Ekonomikos naujienos (archyvas)

[a_p]

Klasikinė situacija, kai stipresnis ar turintis geresnę padėtį nustatinėja žaidimo taisykles silpnesniam. Ir tai dažnai būna bet kurioje gyvenimiškoje situacijoje, nuo buitinio lygio iki tarpvalstybinio.



Tai kuom mes čia tokie nuostabūs ir tuo pačiu laukiniai? Jei nesunku, tai plačiau paaiškink. Šiaip alergijos jūsų asmeniui neturiu, įdomu paskaityti kol postas nesibaigia tokia neišbaigta mintim.

Tai laukiniai krastai nuo civilizuotu be kita ko tuom ir skiriasi, kad egzistuoja taisykles galiojancioms visiems. Skirtingai nuo laukiniu krastu kur vienintele taisykle yra ta kad jokiu taisykliu nera.

O "nuostabi" salis todel kad mes tuo panasu netgi didziuojames, t.y. toks verslo elgesys visiems atrodo geras ir priimtinas. Pvz spauda net nemirktelejus rasineja tokias demagogijas (demagogija tai samoningas tiesos iskreipimas siekiant savo tikslu) ir niekaip nesijaudina del savo reputacijos.

[Sula]

2007 m. Lietuvos gyventojų pajamos vos 0,1 proc. viršijo išlaidas, skelbia ES statistikos tarnyba "Eurostat".

Gerai pagyvenom ateities sąskaita... Visai kaip amerikiečiai.

Įdomiau tai, kad ankstesniais metais lietuviai išleisdavo daugiau, nei uždirbdavo...

[Analitikas PlėtRa]

Natūralu, statistika neapskaito šešėlinių pajamų, šėšėlis pas mus yra net 20 proc. BVP. O kur dar emigrantų milijardai persiunčiami/atvežami? 2007 skaičius tiesiog parodo, kad iš tiesų ėmėm labai gerai gyvent, nes net pagal oficialią statistiką išėjom į taupymą, net nepaisant kreditavimosi bumo. Ir kaip tyčia, tik spėjom pradėt gerai gyvent ir viskas tik pyst ir staiga baigėsi..

[zajcik]

"Didžiausios Europoje automobilių gamintojos "Volkswagen" (VW) pelnas pirmąjį ketvirtį sudarė 243 mln. EUR. Pernai tuo pačiu metu uždirbti 929 mln. EUR. Pelną didino 600 mln. EUR siekusios Brazilijos lengvųjų sunkvežimių padalinio įplaukos. VW pardavimai sumažėjo 11%, iki 24 mlrd. EUR. Pajamų kritimas buvo mažesnis nei prognozavo analitikai."

Na ka gi, Volkswagen laikosi tikrai gerai, palyginti su kitais konkurentais. PVZ: Rusijoje automobilių gamyba Q1 smuko 3 kartus, JAV - 30-40%, Toyota - milijardai nuostolių (žiauriai išaugusi jena), Švedų Volvo bei SAAB ir gerais laikais yspūdingų rezultatų nerodė (pastaroji nuo 1998 neturėjo pelno).
a_p, Vokietijos automobilių pramonė išlaikiusi "gerus" finansinius rezultatus, ateityje galės perimti merdinčių/bankrutavusių konkurentų rinkas, kas galėtų kompensuoti vietinės rinkos nuosmukį.
Tas gerai ir mūsų ekonomikai, nes Vokietija yra pagrindinė ES ekonomika ir sudaro didelę dalį ES biudžeto įplaukų.

[Wycka]

tema apie oro pardavinėjimą. Na toks truputį bajeris, bet štai pateko į mano rankas tokie "konservai". Visgi mano idėją jau pasigavo

Atvaizdas


Atvaizdas


Tiesa, įdomiausia dalis - kaina. (tik 10 Eu).

O kur man jo nusipirkti? Ir kas parašyta ties "Best before..."?

