tavo šitą modelį, tai bankai eina į kiaurą minusą (už indėlius reik mokėt labai daug, naujų paskolų neišduoda,t.y. pajamos iš palūkanų mažėja, be to, tenka nurašyti labai daug blogų paskolų apskritai) ir jie visi turėtų tuoj užsilenkti? indėlį juk reikės grąžint, jis netampa nuosavybe, tai tas pats pasiskolinimas. Na, o jei jie grąžina motinoms paskolas už kurias turėjo mokėti dideles palūkanas, tai nuo to tik geriau, vadinasi, mūsų ekonomika ir bankų sektorius labai sėkmingai deleveraginasi ir tai yra tik į sveikatą, kas leis vėliau iš naujo vėl pūsti paskolų portfelį su jau prisitaikiusiom prie naujos realybės sąlygom imant iš motinų pinigus. Kaip kad augom ant paskolų bumo, taip dabar ir traukiamės tais 18 proc. dėl to, kad nebeliko paskolų ir jų galinčių ir norinčių imti. Simple. Buvom persivartoję, dabar teks pabūti abstinentais, kol vėl užsėsim ant adatos.

Argi tos palukanos tokios dideles. Imam manoindelis.lt ir ziurim Skandinavijos banku palukanas uz indelius eurais (litu jie juk nesivesh i Svedija). Tarkim 6 men:

Nordea 0.9%
SEB 1.4%
DnB Nord 0.9%
Danske 1.5%
Swedbank 1.55%

Kur cia matai dideles palukanas? As tai tikrai noreciau uz tokias pasiskolinti.

[Ametistas]

Licenzija jokia nesustabdyta. Parduotuve Vilniuje atidaroma nuo Rugsejo 2d, o Kaune turetume startuoti normaliai nuo Spalio 1d. Kol UAB "Gera kaina" neissikraustys is patalpu, tol nelabai normaliai galim dirbti. Kol kas nuo Rugsejo 10d turetu startuoti el parduotuve.

UAB "Fortakas" apskritai jau yra bankrutavęs kaip įmonė ir nebeturi licencijos prekiauti. O atgimsta ne įmonė, bet prekinis ženklas "Fortakas".

Plačiau "Verslo žinių" straipsnyje:
Bankrutavusios UAB „Fortakas“ prekių ženklas atgimsta naujam gyvenimui. UAB „Novanet“ rugsėjį atidaro kompiuterių mažmeninės prekybos tinklą, kuris veiks su „Fortako“ ženklu, ir drauge įsipareigoja padėti apviltiems senojo, bankrutavusio, „Fortako“ klientams – atlikti jų įrangos garantinį remontą.

"Verslo žinios"

[Analitikas PlėtRa]

Argi tos palukanos tokios dideles. Imam manoindelis.lt ir ziurim Skandinavijos banku palukanas uz indelius eurais (litu jie juk nesivesh i Svedija). Tarkim 6 men:

Nordea 0.9%
SEB 1.4%
DnB Nord 0.9%
Danske 1.5%
Swedbank 1.55%

Kur cia matai dideles palukanas? As tai tikrai noreciau uz tokias pasiskolinti.

O pažiūrėk į indėlius litais ir jų palūkanas. O kas trukdo konvertuoti tuos litukus į eurus ir "išvežti"? juk jeigu įvyktu devalvacija, tai būtų tik dar geriau, atėjus pareikalavimui atiduoti indėlį už tuos eurus gauni žymiai daugiau litukų, dalį atiduodi, kas liko - tas tavo. Ir kaip galima išvežti įsipareigojimus, kas ir yra indėliai?? Pvz., tarkim tu pasiskolinai iš draugo pinigų ir pažadėjai grąžinti jei pvz jis tik užsimanys iš karto, tai ar vežtum tuos pinigus savo močiutei į kaimą juos pasaugoti ir atiduotum?? Nes kas bus jei močiutė sakys, išleidau pinigus, o tavo draugas sako - jau atiduok man ir su mano palūkanom rytoj.. Išvežti gali pelną akcininkams, bet dabar pelno nėra, netgi priešingai yra nuostoliai dėl suformuotų atidėjinių blogoms paskoloms. Arba "išvežti" gali grąžintas klientų paskolas, kai tuo pat metu maturity terminas sueina ir toms, kurias reikia grąžinti motinoms. Bet šiuo metu tam kaip ir nėr prasmės, nes jei palūkanos kintamos, o skolinamasi iš motinų tik eurais, tai vienas džiaugsmas jas refinansuoti, prasitęsti ir kišti, kad ir į vertybinių popierių spekuliacijas (kad ir Lietuvos VVP, ką sėkmingai ir daro už grobuoniškas palūkanas kai kurie bankai). Be to, tie švedų bankai grabe matė tas ašaras iš Baltijos dukrelių, kai juos per visus galus ramsto centriniai bankai ir ES, ir už žemiausias įmanomas palūkanas.

