Kas įdomiausia, tai užėjus į vilniaus energijos puslapį ir įvedus šildymo kainą kurią moki, norėdamas sužinoti kokią dalį sudaro dujos, apačioje papildomai išmeta tekstuka:
"Šiuo metu sostinėje šilumos energijos kaina yra 39 % mažesnė už savikainą.
Šiems nuostoliams padengti „Vilniaus energija" yra priversta papildomai skolintis pinigų iš bankų. Nuo Jūsų sąskaitos tai sudaro 235 Lt." Čia nuo 600lt saskaitos.
Ko gero būsi teisus, belieka tikėtis, jog šildymo kaina nekils nuo rugsėjo mėnesio.... Nebent naftos kaina artimiausiu metu nukris iki ~25$/barr, o $ smarkiai nekils.
Kas liečia pačias dujas - tai pagrindo joms nekristi daugiau 15% kaip ir nėra.
"Kalbėdamas apie 2009 m. Bendrovės planus V. Valentukevičius akcentavo.......Pabrėžė prioritetinius 2009 m. investicijų projektus, gerokai padidinsiančius tiekimo saugumą ir sistemos darbo patikimumą: naujos kompresorinės stoties statybą Jauniūnuose (Širvintų raj.) ir magistralinio dujotiekio išplėtimo darbus atkarpoje Šakiai-Kaliningradas."
Reikėtų atsisakyti investicinių planų vartotojų saskaita bent jau krizės laikotarpiui. Valdžios vyrai turėtų būti suinteresuoti atsinaujinančios energetikos vystymų, o ne tolimesne šalies dujofikacija.
"Lietuvos šilumos tiekimo įmonėse, kuriose virš 50 proc. šilumos pagaminama naudojant biokurą, šilumos kainos yra mažiausios vidutiniškai apie 18 ct/kWh (neskaitant brangių investicijų įrengimų pakeitimui pereinant nuo iškastinio kuro prie biokuro). Tokių įmonių yra 18: Ignalinos, Lazdijų, Molėtų, Širvintų, Varėnos, Tauragės, Šilalės, Švenčionių, Birštono, Šakių, Mažeikių, Šilutės, Utenos, Raseinių ir UAB „Litesko" (Marijampolės, Biržų, Kelmės, Kazlų Rūdos) įmonės. Šios įmonės patiekia vartotojams apie 16 proc. visos šalyje pagaminamos šilumos.
Dėl laiku neperskaičiuotų šilumos kainų, kuomet dujos brango kas mėnesį, o šilumos tarifai buvo perskaičiuojami vos kartą per metus, iš viso per 2006 m., 2007m. ir 2008 m. I pusmetį šilumos tiekimo įmonės patyrė 303 mln. Lt nuostolį. Jeigu situacija nepasikeis iki šių metų pabaigos nuostoliai sieks virš 400 mln. Lt. Šilumos ūkio patikimumui iškils didelė grėsmė.
Jeigu šiandien šilumą gamintume ne kūrendami gamtines dujas, o biokurą (medieną, šiaudus, komunalines atliekas, energetinius augalus, dumblą ir kt.), viena tona kuro leistų sutaupyti apie 700 litų. Gamtinių dujų kaina dabar siekia 1 434 Lt/tūkst.. m3, biokuras kainuoja virš 700 Lt t.n.e. Už 2008-2009 m. šildymo sezono metu sudegintas 900 mln. m3 dujų Rusijai sumokėsime apie 1,3 mlrd. litų, o jeigu kūrentume vietinį biokurą, sumokėtume tik apie 600 mln. litų. Be to, šie pinigai liktų Lietuvoje, o dabar jie iškeliauja į Rusiją.
LŠTA skaičiavimu, į katilines investavus 1 mlrd. litų įrenginių pakeitimui pereinant nuo gamtinių dujų į biokurą, gamtinių dujų suvartojimas šilumos gamybai sumažėtų nuo 77,6 iki 28 procentų. Ši investicija Lietuvos šilumos ūkiui leistų per metus sutaupyti apie 360 mln. litų ir atsipirktų mažiau nei per 3 metus."
Tai neblogai paskatintų vietinius ūkininkus, miškų urėdijas, medienos pramonei būtų papildomos pajamos. Kuriama pridėtinė vertė šalyje, mažėja importas, pritraukiamos ES lėšos. Kogeneracinės jėgainės, gaminačios elektrą paspartintų elektros energijos gamybos liberalizavimą.