[Wycka]

Lietuvoje atsiveria „juodosios nedarbo skylės”

Atkreipkite dėmesį, kad straipsnyje pateikta ne vien neigiama informacija. Yra ir gerėjimo tendencijų:

Lietuvoje atsiveria „juodosios nedarbo skylės”

Šiemet, kaip tuomet, kai Lietuva kapanojosi iš Rusijos krizės padarinių, skaudžiausiai nedarbas palietė tuos pačius rajonus – Druskininkus, Akmenę, Ignaliną. Socialinių mokslų daktarė Daiva Andriušaitienė mano, kad šių rajonų situaciją lemia ir jų nutolimas nuo didžiųjų centrų, investicinis nepatrauklumas, nepakankamai kvalifikuoti darbuotojai ir apskritai prastesnė gyvenimo kokybė.

„Galima sakyti, kad tose teritorijose visada buvo aukščiausias nedarbas, o ėmus kilti bendram šalies nedarbo lygiui, šiuose rajonuose jis irgi auga“, – DELFI situaciją konstatavo Lietuvos darbo biržos (LDB Darbo pasiūlos ir paklausos skyriaus vedėja Inga Liubertė.
LDB duomenimis, daugiausiai bedarbių šiuo metu yra Akmenės, Druskininkų, Šalčininkų, Vilniaus, Alytaus, Telšių, Kelmės, Kupiškio, Anykščių, Ignalinos ir Panevėžio rajonuose bei Panevėžio mieste. Visuose šiuose rajonuose nedarbas viršija 10 proc. Bendras šalies vidurkis šiuo metu yra taip pat 10 proc. Iki praėjusių metų paskutinio ketvirčio, LDB fiksavo mažėjančius nedarbo skirtumus tarp rajonų, o paskutiniais mėnesiais tendencijos pasikeitė ir skirtumai vėl ėmė didėti.
Prasčiausia situacija yra Druskininkuose, kur nedarbas sudaro 13,9 proc., Akmenėje – 12,5 proc., Ignalinoje – 12,1 proc.
Šie rajonai kone per visą šalies nepriklausomybės istoriją nuolat „pirmauja“ pagal bedarbių ir dirbančiųjų santykį.
Pavyzdžiui, 2001 m., LDB duomenimis, kai vidutinis metinis nedarbas Lietuvoje buvo 12,5 proc., Druskininkuose jis sudarė 28 proc., Akmenėje – beveik 23 proc., Ignalinoje – 15,5 proc.
I. Liubertės teigimu, pastarojo meto nedarbo lygiui Panevėžio ir Alytaus rajonuose didžiausią įtaką padarė stambių įmonių atleidimai, tuo tarpu mažesniuose rajonuose pakanka ir nedidelio darbdavio pasitraukimo.
„Mažesniuose rajonuose didelių įmonių nebuvo, tačiau galėjo būti, kad iš jų žmonės važiuodavo dirbti į didžiuosius miestus, pavyzdžiui, statybose, o pasikeitus situacijai grįžo atgal ir darbo biržoje registravosi pagal gyvenamąją vietą. Aišku, kad mažesni miesteliai yra jautresni, nes ten ir mažiau darbo vietų ir jeigu yra keletas didesnių įmonių, tai net ir vienos ar dviejų bankrotas atsiliepia visos teritorijos darbo rinkai ir ten gyvenantiems žmonėms“, – kalbėjo I. Liubertė.
Jos teigimu, problemą apsunkina ir tai, kad mažųjų miestų ir rajonų gyventojams yra kur kas sunkiau susirasti darbą nei didžiųjų.
„Nenauja tendencija, kad daugiausiai darbo pasiūlymų koncentruojasi didžiuosiuose miestuose. Maždaug kas antras darbo pasiūlymas yra penkiuose didžiuosiuose miestuose. Žinoma, kad mažesniame miestelyje įsidarbinimo galimybės yra mažesnės, o žmonių mobilumas nėra didelis“, – sakė ji.
Daugiausiai bedarbių – vyrai
Druskininkų darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Vida Krisiuvienė DELFI sakė, kad rajone daugiausiai problemų yra su vyrų nedarbu, jie sudaro apie 60 proc. visų bedarbių.
Daugiausiai jų, kaip ir visoje Lietuvoje, atleisti iš statybų, prekybos, transporto, paslaugų įmonių.
Statybos rajone šiuo metu sustojusios, pramonės įmonių taip pat beveik nėra.