Aš tai turiu tokį keistą įtarimą, kad tas indėlių padidėjimas didžiaja dalimi nulemtas to, kad valstybė prisiskolino n pinigų milijardų, kurie labai iš lėto dalinami remti ekonomikai, ir jie tiesiog atgulė į bankus kaip indėliai, iš kurių palūkanas semia velniai žino kas. Be to, kita dalis, kodėl auga fiz. asmenų indėliai, manau, yra pinigų išpumpavimas iš mirštančių įmonių į asmenines sąskaitas prieš jų užlenkimą. Nes kai taip auga nedarbas, krenta algos, o sugebančių sutaupyti mažėja, tai čia yra anomališkas tas indėlių didėjimas. Nenustebčiau, jei atsirado ir tokių drąsuolių, kurie pasiėmė paskolas eurais, pasidėjo indėlį iš jos litais ir "iš oro" iš tų palūkanų nesuvokiamo skirtumo darosi pinigus.

[Eidvis]

Nu nu, tu man paaiškink tada pagal šitą savo logiką, jei indėliai pritraukiami už dideles palūkanas, tai iš ko jie tas palūkanas tie skardinavai moka, jei išveža pinigus motinoms? ar nori pasakyti, kad motinos iš dukrų skolinasi tuos litukus už dar didesnes palūkanas? nes pagal tavo šitą modelį, tai bankai eina į kiaurą minusą (už indėlius reik mokėt labai daug, naujų paskolų neišduoda,t.y. pajamos iš palūkanų mažėja, be to, tenka nurašyti labai daug blogų paskolų apskritai) ir jie visi turėtų tuoj užsilenkti? indėlį juk reikės grąžint, jis netampa nuosavybe, tai tas pats pasiskolinimas. Na, o jei jie grąžina motinoms paskolas už kurias turėjo mokėti dideles palūkanas, tai nuo to tik geriau, vadinasi, mūsų ekonomika ir bankų sektorius labai sėkmingai deleveraginasi ir tai yra tik į sveikatą, kas leis vėliau iš naujo vėl pūsti paskolų portfelį su jau prisitaikiusiom prie naujos realybės sąlygom imant iš motinų pinigus. Kaip kad augom ant paskolų bumo, taip dabar ir traukiamės tais 18 proc. dėl to, kad nebeliko paskolų ir jų galinčių ir norinčių imti. Simple. Buvom persivartoję, dabar teks pabūti abstinentais, kol vėl užsėsim ant adatos.

Na, logika labai paprasta, motinos iš dukrų, o dukros iš motinų nieko nesiskolina- bankas kur nori, ten ir pinigus permeta. Taip ir buvo su skandinavų pinigais, atėjusiais į lietuvą ir sukėlusiais skolinimosi bumą. O bankai ir eina dabar į minusą, nes neišdavinėja paskolų (nors antra vertus tai kompensuoja tos paskolos, kurias visgi išduoda ir kurios yra kelis kartus brangesnės, nei ankščiau būdavo). Jeigu klausimas kodėl gi bankai yra užkėlę palūkanas už indėlius, atsakymas galėtų toks, kad jie bijo devalvacijos ir stengiasi kuo daugiau pinigu parsivaryti namo. Iš ko moka palūkanas? Palūkanas gali mokėti iš bet ko, iš tų pačių milijardais susigrąžinamų paskolų. Ar gerai, kad jie taip grąžinasi skolas? Žinoma ne. Negalima tokių šoko terapijų niekur taikyti, o skola yra natūrali ekonomikos dalis, be kurios viskas strigtu.

[Eimantas]

2009-08-30
Kinijos automobilių gamintojai žvalgosi į Lietuvą

[sauls]

Na, logika labai paprasta, motinos iš dukrų, o dukros iš motinų nieko nesiskolina- bankas kur nori, ten ir pinigus permeta. Taip ir buvo su skandinavų pinigais, atėjusiais į lietuvą ir sukėlusiais skolinimosi bumą. O bankai ir eina dabar į minusą, nes neišdavinėja paskolų (nors antra vertus tai kompensuoja tos paskolos, kurias visgi išduoda ir kurios yra kelis kartus brangesnės, nei ankščiau būdavo).

Nors uzmusk nesuprantu ka daro svedu bankai su musu indeliais.. kad ir euriniais uz pusantro procento. Pas juos centrinis bankas skolina su -0.25% (taip, MINUSINEMIS palukanomis). Tai pirmas toks atvejis istorijoje kai vyriausybe dar primoka bankui, kad tik tas paimtu pinigu. Full story:

http://edition.cnn.com/2009/BUSINESS...ef=mpstoryview

[MatasM]

Sudėjau bankų ir institucijų prognozes Lietuvai: BVP, Infliacija, Nedarbas. Rasite čia

Gal kam bus idomu paziureti, kurie "saudo" geriausiai