"Šiuo metu sostinėje šilumos energijos kaina yra 39 % mažesnė už savikainą.
Šiems nuostoliams padengti „Vilniaus energija" yra priversta papildomai skolintis pinigų iš bankų. Nuo Jūsų sąskaitos tai sudaro 235 Lt." Čia nuo 600lt saskaitos.
Ko gero būsi teisus, belieka tikėtis, jog šildymo kaina nekils nuo rugsėjo mėnesio.... Nebent naftos kaina artimiausiu metu nukris iki ~25$/barr, o $ smarkiai nekils.
Kas liečia pačias dujas - tai pagrindo joms nekristi daugiau 15% kaip ir nėra.
"Kalbėdamas apie 2009 m. Bendrovės planus V. Valentukevičius akcentavo.......Pabrėžė prioritetinius 2009 m. investicijų projektus, gerokai padidinsiančius tiekimo saugumą ir sistemos darbo patikimumą: naujos kompresorinės stoties statybą Jauniūnuose (Širvintų raj.) ir magistralinio dujotiekio išplėtimo darbus atkarpoje Šakiai-Kaliningradas."
Reikėtų atsisakyti investicinių planų vartotojų saskaita bent jau krizės laikotarpiui. Valdžios vyrai turėtų būti suinteresuoti atsinaujinančios energetikos vystymų, o ne tolimesne šalies dujofikacija.
"Lietuvos šilumos tiekimo įmonėse, kuriose virš 50 proc. šilumos pagaminama naudojant biokurą, šilumos kainos yra mažiausios vidutiniškai apie 18 ct/kWh (neskaitant brangių investicijų įrengimų pakeitimui pereinant nuo iškastinio kuro prie biokuro). Tokių įmonių yra 18: Ignalinos, Lazdijų, Molėtų, Širvintų, Varėnos, Tauragės, Šilalės, Švenčionių, Birštono, Šakių, Mažeikių, Šilutės, Utenos, Raseinių ir UAB „Litesko" (Marijampolės, Biržų, Kelmės, Kazlų Rūdos) įmonės. Šios įmonės patiekia vartotojams apie 16 proc. visos šalyje pagaminamos šilumos.
Dėl laiku neperskaičiuotų šilumos kainų, kuomet dujos brango kas mėnesį, o šilumos tarifai buvo perskaičiuojami vos kartą per metus, iš viso per 2006 m., 2007m. ir 2008 m. I pusmetį šilumos tiekimo įmonės patyrė 303 mln. Lt nuostolį. Jeigu situacija nepasikeis iki šių metų pabaigos nuostoliai sieks virš 400 mln. Lt. Šilumos ūkio patikimumui iškils didelė grėsmė.
Jeigu šiandien šilumą gamintume ne kūrendami gamtines dujas, o biokurą (medieną, šiaudus, komunalines atliekas, energetinius augalus, dumblą ir kt.), viena tona kuro leistų sutaupyti apie 700 litų. Gamtinių dujų kaina dabar siekia 1 434 Lt/tūkst.. m3, biokuras kainuoja virš 700 Lt t.n.e. Už 2008-2009 m. šildymo sezono metu sudegintas 900 mln. m3 dujų Rusijai sumokėsime apie 1,3 mlrd. litų, o jeigu kūrentume vietinį biokurą, sumokėtume tik apie 600 mln. litų. Be to, šie pinigai liktų Lietuvoje, o dabar jie iškeliauja į Rusiją.
LŠTA skaičiavimu, į katilines investavus 1 mlrd. litų įrenginių pakeitimui pereinant nuo gamtinių dujų į biokurą, gamtinių dujų suvartojimas šilumos gamybai sumažėtų nuo 77,6 iki 28 procentų. Ši investicija Lietuvos šilumos ūkiui leistų per metus sutaupyti apie 360 mln. litų ir atsipirktų mažiau nei per 3 metus."
Tai neblogai paskatintų vietinius ūkininkus, miškų urėdijas, medienos pramonei būtų papildomos pajamos. Kuriama pridėtinė vertė šalyje, mažėja importas, pritraukiamos ES lėšos. Kogeneracinės jėgainės, gaminačios elektrą paspartintų elektros energijos gamybos liberalizavimą.
Comment