„Nedarbas Druskininkuose išaugo po administracinio teritorinio perskirstymo 1999 m., kai prie Druskininkų miesto savivaldybės prisijungė dvi kaimiškos seniūnijos – Viečiūnų ir Leipalingio. Nuo tada mes visada esame trejetuke arba penketuke tarp didžiausio nedarbo rajonų šalyje. Druskininkuose vyrauja paslaugų sfera ir daugiausiai darbo vietų yra sveikatinimo, turizmo įmonėse, kavinėse, viešbučiuose, kur daugiau įdarbinamos moterys“, – kalbėjo ji.
Prisimindama prieš maždaug dešimt metų rajone vyravusį nedarbo lygį, pašnekovė sako, kad dabar situacija yra geresnė ir yra daugiau priemonių jai suvaldyti.
„Esminiai skirtumai tarp to meto sunkmečio ir dabartinės situacijos yra tai, kad mes turime nemažą patirtį, kaip panaudoti Europos struktūrinių fondų lėšas ir jos iš tikrųjų yra labai didelė paspirtis, tais laikais to nebuvo. Dabar mes galime vykdyti viešuosius darbus, taip pat įmonei įdarbinus bedarbį 3-6 mėnesius gali būti mokama minimalaus atlyginimo dydžio subsidija. Įmonės aktyviai naudojasi šiomis priemonėmis, pavyzdžiui, kiek pirmąjį ketvirtį buvome suplanavę nukreipti bedarbių ir padėti įmonėms, viską įgyvendinome“, – kalbėjo Druskininkų darbo biržos direktoriaus pavaduotoja.
Druskininkų LDB duomenimis, šiuo metu rajone darbo ieško maždaug 2400 žmonių. Nedarbo augimo tempai esą šiek tiek slopsta – sausį užsiregistravo 420 bedarbių, vasarį – 380, kovą – 283.
V. Krisiuvienės teigimu, vos vos daugėja ir laisvų darbo vietų. Sausį Druskininkuose jų buvo 33, vasarį – 48, o kovą – 53.
Toli nuo didžiųjų miestų
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Socialinės ekonomikos ir vadybos katedros docentė, dr. Daiva Andriušaitienė DELFI sakė, kad labiausiai nedarbo paliesti rajonai išsiskiria tuo, kad yra sunkiau pasiekiami, toli nuo didžiųjų miestų.
„Apskritai ten privataus verslo arba kažkokių rimtesnių valstybinių įmonių skaičius yra nedidelis, jie ekonomiškai ir investiciniu požiūriu yra nepatrauklūs, toli nuo visų centrų, sunkiau pasiekiami. Verslui ten gerokai pakiša koją ir tai, kad jie yra atokiau nuo ekonominio sūkurio ir didžiųjų miestų“, – kalbėjo pašnekovė.
Kartu, anot jos, labiausiai nedarbo paliestuose rajonuose trūksta ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų, ir iniciatyvios verslo jėgos.
„Kas jus sugundytų važiuoti iš Vilniaus į Mažeikius, Skuodą arba Ignaliną? Realiai vienuolika mėnesių per metus jūs esate atokiau kultūrinio gyvenimo, sveikatos apsauga ir garantijos, švietimas yra žemesnio lygmens, pati darbo jėga kvalifikaciniu požiūriu yra žemesnio lygmens, o tai reiškia, kad norėdamas kurti verslą susidurtum su darbuotojų kvalifikacijos problema. Visiems šiems veiksniams veikiant kartu ir gaunami tokie rezultatai“, – tvirtino D. Andriušaitienė. Teigiamu pavyzdžiu pašnekovė pateikė Druskininkus, kurie „išsikapstė“ ir surado savo nišą tapdami sveikatingumo kurortu.

Šaltinis: http://www.delfi.lt/news/economy/bus...hp?id=21805101

[Eidvis]

Šalies BVP smuko 12,6 proc.

Nuo metų pradžios šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) smuko daugiau, nei buvo laukiama. 2009 m. pirmąjį ketvirtį, lyginant su 2008 m. tuo pačiu laikotarpiu, BVP sumažėjo 12,6 proc. – iki 20,98 mlrd. Lt, praneša Statistikos departamentas. Anksčiau Finansų ministerija prognozavo, kad 2009 m. šalies BVP smuks iki 10,5 proc. Ekonomikos analitikė Jekaterina Rojaka teigia, kad šie metai Lietuvai bus itin skausmingi, tačiau ateityje situacija turėtų gerėti.

Tai yra didžiausias kritimas nuo 1995 m., kai Statistikos departamentas BVP ketvirčio duomenis ėmė skaičiuoti vieninga metodika.

Šiemet bendroji pridėtinė vertė mažėjo gamybos ir paslaugas teikiančiose įmonėse. Visame šalies ūkyje sukurtos pridėtinės vertės mažėjimas artimas pramonėje sukurtos pridėtinės vertės pokyčiui. Pirmąjį šių metų ketvirtį pridėtinė vertė mažiausiai krito žemės ūkyje ir negamybines paslaugas teikiančiose įmonėse.

2009 m. pirmą ketvirtį vienam šalies gyventojui to meto kainomis teko 6263 lito BVP – 12,2 proc. mažiau nei 2008 m. atitinkamą ketvirtį (eliminavus kainų pokyčių įtaką).

Įvertinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, 2009 m. pirmąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas, palyginti su 2008 m. pirmuoju ketvirčiu, sumažėjo 10,9 procento, o palyginti su tų pačių metų ketvirtuoju ketvirčiu – 9,5 procento.

Ne taip blogai kaip tikėjosi

„Mums tai yra pakankamai geros naujienos, nes mūsų prognozė buvo apie 16 proc. kritimas. Mėnesiniai duomenys rodo labai blogas tendencijas, man net sunku pasakyti, kokie sektoriai ir kokios veiklos galėjo ištempti iš tokios duobės“, – DELFI sakė „DnB Nord“ ekonominių tyrimų vyresnioji analitikė J. Rojaka.

Pirmajam šių metų ketvirčiui buvo prognozuojamas didžiausias kritimas per visus šiuos metus, nes 2008 m. pirmąjį-antrąjį ketvirčiais, jos nuomone, šalis buvo pasiekusi vartojimo piką, todėl palyginamoji bazė buvo labai didelė.

Antrąjį šių metų ketvirtį „DnB Nord“ banko analitikai prognozuoja apie 12 proc. kritimą. Metinė prognozė – taip pat -12 proc.

„Panašu, kad kritimas liks virš 10 proc., jeigu jis nebus didesnis, tai iš tiesų būtų puiki žinia. Giliai mes nusėsime visus šiuos metus, vargu, ar mes išsikapstysime, šie metai mums bus itin skausmingi“, – sakė analitikė.

Jos teigimu, šiuo metu stipriausias pozicijas Lietuvoje užima žemės ūkis ir maisto produktų gamintojai, sunkiausia situacija – nekilnojamojo turto, statybinių medžiagų, baldų gamybos, transporto įmonėse.

„Maisto prekės yra kasdieninės, kurių žmonės neatsisako, jie galbūt keičia asortimentą, tačiau nėra taip, kad visiškai neperka, kaip, pavyzdžiui, automobilių ar nekilnojamojo turto“, – kalbėjo J. Rojaka.

Pirmuosius atsigavimo ženklus Lietuvos ekonomika turėtų pajusti tada, kai atsigaus didžiosios Europos Sąjungos šalys. R. Rojaka prognozuoja, kad tai galėtų būti lygiai po metų.


delfi inf.

[Analitikas PlėtRa]

Gerai smunkam, woohoo..

[zajcik]

2008 metais Q1 turėjome didelį BVP augimą lyginant su kaimynais, tai automatiškai dave aukštesnę pradinę bazę. Be to, būtent 2009 Q1 turėjome pagrindinį krizės smūgį. Antrame pusmetyje turėtų pasijausti antikrizinio plano įlieti pinigai, o ir pradinė bazė nebebus tokia išpūsta. Didesnio metinio smukimo nei šis, vargu ar galima tikėtis. Pasimistinė prognozė būtų 15%.

[Analitikas PlėtRa]

Kaip tai nebus, augom net ir trečiame ketvirtyje dar šiek tiek, tai bazė tokia pat didelė visus 3 ketvirčius bus, o toliau taip plintant bankrotams ir nedarbui tai II ir IIIQ kritimai gali būti ne ką ne mažesni. O tie įlieti pinigai dar klausimas kur nutekės, ir kiek jų bus įlieta iš viso. Nes pakolkas tai vaizdelis, kad įliesim kokius 3 mlrd. neva tai, o biudžetą nukarpom visais 5 mlrd. tai visas pasijautimas tebus kritimo amortizacija, kad gal ne 18-20 proc. kaip gresia latviams ar ukraincams, o tik tie 12 ar 10.

[Eidvis]

/\ As irgi buciau linkes manyti, kad sitas, na dar ir antras ketvirtis, bus patys sunkiausi. Beto, kad prades veikti antikrizinis planas ir bus ilieti pinigai, imones turetu pradeti adaptuotis, turetu baigtis atleidimu banga. Taip pat turetu pradeti veikti naturalus veiksniai, tokie kaip kad zmoniu turizmo svetur mazejimas. Pvz.: turizmas visame pasaulyje sukuria ~10% BVP. Lietuva nera turistine salis, del to jie daug daugiau isleidzia kitose valstybese, negu gauna pajamu, kazkur skaiciau, kad ~5-7% musu BVP nueina ant turistiniu kelioniu i egiptus, vakaru europa, etc. Siemet tuo tarpu keliones i uzsieni smunka 70%, vadinasi sutaupom kelis % BVP, o tai daugiausiai turetu pasireiksti vasara. Is tokiu neigiamu veiksniu galetu buti tai, kad gali buti daug imoniu, kurios dar laikesi uz siaudo ir deje neissilaike. Na, bet reikia buti optimistais

[zajcik]

BVP 2008 metais Q3 2,9% augimas, Q4 -2,2%. Q1 buvo fiksuotas 7% augimas.
Šių metų antrą pusmetį energetiniai resursai, tokie kaip dujos, bus atpige 60-70% ant sienos. Todėl ir galutiniam vartotojui (tiek privačiam, tiek valstybiniam) bus žymiai pigesni. Pridėkime taupymą (šildymo sezono vėlinimas, kelių apšvietimo reguliavimas ir pan.) ir "turime" papildomų pinigų vartojimui.

[c2h5oh]

BVP 2008 metais Q3 2,9% augimas, Q4 -2,2%. Q1 buvo fiksuotas 7% augimas.
Šių metų antrą pusmetį energetiniai resursai, tokie kaip dujos, bus atpige 60-70% ant sienos. Todėl ir galutiniam vartotojui (tiek privačiam, tiek valstybiniam) bus žymiai pigesni. Pridėkime taupymą (šildymo sezono vėlinimas, kelių apšvietimo reguliavimas ir pan.) ir "turime" papildomų pinigų vartojimui.

Bet latviai (su kuriais lyginamės savo ekonomikos suktukais ir mirties kilpomis) NT krizę pradėjo bene pusmečiu anksčiau - taigi jų kritimo skaičiau jau maksimalūs, o mūsų dar bus maksimalūs ateityje.

[a_p]

Bet latviai (su kuriais lyginamės savo ekonomikos suktukais ir mirties kilpomis) NT krizę pradėjo bene pusmečiu anksčiau - taigi jų kritimo skaičiau jau maksimalūs, o mūsų dar bus maksimalūs ateityje.

Prisimenant nesena statistika, kad apie 30% lietuvos BVP tiesiogiai priklauso nuo statybu sektoriaus. O kur dar netiesiogine priklausomybe per statybose ar seip NT versle uzdirbamus ir kitur isleidziamus pinigus.

Todel ivertinant skelbiama NT pardavimu smukima sakyciau dar visai neblogai laikomes. O nusileist ant zemes juk vistiek teks ir niekur nuo to nepabegsi. Nors tai ir labai skausminga. Gaila tik kad lietuvos verslas bei visuomene ir vel nepasidarys jokiu isvadu.

[gogelmogel]

BBC nušviečia pasauliui Lietuvos ekonominę situaciją kaip vieną labiausiai pažeistų pasaulinės recesijos:

http://news.bbc.co.uk/1/hi/business/8022961.stm

[Analitikas PlėtRa]

BVP 2008 metais Q3 2,9% augimas, Q4 -2,2%. Q1 buvo fiksuotas 7% augimas.
Šių metų antrą pusmetį energetiniai resursai, tokie kaip dujos, bus atpige 60-70% ant sienos. Todėl ir galutiniam vartotojui (tiek privačiam, tiek valstybiniam) bus žymiai pigesni. Pridėkime taupymą (šildymo sezono vėlinimas, kelių apšvietimo reguliavimas ir pan.) ir "turime" papildomų pinigų vartojimui.

Neturim, nes BVP augimas/smukimas/pokytis skaičiuojamas palyginamosiomis kainomis, o vartojimo bumas ir buvo 2008 pirma pusė. Galutiniam vartotojui kol kas nelabai kas pinga, vis dar turime infliaciją (kas mėnesį mažėjančią, bet vis dar brangiau yra gyvent nei prieš metus), o tuo tarpu algos mažėja ir smarkiai, didžiosios to kritimo dalies nematome, nes dingsta pinigai iš vokelių, o ir šiaip gaunančių pajamas sparčiai mažėja. Dar geriau bus rudenį, kai šildymas neatpigs (nebebus PVM lengvatos, taigi net jei VKEK susimils perskaičiuot, tas ant to gausis), o per pirmą ketvirtį į gatvę išmestos minios jau nebegaus bedarbio pašalpų. Šios Kalėdos bus labai liūdnos.

[c2h5oh]

per pirmą ketvirtį į gatvę išmestos minios jau nebegaus bedarbio pašalpų. Šios Kalėdos bus labai liūdnos.

Analitike, skleidi blogus lūkesčius ir žlugdai Lietuvos ekonomiką !!!

[Valiukas]

Analitike, skleidi blogus lūkesčius ir žlugdai Lietuvos ekonomiką !!!

Į teismą jį!

[zajcik]

Šildymo kainos tikrai labiau kris nei lengvatos panaikinimas. Be to, ta lengvata iš biudžeto keliaudavo į šilumininkų rankas. Nebereikės iš biudžeto mokėti lengvatų, o ir pats šildymas biudžetinėms įstaigoms pigiau kainuos.

"Lengvatinis 5 procentų PVM šildymui galioja iki šių metų rugsėjo 1 dienos, o vėliau turėtų būti taikomas 19 proc. PVM tarifas. Šiuo metu 14 procentinių punktų mokesčio skirtumą šilumos tiekėjams kompensuoja valstybė."

Dujų kainos Lietuvai ant sienos ir galutiniam vartotojui

Mazuto ir dyzelinio kuro kainų paskutinės tendencijos

Belieka tikėtis per antrąją krizės bangą naftos kainą matyti ~25$/barr.


Tas 15% kainos mažinimas yra tik Rusijos monopolininko atstovo priešderybinis pasiūlymas. Birželio mėnesį net jam pačiam būtų nepatogu tokias kainas siūlyti
Gal būt todėl nori kuo greičiau išnaudoti antrąjį kainų mažinimą kuo anščiau.

"„Kalbėdami apie Lietuvos dujų rinką pirmiausia turime būti tikri, kad įmonė nebus verčiama parduoti gamtinių dujų buitiniams vartotojams nuostolingai, kaip tai buvo 2008 metais. Įvertinę visus galimą sprendimą įtakojančius faktorius, tarptautines gamtinių dujų rinkos tendencijas, galime pradėti diskusiją apie dujų kainų buitiniams vartotojams sumažinimą vidutiniškai apie 15% nuo 2009 m. antrojo pusmečio“, - AB „Lietuvos dujos“ akcininkams sakė V. Golubev"

"AB „Lietuvos dujos“ valdybos pirmininko pavaduotojas ir OAO „Gazprom“ valdybos pirmininko pavaduotojas dr. Valery Golubev"

[Analitikas PlėtRa]

Į teismą jį!

Tai tada prašau kartu į vieną kamerą su Gitanu, Vadimu, Algirdu ir Andrium bei kitais.

Zajcik, labai nustebsiu, jei bus tiek valios pas mus sumažinti tas kainas tiek, kiek mažėja resursų kainos. Būsiu LABAI nustebęs.